2022-08-04 Nr. DBT-65-3-61-3-01574-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-39/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01574-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gedimino Sagačio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Verslo centro „1000 litų“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Konarskio turgelis“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Verslo centras „1000 litų“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro „1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“ ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, taip pat įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo.

Pareiškėjas skunde iš esmės nurodo, kad UAB „Kampara“ matininko P. K. 2021 m. lapkričio 10 d. parengtas žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti planas (toliau – planas) bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) (toliau – ir ginčijamas įsakymas) yra priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. žemės sklypo plano eksplikacijos lentelėje nėra išskirti privačios ir valstybinės žemės plotai, neatsižvelgta į ilgainiui faktiškai susiklosčiusią vietovės situaciją, faktiškai naudojamus plotus, nustatytos žemės sklypo dalys, skirtos pareiškėjo statiniams eksploatuoti, yra per mažos ir neatitinka minimalių teisės aktų reikalaujamų dalių dydžių. Pareiškėjas iš valstybės nuomojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, kurios reikalingos pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems statiniams (pastatui – parduotuvei, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), pastatui – parduotuvei, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), pastatui – stoginei, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Pasak pareiškėjo, plane ir ginčijamame įsakyme nurodytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, skirtos pareiškėjui priklausantiems statiniams eksploatuoti, neatitinka pareiškėjo išsinuomotų valstybinės žemės sklypo dalių pagal galiojančias nuomos sutartis. Be to, plane ir ginčijamame įsakyme apskritai nėra nustatyta aptariamo žemės sklypo dalis, reikalinga vienam iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti. Pareiškėjas savo skundą argumentuoja ir tuo, kad planas parengtas nesilaikant tam tikrų techninių reikalavimų, pareiškėjas nedalyvavo plano rengimo procedūroje, nebuvo tinkamai supažindintas su šio plano sprendiniais. Pareiškėjo skundas dėl ginčijamo įsakymo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka NŽT išnagrinėtas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius su skundu nesutinka, atsiliepime teigdamas, kad 5269 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdomas NŽT) (4963/5269), UAB „Konarskio turgelis“ (170/5269), V. O. ir J. O. (136/5269). Šiame žemės sklype yra įregistruoti pastatai, įskaitant pastatą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), pastatą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Su prašymais parduoti nuomojamas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalis nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti kreipėsi pastatų, įregistruotų aptariamame žemės sklype, naudotojai, tarp jų ir pareiškėjas, nuomos teise valdantis 1047,00 kv. m ir 1277,00 kv. m ploto šio žemės sklypo dalis. Taip pat buvo gautas vienas prašymas ir dėl valstybinės žemės nuomos. NŽT Vilniaus skyriuje gautas vieno iš pastatų, įregistruotų aptariamame žemės sklype, naudotojų su prašymu patvirtinti planą ir leisti išsipirkti pagal jį priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atsakovo teigimu, planas ir jo pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas atitinka žemės teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia kitų savininkų teisių ar teisėtų interesų tinkamai eksploatuoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį. Plane yra išskirtos minimalios minimo žemės sklypo dalys visiems statiniams eksploatuoti bei bendrojo naudojimo dalis, kuri paskirstyta proporcingai statiniams išskirtoms dalims ir užtikrina patekimą prie statinių bei tinkamą statinių eksploatavimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, priėmęs skundą, suabejojo bylos priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir su prašymu spręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją. Teismas nurodo, kad byloje kyla ginčas dėl žemės sklypo dalių nustatymo; remdamasis specialiosios teisėjų kolegijos praktika, aiškinančia, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, klausia, ar keliamas ginčas šiuo atveju taip pat neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių dydžio nustatymo“, kuriame nustatytos 5269 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys, atsižvelgiant į kiekvienam naudotojui, įskaitant pareiškėją, priklausančių pastatų dalį. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl naudojamo valstybei dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalių.

Ginčijamas įsakymas priimtas, vadovaujantis, be kita ko, Žemės įstatymu bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės). Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse ne kartą yra nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami Taisyklėmis, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2018 m. birželio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2018 ir joje nurodytą praktiką).

Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus tam tikrus atvejus. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vertinant skundo faktinį pagrindą, matyti, kad pareiškėjas, dėstydamas argumentus, kad ginčijamu įsakymu jo nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti yra nustatyta per maža žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini) dalis, iš esmės siekia apginti savo, kaip valstybinio žemės sklypo naudotojo ir nekilnojamojo turto (pastatų, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) savininko, teises ir teisėtus interesus. NŽT, kurio teritorinio skyriaus sprendimas dėl valstybinio žemės sklypo dalių nustatymo ginčijamas šioje byloje, veikia kaip valstybės – civilinių teisinių santykių dalyvės – įgaliotas atstovas jam teisės aktais pavestoje srityje (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Taisyklių 2.1.3 papunktis), o valstybinės žemės sklypo dalies nustatymas kiekvienam iš šio sklypo naudotojų yra ikisutartinis aktas, reikalingas siekiant sudaryti civilinį sandorį dėl valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo. Taigi nors byloje kvestionuojamas administracinis aktas – NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.), priimtas vykdant valstybinės žemės sklypo nuomos bei pardavimo procedūrą (Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniai), o skunde keliami ir procedūriniai ginčijamo akto priėmimo klausimai, pareiškėjo inicijuojamo ginčo atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai (pareiškėjas pirmiausia nesutinka su įsakymu nustatytomis valstybinio žemės sklypo, kurio dalį ketina įsigyti iš valstybės, dalimis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.), kuriame nustatytos naudojamo valstybinės žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skunde taip pat prašo panaikinti NŽT 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro „1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl dėl šio sprendimo teisėtumo pasisakyti taip pat turėtų bendrosios kompetencijos teismas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo yra išvestinis ir nagrinėtinas kartu su pagrindiniu reikalavimu panaikinti ginčijamą įsakymą.

Apibendrinus konstatuotina, kad pareiškėjo UAB Verslo centro „1000 litų“ skundas atsakovams NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Konarskio turgelis“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir perduotinas Vilniaus miesto apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 25, 26, 29 straipsniai).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Verslo centro „1000 litų“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Konarskio turgelis“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gediminas Sagatys

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė