2020-06-10 Nr. AB-11850-3-61-3-03268-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1276-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03268-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (A. A.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. atliko bausmę Lukiškių TI-K. Jam nebuvo sudaryta galimybė privačiai naudotis sanitariniais mazgais ir dušais. Lukiškių TI-K sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos neužtikrino asmenų privatumo. Dušuose pertvaros uždengdavo pareiškėją tik nuo kitų kartu esančių suimtųjų (nuteistųjų), tačiau jį galėjo matyti pareigūnai. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K įprastų ir karantino kamerų plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameros buvo mažos, visi nuteistieji negalėjo sėdėti prie stalo valgymo metu, dėl mažo kameros ploto pareiškėjas negalėjo mankštintis, turėjo sėdėti ir gulėti. Lukiškių TI-K kamerose neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu, veisėsi pelėsis, buvo įrengtas netinkamas apšvietimas, kamerose buvo netinkama temperatūra. Vasarą buvo išimami langai, todėl būdavo šalta, žiemą langai būdavo įdėti, tačiau nebuvo galimybės juos atidaryti, buvo šalta ir patalpos buvo netinkamai vėdinamos. Kameros buvo įrengtos netinkamai, jose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, nebuvo įrengtos lentynos, veidrodžiai (pareiškėjas negalėjo nusiskusti), metaliniai lovų rėmai buvo surūdiję. Buvo netinkamai įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, juose nebuvo šiukšlių dėžių. Kamerose buvo parazitų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė jautęs diskomfortą, patyręs dvasines kančias.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Kamerose esantys sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nuteistiesiems yra suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše, dušo patalpų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti asmenų privatumą duše, Lukiškių TI-K dušuose įrengtos 1,6 m pertvaros. Priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietoje, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti nustatytus tvarkos reikalavimus ir užkirsti kelią konfliktinėms situacijoms.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo laikomas kamerose, kuriose sanitariniai mazgai buvo atitverti sienele ir užuolaida. Teismas sprendė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas iš dalies neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą, naudojantis tualetu, ir pažeidė jo orumą. Tačiau pareiškėjas kamerose dažnai buvo laikomas vienas, taigi jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu iš dalies buvo užtikrintas. Teismas taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K dušuose nebuvo tinkamai užtikrintas asmens privatumas, nes juose nėra įrengta užuolaidų, todėl asmenis per stebėjimo langą gali matyti Lukiškių TI-K pareigūnai. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas naudojosi dušais 1 kartą per savaitę, teismas priėjo prie išvados, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui 43 kartus (297 paros/7) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Be to, teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 115 buvo vizualiai matyti pelėsis ir ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjui kilusios žalos atlyginimo. Likusius pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Nustatydamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos būtų sukėlusios sveikatos negalavimus. Teismas atsižvelgė į nustatytų pažeidimų trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose.

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

11. Atsakovo atstovas detalizuoja valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir cituoja su tuo susijusią teismų praktiką, nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pripažinimo, išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo išgyvenimų, pasekmių, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimui spręsti. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pažeista asmens neturtinė teisė tam tikrais atvejais gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, kitus išgyvenimus, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė suformuotą teismų praktiką dėl sanitarinių mazgų įrengimo tardymo izoliatorių kamerose ir pagrįstai ja rėmėsi. Pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

16. Dėl patirtos žalos įrodinėjimo pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja žala, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga.

17. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Atitinkamai teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

18. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažino, jog yra pagrindas pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą pinigais. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl ilgą laiką trukusio teisės į privatumą pažeidimo padarytą žalą kompensuotų vien pažeidimo konstatavimas, nepriteisiant žalos atlyginimo pinigais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys