2016-10-13 Nr. AB-19724-3-64-3-01769-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2045-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01769-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2015 m. vasario 26 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, asmens ir daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais. Pareiškėjas nurodė, kad kalinamas nežmoniškomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas vienas arba su dar 1–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,47 iki 22 kv. m, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus. Nors kai kurios kameros neatitinka vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos reikalavimo, įstaigos administracija stengiasi, jog suimtieji ir nuteistieji, kurių sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, atsiradus galimybei būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu atlikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai kamerose Nr. 26 ir 32, nustatyta, jog oro temperatūra, santykinė drėgmė kameroje Nr. 26 atitinka higienos normas, kamera vėdinama per langus, o kameroje Nr. 32 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis bei dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, tačiau neužtikrintas pagrindinis patalpų valymas.

Atsakovas pabrėžė, jog negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu patalpos buvo dezinfekuojamos, dezinsekuojamos ir deratizuojamos pagal nustatytą planą. Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje, administracinio pastato patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, asmens krata vykdoma operatyviai, todėl neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus.

Patikrinimo akte užfiksuota, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos, tuo tarpu pareiškėjo teiginiai dėl šalčio ir purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, jog nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjas įstaigai buvo pateikęs prašymą, kuriame nurodė, jog sutinka būti laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis, ir jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis įstaigai nereiškė.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui S. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, rėmėsi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, nustatančiu, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 210 dienų pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 90 dienų pareiškėjui pastoviai teko mažiau negu 3,6 kv. m kameros ploto, o 25 dienas pareiškėjui tenkantis kamerų plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad iš atsakovo pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, nes pateikti duomenys tik apie kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., teismas pažymos turinį vertino pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1469/2014).

Įvertinęs Šiaulių visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų duomenis, teismas darė išvadą, kad Šiaulių TI pareigūnai laikė pareiškėją kamerose Nr. 7, 26 ir 32, neatitinkančiose Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos, tačiau kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios, teismas sprendė, jog pareiškėjo teiginys dėl nešvaros kratų atlikimo patalpoje iš dalies pasitvirtino, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo rūkoma, pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis pats yra nerūkantis, o iš byloje esančio jo paties prašymo matyti, kad pareiškėjas sutinka būti kalinamas kameroje, kurioje laikomi rūkantys asmenys. Dėl to teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas dėl rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo kamerose galėjo patirti neturtinę žalą.

Atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (115 dienų), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukeltas dvasines kančias, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 800 Eur.

III. Pareiškėjas S. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimu.

Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nustatytu dienų, kuriomis kalinimas pripažintas netinkamomis sąlygomis, skaičiumi bei kitomis pažeidimų aplinkybėmis. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo žalos atlyginimo principais, teismo išvados prieštarauja Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimui bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. Teismas netinkamai apskaičiavo kalinimo laikotarpį, o priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgė tik į pareiškėjui tekusį plotą, bet ne į kitas nežmoniškas sąlygas. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl naikintinas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, apeliacinis skundas grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas pabrėžė, kad pagal EŽTT praktiką vertinant, ar elgesys yra žeminantis orumą, atsižvelgiama į aplinkybių visetą, ar buvo sąmoningai siekiama pažeminti ir sumenkinti asmenį. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir jo niekaip neišskyrė iš kitų asmenų. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, nedetalizuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2015 m. vasario 26 d., priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kalinimo teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpį bei neatsižvelgė į kitas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių (b. l. 43–49), pažymi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2015 m. vasario 26 d., per kurį pareiškėjui, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 115 parų teko mažesnis gyvenamasis plotas, nei numatyta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuriuo buvo pažeista minėtame įsakyme nustatyta vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių TI kameros Nr. 7, 26 ir 32, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bei išvykstančiųjų apžiūros patalpos atitiko ne visus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, reikalavimus ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų pažeidimų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškia jokio konkretaus prieštaravimo dėl teismo atlikto vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, pateikė vertinimą dėl neteisėtų veiksmų, kurių konstatavimas ir kitų sąlygų buvimas lemtų deliktinės atsakomybės kilimą, todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų ar įrodymų.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo jam priteistinos neturtinės žalos dydį, atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma.

Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (į tai, kad 90 dienų pareiškėjui pastoviai teko mažiau negu 3,6 kv. m kameros ploto, o 25 dienas pareiškėjui tenkantis kamerų plotas tik iš dalies neatitiko minėto reikalavimo), į pažeidimų intensyvumą, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 800 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent jo prašomo dydžio neturtinė žala.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė