0bb3d92d-5d7b-4f8d-805a-e4760ab5883f · RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-710–126/2011                                                                                     Teisminio proceso Nr.2-37-3-00589-2011-1              Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                                                                                                                                                           (S)                                                                                                               34.2; 34.3; 113.9; 116.4(N)                                                                                                                                   ROKIŠKIO  RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                  S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2011 m. rugsėjo 23 d.                                                                       Rokiškis             Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei J.

D., jos atstovui advokatui Eugenijui BarÅ¡iui, atsakovei A. S., jos atstovei advokatei Rasai Čibirienei, notarei L. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pagal ieÅ¡kovės J. D. ieÅ¡kinį atsakovams: A. S., RokiÅ¡kio rajono antrojo notarų biuro notarei L. S., tretysis asmuo Valstybės įmonės Registrų centras, ir                 n u s t a t ė:       IeÅ¡kovė J.

D. ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jos tėvai J. D. ir J. D. gyvendami santuokoje pasistatė gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ su kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti J. D. vardu. Tėvas J. D. mirė 1998m. gegužės 22d. Po jo mirties pastatuose liko gyventi ieÅ¡kovė su motina J. D. RokiÅ¡kio 2-jo notarų biuro notarė L. S. 1999m. balandžio 9d. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , kuriame nurodyta, kad mirusio J.

D. turtÄ po 1/3 paveldi jo sutuoktinė J. D., dukros J. D. ir A. S. Priimdama paveldėjimo teisės liudijimÄ motina J. D. suprato, kad jai priklauso 1/3 mirusiojo vyro turto dalis ir 1/2 bendro jungtinio santuokinio turto dalis. 2008m. rugsėjo 10d. motina gavusi dukters A. S. ieÅ¡kinį dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, sužinojo, kad ji paveldėjo tik 1/3 viso bendro jungtinio santuokinio turto, bet ne mirusiajam priklausančios dalies 1/3 dalį. Pagal notarės iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ A.

S. turėjo paveldėti 1/3 turto priklausančio mirusiajam jos tėvui J. D., bet ne bendro jungtinio santuokinio turto. Prasidėjus bylinėjimosi procesui iÅ¡ notarės buvo gautas motinos J. D. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas, kuriame ji atsisakė gauti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ turtÄ Ä¯gytÄ santuokos metu. Nors ant Å¡io praÅ¡ymo yra jos paraÅ¡as, tačiau notarė jai Å¡io praÅ¡ymo turinio neskaitė ir neaiÅ¡kino, kad ji pasiraÅ¡ydama Å¡io turinio praÅ¡ymÄ neteks teisės į priklausančiÄ bendrosios jungtinės santuokinės nuosavybės dalį, be to, tokio turinio atsisakymÄ ji turėjo paraÅ¡yti per Å¡eÅ¡is mėnesius.

IeÅ¡kovė teigia, kad J. D. valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta, kadangi ji nežinojo, jog pasirašė tokio turinio praÅ¡ymÄ . Notarė jos nesupažindino su praÅ¡ymo tekstu, tvarkydama paveldėjimo dokumentus neskaitė duodamų pasiraÅ¡yti dokumentų teksto. BÅ«dama senyvo amžiaus, nesveika, sukrėsta vyro mirties, pasitikėdama notare, pasirašė notarės jai pateiktus pasiraÅ¡yti dokumentus, tokiu bÅ«du motina buvo suklaidinta notarės. J. D. pasirašė atsisakymÄ gauti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ turtÄ Ä¯gytÄ santuokos metu praėjus 14 mėnesių terminui po J.

D. mirties, o tai prieÅ¡tarauja CK 5.60 str. Be to, ieÅ¡kovė teigia, kad pagal CK 587str. (1964m. redakcija) neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. PraÅ¡o pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 1999m. balandžio 9d. J. D. pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės atsisakymo (registras 2R-1072) ir įpareigoti notarę pripažinti, kad ji turėjo teisę į 1/2 bendro jungtinio santuokinio turto dalį. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 1999m. balandžio 9d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ (registras 2R-1071), iÅ¡duotÄ RokiÅ¡kio rajono 2-ojo notarų biuro notarės L.

S., J. D. bei dukroms J. D. ir A. S. Nustatyti, kad J. D. priklausė 4/6 dalys, o A. S. bei J. D. po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (Å¡ulinys, 3H0b, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).             Pagal iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ atsakovė A. S. 1/3 paveldėto turto įregistravo VÄ® Registrų centre.

Paveldėjimo teisės liudijime vietoj nuorodos, kad paveldimÄ turtÄ sudaro gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, Å¡ulinys, turėjo bÅ«ti nurodyta, kad A. S. paveldi 1/3 dalį J. D. turto, kurį sudaro 1/2 gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir Å¡ulinio, todėl praÅ¡o panaikinti 1999m. balandžio 9d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo įregistravimÄ Valstybės įmonės Registrų centre ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė A. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad paveldėjimo byloje yra raÅ¡ytinis įrodymas – J.

D. pasiraÅ¡ytas atsisakymas gauti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ santuokinį turtÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų Å¡iam dokumentui paneigti. Notarės veiksmai buvo atlikti 1999 metais ir juos užginčyti ieÅ¡kininė senatis yra pasibaigusi. Motina tuo metu dar buvo sveiko proto ir pajėgi tuos veiksmus užginčyti. Tačiau ji to nedarė, nes paveldėjimas po 1/3 dalį atitiko jos norÄ ir valiÄ . IeÅ¡kovė po J. D. mirties nori paneigti motinos valiÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.           Atsakovė notarė L.

S. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad J. D. mirė 1998m gegužės 22d. Sutinkamai su tuo metu galiojančiais įstatymais, pergyvenęs sutuoktinis galėjo (ne privalėjo) gauti santuokinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimÄ , ir tai, ar pasinaudoti Å¡ia teise, sprendžia pats pergyvenęs sutuoktinis. Å eÅ¡ių mėnesių terminas, sutinkamai su tuo metu galiojusiu CK 587str., buvo taikomas palikimui priimti, o ne paduoti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į santuokos metu įgytÄ turtÄ .

J. D. J. D. palikimÄ priėmė 1998m. rugsėjo 8d. paduodama pareiÅ¡kimÄ . Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad sutinkamai su Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21str. ji turi teisę gauti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ pusęsantuokos metu įgyto turto. Bet jau tada J. D. pareiÅ¡kė, kad jinai nenoriskriausti savo vaikų gaudama didesnę dalį turto. Taip pat, jai buvo paaiÅ¡kinta, kadjinai dar galės pakeisti savo nuomonę dėl nuosavybės teisės liudijimo gavimo.Atsisakymas palikimo ir atsisakymas gauti nuosavybės teisės liudijimÄ visiÅ¡kaiskirtingi dalykai.

J. D. palikimo neatsisakė. Jai ir buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, o gauti santuokinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimÄ yra pergyvenusio sutuoktinio teisė ir jis pats sprendžia, pasinaudoti Å¡ia teise ar ne. PareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo nėra sandoris ir nesukelia padarinių, nurodytų CK587str., todėl gali bÅ«ti atÅ¡auktas. Kai pergyvenęs sutuoktinis nepageidauja gautimirusiojo sutuoktinio vardu įregistruoto turto nuosavybės teisės liudijimo,paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duodamas bendrÄ ja tvarka, kas ir buvo padaryta,t.y. turtÄ paveldėjo visi įpėdiniai lygiomis dalimis.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu kad J. D. nieko nesuprato ir manė, kad bus dalijama tik 1/2 dalis turto po lygiai, o ne visas turtas. Nurodo, kad J. D. bÅ«dama visiÅ¡kai sveiko proto ir nuovokos pas notarÄ buvo atėjusi du kartus be dukterų ir abu kartus patvirtino, jog nori, kad palikimas bÅ«tų padalintas į tris lygias dalis. 1998m. lapkričio 23d. gauti A. S. ir J. D. pareiÅ¡kimai dėl palikimo priėmimo. Jos taip pat buvo informuotos apie J. D. teisę gauti puse santuokos metu įgyto turto. J.

D. raÅ¡tu parašė, kad jai tai yra žinoma. IÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , J. D. dar kartÄ buvo paklausta, ar ji norės gauti didesnę dalį turto, t.y. atskirai dar nuosavybės liudijimÄ Ä¯ 1/2 dalį santuokos metu įgyto turto, tačiau ji patvirtino, kad nenori skriausti vaikų ir sutinkanti, kad visas turtas bÅ«tų dalijamas į tris dalis, tai patvirtindama ir raÅ¡tu. Viskas buvo pagarsinta ir paaiÅ¡kinta. Be to, J. D. pasiraÅ¡ant atsisakymÄ gauti nuosavybės teisės liudijimÄ , dalyvavo ir ieÅ¡kovė J.

D., kuri viskÄ girdėjo ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Atsisakyti gauti nuosavybės teisės liudijimÄ J. D. turėjo teisę bet kada, joks 6 mėnesių terminas įstatymu nenustatytas. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.  Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) 1999m. balandžio 9d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo Nr.2R-1071 pagrindu 1/3 dalis gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (Å¡ulinio 3H0b, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2008m. balandžio 16d. yra įregistruota J.

D. nuosavybės teise ir 1/3 dalis nuo 2006m. liepos 26d. - A. S. nuosavybės teise. Atsiliepime nurodyta, kad teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas. Jeigu teismas naikina aukščiau nurodytÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ tai atitinkamai naikintini ir jo pagrindu atlikti įraÅ¡ai Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ingu atveju naikinti įraÅ¡us nėra pagrindo, nes jie yra atlikti teisėtai ir pagrįstai.                                           IeÅ¡kinys atmestinas.

Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, jų bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi. J. D. mirė 1998m. gegužės 22d. (mirties liudijimas, b.l.4). Pagal J. D. mirties dienÄ galiojusio Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį pergyvenusi sutuoktinį J.

D., norėdama įteisinti savo turto dalį Å¡ioje nuosavybėje, turėjo raÅ¡tu kreiptis į notarų biurÄ , kad jai bÅ«tų iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į jos turto dalį. J. D. raÅ¡ytiniame notariÅ¡kai patvirtintame 1999m. balandžio 9d. pareiÅ¡kime nurodė, kad atsisako gauti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ turtÄ , įgytÄ santuokos metu su J. D. (byla Nr.129 dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į mirusiojo J. D. palikimÄ , b.l.4). J. D. iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl santuokoje įgyto turto, pagrįstai paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas iÅ¡duotas į mirusio J.

D. turtÄ po 1/3 dalį J. D., J. D. ir A. S. (b.l.5). Nepagrįstas ieÅ¡kovės atstovo teiginys, kad J. D. pažeisdama CK 587straipsnį (1964m. redakcija) priėmė tik dalį palikimo. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad J. D. po vyro mirties priėmė visÄ palikimÄ , o ne jo dalį. Gauti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ turtÄ , įgytÄ santuokos metu su J. D., buvo jos teisė, o ne pareiga. J. D. priėmė palikimÄ laikantis įstatyme nustatytų terminų Pagal CPK 196str.2d. dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.            Byloje nėra pateikta įrodymų, kad notarė neiÅ¡aiÅ¡kino J. D. jos pasiraÅ¡yto pareiÅ¡kimo pasekmių. Nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, jog ji ir motina neskaitė duodamų pasiraÅ¡yti dokumentų. Pati ieÅ¡kovė teismo posėdyje pripažino, kad ji pastebėjo notarės padarytÄ klaidÄ (klaidingai nurodytas vardas) ant motinos pasiraÅ¡yto atsisakymo  gauti nuosavybės teisės liudijimÄ .

IeÅ¡kovė turi spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbo prekybininke, yra jauno amžiaus, todėl teismas  kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės teiginius, jog ji pasiraÅ¡ydama neskaitė notarės paruoÅ¡tų dokumentų. Byloje nepaneigtas notarės teiginys, jog J. D. po vyro mirties, viena du kartus buvo atėjusi pas notarÄ konsultuotis dėl palikimo priėmimo ir abu kartus patvirtino, jog nori, kad palikimas bÅ«tų padalintas į tris lygias dalis. Liudytojos M. B. ir I. Å . patvirtino, kad J.

D. joms yra sakiusi, kad po vyro mirties turtÄ pasidalino į tris lygias dalis, kad seserys nesipyktų.           Teismas nesiremia liudytojo P. A. L. parodymais, kadangi jie yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas teigia, kad atliekant notarinius veiksmus notarės kabineto durys buvo atviros, tačiau pagal Notariato įstatymo 14str. notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumÄ . Liudytojas teigia, kad jis prie atvirų notarės durų stovėjo apie pusvalandį ir per tÄ laikÄ girdėjo tik J.

D. žodžius, kad jai priklauso pusė namo, o kita dalis dalinama į tris dalis.         Asmuo pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). CK 84 straipsnyje (1964m. redakcija) nustatomas bendras trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas.

Nors ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tačiau atsakovai neprašė taikyti ieÅ¡kininę senatį.             Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.             Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 02 08 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0314 (b.l.8) J. D., 2011 04 22 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0937 A. S. (b.l.29) suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos lieka valstybei (LR CPK 99,443str.6d.).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

J. D. ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                                 Malvyra Bučienė                     Â