2021-11-24 Nr. AB-25340-3-62-3-01754-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1986-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01754-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., A. J. (teisių perėmėjai – G. K. ir A. G.) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. J. D., A. D., D. Z., R. K., Z. K. (teisių perėmėja – S. K.), V. J., D. J., Z. M., R. R., K. M., A. R., E. R., A. M., R. T., A. N. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. P., G. I., G. N., G. Z., A. J. (teisių perėmėjai – G. K. ir A. G.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriui apie A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas) (toliau – ir Sklypas), apimame žemės plote iki 1940 m. nacionalizacijos buvo keletas sklypų – tarp jų ir K. K., E. Z. ir A. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyti žemės sklypai. Pareiškėjai ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodyti fiziniai asmenys yra arba pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į kurio nors iš buvusių savininkų turėtą žemės sklypą, arba tokių pretendentų teisių perėmėjai.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Administracija 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 70-2-2193 nurodė, kad grąžintinas sklypas gali būti grąžinamas natūra piliečiams, tačiau vėliau priėmė skundžiamą Raštą, kuriuo poziciją nepagrįstai pakeitė, t. y. informavo, jog nusprendė minėtą sklypą pasilikti savivaldybės reikmėms ir nurodė ankstesnį 2019 m. birželio 12 d. raštą laikyti negaliojančiu. NŽT Kauno miesto skyrius galiojant skundžiamam Raštui neturi galimybių grąžinti pretendentams žemės sklypą natūra.

4. Pareiškėjų teigimu, skundžiamas Raštas nėra pakankamai motyvuotas ir motyvacijos trūkumai neleidžia pareiškėjams suprasti jo faktinio ir teisinio pagrindų, teisinių santykių esmės, atima iš pareiškėjų galimybes efektyviai pasinaudoti teise į pažeistų teisių teisminę gynybą. Rašte nėra nurodyta jokia teisės norma, kurios pagrindu Sklypas nėra grąžinamas natūra, ir nėra nurodyta faktinių aplinkybių, kurių visuma situaciją leistų kvalifikuoti pagal kurį nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies punktą ir žemę priskirti valstybės išperkamai. Atsakovas nesivadovavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nepriskyrė Sklypo valstybės išperkamai žemei. Rašto argumentas, kad pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą Sklypas patenka į verslo ir pramonės teritorijas ir kad gretimuose sklypuose uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno švara“ vykdys veiklą, visiškai nepaaiškina to, kodėl atsakovas nesutinka, jog Sklypas būtų grąžintas natūra, juo labiau, kad sprendžiant iš Rašto teksto, ginčo Sklype UAB „Kauno švara“ veiklos nevykdys. Tai, kad atsakovas dar tik svarsto įsigyti pastatą, esantį Sklype, nereiškia, kad jis jį nuspręs įsigyti.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad Rašte nenurodyta, kokiame dokumente yra išreikštas realiai egzistuojantis visuomenės poreikis bei kokio konkrečiai poreikio tenkinimui sklypas bus naudojamas. Nesant konkretaus poreikio negali būti ribojamos pareiškėjų ir kitų asmenų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjai nurodė, kad Sklype yra tik tvora ir nebaigtas statyti pastatas, kuris ilgus metus buvo nenaudojamas ir apleistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje esamos tvoros nėra laikomos kliūtimi atkurti nuosavybės teises į žemę, o pastato, priklausančio UAB „Kauno kranai“, buvimas Sklype nedaro sklypo valstybės išperkamu, nes sklypo plotas akivaizdžiai per didelis jo eksploatavimui. Sklypo nuomos sutartis su UAB „Kauno kranai“ buvo nutraukta Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 02-01-8738.

6. Pareiškėjai akcentavo, kad, priimdama 2019 m. birželio 12 d. raštą, Administracija sukūrė pareiškėjų teisėtus lūkesčius, jog į Sklypą bus atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant jį pareiškėjams ir kitiems asmenims natūra. Taigi 2019 m. birželio 12 d. raštas sukūrė teisinius padarinius, todėl atsakovas neturėjo teisės panaikinti jo administracine tvarka. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš naujo išnagrinėti situaciją, dėl kurios jau buvo priėmęs 2019 m. birželio 12 d. raštą, nes NŽT po jo priėmimo nesikreipė į atsakovą dėl situacijos nagrinėjimo iš naujo. Taigi, priimdama skundžiamą Raštą, Administracija viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia ir įstatymo viršenybės principus.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų nurodytame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, yra registruotas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“. Administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-2602 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas, kuriuo buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, pobūdis ir nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentai. Pretendentai į buvusio žemės savininko A. J. žemę buvo informuoti apie detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kaune, rengimą, tačiau jokių skundų ar pastabų nepateikė. Atsakovas 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 70-2-2193 informavo NŽT, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 70-2-4011, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 70-2-1540, 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 70-2-4321 ir 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 70-2-1947 jau pateikė informaciją apie preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės plotus teritorijoje, kurioje yra iki 1940 m. A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, o klausimas dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinimo turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka), 1061 punktu.

9. Atsakovas nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjęs ginčo teritoriją, Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nusprendė, jog ginčo Sklypas reikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti, komunalinio ūkio reikmėms. Rašte pakankamai išsamiai nurodytos aplinkybės, kad ginčo teritorija pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į verslo ir pramonės teritorijas, jog greta esančiuose sklypuose UAB „Kauno švara“ vykdys veiklą, todėl nuspręsta Sklypą palikti savivaldybės reikmėms. Tai, kad Sklypas reikalingas miesto poreikiams Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31, 32 ir 36 punktuose numatytoms savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms vykdyti, patvirtina Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. T-535, kuriuo buvo nuspręsta, jog Sklypas reikalingas Kauno miesto savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimui, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimui, sąvartynų įrengimui ir eksploatavimui. Tuo pačiu sprendimu pavesta Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių, esančių Sklype, pirkimo procedūras ir prašyti NŽT perduoti savivaldybei neatlygintinai naudoti Sklypą. Žemė, reikalinga savivaldybių funkcijoms vykdyti, komunalinio ūkio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriama valstybės išperkamai žemei.

10. Atsakovas nurodė, kad jis 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 70-2-2193 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT apie tai, kad informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės plotus iki 1940 m. A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėtoje žemėje jau buvo teikta ne vienu raštu ir kad Tvarkos 1061 punktas nenumato galimybės žymėti laisvą (neužstatytą) žemę teritorijose, kuriose suformuoti žemės sklypai. Šis raštas yra informacinio pobūdžio, juo nėra priimtas joks valinis sprendimas, pats savaime sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjams. Pareiškėjai nenurodo, kad šio rašto pagrindu buvo atlikti procedūriniai veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo priėmimo, todėl šis raštas nėra gintinas kaip teisėtas. Atsakovas ginčo teritorijos niekada nežymėjo kaip laisvos (neužstatytos) žemės.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą – panaikino Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT Kauno miesto skyriui apie A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjai G. P. 673 Eur ir pareiškėjai G. I. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 13 d. NŽT kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo apie laisvą (neužstatytą) žemę. Vadovaudamasis Tvarkos 1061 punktu, atsakovas išnagrinėjo teritorijos, kurioje yra iki 1940 metų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. žemė, ir 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 70-2-2193 informavo NŽT, jog informacija apie preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės plotus šiose teritorijose buvo pateikta 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 70-2-4011, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 70-2-1540, 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 70-2-4321, 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 70-2-1947. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės žymėti laisvą (neužstatytą) žemę teritorijose, kuriose suformuoti žemės sklypai, todėl siūlė vadovautis Tvarkos 1061 punktu ir spręsti klausimą dėl žemės sklypo grąžinimo. Praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo 2019 m. birželio 12 d. rašto Nr. 70-2-2193, atsakovas pakeitė poziciją iš esmės ir, net nesant naujo NŽT kreipimosi, 2019 m. birželio 12 d. raštą Nr. 70-2-2193 laikė negaliojančiu, o pakartotinai išnagrinėjęs teritorijos kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą nurodė, kad ginčo žemės sklypas reikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti komunalinio ūkio tikslams, todėl tikslinga jį palikti savivaldybės reikmėms.

14. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas bei gero administravimo principą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Rašte nenurodytos jokios aplinkybės, susijusios su pasikeitusia faktine situacija arba teisiniu reguliavimu, dėl ko atsirado teisinis pagrindas Administracijai, nesant naujo NŽT kreipimosi, pakartotinai išnagrinėti aktualios teritorijos kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą ir 2019 m. birželio 12 d. raštą Nr. 70-2-2193 laikyti negaliojančiu. Skundžiamame akte nėra nurodyta faktinių aplinkybių, kurių visuma situaciją leistų kvalifikuoti pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atitinkamai žemę priskirti valstybės išperkamai, o jame nurodyti argumentai, kad pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą sklypas patenka į verslo ir pramonės teritorijas ir kad gretimuose sklypuose UAB „Kauno švara“ vykdys veiklą, atsakovas dar tik svarsto įsigyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį ginčo Sklype, sklypas pasiliekamas savo reikmėms, visiškai nepaaiškina, kokiame dokumente yra išreikštas realiai egzistuojantis visuomenės poreikis ir kokio konkrečiai poreikio tenkinimui ginčo sklypas bus naudojamas. Raštas yra be faktinių aplinkybių ir teisinio nustatytų faktų vertinimo (kvalifikavimo), išdėstyti motyvai negali būti vertinami kaip aiškūs ir pakankami, o tai pripažintina esminiu trūkumu. Papildomi argumentai, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą, negali būti vertinami, nes tai paneigtų asmenų teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, ribotų teises į teisminę gynybą, ginčui persikėlus į teismą atimtų galimybę suprasti bei apibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį.

III. 15. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėjams į bylą nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kad NŽT nėra priėmusi sprendimų dėl nuosavybės teisių į K. K., E. Z. ir A. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, ir dėl to jie turi subjektinę teisę nagrinėjamoje byloje, teismas neturėjo pagrindo panaikinti Rašto ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

15.2. Skundžiamo Rašto adresatas yra ne pareiškėjai, o NŽT, todėl teismas nepagrįstai administracinio akto atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams vertino pareiškėjų požiūriu ir pripažino jį neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

15.3. Teismas neatskleidė bylos esmės ir ginčą išsprendė nevisapusiškai. Teismas turėjo įvertinti, kad Sklypui galioja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-2602 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas, kad Sklype yra registruotas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys UAB „Kauno kranai“, kurių teisė į kompensaciją už statinius nėra įgyvendinta (civ. byla Nr. e3K-3-305-916/2017), o Kauno miesto savivaldybei teisės aktai suteikia teisę įgyti nekilnojamuosius daiktus pagal sandorius.

15.4. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo akto pagrįstumo, turėjo įvertinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 31 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo nuspręsta, kad 1,9978 ha kitos paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Kauno miesto savivaldybės savarankiškajai funkcijai – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimui, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimui, sąvartynų įrengimui ir eksploatavimui – įgyvendinti, bei pavesta Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių esančių, (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo procedūras.

15.5. Teismas nepagrįstai Raštą panaikino ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis leido Administracijai panaikinti 2019 m. birželio 12 d. raštą Nr. 70-2-2193 „Informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės“, todėl Raštu jokios pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeistos nebuvo.

16. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Raštas nesant nurodytos teisės normos, kuria atsakovas grindžia Sklypo pasilikimą savo reikmėms, ir nesant išvardintų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį laikyti valstybės išperkama žeme (tokio pagrindo ir nėra), pagrįsta išvada, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, nesivadovavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nepriskyrė Sklypo valstybės išperkamai žemei. Atitinkamai atsakovo byloje reiškiami argumentai dėl Sklypo tariamo buvimo valstybės išperkama žeme pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo negali būti vertinami, nes tai nėra tikrieji skundžiamo Rašto motyvai. Nagrinėjant bylą teisme atsakovo pateikti argumentai negali būti vertinami, nes tai reikštų pareiškėjų teisės į sąžiningą procesą pažeidimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. T-535 buvo priimtas jau po Rašto priėmimo, todėl į jį negali būti atsižvelgiama vertinant Rašto motyvus.

16.2. Apeliaciniame skunde Sklypo reikalingumas savivaldybei yra motyvuojamas pacituojant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte numatytą savivaldybės savarankiškąją funkciją. Pabrėžtina, kad minėta teisės norma nebuvo nurodyta skundžiamame akte. Be to, atsakovas nenurodė jokių faktų, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl jis Sklypą sieja su minėtos funkcijos vykdymu. Atsakovas taipgi nepaneigė galimybės minėtą funkciją įgyvendinti kitoje vietoje. Iš Kauno miesto savivaldybės iš tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad dar neaišku, kokiai veiklai būtų naudojamas Sklypas, nes į R. K. klausimą, ar į Sklypą bus perkelti UAB „Kauno švara“ gamybiniai ir administraciniai pastatai, ar tai bus tik aikštelės atliekų rūšiavimui, pranešėjas D. V. atsakė, jog kol kas čia planuojama tik rezervuoti sklypus, po to bus kitas etapas. Sklypų rezervavimas, nežinant, kas juose būtų atliekama, pats savaime paneigia esant kokį nors visuomenės poreikį.

16.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Rašto motyvų pakankamumas turėtų būti vertinamas ne pagal tai, kokia informacija buvo žinoma pareiškėjams, o pagal tai, kokia informacija buvo žinoma NŽT. Individualaus administracinio akto motyvų pakankamumas vertintinas pagal tai, kokia informacija buvo žinoma jį skundžiančiam asmeniui. Be to, atsakovas byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad NŽT buvo žinomos skundžiamame akte nepaminėtos jo priėmimo priežastys.

16.4. Sklypas neatitinka sąlygų, kurioms esant žemė yra valstybės išperkama, todėl jis turi būti grąžinamas natūra pretendentams. Nagrinėjamu atveju nėra jokio dokumento, kuriame būtų išreikštas konkretus visuomenės poreikis į Sklypą. Atsakovas Rašte tokio dokumento nenurodė.

16.5. Priimdama 2019 m. birželio 12 d. raštą Nr. 70-2-2193 Administracija sukūrė pareiškėjų teisėtus lūkesčius, kad į Sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra. Taigi, 2019 m. birželio 12 d. raštas Nr. 70-2-2193 sukūrė teisinius padarinius, todėl atsakovas neturėjo teisės panaikinti jį administracine tvarka. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo nagrinėti šios situacijos, nes į jį nesikreipė NŽT.

16.6. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja pareiškėjų teises atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjai turi teisę atsikurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turėtą žemę, nebuvo. Kompetencija vertinti, ar pareiškėjai turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turėtą žemę, priklauso NŽT. NŽT minėtos pareiškėjų teisės byloje neginčijo, savo atsiliepimu į skundą teismo prašė spręsti savo nuožiūra, apeliacinio skundo neteikė, todėl nėra jokio pagrindo abejoti aptariama pareiškėjų teise. Byloje yra pareiškėjų skundai NŽT, kuriuos pareiškėjai pasirašė, kaip turintys teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turėtą žemę, taip pat ir NŽT atsakymai, kuriuose pareiškėjai yra įvardyti kaip aptariamą teisę turintys asmenys.

17. Pareiškėjas G. Z. taip pat pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Pareiškėjo A. J. teisių perėmėjas – Gintaras Kukučionis pateiktame pareiškime prašo: 1) atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) A. J. teisių perėmėją A. G. pašalinti iš bylos; 3) jei teismas laikytų, kad A. G. turi likti byloje, pakeisti jos procesinį statusą iš pareiškėjos į trečiojo suinteresuoto asmens.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. rašto Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas savivaldybių funkcijoms vykdyti komunalinio ūkio tikslams, todėl tikslinga jį palikti savivaldybės reikmėms, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl teismo ginčui taikytų VAĮ 8 straipsnio nuostatų (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija galiojusi nuo 2011 m. gegužės 1 d.), kurios lėmė ginčijamo akto panaikinimą.

21. Skundžiamo akto preambulėje nurodyti teisės aktai patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas priimtas remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 1061 punktu, t. y. teisės aktais, kurie reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę.

22. Pagal VAĮ 8 straipsnį individualaus akto turinį kiekvienu konkrečiu atveju apibrėžia ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuostata, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3775/2011).

24. Šiam ginčui yra reikšminga, ar žemės sklypas į kurį pretenduoja pareiškėjai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą „iš šio įstatymo Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį“, ar pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje.

25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo akte nėra nurodyta faktinių aplinkybių, kurių visuma situaciją leistų kvalifikuoti pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atitinkamai žemę priskirti valstybės išperkamai ar, priešingai, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą grąžinti žemę natūra. Tai patvirtina, kad pagal savo turinį atsakovo aktas neatitinka iš VAĮ 8 straipsnio kylančio akto teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimo.

26. Abiejų – teisėtumo ir pagrįstumo – reikalavimų bei jų neatsiejamo ryšio svarba nuosekliai akcentuojama administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

27. Atsakovo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pateiktos bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, kurios nebuvo išdėstytos skundžiame akto turinyje, negali būti pripažintos ginčijamo akto sudėtine dalimi.

28. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011).

29. Svarbi šiam ginčui ir ta Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktika, kad administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis, o viešasis administravimas visų pirma yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (ABTĮ 2 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

30. Pagal suformuotą teismų praktiką pareiškėjai, siekdami prašymo dėl žemės grąžinimo natūra patenkinimo, turi teisę ginčyti savivaldybės administracijos atsisakymą ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra, galbūt tokį atsisakymą lėmusius administracinius sprendimus, reikalauti joje formuoti grąžintiną sklypą, atlikti kitus pagal kompetenciją priskirtus veiksmus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remdamasi šiomis išvadomis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti atsakovo aktą, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Panaikinęs aktą šiuo pagrindu teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pakartoti NŽT Kauno skyriaus prašymo nagrinėjimo administracinę procedūrą.

32. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

33. Dėl A. G. procesinės padėties šioje byloje teismas pasisakė 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, pripažindamas mirusiojo pareiškėjo A. J. teisių perėmėja A. G., remdamasis Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenimis apie tai, kad pareiškėjo A. J. palikimą 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė G. K. ir A. G. Pareiškėja A. G. šiuo klausimu savo pozicijos nepateikė, o A. J. testamentas Civilinio kodekso nustatyta tvarka nėra realizuotas, nes nėra duomenų apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl šiame procese keisti A. G. procesinės padėties nėra pagrindo.

34. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Pareiškėjas G. Z. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

37. Pareiškėjas į bylą pateikė 2021 m. gegužės 3 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mokėtina suma, įskaitant PVM, sudaro 1210 Eur. Pateiktas mokėjimo nurodymas, atliktas 2021 m. gegužės 7 d., patvirtina, jog pareiškėjas minėtą 1210 Eur sumą sumokėjo.

38. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo sumokėta 2021 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1524,2 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1981,46 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, sprendžia, jog pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. Z. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė