0bac2a9c-7dd2-40a2-9b3b-e41f82090e04 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-123-370/2017                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00099-2014-0                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.6.

                                                                      (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1236-467/2016, pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) bankui „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, (trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“), n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. K. teismo prašė:

1) pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.90 str.) ieÅ¡kovės ir atsakovės BAB banko „Snoras“ 2011-09-19 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110919P990003 dėl 19 998,88 Lt vertės obligacijų įsigijimo;

2) taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės sumokėtÄ 19 998,88 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje. IeÅ¡kovė teigė, kad jai 2011-09-19 atvykus į bankÄ , banko darbuotoja pasiÅ«lė vietoj terminuotųjų indėlių sudaryti indėlio sertifikato bei obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, nurodydama, kad obligacijos yra tas pats kaip terminuotas indėlis ir neatskleisdama investavimo rizikos. 2011-09-19 pasiraÅ¡ytoje obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje Nr. FO20110919P990003 taip pat nebuvo nurodyta, kad obligacijos nėra draudžiamos indėlių ir investicijų draudimu.

Atsakovė, nesuteikdama visos esminės informacijos (informacijÄ apie finansinių priemonių rizikÄ pateikiant klaidinančiu bÅ«du), pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRÄ®) 22, 24, 25 str. 2 ir 3 d. nuostatas. Žinodama, kad obligacijos nėra draustas finansinis produktas, ieÅ¡kovė nebÅ«tų sudariusi minėtos sutarties, todėl ji turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia kaip sudaryta dėl suklydimo, o lėšos grÄ Å¾intos į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad neturi žinių apie finansinius produktus bei investavimo patirties (jos iÅ¡silavinimas – pedagoginis).IeÅ¡kovės tikslas buvo taupyti, todėl, turėdama atliekamų lėšų, jas laikydavo banke kaip terminuotuosius indėlius.

Kadangi iki pat 2011 metų ieÅ¡kovė atsakovės banke laikė terminuotÄ jį indėlį, kurio metinės palÅ«kanos buvo 4,5 proc., pasiÅ«lyti 4,5 proc. už obligacijas, kurių trukmė 12 mėnesių, ieÅ¡kovei neatrodė iÅ¡skirtiniai finansiniai produktai, nes buvo tapatÅ«s savo trukme bei palÅ«kanomis į terminuotuosius indėlius. Atsakovė BAB bankas „Snoras“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčijamÄ sandorį sudarė laisva valia, o jos tikslas buvo investuojant į vertybinius popierius gauti didesnę piniginę grÄ Å¾Ä , todėl ieÅ¡kovė privalo prisiimti ir rizikÄ .Bankas nesutiko su ieÅ¡kovės pretenzijomis dėl netinkamai atliktos informavimo pareigos.

Nurodė, kad ginčijamos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.22 punkte, prieÅ¡ pat Å¡alies paraÅ¡Ä , aiÅ¡kiai matomoje vietoje buvo nurodyta, jog, pasiraÅ¡ydama Å¡iÄ sutartį, investuotoja patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su ja buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, ji su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia investuotojos valiÄ . Be to, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį, investuotoja patvirtino, kad yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka.

Banko teigimu, ieÅ¡kovė buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir suprato jų pasekmes. Pažymėjo, kad finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymas (toliau – Finansinių priemonių rizikos apraÅ¡ymas) yra skirtas supažindinti (potencialius) klientus su finansinių priemonių esme bei rizikomis. Atsakovė ieÅ¡kovei taip pat pateikė Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ (toliau – ApraÅ¡ymo santrauka).

Papildomai apie rizikos veiksnius, susijusius su investavimu į obligacijas, iÅ¡samiai buvo informuojama obligacijų bazinio prospekto 1.3.1 punkte, įskaitant ir rizikÄ , kad atsakovė nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais, o tai iÅ¡ esmės atitinka atsakovės nemokumo rizikÄ . Prospektas buvo vieÅ¡ai skelbiamas banko internetiniame tinklalapyje. Bankas pažymėjo, kad iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams dėl ginčijamo sandorio ar su jo sudarymu susijusiomis rizikomis, ieÅ¡kovė visada galėjo konsultuotis su atsakovės darbuotojais, taip pat gauti informacijÄ apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų rizikÄ bet kuriame banko klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat banko internetiniame tinklalapyje.

Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2011-09-19, tačiau ieÅ¡kovė jokių pretenzijų ar reikalavimo dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovei iki banko veiklos apribojimo pareiÅ¡kusi nebuvo, o ieÅ¡kinį pateikė praėjus daugiau nei dviem metams po ginčijamo sandorio sudarymo ir tik po to, kai bankas buvo pripažintas nemokiu. Todėl bÅ«tent ieÅ¡kovė turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad aplinkybė dėl investuotų lėšų draudžiamumo jai buvo esminė ginčijamo sandorio sudarymo metu, o ne iÅ¡kilo vėliau.

IeÅ¡kinyje nenurodytos ieÅ¡kovės asmeninės savybės, galėjusios nulemti jos deklaruojamÄ suklydimÄ , sudarant ginčijamÄ sandorį. IeÅ¡kovės iÅ¡silavinimas (pedagoginis) negali bÅ«ti laikomas aplinkybe, dėl kurios ieÅ¡kovė bÅ«tų laikoma suklydusia. Be to, obligacijos nėra naujos ir nežinomos finansinės priemonės Lietuvos Respublikos gyventojams. IeÅ¡kovė savo paraÅ¡u duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovei FPRÄ® 22 str. 7 d. nurodytÄ informacijÄ , o kartu, kad supranta, jog toks atsisakymas neleis atsakovei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos.

Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti.Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovei nebuvo svarbus draudimo apsaugos taikymas ar netaikymas.Pasak trečiojo asmens, ieÅ¡kovė neįrodė esminio suklydimo fakto, o tuo atveju, jei ir suklydo - toks suklydimas esminę reikÅ¡mę įgijo tik po bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, todėl tokio pobÅ«džio suklydimas nėra pagrindas naikinti sandorius pagal CK 1.90 str. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai įvykdė informavimo pareigÄ .

IeÅ¡kovei buvo pateikta iÅ¡sami ir teisinga informacija. Be to, net ir sutinkant su ieÅ¡kove, informavimo pareigos tinkamas neatlikimas nėra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia, o gali lemti civilinės atsakomybės taikymÄ dėl Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties netinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju restitucija netaikytina, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punktas draudžia asmeniui, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, pripažinus, kad pagal ginčo sutartį ieÅ¡kovės sumokėtas sumas jai į banko sÄ skaitÄ turi grÄ Å¾inti trečiasis asmuo, bÅ«tų pažeistos restitucijÄ reglamentuojančios taisyklės, kitų banko kreditorių teisės ir teisėti interesai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės 2011-09-19 sudarytos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovei visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad Å¡iuo pagrindu ginčo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

Pažymėjo, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotojÄ , yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Tuo atveju, jei bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė, net ir žinodama konkrečiÄ informacijÄ , sandorį bÅ«tų sudariusi, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, remiantis suklydimu, negali bÅ«ti tenkinamas.Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė atitinka vidutinio vartotojo kategorijÄ , t. y. suvokė terminuoto indėlio ir obligacijų skirtumÄ (ieÅ¡kovė turėjo indėlius ne tik atsakovės banke, bet ir kituose bankuose, jos iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tasis (pedagogė, matematikė), ji buvo girdėjusi apie obligacijas (žinojo, kad jos gali bÅ«ti banko arba valstybės), ginčo sutarties sudarymo metu jai buvo 63 metai).

Be to, teismas pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad ieÅ¡kovė atsisakė pateikti informacijÄ , kuri leistų bankui įvertinti ieÅ¡kovės turimÄ investicinę patirtį ir žinias bei parinkti finansinių priemonių ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ ieÅ¡kovei. Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių sprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko pasidomėti obligacijų, kaip vertybinių popierių, reikÅ¡me, galimomis rizikomis, tačiau pati elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai.

IeÅ¡kovei, net ir perskaičius ginčo sutartį namuose, nekilo jokių papildomų klausimų. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovės darbuotoja ieÅ¡kovei neatskleidė finansinių priemonių rizikos.Teismas, nustatęs aukščiau iÅ¡vardintas ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, konstatavo, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovei nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau, teismo vertinimu, jos apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palÅ«kanos, todėl sprendė nesant pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.90 str.Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi ne iÅ¡ karto paaiÅ¡kėjus faktams apie atsakovės nemokumÄ , o tik atsakovės bankroto proceso metu.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus finansinį reikalavimÄ bankroto byloje ir pareikalavus, kad atsakovė iÅ¡pirktų obligacijas, ieÅ¡kovė tokiu bÅ«du pripažino buvus sudarytÄ ginčo sandorį, todėl prarado teisę jį ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , netinkamai vertino atskirų įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir jų visetÄ .Banko darbuotoja apeliantės apie obligacijų investavimo rizikÄ neinformavo, o tik nurodė, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Tokio pobūdžio teiginys įtvirtintas ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 str. Ši sutartyje vartojama formuluotė nors ir nėra klaidinga, tačiau neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų.Atsakovė, būdama kredito įstaiga ir teikianti investavimo paslaugas, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, neįgyvendino pareigos veikti ypatingai rūpestingai geriausiais klieno interesais (FPRĮ 22 str. 3 d., 22 str. 2 d.). Atsakovės darbuotojai neįspėjus apie tai, kad obligacijos nėra draustos, apeliantė teigia buvusi suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių.Apeliantės išsilavinimas – pedagoginis, specialių žinių apie įvairius finansinius produktus neturi, niekada nėra investavusi.

Tuo atveju, jei ji bÅ«tų žinojusi, kad obligacijos nėra draustos įstatymų nustatyta tvarka bei žinodama Å¡io finansinio produkto rizikÄ , niekada nebÅ«tų sudariusi ginčo sutarties.BAB bankas „Snoras“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Apeliantė neįrodė, kad jai nebuvo pateikta visa reikalinga informacija apie rizikas, susijusias su obligacijomis (CPK 12 str., 178 str.), o bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei informacija buvo suteikta. 2011-09-19 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.22 p. nurodyta, kad investuotojas supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.

Jame taip pat nurodoma, kad visos sutarties sÄ lygos su investuotoju aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Investuotoja taip pat patvirtino, kad yra susipažinusi su galutinėmis sÄ lygomis ir prospektu, kuriame, be kita ko, nurodyta rizika, kad bankas nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais. Be to, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 2 p. ieÅ¡kovė patvirtino, kad yra gavusi Finansinių priemonių rizikos apraÅ¡ymÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neneigia, kad jai buvo įteikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 p. iÅ¡vardinti dokumentai.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų banko darbuotojos sÄ moningÄ neteisingos informacijos dėl obligacijų draudžiamumo suteikimÄ apeliantei. Nuostatų, kad obligacijoms yra taikomas indėlių draudimas taip pat nėra ir jokiuose apeliantei pateiktuose dokumentuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 p. nuostata, jog siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ nors ir neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų, tačiau savaime nėra neteisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015), todėl prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ji taip pat nepatvirtina, kad apeliantė buvo banko klaidinama.

Nesutiktina, kad apeliantės turimos žinios ginčo sudarymo metu nebuvo pakankamos tam, kad ji galėtų savarankiÅ¡kai spręsti apie su investavimu į atsakovės obligacijas susijusiÄ rizikÄ ir dėl to ginčo sandorį sudarė esant esminiam suklydimui. Nors apeliantei buvo suteiktas neprofesionalaus kliento statusas, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ji neatitinka vidutinio vartotojo standarto. Neprofesionalaus investuotojo statuso turėjimas neeliminuoja bendrųjų pareigų (atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dėl jų sÄ lygų).Vien ta aplinkybė, kad atsakovė bankrutavo, o apeliantė tikėjosi, jog tai neįvyks, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ji buvo atsakovės suklaidinta dėl ginčo sandorio esmės.Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ apie obligacijÄ , kaip nuo seno žinomÄ vertybinį popierių, kuris, vertinant istoriÅ¡kai nėra naujas ar neįprastas, negalima sutikti, kad apeliantė, sudarydama ginčo sutartį, nesuvokė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pagrindu įgyjamų finansinių priemonių rizikingumo laipsnio.Apeliantė buvo ilgametė banko klientė, banke turėjo terminuotÄ jį indėlį, bankui atsisakė suteikti Aptarnavimo sutarties Priede Nr. 1-F informacijÄ apie save ir patvirtino, jog supranta informacijos nepateikimo pasekmes.

Teismas teisingai įvertino apeliantės asmenines savybes.Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantės turimas iÅ¡silavinimas neleido jai suvokti sudaromo ginčo esmės. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas analogiÅ¡kose bylose yra nurodęs, jog amžiaus ir socialinės padėties aplinkybės neturi bÅ«ti nepagrįstai suabsoliutintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-29-330/2016). Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės fizinių, protinių ar kitų sugebėjimų sumažėjimÄ .Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (apeliantės turima gyvenimiÅ¡ka patirtis, pasyvumas, ieÅ¡kinio dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia pateikimo terminas ir aplinkybės) sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti, kad nagrinėjamu atveju draudiminės apsaugos taikymo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi apeliantės apsisprendimÄ Â sudaryti ginčo sandorį ar jo nesudaryti.Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nuostata, kad obligacijos nėra draudimo objektas, expressis verbis įtvirtinta Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. Ä®statymo nežinojimas negali bÅ«ti laikoma pateisinama priežastimi konstatuoti ieÅ¡kovės valios trÅ«kumÄ sudarant ginčo sutartį. Be to, ginčo sutartyje nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovę traktavo kaip vidutinę vartotojÄ .

IeÅ¡kovės turimas iÅ¡silavinimas ir gyvenimiÅ¡ka patirtis leido apeliantei suvokti savo veiksmus, sudarant ginčo sutartį, bei galinčias iÅ¡ to kilti teisines pasekmes. Nesutiktina, kad atsakovė pažeidė FPRÄ® 22 str. 3 d. dėl Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 p., kuriame nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.22 p. apeliantė buvo supažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, su jomis sutiko, patvirtino, kad visos sudaromos sutarties sÄ lygos aptartos ir paaiÅ¡kintos, ji buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Be to, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ apeliantė paraÅ¡u patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių rizikos apraÅ¡ymÄ ir ApraÅ¡ymo santraukÄ , taip pat kitus dokumentus.

Rizikos apraÅ¡yme atskleista su obligacijų įsigijimu susijusi rizika, įskaitant ir banko, kaip emitento, nemokumo rizikÄ .Sudarydama ginčo sutartį apeliantė siekė gauti didesnę finansinę naudÄ , t. y. draustumas apeliantei nebuvo esminė sÄ lyga.Byloje nėra jokių įrodymų, kad banko darbuotojai tyčia klaidintų ieÅ¡kovę dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė.Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė A. K. ir atsakovė BAB bankas „Snoras“ 2011-09-19 sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110919P990003, kuria ieÅ¡kovė įsigijo 200 vnt. obligacijų iÅ¡ obligacijų emisijos banko „Snoras“ fiksuotų palÅ«kanų obligacijos Nr. 7, LT0000410342 iÅ¡leistos pagal 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje 2011-06-15; bendra suma už įsigyjamas obligacijas – 19 998,88 Lt, obligacijų įsigaliojimo data – 2011-10-03, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012-10-04 (toliau – obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis arba ginčo sutartis).Banko veikla apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovei iÅ¡kelta bankroto byla (įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.).

IeÅ¡kovė 2014-01-13 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir taikyti restitucijÄ . IeÅ¡kinio reikalavimus grindė CK 1.90 str. nuostatomis, nurodydama, kad ieÅ¡kovė banko darbuotojos buvo suklaidinta dėl obligacijų draustumo, bankui nepateikus visos reikÅ¡mingos informacijos apie šį finansinį produktÄ , taip pažeidžiant FPRÄ® normas, reglamentuojančias finansų įstaigos pareigas suteikti visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ , ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pagal jos turimÄ iÅ¡silavinimÄ ir žinias, ji negalėjo žinoti ir nežinojo apie galimas rizikas.

Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmestas. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis (CPK 185 str.), nesutinka su apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytais argumentais, kuriais remiantis praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti – obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.90 str.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji nėra profesionali investuotoja (tai atspindi su ja pasiraÅ¡yta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis), todėl bankas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, turėjo veikti ypač rÅ«pestingai, tačiau, Å¡ios pareigos nevykdė, ieÅ¡kovei nesuteikė visos reikÅ¡mingos informacijos, susijusios su obligacijų nedraustumu, kuriÄ , jei bÅ«tų žinojusi, ieÅ¡kovė nebÅ«tų sudariusi ginčo sutarties, nes jai svarbiausia – pinigų saugumas, o ne finansinė grÄ Å¾a.

Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties skyriaus „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 p. buvo nurodyta, kad banko įsipareigojimai yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas”, tokį pat teiginį nurodė ir banko darbuotoja. Taigi, tiek ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, tiek apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiami dvejopo pobÅ«džio argumentais – atsakovės, kaip finansų įstaigos netinkamu pareigų, susijusių su informacijos pateikimu, atlikimu bei ieÅ¡kovės nežinojimu (negalėjimu žinoti) apie obligacijų, kaip vertybinių popierių, rizikÄ , banko nemokumo atveju.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinės bylos pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡minga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 (iki kurios iÅ¡nagrinėjimo Å¡i byla Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi buvo sustabdyta), kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ .

Joje kasacinis teismas ne tik pasisakė apie obligacijų draudiminę apsaugÄ , bet ir apie aplinkybes, kurias reikia įvertinti, sprendžiant klausimÄ dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.90 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje civilinėje byloje nagrinėjo iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, susijusias su atsakovės veiksmų tinkamumu, teisingos ir iÅ¡samios informacijos pateikimu potencialiems neprofesionaliems investuotojams ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, tačiau pažymėjo, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

Pažymėjo, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui gana pažįstamas finansinis produktas, kuris nelaikytinas nauju ar neįprastu, todėl suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Taigi, net ir nustačius, kad atsakovas (bankas) nevisiÅ¡kai aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleidė ieÅ¡kovei visas galimas obligacijų įsigijimo rizikas, sprendžiant dėl asmens suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo (CK 1.90 str.), reikalinga vertinti asmens priskyrimÄ vidutinio vartotojo kategorijai ir spręsti, ar asmeniui, įsigyjančiam obligacijas, jų draustumas buvo esminė aplinkybė, lemianti apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, kad bankas netinkamai atliko FPRÄ® įtvirtintas pareigas aiÅ¡kiai ir suprantamai klientams suteikti visÄ reikalingÄ informacijÄ (22 str. 3 d.), neklaidinti investuotojo (22 str. 2d.), patys savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. net ir konstatavus banko ne visiÅ¡kai tinkamÄ informavimo pareigos atlikimÄ , tai nebÅ«tinai lemia, jog obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys buvo sudarytos dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis tiek sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas ne tik vertino aplinkybes, susijusias su atsakovės jai įstatymais nustatytų pareigų (ne)tinkamu įvykdymu, informavimo apie obligacijų draustumÄ ir Å¡ios finansinės priemonės rizikas (ne)tinkamu atlikimu, bet taip pat aiÅ¡kinosi ir su apeliante susijusius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė skunde iÅ¡ esmės nurodo tas pačias su jos asmeniu susijusias aplinkybes (iÅ¡silavinimas, investicinės patirties neturėjimas, siekis taupyti, o ne gauti investicinę grÄ Å¾Ä , amžius ir kt.), tačiau siekia, kad jos bÅ«tų vertinamos prieÅ¡ingai, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė turėjo indėlius ne tik pas atsakovę, bet ir kituose bankuose, yra iÅ¡silavinęs asmuo (turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ - pedagogė, matematikė), apie obligacijas buvo girdėjusi (žinojo, kad jos gali bÅ«ti banko ir valstybės), ginčo sutarties sudarymo metu jai buvo 63 metai.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ji, sudarydama Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, priede 1-F atsisakė pateikti informacijÄ apie jos turimas investavimo žinias ir patirtį bei nurodė suprantanti, kad bankas, neturėdamas Å¡ių žinių, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintos kaip pagrindas ieÅ¡kovę priskirti prie vidutinio vartotojo kategorijos, ypatingai atsižvelgiant į obligacijos, kaip nuo seno žinomo ir įprasto vertybinio popieriaus, sampratÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, atsisakydama Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede Nr. 1–F pateikti informacijÄ apie turimas investavimo žinias ir patirtį, turėjo (galėjo) suvokti ir informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad atsisakymo pasekmės buvo aiÅ¡kiai nurodytos. SavanoriÅ¡kas minėtos informacijos bankui nepateikimas teismui leidžia kritiÅ¡kai vertinti ieÅ¡kovės teiginį apie investavimo patirties neturėjimÄ , kaip pagrindÄ sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CPK 185 str.).PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės asmeninės savybės patvirtina, kad ji galėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumÄ , o neatidumas ir (ar) nerÅ«pestingumas neatitinka suklydimo sampratos.

Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties turinys, joje vartojamos sÄ vokos (pvz., investuotojas, emitentas) (b. l.

11) akivaizdžiai skiriasi nuo terminuotojo indėlio sutarties ir joje vartojamų sÄ vokų (pvz., indėlininkas, bankas) (b. l. 12). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė, bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, turėjo (galėjo) pastebėti ir tai, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, jos priedas Nr. 1-F, buvo pasiraÅ¡yti tik ieÅ¡kovei apsisprendus lėšas investuoti į obligacijas (o ne jas laikyti terminuotojo indėlio pagrindu).Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, paneigiančios apeliantės teiginius dėl ginčo sandorio sudarymo suklydus, kurių apeliantė skunde neginčija, t. y., kad ji su atsakovės darbuotoja bendravo ne vienÄ kartÄ , ginčo sutartį perskaitė tik namuose, tačiau nenustatyta, kad ji bÅ«tų kreipusis į banko darbuotojus dėl kilusių neaiÅ¡kumų ar abejonių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodo pasitikėjusi banku. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad su ieÅ¡kove 2011-09-19 buvo sudaryta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kurios dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 p. nurodoma, jog klientas patvirtina, kad jis gavo Å¡iame punkte iÅ¡vardytus dokumentus, kartu ir Finansinių priemonių rizikos apraÅ¡ymÄ bei apraÅ¡ymo santraukÄ , o pagal pasiraÅ¡ytos ginčo sutarties 1.22 p. ieÅ¡kovė (investuotoja) patvirtino, kad visos sutarties sÄ lygos su ja buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, taip pat, kad yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta pasekmes.

IeÅ¡kovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų (objektyvių duomenų), paneigiančių Å¡ias nustatytas ir bylos duomenimis grindžiamas aplinkybes (CPK 178 str., 314 str.). Teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės nepakankamÄ rÅ«pestingumo laipsnį, sudarant ginčo sandorį. Teismų praktikoje pažymima, kad tikėjimasis, jog sudarant rizikingÄ sandorį jo vykdymo metu nekils rizikos, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradę neigiami padariniai negali bÅ«ti prilyginami suklydimui.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo ir laiko nuo ginčo sutarties sudarymo (2011-09-19) iki kreipimosi į teismÄ dienos (2014-01-13) aspektu.

Pažymėtina, kad tiek minėtas laikotarpis, tiek laikotarpis nuo ginčo sutarties sudarymo iki atsakovės nemokumo, turėjo bÅ«ti pakankamas tam, kad ieÅ¡kovė visapusiÅ¡kai įvertintų sudaryto sandorio sÄ lygas, sutarties ir jai taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumÄ , ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neneigė gavusi Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte iÅ¡vardytus dokumentus.Nors apeliantė teigia, kad tuo atveju, jei bÅ«tų žinojusi apie obligacijų nedraudžiamumÄ , ginčo sandorio nebÅ«tų sudariusi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos retrospektyviai, nes, tikėtina, egzistuojant faktinei situacijai – atsakovės bankrotui – nė vienas iÅ¡ obligacijas įsigijusių asmenų (tarp jų ir ieÅ¡kovė), patekusių į tokiÄ situacijÄ , tikėtinai nesudarytų analogiÅ¡kos sutarties.

Be to, manytina, kad tuo atveju, jeigu apeliantės vienintelis tikslas, kaip ji teigia procesiniuose dokumentuose, būtų buvęs tik saugus santaupų laikymas banke tikintis vėliau atgauti visus pinigus, ji ir toliau būtų pratęsusi terminuotojo indėlio sutartį, bet nerizikuotų sudaryti kitokių jai, kaip ji teigia, nežinomų ir nesuprantamų sandorių. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, jai obligacijų draustumas (saugumas) nebuvo esminė aplinkybė, sudarant obligacijų pasirašymo sutartį.

Sutarčių sudarymo aplinkybės, ieÅ¡kovės elgesys po sutarties sudarymo, jos turimos žinios, iÅ¡silavinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog buvo siekiama kuo didesnės finansinės naudos t. y. nekvestionuojant to, jog bankas ne visiÅ¡kai tinkamai įgyvendino pareigÄ suteikti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie įsigyjamas finansines priemones (obligacijas), su jomis susijusiÄ rizikÄ , ieÅ¡kovės elgesys patvirtina, kad tai nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi apsisprendimÄ pasiraÅ¡yti ginčijamÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį.Nors apeliantė tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia buvusi banko darbuotojos suklaidinta, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį (CPK 178 str.).

PrieÅ¡ingai, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pasiraÅ¡ydama ginčo sutartį ieÅ¡kovė pati nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, o sutarties sudarymo tikslas buvo siekis gauti didesnę finansinę grÄ Å¾Ä .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, faktines aplinkybes, ieÅ¡kovės elgesį sudarant ginčo sutartį ir po jos sudarymo, jos asmenines savybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Kazys KailiÅ«nas                                                                  Danguolė Martinavičienė                                                                  Antanas Rudzinskas                                                                                          Â