2021-10-27 Nr. AB-22975-3-64-3-00891-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-976-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00891-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, turėjo pirkti tik Šiaulių TI esančioje parduotuvėje ir to daryti negalėjo kitose parduotuvėse, todėl negalėjo rinktis prekių pagal kainas, pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik po 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių, tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, tik apie 1300–1500 kcal.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašė už kalinimo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. priteisti 15 000 Eur.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Šiaulių TI nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas nustatė, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.740, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,74 kv. m iki 22,90 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

7. Šiaulių TI pažymėjo, kad pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

8. Šiaulių TI paaiškino, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

9. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo Šiaulių TI nurodė, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

10. Dėl sąlygų asmens higienai Šiaulių TI nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos.

11. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Šiaulių TI nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Asmenys maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas nėra. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

13. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 20, 23, 40, 42, 47, 67, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, konstatavo, jog pareiškėjui teko nuo 3,74 kv. m iki 22,93 kv. m kameros ploto, todėl vienam asmeniui tekęs kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

14. Pasisakydamas dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose, teismas apžvelgė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatas (12 p., 14 p., 15 p., 17 p.), taip pat įvertino bylos medžiagą (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d.), iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 20 yra įskilęs veidrodis, įskilusi ir nutrupėjusi tualeto pakylos plytelė). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl karšto vandens apgyvendinimo kamerose nebuvimo, teismas nurodė, kad karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.

16. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl naudojimosi dušu, teismas apžvelgė HN 134:2015 nuostatas (28 p., 28.1 p., 28.2 p., 44 p.), bylos medžiagą (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-377). Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI nepažeidė HN 134:2015 28 ir 44 punkto nuostatų.

17. Pasisakydamas dėl pasivaikščiojimo kiemelių, teismas apžvelgė teisinį reguliavimą, reglamentuojantį pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą ir pasivaikščiojimų trukmę, bylos medžiagą (Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PA-6358 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d.)). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodytame patikrinimo akte konstatuota, jog Šiaulių TI pasivaikščiojimų kiemelių sienų danga nutrupėjusi, grindinio danga nelygi, kai kurių kiemelių nesaugi grindinio danga, nesaugios metalinės konstrukcijos, įrengtos ties grotomis virš įėjimo, padarė išvadą, kad Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

18. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, kurių metų esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė, o suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo.

19. Teismas, apžvelgęs teisinį reguliavimą, reglamentuojantį suimtųjų užimtumą, įvertinęs bylos medžiagą (suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikus, į treniruoklių salę išvedamų kamerų sąrašus; Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1/01-88 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programą), konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

20. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimybės apsipirkti, teismas nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog Šiaulių TI vadovavosi Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-172 (iki 2020 m. gegužės 13 d.) bei Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-133 (nuo 2020 m. gegužės 13 d.). Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainos yra reguliariai tikrinamos ir lyginamos su šalia įstaigos esančių parduotuvių su panašia prekių apyvarta prekių kainomis. Kainos įstaigos parduotuvėje esančių prekių ir šalia įstaigos esančių parduotuvių bei uždarosios akcinės bendrovės „Barbora“ prekių kainos panašios, kartais pastarosios net mažesnės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė teismui laisvės atėmimo vietos parduotuvėje bei šalia įstaigos esančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainų patikrinimo aktus bei susirašinėjimo su prekių tiekėjais dėl parduotuvėje parduodamų prekių kainų raštus, kurie patvirtina atsiliepime nurodytas aplinkybes.

21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais, darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu (nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. gegužės 15 d.) asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

22. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, kad Šiaulių TI administracija kaip nors išskyrė pareiškėją iš kitų nuteistųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normų pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai). Įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra tinkama satisfakcija pareiškėjui.

III. 23. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas pažymi, kad priklauso žemesniajai nuteistųjų „kastai“, todėl yra žeminamas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo tinkamai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat nurodo, kad ne kartą kreipėsi į medikus dėl blakių sukandžiojimo.

26. Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 94 buvo ir iki šiol yra pelėsis. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktai yra melagingi, kadangi jis bendradarbiauja su Šiaulių TI ir veikia jo naudai.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš sanitarinių mazgų sklinda nemalonus kvapas, pareiškėjui buvo kilusi grėsmė užsikrėsti atvira tuberkuliozės forma.

28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovo atstovas pažymi, kad aplinkybių dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat aplinkybių apie tariamą sukandžiojimą, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nenurodė.

30. Pasisakydamas dėl pelėsio kameroje Nr. 94, atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas.

31. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktai yra melagingi, atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras niekaip nėra susijęs su Šiaulių TI ir nėra jam pavaldus, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai yra objektyvūs, kadangi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi jokio suinteresuotumo teikti melagingus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės už kalinimą Šiaulių TI teisės aktų neatitinkančios sąlygomis.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad vertintu laikotarpiu atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų (buvo pažeistas HN 134:2015 12 p.), tačiau reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais atmetė.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad jis priklauso žemesniajai nuteistųjų kastai, dėl to buvo žeminamas, taip pat pareiškėjas teigia, kad jam netinkamai buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, jis buvo sukandžiotas blakių, kameroje Nr. 94 buvo pelėsis, be to, jam kilo grėsmė susirgti atvira tuberkuliozės forma.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Pasisakydama dėl pareiškėjo 2021 m. sausio 13 d. prašymo pridėti prie bylos naujus įrodymus (čekius iš parduotuvių), teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prie prašymo pridėti prie bylos naujus įrodymus pateikti dokumentai (čekiai iš parduotuvių) yra išduoti 2020 m. gruodžio 31 d. ir vėliau, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., taigi pareiškėjo pateikti įrodymai nėra aktualūs nagrinėjamu atveju, todėl nėra pagrindo juos priimti ir vertinti šioje byloje.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-1062/2019; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3608-629/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-525/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui (dėl sveikatos paslaugų netinkamo suteikimo; dėl priklausymo žemesniajai nuteistųjų „kastai“; dėl pareiškėjo teiginių, kad jis buvo sukandžiotas blakių; dėl pavojaus susirgti tuberkulioze), apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų.

39. Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 94 buvo pelėsis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos (I t., b. l. 63) matyti, jog pareiškėjas kameroje Nr. 94 ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas, todėl šie pareiškėjo teiginiai kaip neaktualūs nagrinėjamos bylos kontekste, yra vertinami kritiškai ir atmetami.

40. Pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai yra melagingi ir neatitinka tikrovės. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nenustatyta jokio pagrindo nesiremti kompetentingos institucijos pateiktais oficialiais duomenimis apie ginčui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė iš esmės kompetentingos institucijos duomenis, be kita ko, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių argumentų ar įrodymų, o apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu dėl pateiktų duomenų neatitikimo tikrovei.

41. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo nemalonaus kvapo kamerose pažymėtina, kad byloje nepaneigta, jog Šiaulių TI kameros jose laikomų asmenų galėjo būti vėdinamos per langus, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, aplinkybė, jog iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti nemalonus kvapas, nelaikytina teisės aktų reikalavimų pažeidimu, kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-429-815/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-721-442/2021). Taigi, Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu nekonstatuoti pagrįstai.

42. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui sutriko dėl to sveikata, ar ne, ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tik HN 134:2015 12 punkto pažeidimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kamerų sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėjo bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Milda Vainienė