2016-05-11 Nr. AB-10535 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3747-822/2016

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gretai Kapačinskaitei,

dalyvaujant vertėjui F. A. J., pareiškėjui H. A. A., pareiškėjo atstovui advokatui P. E.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. A. A. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo H. A. A. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. A. sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

VSAT Lazdijų rinktinės Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnai, Kalvarijos užkardos veikimo teritorijoje, vykdydami nelegalios migracijos prevenciją ir kontrolę Kalvarijos sav., Salaperaugio k. ribose, kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 2016 m. balandžio 13 d., patikrino vykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką automobilį Mersedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis B. N. Ant galinės automobilio sėdynės gulėjo užsienietis, kuris prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. A. ir kontrolei pateikė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. kovo 18 d. išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2016 m. birželio 18 d. ir VSAT Užsieniečių registracijos centro išduotą pažymą apie užsieniečio laikiną išvykimą iš Užsieniečių registracijos centro, išduotus jo vardu. Užsienietis buvo sulaikytas, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų.

Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad H. A. A. yra VSAT Užsieniečių registracijos centro gyventojas. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės“. Užsienietis neteisėtai, be reikiamų kelionės dokumentų bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokie H. A. A. veiksmai vertinti kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje, todėl jis sulaikytas ir persiųstas į Užsieniečių registracijos centrą iki sprendimo dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje priėmimo.

II. Užsienietis H. A. A. su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Taip pat prašo išreikalauti H. A. A. asmens bylą iš VSAT Užsieniečių registracijos centro, teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo dalyvavimą.

Skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo išsiaiškintos priežastys, kodėl pareiškėjas vyko į Lenkijos Respubliką, ar tai jo pirmasis nusižengimas, ar pareiškėjo elgesys buvo atsitiktinis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas jį sulaikiusiems pareigūnams pateikė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. kovo 18 d. išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2016 m. birželio 18 d. ir VSAT Užsieniečių registracijos centro išduotą pažymą apie užsieniečio laikiną išvykimą iš Užsieniečių registracijos centro. Todėl manytina, kad pareiškėjas nesislėpė, o tiesiog netinkamai suprato jam taikomas taisykles ir išduotų dokumentų turinį, juose nurodytas teises. Pareiškėjas sąžiningai klydo išvykdamas iš Užsieniečių registracijos centro. Be to, pareiškėjas nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl negalima kategoriška išvada, kad jo veiksmai trukdė priimti ir vykdyti teismo sprendimą prieglobsčio byloje.

Dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismas nesprendė dėl galimybės pareiškėjui taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, nors tai daryti turi ex officio. Darytina išvada, kad priimant 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, sprendimas sulaikyti pareiškėją buvo priimtas neįvertinus poreikio užsieniečiui taikyti griežčiausią priemonę – sulaikymą Užsieniečių registracijos centre. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą jo išsamiai nemotyvavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas H. A. A. yra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų (2016 m. kovo 17 d. Prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 4 dalimi, sulaikomas jis gali būti tik ypatingu atveju. Tačiau ši aplinkybė teismo vertinta nebuvo.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad VSAT Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto 2016 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 82-507 užfiksuotos aplinkybės, kad 2016 m. balandžio 13 d. apie 18 val. 30 min. Kalvarijos sav., Salaperaugio k ribose, kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 95 kilometre, patikrinimui buvo sustabdytas išvykstantis iš Lietuvos Respublikos automobilis Mercedes Benz (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Ant galinės automobilio sėdynės pasislėpęs gulėjo (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. A. Vairuotojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis paprašė jo, kad šis jį nuvežtų į Varšuvą ir sumokėjo 400 Eur.

Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, tolimesnės apklausos metu, H. A. A. teigė, kad norėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, jo kelionės tikslas – Vokietija, tai užfiksuota jo 2016 m. balandžio 14 d. paaiškinime.

Įvertinus tai, kas buvo išdėstyta, kilo pagrįstų abejonių, kad H. A. A., vengdamas sulaikymo, gali piktnaudžiauti prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvos Respublikoje, todėl kreiptasi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su teikimu dėl jo sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ).

UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, numatyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR, kuriame šis teismas padarė išvadą, jog 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir Direktyva 2005/85/EB nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsniu (kurį atitinka UTPĮ 113 str. 2 d.), būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas UTPĮ 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja UTPĮ 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Kalbant apie asmenų sulaikymą taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas H. A. A. yra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų (2016 m. kovo 17 d. Prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas).

UTPĮ 114 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pažeidžiamo asmens sąvoka pateikta UTPĮ 2 straipsnio 182 dalyje, kur nurodyta, kad pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialių priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialių garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje185 ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 9 dalyje.

Kadangi pareiškėjas H. A. A. yra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų (2016 m. kovo 17 d. Prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas), tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 4 dalimi sulaikomas pareiškėjas H. A. A. gali būti, bet tik išskirtiniu atveju. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo ir kad jis gali būti sulaikomas tik esant ypatingoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ir minėtų aplinkybių teismas netyrė, taip pat 2016 m. balandžio 14 d. teikime sulaikyti ir pasiųsti užsienietį į Užsieniečių registracijos centrą minėtos aplinkybės nebuvo atskleistos.

Darytina išvada, kad priimant 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, sprendimas sulaikyti pareiškėją buvo priimtas neįvertinus būtinumo pažeidžiamam užsieniečiui taikyti griežčiausią priemonę – sulaikymą Užsieniečių registracijos centre. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas skunde teismui ir apeliacinio teismo posėdyje nuosekliai ir įtikinamai paaiškino, jog gailisi savo poelgio vykti iš Lietuvos Respublikos, kuris buvo atsitiktinis ir neplanuotas, taip pat atsižvelgia į tai, kad minėtu poelgiu užsienietis nesiekė piktnaudžiauti laisvu asmenų judėjimu ir turi galutinį tikslą – gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog remiantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo H. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės teikimą dėl užsieniečio H. A. A. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre atmesti ir paleisti H. A. A. iš sulaikymo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė