2021-09-08 Nr. AB-18245-3-61-3-00625-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2048-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00625-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. (3.20)M-183 „Dėl išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą įrašyti pareiškėją į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

2. Pareiškėja skunde paaiškino:

2.1. Ji dėl įrašymo į Sąrašą kreipėsi 2017 m. spalio 25 d., o profesinę mediatoriaus kvalifikaciją įgijo ne anksčiau nei 5 metus iki kreipimosi dėl įrašymo į mediatorių sąrašą dienos – pareiškėjai nuo 2001 m. suteikta teisė verstis advokato praktika, o nuo 2008 m. – teikti mediatoriaus (tarpininko) paslaugas. Pareiškėjai 2008 m. suteikta Lietuvos Respublikoje pripažinta profesinė socialinio dialogo mediatoriaus (tarpininko) kompetencija pagal Europos Sąjungos finansuojamą 720 akademinių valandų trukmės mokymo programą. Tarnyba 2019 m. balandžio 8 d. pareiškėją informavo apie informacijos atnaujinimą, o 2019 m. balandžio 15 d. pareiškėja pateikė Tarnybai atnaujintus duomenis. Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie jos išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema per praėjusius 5 metus, paaiškino, kad, negavus prašomos informacijos, ji bus išbraukta iš mediatorių sąrašo. Pareiškėja pateikė Tarnybai paaiškinimus dėl savo profesinės kvalifikacijos ir pridėjo papildomus dokumentus, tačiau Tarnyba informavo, kad Sprendimu ji išbraukta iš Sąrašo;

2.2. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas (toliau – ir Mediacijos įstatymas) nesuteikia teisės Tarnybai vertinti ir tuo labiau panaikinti valstybės kompetentingų institucijų pareiškėjai suteiktos kvalifikacijos. Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi būti išklausęs ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Tarnyba turėjo surinkti įrodymus, kurie aiškiai pagrįstų pareiškėjos neatitikimą Mediacijos įstatymo reikalavimams;

2.3. Ginčijamas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Šiame Sprendime nėra išdėstytos faktinės aplinkybės, tačiau iš karto suformuotas institucijos sprendimas. Tarnyba Sprendime tik išdėstė teisės normas, kuriomis vadovaudamasi priėmė skundžiamą Sprendimą, tačiau jų taikymo nedetalizavo, Sprendime nenurodyta, kurių iš mediatoriams keliamų reikalavimų pareiškėja neatitinka. Sprendime nenurodyta, kad Tarnyba ėmėsi protingų priemonių informuoti pareiškėją ir ją išklausyti, nors pagal gero administravimo principą tai turėjo būti padaryta. Priimant Sprendimą buvo pažeisti teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė:

3.1. Tarnyba, 2019 m. sausio 18 d. gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie pareiškėjos statusą (įrašyta į teismo mediatorių sąrašą), įtraukė ją į Sąrašą su galimybe per vienerius metus užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme nurodytiems reikalavimams. Pareiškėja neteisingai interpretuoja Mediacijos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kompetentingų institucijų sprendimus, kuriais suteikiamos teisės mediatoriams teikti mediacijos paslaugas. Viena iš Mediacijos įstatyme numatytų išimčių yra ta, jog nereikalaujama iš asmenų būti išklausiusiais 40 akademinių valandų mokymų mediacijos tema ir išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, jeigu pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Kompetentinga institucija, suteikusi konkrečiam mediatoriui teikti mediacijos paslaugas, laikoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentinga institucija, o ne Lietuvos Respublikos kompetentingas subjektas, suteikęs teisę teikti mediacijos paslaugas. Be to, toks mediatorius Lietuvos Respublikoje gali teikti mediacijos paslaugas laikinai ir jis nėra įtraukiamas į Sąrašą. Todėl pareiškėjai negali būti taikoma Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, susijusi su kitų valstybių kompetentingų institucijų teisės teikti mediacijos paslaugas suteikimu ir nėra numatyta išimčių, kad asmeniui, įrašytam į Teismo mediatorių sąrašą ar įrašytam į taikinimo tarpininkų sąrašą (kurį tvarkė Tarnyba), nebūtų taikomos Mediacijos įstatymo nuostatos;

3.2. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. Tarnybos raštu Nr. (8.3)NO-2-7283 buvo informuota kokių duomenų trūksta, kad ji atitiktų Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir būtų įrašyta į Sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra advokatė ir jai buvo numatyta išimtis nelaikyti mediatoriaus kvalifikacinio egzamino, pareiškėja turėjo tik būti išklausiusi ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos. Pareiškėja turėjo 36 val. mokymų mediacijos tema. Pareiškėjai nepateikus trūkstamos informacijos apie turimą reikiamą valandų skaičių mokymų mediacijos tema, Tarnyba skundžiamu sprendimu išbraukė ją iš Sąrašo;

3.3. Tarnybos sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo neužkerta kelio, pateikus Tarnybai trūkstamus duomenis, įrašyti pareiškėją į Sąrašą. Pareiškėja skunde nurodė, jog 2020 m. vasario 6 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo ir darbo komiteto pirmininkės R. Š. kvietimu mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Privalomoji mediacija – iššūkiai ir galimybės“, tačiau nepateikė Tarnybai duomenų apie jos faktinį dalyvavimą šioje konferencijoje. Pareiškėja turi galimybę kreiptis į Tarnybą, pateikus visus reikiamus dokumentus (taip pat ir duomenis apie turimą trūkstamų valandų kiekį) iki 2020 m. gegužės 12 d. (skaičiuojant penkerius metus nuo galiojančių pirmųjų kursų baigimo mediacijos tema). Tarnyba rašte Nr. (8.3)NO-2-7283 aiškiai nurodė, kokius duomenis per nustatytą terminą pareiškėja turėtų pateikti Tarnybai ir kokios bus pasekmės šių duomenų nepateikus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, jog jai netaikomas reikalavimas būti išklausiusiai ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos. Įvertinęs Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog kita Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė pagal savo teisės aktus būtų suteikusi teisę pareiškėjai teikti mediacijos paslaugas ir šiuo pagrindu pareiškėja būtų laikinai teikusi mediacijos paslaugas Lietuvoje. Pareiškėja, prašydama įrašyti ją į Sąrašą, pateikė pažymėjimą, patvirtinantį, kad ji 2008 m. baigė 720 akademinių valandų trukmės mokymo programą „Socialinio dialogo mediatorius (tarpininkas)“ ir įgijo profesinę socialinio dialogo mediatoriaus (tarpininko) kompetenciją, tačiau toks dokumentas yra išduotas Lietuvos Respublikos subjekto, o ne kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės kompetentingo subjekto.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodoma Mediacijos įstatymo nuostata, kuria ji grindžia reikalavimo pateikti 40 akademinių valandų mokymų mediacijos tema patvirtinančius dokumentus, netaikymą jos atžvilgiu (Mediacijos įstatymo 6 str. 2 d.) skirta ne mediatoriui, kuris siekia nuolat teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje ir būti įrašytam į Sąrašą, o asmeniui, kuris siekia laikinai teikti mediacijos paslaugas, kurias teikti teisę jam suteikė kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės kompetentinga institucija. Tokiai mediacijos paslaugų teikimo procedūrai (laikinam mediacijos paslaugų teikimui Lietuvos Respublikoje) numatyta informacijos Tarnybai pateikimo procedūra, įtvirtinta Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir informacijos apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis sudarymo ir tvarkymo tvarkos apraše. Pareiškėja šia tvarka nepasinaudojo.

7. Pagal Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 8 dalį asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Tarnybą apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas, o minėtas tvarkos aprašas įtvirtina Tarnybai teikiamus dokumentus būtent tam asmeniui, kuris ketina tik laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja, siekdama ir toliau būti įrašyta į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turėjo atitikti Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, t. y. būti išklausiusi ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos.

8. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Tarnybai per 2019 m. gruodžio 31 d. rašte nurodytą terminą nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema per praėjusius penkerius metus, tokių duomenų pareiškėja Tarnybai nepateikė ir iki 2020 m. gegužės 12 d. (skaičiuojant penkerius metus nuo galiojančių pirmųjų kursų baigimo mediacijos tema), teismas darė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai priėmė sprendimą išbraukti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, paaiškėjus, kad ji neatitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog Tarnyba priėmė Sprendimą, neišklausiusi pareiškėjos, neatlikusi individualizuoto tyrimo, o Sprendimą grindė formaliais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad pagal Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Sąrašo nors vienu iš šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų atvejų, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį dešimties darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Sąrašo. Pareiškėjos, kaip mediatorės, veiklos trūkumai buvo aiškiai įvardinti 2019 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (8.3) NO-2-7283, kuriuo pareiškėja paprašyta per 10 darbo dienų terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema per praėjusius penkerius metus. Todėl pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti konkretų teisinį pagrindą, dėl kurio jos atžvilgiu gali būti priimtas ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Teisės aktai nenustato pareigos Tarnybai mediatoriaus išbraukimo iš Sąrašo klausimui nagrinėti kviesti asmenį, be to, pagal byloje esančią rašytinę medžiagą matyti, kad pareiškėja Tarnybai teikė paaiškinimus. Teismas taip pat akcentavo, kad Mediacijos įstatymas nenustato pareigos Tarnybai pačiai rinkti dokumentus, siekiant nustatyti mediatoriaus atitiktį Mediacijos įstatymo reikalavimams, tokia pareiga nustatyta būtent asmeniui, siekiančiam būti įrašytam į Sąrašą (Mediacijos įstatymo 6 str. 3 d.).

10. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, yra teisingas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Kadangi Sprendimas paliekamas galioti, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą įrašyti pareiškėją į Sąrašą. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka iš naujo kreiptis į Tarnybą dėl įrašymo į Sąrašą.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas skundžiamas Sprendimas, o Tarnyba būtų įpareigota įrašyti pareiškėją į Sąrašą.

12. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

12.1. Byloje nėra ginčo, jog ji atitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punkto reikalavimus. Pareiškėja nesutinka su Tarnybos ir teismo išvadomis, kad ji neatitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes nėra išklausiusi 40 akademinių valandų mokymų mediacijos tema. Pareiškėjos nuomone, teismas neteisingai aiškino bei taikė Mediacijos įstatymą. Teismas sprendime šią įstatymo nuostatą aiškino kaip prievolę išklausyti ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema per praėjusius penkerius metus, t. y. ne vėliau kaip prieš penkerius metus, kas akivaizdžiai prieštarauja įstatymui. Pareiškėjos pateikti duomenys rodo, kad ji atitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes mokymuose dalyvavo anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi įrašyti ją į Sąrašą dienos. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos dalyvavimo 720 akademinių valandų trukmės mokymuose mediacijos tema bei dėl jai suteiktos profesinės kvalifikacijos, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas turėjo esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Papildomai pateikiamas pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedas patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja yra išklausiusi visas mediatoriui privalomas mokymų temas, yra parengusi ir apgynusi savarankišką tiriamąjį praktinį darbą ir išlaikiusi baigiamąjį egzaminą.

12.2. Pareiškėjos teigimu, yra nelogiška ir neteisėta reikalauti, kad ji dar kartą išklausytų įvadinius mokymus mediacijos temomis, kai ji juos jau ne tik yra išklausiusi, bet ir jos žinios jau yra įvertintos, suteikiant jai profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjai suteiktos kvalifikacijos nepripažinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes dalyvaudama mediacijos mokymuose, kurie truko 2,5 metų, ir, siekdama profesinės kvalifikacijos, ji pagrįstai tikėjosi, kad valstybės suteikta mediatoriaus kvalifikacija jai atvers galimybę ateityje vykdyti mediatoriaus veiklą.

12.3. Pareiškėja Tarnybai ir teismui buvo pateikusi duomenis apie tai, kad ji 2015 m. gegužės 13–15 d. baigė Europos teisės akademijos ERA organizuotus kursus „Cross-border divorce and maintenance: jurisdiction and applicable law“, 2015 m. gegužės 30 d. išklausė 8 val. tarptautinius mediatorių mokymus tema „3-D Negotiations and Emotional Inteligence in Mediation“, 2015 m. liepos 15 d. išklausė 4 val. mokymus tema „Teisminė mediacija elektroninėje erdvėje“, 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo socialinių ir darbo komiteto pirmininkės R. Š. kvietimu dalyvavo mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Privalomoji mediacija – iššūkiai ir galimybės“ (Tarnyba tai prilygina 5 val. trukmės mediatoriaus kvalifikacijos tobulinimui). Šių duomenų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėja teikia naujus duomenis apie tai, kad ji yra parašiusi straipsnį mediacijos tema, kuris 2015 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. gegužės 5 d. buvo spausdintas „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijų“ savaitraštyje (Tarnyba tai prilygina 5 val. trukmės mediatoriaus kvalifikacijos tobulinimui). Visi šie duomenys rodo, kad pareiškėja po mediacijos kursų baigimo ir toliau tobulino savo profesinę kvalifikaciją daugiau kaip 20 val. per paskutinius 5 metus.

12.4. Pareiškėja prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir kurių pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po sprendimo priėmimo. Teikiamo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedas patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja yra išklausiusi visas mediatoriui privalomas įvadinių mokymų temas, kas eliminuoja būtinumą pareiškėjai jas išklausyti iš naujo; naujai teikiami duomenys apie pareiškėjos publikuotą straipsnį mediacijos tema patvirtina, kad ji ir po įvadinių mediacijos mokymų atliko kvalifikacijos kėlimui prilyginamus veiksmus; naujai teikiami duomenys patvirtina aplinkybes, kad po teismo sprendimo Tarnyba ir toliau ignoruoja pareiškėjos teikiamus duomenis apie jos kvalifikacijos kėlimą, kas rodo Tarnybos piktnaudžiavimą jai suteiktais įgaliojimais.

13. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad:

13.1. Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta nuostata, jog asmenys, siekiantys būti įrašytais į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, be kitų reikalavimų, turi būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo, kokiam įstatymui minėta nuostata prieštarauja.

13.2. Nesutinkama su pareiškėjos argumentais, kad suteiktos kvalifikacijos nepripažinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėja iki naujo reglamentavimo mediacijos srityje įsigaliojimo turėjo teisę teikti tik teisminės mediacijos paslaugas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Minimas pareiškėjos dokumentas nesuteikė pareiškėjai ateityje, plėtojant mediacijos sistemą, teikti visų būsimų rūšių (neteisminės, valstybės užtikrinamos neteisminės, privalomosios ir teisminės) mediacijos paslaugas ir netaikyti iš esmės naujo reglamentavimo mediatoriaus veiklos legitimumui bei mediacijos paslaugų teikimui. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė per vienerius metus nuo 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) įsigaliojimo dienos užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatymo reikalavimams, toliau būti įrašytai į Sąrašą, ir pateikti Tarnybai tai patvirtinančius dokumentus.

13.3. Nesutinkama su pareiškėjos argumentais, kad teismas nevertino jos duomenų apie išklausytus mokymus, kurie, pareiškėjos teigimu, patvirtina, jog ji po 2008 m. kursų baigimo ir toliau tobulino kvalifikaciją. Atsakovui nėra suprantama, dėl kokių priežasčių turėtų būti atskirai vertinamas faktas, kad pareiškėja tobulino profesinę kvalifikaciją. Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato asmens pareigą tam tikru terminu būti išklausiusiam reikiamą valandų skaičių, bet ne aplinkybes, jog pareiškėja tobulino savo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, teismas ir Tarnyba vertino būtent ta apimtimi, ar pareiškėja tam tikru momentu (iki sprendimo priėmimo išbraukti iš Sąrašo) buvo išklausiusi 40 valandų mokymų mediacijos tema ir atitiko Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą.

13.4. Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, veikė teisės aktų ribose, nenukrypstant nuo teisinio reglamentavimo. Tarnyba neturi teisinio pagrindo taikyti savarankiškai kokias nors išimtis ir įrašyti pareiškėją į Sąrašą, netaikant nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. (3.20)M-183 „Dėl išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Tarnybą įrašyti pareiškėją į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą pagrįstumo.

15. Ginčijamu Įsakymu Tarnybos direktorė, vadovaudamasi Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 (2018 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-285 redakcija) patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 17.5 papunkčiu, išbraukė L. P. iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, sprendime pripažinęs, kad bylos faktinės aplinkybės ir ginčui aktualus teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Tarnyba, pareiškėjai nepateikus dokumentų, patvirtinančių išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema per praėjusius penkerius metus, pagrįstai išbraukė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

17. Nesutikdama su teismo sprendimu pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad ji atitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, ką patvirtina byloje esantys bei kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Byloje nustatyta, kad Bandomojo teisminės mediacijos projekto įgyvendinimo koordinavimui ir jo rezultatų įvertinimui darbo grupė, atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 8 d. prašymą, įvertinusi pateiktus dokumentus bei nustačiusi, kad L. P. atitinka teismo mediatoriui keliamus reikalavimus, nutarė suteikti L. P. teismo mediatoriaus statusą bei įrašyti ją į Teismo mediatorių sąrašą. Pareiškėja 2017 m. spalio 25 d. pateikė prašymą įrašyti ją į neteisminio taikinimo tarpininkų (mediatorių) sąrašą.

20. Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog Tarnybos sprendimu mediatorius išbraukiamas iš Mediatorių sąrašo, kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenys, siekiantys būti įrašyti į Mediatorių sąrašą, turi būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos. Pagal Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, asmuo turi išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina išimtį, t. y. šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, o šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį. Kadangi pareiškėja yra advokatė, jai nėra taikomas reikalavimas išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą.

21. Mediacijos įstatymo Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Mediacijos įstatymo 20, 21 ir 22 straipsnius ir šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. Mediacijos įstatymo 6 ir 9 straipsniai įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.

22. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

23. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1863 redakcija) 2 straipsniu papildytas Pakeitimo įstatymo 2 straipsnis nauja 6 dalimi: „Šio įstatymo įsigaliojimo dieną asmenys, kurie mediacijos paslaugas teikia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Šie asmenys per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatymo reikalavimams, taikomiems siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenims, ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, Mediacijos įstatymo reikalavimų neatitinkantys mediacijos paslaugas teikiantys asmenys išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.“

24. Atsižvelgusi į pasikeitusį teisinį reglamentavimą Nacionalinė teismų administracija 2019 m. sausio 18 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktu Nr. SR-226 perdavė Tarnybai duomenis ir dokumentus apie asmenis, pateikusius prašymus suteikti teismo mediatoriaus statusą ir teismo mediatoriaus statusą turinčius asmenis, kurie nėra teisėjai, tokia forma ir apimtimi, kokia duomenys buvo kaupiami. Tarnyba, Nacionalinei teismų administracijai perdavus turimą teismo mediatorių sąrašą, nustatė, kad trūksta informacijos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (specializacijos, veiklos teritorijos ir kt.), todėl 2019 m. balandžio 8 d. raštu prašė pareiškėjos pateikti arba atnaujinti duomenis apie profesinę kvalifikaciją, pateikti kitą papildomą informaciją, gyvenimo aprašymą pagal Tarnybos patvirtintą formą. Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji nepateikė visų dokumentų apie išklausytus ne trumpesnius nei 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos, todėl per 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos negavus prašomos informacijos, bus priimtas sprendimas išbraukti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. Tarnybai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2008 m. yra įgijusi Lietuvos Respublikos pripažintą profesinę socialinio dialogo mediatoriaus (tarpininko) kompetenciją pagal Europos Sąjungos finansuojamą 720 akademinių valandų trukmės „Socialinio dialogo mediatoriaus (tarpininko)“ mokymo programą, suteikiančią teisę teikti mediatoriaus paslaugas.

25. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos pateikto dokumento, patvirtinančio jos dalyvavimą 720 akademinių valandų trukmės mokymuose mediacijos tema. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks dokumentas yra išduotas Lietuvos Respublikos subjekto, o ne kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės kompetentingo subjekto, dėl ko negalima pareiškėjos atžvilgiu taikyti Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį. Be to, ši išimtis skirta ne mediatoriui, kuris siekia nuolat teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje ir būti įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, o asmeniui, kuris siekia laikinai teikti mediacijos paslaugas, kurias teikti teisę jam suteikė kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės kompetentinga institucija. Tokiai mediacijos paslaugų teikimo procedūrai taikoma kita tvarka, kuria pareiškėja nepasinaudojo.

26. Pareiškėja akcentuoja, kad jos papildomai teikiami įrodymai įrodo, kad ji atitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą dėl išklausytų mokymų mediacijos tema.

27. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Tarnybos ginčijamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas pagal jo priėmimo metu pateiktus duomenis. Todėl atsižvelgdama į tai, bei, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti Tarnybai iki ginčijamo Sprendimo nepateiktų ir naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų.

29. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl profesinės kvalifikacijos tobulinimo nepaneigia Tarnybos nustatytos ir pirmosios instancijos teismo patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėja Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu terminu (ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos) būtų išklausiusi reikiamą mokymų mediacijos tema valandų skaičių (40 akad. val.). Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pareiškėja išklausė 36 val. mokymus mediacijos tema. Ši atsakovo nurodyta aplinkybė nėra paneigta, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja pagrįstai buvo išbraukta iš Mediatorių sąrašo.

30. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo teisėtų lūkesčių principo pažeidimo atkreiptinas dėmesys, kad Mediacijos įstatymas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau asmenims, kurie teikė mediacijos paslaugas pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą, buvo sudaryta galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos, t. y. jie buvo įrašyti į Mediatorių sąrašą ir per vienus metus turėjo užtikrinti atitiktį naujiems reikalavimams, kuriuos nustatė naujas teisinis reglamentavimas (Mediacijos įstatymas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus asmuo, žinodamas, iki kada jis turi įvykdyti jam keliamus reikalavimus, privalo atitinkamai veikti, kad per nustatytą terminą atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl jo neveikimas ir iš to jam kilusios teisinės pasekmės negali būti pateisintos jo teisėtais lūkesčiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1923/2008). Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad pareiškėja, įgyvendinusi Mediacijos įstatyme nustatytas sąlygas bei pateikdama Tarnybai dokumentus apie 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema, turi teisę iš naujo teikti prašymą Tarnybai dėl įrašymo į Mediatorių sąrašą.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė