2022-06-28 Nr. BB-4460-1-65-1-01752-2012-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-186-628/2022

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01752-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1;

1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalies, kuria A. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (šešiolika nusikalstamų veikų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, jai paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 682 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. Š. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejų metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistosios A. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti R. D., A. G., J. R., A. B., M. G., G. V., T. P. ir M. P.. Dėl jų nuteisimo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Š. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. liepos 22 d. Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Vilkaviškyje, S. Neries g. 1, dirbdama Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiąja specialiste, būdama prilyginta valstybės tarnautojai, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktus, 2006 m. spalio 2 d.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių “ 6, 13, 19.1, 19.2.6, 24, 25, 37, 44 punktų nuostatas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, t. y., pasinaudodama savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybai interesams, neteisėtai priimdama iš T. P. tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį, neteisėtai priėmė iš jo, neturinčio atstovavimą patvirtinančių dokumentų, įgaliojimų, kitų asmenų, kurių vardu T.

P. prašė registruoti (perregistruoti) keturračius motociklus ir kitą žemės ūkio techniką, anketinius duomenis, jų asmenybę patvirtinančių dokumentų kopijas (taip pat negaliojančių asmens dokumentų kopijas), kvitus apie sumokėtą valstybės rinkliavą už technikos registravimą, techninės apžiūros atlikimą, keturračių motociklų ar kitos žemės ūkio technikos, kurią prašo registruoti, techninius ir kt. duomenis, fotonuotraukas su identifikavimo (VIN) numeriais, suklastotus registruojamų keturračių motociklų ir kitos žemės ūkio technikos užsienietiškus eksporto sertifikatus, registracijos liudijimus, techninės apžiūros korteles, pirkimo–pardavimo sutartis bei kitus technikos įsigijimo dokumentus ir jų vertimus į lietuvių kalbą, o registruojant techniką 2013 m. sausio 7 d.

E. R., 2013 m. sausio 10 d. J. R. ir R. A., 2013 m. sausio 31 d. O. S., 2013 m. vasario 4 d. L. J. ir Z. P., 2013 m. kovo 1 d. G. D., 2013 m. balandžio 4 d. V. S. ir A. Č., 2013 m. balandžio 5 d. S. R., L. P. ir V. S., 2013 m. gegužės 10 d. S. M. vardu, T. P. nepateikus šios technikos įsigijimo dokumentų vertimo į lietuvių kalbą ir prašomos registruoti technikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimų; be to, jai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir veikiant bendrininkų grupe kartu su vyriausiuoju specialistu M.

P., pastarajam pateikus jai iš T. P. gautus minėtus duomenis ir dokumentus, kad ši neteisėtai įregistruotų (perregistruotų) nurodytą techniką Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, išduotų T. P. registruotos technikos registracijos liudijimus ir valstybinius numerius, ji, remdamasi T. P. pateiktais duomenimis ir dokumentais, neapžiūrėjusi registruojamų keturračių motociklų bei kitos žemės ūkio technikos ir nesutikrinusi jų techninių ir eksploatacinių duomenų su duomenimis, nurodytais šiai technikai registruoti pateiktuose dokumentuose, surašė ir atspausdino prašymus kitų asmenų vardu dėl keturračių motociklų bei kitos žemės ūkio technikos įregistravimo, po to pateikė šiuos prašymus pasirašyti T.

P., o pastarajam pasirašius minėtuose prašymuose kitų asmenų vardu, taip suklastojus šiuos prašymus, panaudodama šiuos žinomai suklastotus prašymus, neteisėtai įregistravo (perregistravo) keturračius motociklus ir kitą techniką į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą, išrašė šios technikos registracijos liudijimus ir išdavė T. P. kitų asmenų vardu registruotos technikos registracijos liudijimus bei valstybinio numerio ženklus; po to M. P., neapžiūrėjęs šios registruojamos technikos, išrašė ir išdavė T.

P. techninės apžiūros talonus; registruojant techniką 2013 m. sausio 8 d. A. K., 2013 m. balandžio 4 d. V. S., 2013 m. balandžio 4 d. A. Č., 2013 m. balandžio 5 d. S. R., 2013 m. balandžio 5 d. L. P., 2013 m. balandžio 5 d. V. S. vardu, T. P. pateikus M. P. šių asmenų tapatybę patvirtinančių negaliojančių dokumentų kopijas, M. P. suvokiant, kad T. P. prašo fiktyviai įregistruoti keturračius motociklus ir kitą techniką minėtų asmenų vardu, bei perdavus jai T. P. pateiktus duomenis ir dokumentus, kad ji suklastotų registravimo prašymus, neteisėtai, fiktyviai įregistruotų techniką šių asmenų vardu, suklastotų registracijos liudijimus bei išduotų valstybinius numerius ir suklastotus registracijos liudijimus T.

P., ji, suvokdama, kad T. P. prašo fiktyviai įregistruoti keturračius motociklus ir kitą techniką minėtų asmenų vardu, ir veikdama bendrininkų grupe kartu su T. P., surašė, atspausdino prašymus šių asmenų vardu dėl keturračių motociklų bei kitos žemės ūkio technikos įregistravimo; po to pateikė šiuos prašymus pasirašyti T. P., o pastarajam pasirašius minėtuose prašymuose kitų asmenų vardu, taip bendrais veiksmais suklastojus šiuos prašymus, ji, panaudodama šiuos žinomai suklastotus prašymus, neteisėtai, fiktyviai įregistravo keturračius motociklus bei kitą žemės ūkio techniką į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą, išrašė šios technikos registracijos liudijimus, įrašydama juose žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrus dokumentus ir išdavė T.

P. žinomai suklastotus registracijos liudijimus bei valstybinio numerio ženklus. Dėl to į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą buvo įrašyti neteisingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, A. K., G. D., V. S., A. Č., V. S., L. P., S. R., S. M., V. T. nežinant, jų vardu buvo įregistruoti sunkieji keturračiai motociklai bei kita žemės ūkio technika, kurios šie asmenys neįgijo ir neregistravo, vėliau šių asmenų vardu, klastojant dokumentus, buvo vykdomi sunkiųjų keturračių motociklų ir kitos žemės ūkio technikos pardavimo sandoriai, taip sudarė sąlygas T.

P. ir jo bendrininkams neteisėtai legalizuoti pagrobtus keturračius motociklus bei kitą žemės ūkio techniką, taip buvo pažeisti A. K., G. D., A. Č., V. S., V. S., L. P., S. R., S. M., V. T., G. A., V. K., G. S., UAB „R“ teisėti interesai, šiais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybei ir juridiniam asmeniui – Vilkaviškio rajono savivaldybei, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, pakirto pasitikėjimą valstybės institucijos vykdoma traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registracija, sumenkino valstybinės institucijos – Vilkaviškio rajono savivaldybės autoritetą visuomenėje, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą.

Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. Š. 2013 m. sausio 7 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą E. R. vardu dėl keturračio motociklo „Poralis Sportsman 800“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „E. R.“ ir pasirašius E. R. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravo keturratį motociklą „Polaris Sportsman 800“ Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė šio keturračio motociklo registracijos liudijimą, nurodydama, kad jo savininkas E. R., ir pateikė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P.. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, A. Š. 2013 m. sausio 8 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą K. Š. vardu dėl keturračio motociklo „Yamaha Grizzly 450“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „K. Š.“ ir pasirašius K. Š. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravo minėtą keturratį motociklą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė šio keturračio motociklo registracijos liudijimą, nurodydama, kad jo savininkė K. Š., ir pateikė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, A. Š. 2013 m. sausio 8 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, veikdama bendrininkų grupe su M. P. ir T. P. (M. P. padedant suklastoti tikrus dokumentus), T. P. pateikus M. P. A. K. negaliojančios asmens tapatybės kortelės kopiją ir kitus dokumentus krautuvui „Cat TH340B 2021“ registruoti, M. P. suvokiant, kad T. P. prašo fiktyviai įregistruoti krautuvą A. K. vardu, ir perdavus šiuos dokumentus A. Š., ji, suvokdama, kad T. P. prašo fiktyviai įregistruoti krautuvą A. K. vardu, surašė ir atspausdino prašymą A. K. vardu dėl krautuvo „Cat TH340B 2021“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „A. K.“ ir pasirašius A. K. vardu, taip bendrais veiksmais suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai, fiktyviai įregistravo krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, nurodydama, kad jo savininkas A. K., ir išrašė šio krautuvo registracijos liudijimą, įrašydama jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo savininkas A. K., nors A. K. šio krautuvo neįgijo, ir pateikė minėtą žinomai suklastotą registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P.. Šiais veiksmais ji suklastojo tikrus dokumentus, panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir realizavo žinomai suklastotą tikrą dokumentą bei šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, A. Š. 2013 m. sausio 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą R. A. vardu dėl keturračio motociklo „Arctic Cat DVX“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „R. A.“ ir pasirašius R. A. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravo minėtą keturratį motociklą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė jo registracijos liudijimą, nurodydama, kad keturračio savininkas R. A., pateikė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P.. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

6. Be to, A. Š. 2013 m. sausio 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą J. R. vardu dėl keturračio motociklo „Can-AM Outlander 800“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „J. R.“ ir pasirašius J. R. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravo minėtą keturratį motociklą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė jo registracijos liudijimą, nurodydama, kad jo savininkas J. R., bei pateikė šį registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P.. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

7. Be to, A. Š. 2013 m. vasario 4 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą L. J. vardu dėl keturračio motociklo „Yamaha Grizzly YFM700“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „L. J.“ ir pasirašius L. J. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravo minėtą keturratį motociklą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė jo registracijos liudijimą, nurodydama, kad jo savininkas L. J., ir pateikė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

8. Be to, A. Š. 2013 m. vasario 4 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą Z. P. vardu dėl ratinio traktoriaus „Ford 1520DT“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „Z. P.“ ir pasirašius Z. P. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravo minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė šio ratinio traktoriaus registracijos liudijimą, nurodydama, kad jo savininkė Z. P., bei pateikė šį registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P.. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

9. Be to, A. Š. 2013 m. kovo 1 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą G. D. vardu dėl keturračio motociklo „Can-AM Outlander 800“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „G. D.“ ir pasirašius G. D. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravo minėtą keturratį motociklą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė šio keturračio motociklo registracijos liudijimą, nurodydama, kad jo savininkė G. D., nors pastaroji šio keturračio motociklo neįgijo, pateikė šį registracijos liudijimą, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) bei M. P. išrašytą techninės apžiūros taloną Nr.0571732 T. P. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

10. Be to, A. Š. 2013 m. balandžio 4 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, veikdama bendrininkų grupe su M. P. ir T. P. (M. P. padedant suklastoti tikrus dokumentus), T. P. pateikus M. P. V. S. negaliojančio asmens paso kopiją ir kitus dokumentus ratiniam traktoriui „Massey Ferguson 6475“ įregistruoti, M. P. suvokiant, kad T. P. prašo fiktyviai įregistruoti ratinį traktorių „Massey Ferguson 6475“ V. S. vardu, ir perdavus šiuos dokumentus A. Š., ši surašė ir atspausdino prašymą V. S. vardu dėl minėto traktoriaus įregistravimo, po to pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „V. S.“ ir pasirašius V. S. vardu, taip bendrais veiksmais suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai, fiktyviai įregistravo minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, nurodydama, kad jo savininkas V. S., ir išrašė traktoriaus registracijos liudijimą Nr. 0169843, įrašydama jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo savininkas V. S., nors pastarasis traktoriaus neįgijo, ir pateikė minėtą žinomai suklastotą registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P. Taip ji suklastojo tikrus dokumentus, panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus ir taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

11. Be to, A. Š. 2013 m. balandžio 4 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, veikdama bendrininkų grupe su M. P. ir T. P. (M. P. padedant suklastoti tikrus dokumentus), T. P. pateikus M. P. A. Č. negaliojančio asmens paso kopiją ir kitus dokumentus ratiniam ekskavatoriui „Caterpillar CAT 430D“ įregistruoti, M. P. perdavus šiuos dokumentus jai, surašė ir atspausdino prašymą A. Č. vardu dėl minėto ekskavatoriaus įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „A. Č.“ ir pasirašius A. Č. vardu, taip bendrais veiksmais suklastojus šį prašymą, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai, fiktyviai įregistravo ekskavatorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, nurodydama, kad jo savininkas A. Č., ir išrašė šio ratinio ekskavatoriaus registracijos liudijimą, įrašydama jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šio ekskavatoriaus savininkas A. Č., nors pastarasis jo neįgijo, ir pateikė minėtą žinomai suklastotą registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P. Taip ji suklastojo tikrus dokumentus, panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir realizavo žinomai suklastotą tikrą dokumentą bei taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

12. Be to, A. Š. 2013 m. balandžio 5 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, veikdama bendrininkų grupe su M. P. ir T. P. (M. P. padedant suklastoti tikrus dokumentus), T. P. pateikus M. P. S. R. negaliojančio paso kopiją ir kitus dokumentus ratiniam traktoriui „John Deere 6330 Premium“ įregistruoti, o M. P. perdavus šiuos dokumentus jai, surašė ir atspausdino prašymą S. R. vardu dėl traktoriaus įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „S. R.“ ir pasirašius S. R. vardu, taip bendrais veiksmais suklastojus šį prašymą, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai, fiktyviai įregistravo minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, nurodydama, kad jo savininkas S. R., ir išrašė registracijos liudijimą, įrašydama jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šio traktoriaus savininkas S. R., nors S. R. šio traktoriaus neįgijo, po to pateikė šį žinomai suklastotą registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P. Taip ji suklastojo tikrus dokumentus, panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus bei padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

13. Be to, A. Š. 2013 m. balandžio 5 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, veikdama bendrininkų grupe su M. P. ir T. P. (M. P. padedant suklastoti tikrus dokumentus), T. P. pateikus M. P. L. P. negaliojančio paso kopiją ir kitus dokumentus ratiniam traktoriui „John Deere 6610“ įregistruoti, o M. P. perdavus šiuos dokumentus jai, surašė ir atspausdino prašymą L. P. vardu dėl šio traktoriaus įregistravimo, po to pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „L. P.“ ir pasirašius L. P. vardu, taip bendrais veiksmais suklastojus šį prašymą, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai, fiktyviai įregistravo minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, nurodydama, kad jo savininkas L. P., išrašė registracijos liudijimą, įrašydama jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šio ratinio traktoriaus savininkas V. S., nors pastarasis traktoriaus neįgijo, ir pateikė minėtą žinomai suklastotą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P. Taip ji suklastojo tikrus dokumentus, panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus bei taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

14. Be to, A. Š. 2013 m. balandžio 5 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, veikdama bendrininkų grupe su M. P. ir T. P. (M. P. padedant suklastoti tikrus dokumentus), T. P. pateikus M. P. V. S. negaliojančio paso kopiją ir kitus dokumentus krautuvui „JCB 536-60 Loadall“ įregistruoti, o M. P. perdavus šiuos dokumentus jai, surašė ir atspausdino prašymą V. S. vardu dėl krautuvo įregistravimo ir pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „V. S.“ ir pasirašius V. S. vardu, taip bendrais veiksmais suklastojus šį prašymą, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai, fiktyviai įregistravo minėtą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, nurodydama, kad jo savininkas V. S., išrašė registracijos liudijimą, įrašydama jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad krautuvo savininkas V. S., nors pastarasis jo neįgijo, ir pateikė minėtą žinomai suklastotą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P. Taip bendrais veiksmais ji suklastojo tikrus dokumentus, panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir realizavo žinomai suklastotą tikrą dokumentą bei taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

15. Be to, A. Š. 2013 m. gegužės 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą S. M. vardu dėl ratinio ekskavatoriaus „Hyundai Robex 55W-9“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „S. M.“ ir pasirašius S. M. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravo ekskavatorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė jo registracijos liudijimą Nr. 0180756, nurodydama, kad jo savininkas S. M., nors pastarasis ekskavatoriaus neįgijo, po to pateikė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

16. Be to, A. Š. 2013 m. birželio 4 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą V. T. vardu dėl krautuvo „Volvo MCT 85C“ įregistravimo, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „V. T.“ ir pasirašius V. T. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravo minėtą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė jo registracijos liudijimą, nurodydama, kad jo savininkas V. T., nors V. T. jo neįgijo, taip pat pateikė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) T. P. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

17. Be to, A. Š. 2013 m. liepos 22 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo darbo vietoje, surašiusi ir atspausdinusi prašymą dėl keturračio motociklo „Explorer Argon 700“ perregistravimo R. A. vardu, pateikė šį prašymą pasirašyti T. P., o šiam į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašius „R. A.“ ir pasirašius R. A. vardu, taip suklastojus šį prašymą, ji, remdamasi šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai perregistravo keturratį motociklą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašė registracijos liudijimą, nurodydama, kad jo savininkė R. A., bei pateikė registracijos liudijimą T. P. Šiais veiksmais ji panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Kasaciniu skundu nuteistoji A. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

18.1. Žemesniųjų instancijų teismai, pripažindami kasatorę kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pažeidė esminį baudžiamosios teisės principą ultima ratio (baudžiamoji teisė kaip kraštutinė priemonė), nors kasatorės veiksmai (neveikimas) turėjo būti tiriami ir vertinami pagal kitų teisės šakų normas. Šioje baudžiamojoje byloje kilo klausimas dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų 2006 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384 (toliau – Taisyklės), ir Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro naudojimo, šio registro elektroninės sistemos (versijos) suderinamumo su kitais registrais taikymo ir aiškinimo teisės aspektu. Principo ultima ratio kontekste ypatingą reikšmę turi Taisyklių 7 punktas (punkto numeracija, galiojusi inkriminuotų veikų metu), pagal kurį traktoriai, eksploatuojami uždarose teritorijose ir nedalyvaujantys kelių eisme, gali būti neregistruojami, ir 8 punktas (punkto numeracija, galiojusi inkriminuotų veikų metu), pagal kurį juridiniai asmenys, įvežę iš užsienio valstybių traktorių kaip prekę, gali jį parduoti neįregistravę. Pažymėtina, kad Taisyklės keitėsi itin daug kartų; paminėtina ir tai, kad kasatorė niekuomet nebuvo valstybės ar savivaldybės tarnautoja, kaltinime nurodytu metu jos pareigos buvo antraeilės ir ji dirbo dažniau po darbo valandų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kaip institucija, administruojanti traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimą, niekuomet nėra surengusi jokio seminaro ar kursų, kaip Taisyklės turėtų būti taikomos ir aiškinamos. Taigi, Taisyklių teisinis reglamentavimas, kuris ne visais atvejais nustatė privalomą traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimą, šioje byloje yra itin aktualus, nes galimybė neregistruoti žemės ūkio technikos kaip alternatyva žemesniųjų instancijų teismuose turėjo būti vertinama ir ultima ratio požiūriu. Esant tokiai elgesio alternatyvai, kai traktorių ir jiems prilygintos technikos registracija atskirais atvejais nebuvo privaloma, žemesniųjų instancijų teismų pozicija pritarti kaltinimo versijai ir taip pažeisti ultima ratio principą yra ydinga.

18.2. Žemesniųjų instancijų teismai padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, perkeldami Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro veikimo netobulumus kasatorei. Kasatorė negalėdavo patikrinti asmens dokumentų galiojimo, nes šis registras nebuvo sujungtas su Gyventojų registru ar kitais registrais. Paneigdamas šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2006 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 247 patvirtintų Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatų, galiojusių nusikalstamų veikų padarymo metu, 46 punkte buvo nustatyta, jog registras naudoja kitų valstybės registrų duomenis.

Ši formuluotė turėtų reikšti, kad traktorių, savaeigę ar žemės ūkio mašiną ar priekabą norinčiam registruoti asmeniui nepateikus kurių nors dokumentų, kurie Taisyklių prasme nurodomi kaip privalomi, registro programinė versija turėtų savaime neleisti registruoti tokios technikos. Be to, Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad tuo registro duomenų keitimo atveju, kai registravimo dokumente nėra visų reikalingų techninių duomenų, šiuos duomenis savivaldybių darbuotojai gali paimti iš registre tvarkomo specialaus traktorių pavadinimų, modelių, markių, kategorijų ir kitų techninių duomenų klasifikatoriaus, nustatyto registro nuostatų 20 punkte, arba iš techninės literatūros.

Nesant galimybės nustatyti šiuos duomenis, registre jų vietoje įrašoma „Nenurodoma“. Pasitaikius atvejų, kai savadarbiai ar kiti traktoriai neturi tapatumo numerio, registre nurodoma „Be numerio“. Šis teisinis reguliavimas nėra imperatyvus ir ne paneigia, o patvirtina aplinkybę, kad registras nebuvo išsamus ir nesukūrė vientisos, aiškios ir skaidrios sistemos, kuri eliminuotų galimybę įregistruoti galimai pavogtą ir ieškomą techniką ar techniką, kuriai nepateikti vienokie ar kitokie dokumentai ir (ar) jų vertimai. Toks techninės ir programinės įrangos netobulumas, kuriuo buvo grindžiamas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro netobulumas, niekaip negalėjo būti perkeltas jai, kaip tokios įrangos naudotojai.

Jeigu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras būtų sujungtas su kitais registrais, būtų neįmanoma situacija, nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 58.10 punkte (negaliojančio gyventojo dokumento pateikimas), nes tokiu atveju, registrui veikiant tinkamai, būtų neįmanoma pasiekti rezultato – traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ar jų priekabos įregistravimo.

18.3. Kasatorei inkriminuotų nusikalstamų veikų metu galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 108 straipsnis (šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 371 straipsnis), kuris nustatė administracinę atsakomybę už traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų techninio eksploatavimo, saugos darbe, registravimo ir valstybinių techninių apžiūrų taisyklių pažeidimą. Žemesniųjų instancijų teismai padarė šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pažeisdami ultima ratio principą, kadangi net ir tuo atveju, jeigu būtų padarytas koks nors pažeidimas, registruojant traktorius ir jiems prilygintą techniką, turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Be to, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius yra priėmęs 2017 m. sausio 24 d. įsakymą „Dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo ir bylų nagrinėjimo“ Nr. B-ĮV-144, kuriuo patvirtino savivaldybės administracijos darbuotojų, kuriems suteikta teisė surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių pažeidimų bylas, sąrašą ir pavedė Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjui surašyti protokolus pagal ANK 371 straipsnį bei pagal kompetenciją atlikti tyrimą ir priimti nutarimus. Taigi ne tik pats įstatymas, bet ir jo taikymo tvarka neleido kasatorei taikyti baudžiamosios teisės normų, kai baudžiamojoje byloje nagrinėti (ir nepagrįstai kriminalizuoti) teisiniai santykiai yra ne daugiau kaip tarnybinio pažeidimo ar administracinės atsakomybės dalykas.

18.4. Žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ultima ratio principo aspektu nukrypo ir nuo nacionalinių teismų praktikos. Reikšmingų išaiškinimų pateikta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184/2013, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė baudžiamąją atsakomybę, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, kai bet kokiomis kitomis teisinėmis priemonėmis neįmanoma apsaugoti teisinių gėrybių. Nuosprendyje padaryta išvada, kad technikos ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas turi teisinę reikšmę tik kaip kelių eismo dalyvio pažymėjimas, jo negalima sutapatinti su VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre atliekamu registravimu. Ši Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis laikytina precedentu, kadangi konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismai yra saistomi ne tik aukštesniųjų instancijų sukurtų precedentų, bet ir tos pačios instancijos arba, kaip šiuo atveju, netgi to paties teismo priimtų procesinių sprendimų (Konstitucinio Teismo 2006 m, kovo 28 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-895/2018 minimi žemesniųjų instancijų teismų priimti procesiniai sprendimai, susiję su Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių teisiniu reguliavimu; aktualu tai, kad ne visa žemės ūkio technika privalo būti registruojama, ir netgi tuo atveju, kai neregistruota technika buvo tempiama keliu, tai savaime nesudaro KET pažeidimo. Nors kasatorės gynėjas šią reikšmingą teismų praktiką buvo nurodęs, teismai ją ignoravo.

18.5. Kasatorė apeliaciniame skunde nurodė ir administracinės kompetencijos teismų priimtus procesinius sprendimus, kurie taip pat aktualūs, kadangi teisinis reguliavimas šioje srityje, bent jau tuo metu, kai kasatorė atliko veiksmus, dėl kurių yra pripažinta kalta ir nuteista, buvo itin painus, o kitose Europos Sąjungos valstybėse, iš kurių paprastai ir yra pristatoma bei savininkų pageidavimu registruojama žemės ūkio technika, egzistuoja visai kitoks teisinis reguliavimas. Šiuo aspektu bet koks savivaldybės tarnautojų veikimas, kuriuo siekiama palengvinti biurokratinę naštą, nedarant žalos nei valstybės interesams, nei trečiųjų asmenų interesams, negali būti pripažįstamas nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kaip nesukeliantis didelės žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktas, kuriuo Taisyklės papildytos 191 punktu, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Ši reikšminga aplinkybė, nors ir pagarsinta baigiamosiose kalbose, jokio teismų dėmesio nesulaukė.

18.6. Bendrieji teisės principai, kaip Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės sudedamoji dalis, ypač teisinio saugumo ir lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį byloje Nr. N444-2513/2010), turėjo sulaukti žemesniųjų instancijų teismų dėmesio subjektyviųjų kasatorei inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių kontekste. ES Direktyvos 2003/37/EB nuostatos nenustato techninių reikalavimų naudotoms transporto priemonėms ir nedraudžia valstybėms narėms registruoti naudotas transporto priemones, neturinčias EB tipo patvirtinimo ir gamintojo išduoto atitikties liudijimo. Iš esmės visa žemės ūkio ir jai prilyginta technika, dėl kurios registravimo tvarkos pažeidimų kasatorė pripažinta kalta ir nuteista, buvo įvežta iš užsienio valstybių, daugiausia – iš ES valstybių, taigi tokia ES teisės taikymo, ES Teisingumo Teismo praktika ir administracinių teismų praktika negalėjo būti ignoruota ir šioje baudžiamojoje byloje, kiek tai susiję su teisinio reguliavimo, kuriuo privalėjo remtis kasatorė, aiškumu. Taisyklių teisinio reguliavimo neaiškumas, dažnas teisinio reguliavimo keitimas, Taisyklių prieštaravimas ES teisiniam reguliavimui ir net Lietuvos Respublikos Konstitucijai neturėjo leisti žemesniųjų instancijų teismams preziumuoti veikų subjektyviuosius požymius ir taip pažeisti esminį teisės principą lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų). Šio principo esminiai pažeidimai žemesniųjų instancijų teismuose sudaro pagrindą teigti, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą.

18.7. Kasatorei pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo formuluotė „siekdama turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių“, jei ji nesukonkretinta, yra negalima, nes neįmanoma abstrakčiai siekti turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių; turtinės naudos siekiantis asmuo baudžiamosios teisės, taip pat ir BK 228 straipsnio 2 dalies požymių prasme turi mažų mažiausiai provokuoti asmenį duoti kyšį ar siekti kokios nors konkrečios naudos (nebūtinai piniginės, galimas paslaugų siekimas ar kitokios materialios naudos siekimas). Nuosprendžiuose nebuvo sukonkretinta, kokios naudos, kokiu būdu kasatorė siekė ir ar jai pavyko tokios naudos pasiekti. Baudžiamojoje byloje netgi nebuvo įrodinėjama, kad kasatorė kada nors pati būtų gavusi kokį nors kyšį ar bet kokias materialias vertybes; vienoks ar kitoks kito bendrai kaltinto ir nuteisto toje pačioje byloje asmens M. P. veikimas buvo neleistinai perkeltas kasatorei. Geriausiai tai iliustruoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio frazė, pateikiama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 428 psl. „M. P. ir (ar) A. Š.“. Tokia motyvacija reiškia, kad teismas šalinasi jam tenkančios pareigos nustatyti neabejotiną konkrečių asmenų dalyvavimą konkrečiose nusikalstamose veikose, tenkindamasis nepašalinta prielaida „ir (ar)“, o tai yra principo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) pažeidimas.

18.8. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas skundžiamą nutarties dalį ankstesne kasacine praktika, nurodė, kad, pagal įstatymų leidėjo logiką, savanaudiškas piktnaudžiavimas, nustatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, nėra kyšininkavimas. Piktnaudžiavimo atveju gaunama nauda, bet ne ją priimant, pažadant, susitariant priimti, reikalaujant ar provokuojant duoti kitą asmenį ir už tai neatliekant jokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų (ar neveikiant) kito asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2009). Tačiau minėta kasacinė nutartis priimta byloje, kurioje asmuo buvo nuteistas ir pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (kvalifikuotas kyšininkavimas), be to, minėtoje kasacinėje nutartyje išaiškinta, kad siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų ir pan.) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.). Taigi BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta specialioji norma pirmosios šio straipsnio dalies atžvilgiu, nustatanti papildomą požymį – siekimą turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Šis kasacinės instancijos teismo išaiškinimas reiškia, kad siekimas turtinės naudos turi būti sukonkretintas pagal konkrečias baudžiamosios bylos faktines aplinkybes ir įrodinėjamas, o ne preziumuojamas; kaip jau minėta, jokių duomenų, kad kasatorė būtų ne tik gavusi, bet net ir siekusi materialios naudos, kaltinimas nepateikė.

18.9. Pirmosios instancijos teismas buvo itin nenuoseklus ir kasatorės kaltę grindė išimtinai prielaidomis ir samprotavimais, o apeliacinės instancijos teismas tokių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė (principo in dubio pro reo pažeidimas). Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nė vieno duomens, kad kasatorė kokiu nors būdu būtų priėmusi iš T. P. nenustatyto dydžio piniginį atlygį ar kokius nors materialius vertę turinčius objektus. Kaltinimui net neįrodinėjant kasatorės veiksmuose kyšininkavimo požymių, žemesniųjų instancijų teismai privalėjo neginčytina patikimų duomenų visuma nustatyti ir aprašyti, kada, iš ko ir už ką kasatorė būtų priėmusi kokį nors atlygį (kaip jau minėta, turtinės naudos siekimas, nesant kyšininkavimo požymių, nors ir pagal ydingą formuluotę, vis tiek turėjo būti įrodinėjamas).

18.10. Jeigu skundžiamuose teismų sprendimuose teigiama, kad kasatorė priėmė nenustatyto dydžio piniginį atlygį, tai jau būtų kyšio priėmimas, nors kaltinime teigiama, kad kyšininkavimo požymių nėra. Be to, tokio piniginio atlygio dydis taip pat turėtų būti privalomai nustatomas ir aprašomas ne tik kaltinamajame akte, bet ir nuosprendyje, kadangi BK 228 straipsnio 2 dalies požymių prasme tai yra privalomai įrodinėjama, o ne preziumuojama aplinkybė. Tokiu atveju turėjo būti vertinamas ir kaltinimo selektyvumas, nes jeigu kasatorė priėmė kokio nors dydžio piniginį atlygį ar materialią vertę turinčius daiktus, tai ir potencialiam kyšio davėjui T. P. turėjo būti inkriminuojamas papirkimas, o to nei kaltinamajame akte, nei skundžiamose nuosprendžio ir nutarties dalyse pagrįstai nėra. Šiuo aspektu žemesniųjų instancijų teismai ignoravo T. P. parodymus, kad nėra nebuvę, jog kasatorė neteisėtai priimtų iš jo nenustatyto dydžio piniginį atlygį, jis kasatorei nėra siūlęs piniginio atlygio, ateidavo bendra tvarka kaip visi interesantai.

18.11. Teismai nepagrįstai nevertino 2013 m. sausio 29 d. 18.04 val. G. V. telefoninio pokalbio su T. P., aprašyto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 393 psl. pirmojoje pastraipoje: G. V.: „O aš galvojau, kad aš tau daviau ką nors?“ T. P. atsako: „Jo, davei, bet buvau šiandien, supranti, diedas tik bus po mėnesio, bet eisiu ryt, bandysiu pas bobą. Nežinau, ar išeis, žinai, nes jinai biškį tokia dūmė tokia. Nes mes su diedu dar susišnekam normaliai, o eisiu ryt, tai parašysiu, jeigu ką.“ Kasatorės įvardijimas telefoniniame pokalbyje kaip „dūmės“ yra ne kas kita, kaip nuteistųjų T. P. ir netiesiogiai G. V. (šio asmens kasatorė nepažinojo, o T. P. yra tik mačiusi) pripažinimas, kad savo profesinėje veikloje kasatorė veikė principingai ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Nors šis lakoniškas telefoninis pokalbis yra labai informatyvus ir turėjo būti vertinamas visų kitų bylos duomenų kontekste, žemesniųjų instancijų teismai, preziumuodami turtinės naudos siekimą, iš esmės pažeidė principą in dubio pro reo ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 62.8 punkte nurodytas motyvas, esą kasatorei buvo atsilyginama pinigais, yra nutolęs ne tik nuo veikos faktinių aplinkybių, bet ir konstatuotas nepaisant to, kad kaltinime jis nebuvo įrodinėjamas.

18.12. Byloje tinkamai neatskleistas bendrininkavimo turinys. Negalima situacija, kai, aprašant tas pačias veikas, vieniems asmenims kaltinimas formuluojamas vienaip, o kitiems asmenims – kitaip, nurodant netgi skirtingas bendrininkų rūšis. Nors T. P. nuteistas kaip veikęs kartu su kasatore, tokia aplinkybė nurodyta tik aprašant jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2013 konstatuota, kad tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t. y. nurodoma kiekvieno kaltinamojo, kaip bendrininko nusikalstamoje veikloje, rūšis, vaidmuo, atlikti veiksmai, bendrininkavimo forma. Žinojimas apie dokumentų netikrumą ir jų suklastojimas nėra vienas ir tas pats, kasatorė negalėjo žinoti, kad T. P. teikia netikrus dokumentus, reikalingus technikai įregistruoti. Žemesniųjų instancijų teismai ignoravo duomenis apie tai, kad T. P. ir jo bendrininkas G. V. slėpė nuo kasatorės ir kito nuteistojo M. P. veiksmus, sudarančius BK 300 straipsnio l dalies požymius: telefoniniame pokalbyje, cituojamame skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 410 psl. (2013 m. kovo 28 d. 0.40 val. tarp T. P. ir G. V.), T. P. kalba apie tai, kad „bandžiau vieną... lengvai tokiu švelniu trintuku išsitrina ir kai naujas lieka“, toliau pokalbiuose G. V. pasisako: „Tu jam (M. P.) net nesakysi, ne?“

18.13. Esant minėtoms aplinkybėms, žemesniųjų instancijų teismai Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų registro veikimo netobulumo negalėjo konvertuoti į kasatorės nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes tam nebuvo būtinųjų veikos subjektyviųjų požymių, o bendrininkavimas dėl šios dalies buvo aprašytas taip neaiškiai, kad nuo jo efektyviai gintis nebuvo įmanoma. Kasatorės nuteisimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neatsiejamas nuo žemesniųjų instancijų teismų klaidų, padarytų nepagrįstai pripažįstant ją kalta ir nuteisiant pagal BK 228 straipsnio 2 dalį; abiem atvejais žemesniųjų instancijų teismai nevertino, kad didelės žalos požymio aspektu būtinas ir subjektyvusis požymis – didelės žalos, kaip neišvengiamos veiksmų pasekmės, suvokimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017).

18.14. Šioje byloje kasatorės veika kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nors to paties baudžiamojo proceso metu ji dėl analogiškos veikos buvo persekiojama ir išteisinta pagal BK 229 straipsnį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-383/2021. Toks lygiagretus baudžiamasis persekiojimas turi reikšmės ir principo non bis in idem (draudžiama persekioti asmenį antrą kartą už tą pačią veiką) aspektu. Be to, bylose buvo pasirinktas skirtingas teisinis veikų kvalifikavimas, nors fakto fabula buvo iš esmės vienoda – kasatorė ir vienoje, ir kitoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinama ir atitinkamai išteisinta bei nuteista dėl to, kad eidama pareigas, prilyginamas savivaldybės tarnautojo pareigoms, netinkamai veikė toje pačioje administravimo srityje. Tiek minėtas išteisinamasis nuosprendis, tiek ir dar vienas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-384/2019 (juo pagal BK 229 straipsnį išteisintas analogiškas pareigas kitoje savivaldybėje ėjęs asmuo) sudaro ir šios baudžiamosios bylos medžiagą, nes jais kasatorės gynėjas papildė baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinės instancijos teisme ir prašė juos tirti bei jais remtis. Minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-384/2019 prokuratūra ir pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad, nepaisant kaltinimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, kaip civilinė atsakovė šios kategorijos bylose turi būti įtraukta ir konkrečios savivaldybės administracija, nes išteisintasis vykdė ne savo interesus, o konkrečias savivaldybės tarnautojų funkcijas, ir jeigu tokios funkcijos vykdytos netinkamai ir tretieji asmenys patiria kokios nors žalos, už tokią žalą privalėtų atsakyti savivaldybė. Šis išaiškinimas aktualus ir kasatorės baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nuosprendis nelaikytinas precedentu šioje baudžiamojoje byloje.

18.15. Negalima tokia situacija, kai ta pati teritorinė prokuratūra analogiškas veikas (ir netgi dėl to paties asmens) kvalifikuoja pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius ar dalis. BK 228 straipsnio 2 dalis šioje baudžiamojoje byloje buvo parinkta dirbtinai, kad atsirastų procesinis pagrindas baudžiamąją bylą kaip pirmosios instancijos teisme nagrinėti ne Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose, o Kauno apygardos teisme ir taip palengvinti valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės darbą. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nutylėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį, taip pat ignoruodamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nuosprendį, vengė teismų praktikos vienodinimo, nors Lietuvos apeliacinis teismas turėtų siekti teismų praktikos vienodinimo. Be to, kai asmenys, esant tokioms pačioms arba labai panašioms fakto aplinkybėms, yra persekiojami baudžiamojo proceso tvarka pagal skirtingą veikų teisinį kvalifikavimą, tai reiškia ir jų lygybės prieš įstatymą pažeidimą (Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalių, BPK 6 straipsnio 2 dalies netinkamas taikymas ir aiškinimas).

19. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

19.1. Kasacinio skundo argumentai ir motyvai, kad žemesniųjų instancijų teismai kitų teisės šakų reguliuojamus teisinius santykius pripažino baudžiamaisiais (baudžiamosios teisės principo ultima ratio pažeidimas), netinkamai taikė ir aiškino BK 228 straipsnio 2 dalies, BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus praktikos šios kategorijos bylose, iš esmės atitinka apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas juos išsamiai išnagrinėjo bei įvertino ir padarė byloje ištirtais įrodymais pagrįstas išvadas.

19.2. Kasatorės nurodomas Taisyklėse nustatytas reglamentavimas, kad tam tikrais atvejais traktoriai gali būti neregistruojami ar parduodami neįregistruoti, nešalina kasatorės baudžiamosios atsakomybės. A. Š. pripažinta kalta ne dėl to, kad įregistravo techniką, kuri galėtų būti ir neįregistruota, bet dėl to, kad, panaudodama žinomai suklastotus dokumentus, neteisėtai įregistravo (perregistravo) keturračius motociklus ir kitą techniką (dalis kurios buvo su suklastotais VIN, pagrobta užsienio valstybėse) į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą, išrašė šios technikos registracijos liudijimus ir išdavė T. P. kitų asmenų vardu registruotos technikos registracijos liudijimus bei valstybinio numerio ženklus (taip atskirais atvejais iš esmės legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą (techniką)), dėl to didelę žalą patyrė valstybė ir Vilkaviškio rajono savivaldybė. Tokie A. Š. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, požymius. Žemesniųjų instancijų teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

19.3. Byloje pagrįstai pripažinta, kad nusikalstamas veikas A. Š. vykdė bendrininkaudama su T. P. ir M. P.. M. P. padėjo A. Š. ir T. P. suklastoti registravimo prašymus ir padėjo A. Š. suklastoti technikos registracijos liudijimus. Šių asmenų veiksmų bendrumas ir suderinamumas akivaizdžiai rodo jų susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką. Nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą, t. y. suprato, kad veikoje dalyvauja visi kartu, jie pritarė vienas kito veiksmams, t. y. jie suvokė, kad veikia bendra tyčia kaip bendrininkų grupė.

19.4. Dėl kasatorės nurodomo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. išteisinamojo nuosprendžio nelaikymo precedentu motyvuotai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 46 punkte. Kitas kasatorės nurodomas teismo sprendimas – Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamų šioje baudžiamojoje byloje.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20. Nuteistosios A. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

21. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

22. Nuteistosios kasaciniame skunde, be kita ko, analizuojamos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų 2006 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384, nuostatos, suponuojančios, kad kaltinime nurodytos nuteistosios įregistruotos transporto priemonės neprivalėjo būti registruojamos, skunde taip pat nurodoma, kad ES Direktyvos 2003/37/EB nuostatos nenustato techninių reikalavimų naudotoms transporto priemonėms ir nedraudžia valstybėms narėms registruoti naudotas transporto priemones, neturinčias EB tipo patvirtinimo ir gamintojo išduoto atitikties liudijimo. Be to, kasatorė pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktas, kuriuo taisyklės papildytos 191 punktu, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.

23. Visi šie argumentai, sudarantys reikšmingą kasacinio skundo dalį, nelaikytini teisiniais argumentais, kuriais teisės taikymo aspektu skundžiami byloje priimti teismų sprendimai. Į analogiškus argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 27.2, 27.5–27.8 punktuose, konstatuojant, kad jie nėra aktualūs byloje nagrinėjamiems teisės taikymo klausimams teisingai išspręsti. Susipažinusi su kasatorės nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir ES teisės aktais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai. Pakartodama tuos pačius argumentus kasaciniame skunde, nuteistoji nenurodo jokių teisinių motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šių argumentų yra nepagrįsta. Esant šioms aplinkybėms, minėti argumentai paliekami nenagrinėti.

24. Dar viena dalis kasacinio skundo argumentų skirta teismų atlikto įrodymų vertinimo kritikai, nurodant, kad teismai nepagrįstai ignoravo nuteistojo T. P. parodymus ir jo bei kito nuteistojo G. V. telefoninius pokalbius. Šiais įrodymų vertinimo trūkumais grindžiami kasatorės nurodomi in dubio pro reo principo ir esminiai BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Tokie argumentai, kuriais tik deklaratyviai ir formaliai kvestionuojamas įrodymų vertinimo teisingumas, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie taip pat paliekami nenagrinėti.

Dėl A. Š. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei bendrininkavimo padarant šias nusikalstamas veikas

25. Kasaciniame skunde A. Š. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ginčijamas keliais aspektais, nurodant, kad: 1) remiantis ultima ratio principu, kasatorės veiksmai kvalifikuotini kaip tarnybinis arba administracinis nusižengimas, o ne kaip nusikaltimas; 2) teismai BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto požymio – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo nenustatė, jį tiesiog preziumavo; 3) skundžiamuose teismų sprendimuose aprašyti kasatorės veiksmai atitinka kyšininkavimo, bet ne kvalifikuoto piktnaudžiavimo požymius. Šie teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

26. BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, o pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

27. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.

28. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio ar administracinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Taigi didelės žalos požymis, žymintis didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės ar administracinės atsakomybės, turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-100/2014). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-608-139/2015, 2K-7-64-139/2016).

29. Šioje byloje nustatyta, kad A. Š. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė tuo, jog ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo (dirbdama Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiąja specialiste), kartu su kolega M. P., tyčia pažeisdama kaltinime nurodytų teisės aktų nuostatas, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybai interesams, T. P. prašymu neteisėtai įregistravo į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą kaltinime nurodytą techniką, išdavė T.

P. kitų asmenų vardu registruotos technikos dokumentus, valstybinius numerius. Teismų sprendimuose itin išsamiai išdėstyti tokiais A. Š. veiksmais sukelti padariniai – į Lietuvos Respublikos traktorių savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą buvo įrašyti neteisingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, asmenims nežinant, jų vardu buvo įregistruoti sunkieji keturračiai motociklai ir kita žemės ūkio technika, kurios šie asmenys neįgijo ir neregistravo, vėliau šių asmenų vardu, klastojant dokumentus, buvo vykdomi sunkiųjų keturračių motociklų ir kitos žemės ūkio technikos pardavimo sandoriai.

Taip T. P. ir jo bendrininkams buvo sudarytos sąlygos kaltinime nurodytais atvejais neteisėtai legalizuoti pagrobtus keturračius motociklus ir kitą žemės ūkio techniką. Nusikalstamu būdu įgyta technika, kuri buvo įregistruota Lietuvos Respublikos traktorių savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, buvo parduota, suklaidinant pirkėjus, kad ji įgyta teisėtai. Tyrimo metu ši technika buvo paimta iš ją įsigijusių asmenų ir grąžinta asmenims, iš kurių ji buvo pagrobta. Tokios technikos įgijėjai patyrė atitinkamą žalą.

Piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi M. P. ir A. Š. ne tik sudarė sąlygas T. P. klastoti tikrus dokumentus (technikos registravimo prašymus), bet ir kaltinime nurodytu būdu patys bendrais veiksmais su juo klastojo tikrus dokumentus (registravimo prašymus), panaudojo šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus (registravimo prašymus), neteisėtai, fiktyviai įregistruodami techniką Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, suklastojo tikrus dokumentus – įregistruotos technikos registracijos liudijimus, techninės apžiūros talonus (pastaruosius dokumentus suklastojo tik M.

P.) ir realizavo šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, perduodami juos T. P..

30. Atsižvelgdami į registravimo taisyklių pažeidimų skaičių (A. Š. neteisėtai įregistravo 17 keturračių motociklų ir kitos technikos), pobūdį (buvo nesilaikoma registravimo taisyklėse aiškiai apibrėžtų nuostatų), laikotarpį (pažeidimai truko nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. liepos 22 d.), teismai konstatavo, kad šie pažeidimai buvo daromi sistemingai. Savo tyčiniais ir neteisėtais veiksmais A. Š. parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, iškraipė valstybės institucijos vykdomos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registracijos esmę bei turinį, sumenkino valstybės institucijos – Vilkaviškio rajono savivaldybės autoritetą visuomenėje. A. Š. valstybės tarnybos sritis Vilkaviškio rajono savivaldybėje buvo susijusi su svarbių valstybės interesams funkcijų įgyvendinimu, todėl, tyčia pažeisdama kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, ji diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą. Šie įvykiai buvo gana plačiai aptarinėjami, sulaukė žiniasklaidos dėmesio ir sukėlė atitinkamą rezonansą visuomenėje. Pirmiau nurodyti padariniai ir byloje nustatyta aplinkybė, kad A. Š., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, padarė dar ir kitas nusikalstamas veikas – suklastojo keliolika tikrų dokumentų, juos panaudojo ir realizavo (BK 300 straipsnio 1 dalis), suteikė teismams pakankamą pagrindą konstatuoti, kad jos veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos Respublikos valstybei ir Vilkaviškio rajono savivaldybei. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, šie veiksmai pagal savo pavojingumą pasiekė nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir negali būti pripažinti švelnesnio pobūdžio teisės pažeidimu – tarnybiniu ar administraciniu nusižengimu.

31. Kasatorės teigimu, žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ultima ratio principo aspektu nukrypo nuo nacionalinių teismų praktikos, suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184/2013 ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-895/2018. Taip pat kaip reikšmingas šiai bylai teisingai išspręsti nurodomas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-384/2019. Tačiau teismai teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. teismo sprendimą grįsti tik tokiais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į nagrinėjamą bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2013, 2K-178-387/2022). Kasatorės nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių, todėl teismai pagrįstai nesirėmė šiose bylose suformuluotomis teisės taikymo taisyklėmis.

32. Precedentinės reikšmės šiai bylai neturi ir kitas kasatorės nurodomas teismo sprendimas – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-383/2021. Šiuo nuosprendžiu buvo patenkintas nuteistosios A. Š. apeliacinis skundas, panaikintas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. Š. pagal BK 229 straipsnį ir BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors kasatorės nurodomoje byloje ir nagrinėjamoje byloje A. Š. buvo kaltinama panašių nusikalstamų veikų padarymu, t. y. tuo, kad pažeisdama 2006 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatas įregistravo į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą atitinkamą techniką, šiais veiksmais padarydama didelę žalą Lietuvos Respublikos valstybei ir Vilkaviškio rajono savivaldybei, priešingai nei kasatorės nurodomoje byloje, nagrinėjamoje byloje buvo tinkamai nustatyti visi objektyvieji (tiek minėtų taisyklių daugybiniai pažeidimai, tiek didelė žala) ir subjektyvieji jai inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, todėl abi bylos pagal savo faktines aplinkybes nesutampa. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 20 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje nenustatytos kaltinime nurodytos aplinkybės, jog A. Š. neatliko savo tarnybinių pareigų ir dėl jos veiksmų didelės žalos patyrė valstybė bei Vilkaviškio rajono savivaldybė. Kasatorės nurodoma byla šiuo atveju neaktuali ir non bis in idem principo taikymo aspektu, nes joje kasatorei buvo pareikšti kaltinimai dėl kitos, nei nagrinėjamoje byloje nurodyta, technikos neteisėto registravimo, o pagal šį principą įtvirtinančias BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis tik dėl to paties kaltinimo (dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų).

33. Kasaciniame skunde taip pat akcentuojami Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro veikimo trūkumai, dėl kurių kasatorė neva negalėjo tinkamai patikrinti keturračius motociklus ir kitą techniką registruojančių asmenų dokumentų galiojimo, tačiau šis argumentas neturi jokios teisinės reikšmės vertinant kasatorės veiksmus BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Iš jos padarytų registravimo taisyklių pažeidimų skaičiaus, pobūdžio, laikotarpio matyti, kad šie pažeidimai buvo daromi ne dėl žinių, patirties stokos ar registrų veikimo trūkumų, o tyčia, siekiant turtinės naudos.

34. Nepagrįstas ir kasatorės teiginys, kad teismai jos veikoje ne nustatė, o tik preziumavo BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą požymį – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimą.

35. Teismų praktikoje piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis –turtinės naudos siekimas suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017).

36. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad šis požymis kasatorės veikoje nustatytas tinkamai, nes už neteisėtą technikos įregistravimą ji neteisėtai priėmė iš T. P. tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį. Šią faktinę aplinkybę teismai pagrįstai nustatė įvertinę nuteistųjų G. V., T. P., A. B. telefoninius pokalbius, kratos T. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose metu rastos užrašų knygelės turinį bei liudytojų E. R., R. Š. ir N. M. parodymus, o ne tiesiog preziumavo, kaip deklaratyviai teigiama kasaciniame skunde.

37. Nors kasatorė nurodo, kad piniginio atlygio priėmimas suponuoja kitos nusikalstamos veikos – kyšininkavimo – požymių buvimą jos veikoje, su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Teismai pagrįstai vadovavosi A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. liepos 22 d.) aktualia teismų praktika, pagal kurią, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2013, 2K-353-139/2015). Kyšiu nelaikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-531/2011, 2K-38/2012, 2K-325/2012, 2K-194/2013).

38. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad A. Š. piniginį atlygį gavo už neteisėtą konkrečių keturračių motociklų ar kitos technikos registravimą. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad piniginis atlygis buvo perduodamas siekiant įgyti kasatorės, kaip savivaldybės darbuotojos, atsakingos už minėtos technikos registravimą, palankumą, kad ji nesilaikytų registravimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, todėl tokia veika laikytina BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytu kvalifikuotu piktnaudžiavimu.

39. Nesutiktina ir su kasatorės teiginiu, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Šis argumentas deklaratyviai grindžiamas neva teismų padarytomis teisės taikymo klaidomis, pripažįstant kasatorę kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau tokių klaidų teisėjų kolegija nenustatė. Teismų sprendimuose išsamiai atskleisti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymiai kasatorės padarytose veikose. Byloje nustatyta, kad M. P. ir A. Š., piktnaudžiaudami tarnyba, suklastojo tikrus dokumentus ir realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. registravimo metu M.

P. ir A. Š. surašė ir atspausdino prašymus kitų asmenų vardu dėl technikos registravimo, juos pateikė pasirašyti T. P., o T. P. pasirašius šiuos prašymus, taip suklastojus šiuos prašymus, M. P. ir A. Š. panaudojo šiuos žinomai suklastotus prašymus, neteisėtai įregistruodami (perregistruodami) kaltinime nurodytą techniką į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą, taip jie panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus. Be to, T. P. kaltinime nurodytais atvejais pateikus M.

P. asmenų tapatybę patvirtinančių negaliojančių dokumentų kopijas, M. P., suvokdamas, kad T. P. prašo fiktyviai įregistruoti keturračius motociklus ir kitą techniką minėtų asmenų vardu, perdavė T. P. pateiktus duomenis ir dokumentus A. Š., turėdamas tikslą, kad ji suklastotų registravimo prašymus, neteisėtai, fiktyviai įregistruotų techniką šių asmenų vardu, suklastotų registracijos liudijimus ir išduotų valstybinius numerius bei suklastotus registracijos liudijimus T. P.. A. Š., suvokdama, kad T. P. prašo fiktyviai įregistruoti keturračius motociklus ir kitą techniką minėtų asmenų vardu, surašė, atspausdino prašymus šių asmenų vardu dėl keturračių motociklų bei kitos žemės ūkio technikos įregistravimo, po to pateikė šiuos prašymus pasirašyti T.

P., o pastarajam pasirašius minėtuose prašymuose kitų asmenų vardu, taip A. Š. ir T. P. bendrais veiksmais suklastojo registravimo prašymus. Vėliau A. Š., panaudodama šiuos žinomai suklastotus prašymus, neteisėtai, fiktyviai įregistravo keturračius motociklus ir kitą žemės ūkio techniką į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą, taip A. Š. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus. Po to A. Š. išrašė fiktyviai įregistruotos technikos registracijos liudijimus, įrašydama juose žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrus dokumentus ir išdavė T.

P. valstybinio numerio ženklus bei žinomai suklastotus registracijos liudijimus, taip ji realizavo žinomai suklastotus tikrus dokumentus. M. P. šiais atvejais padėjo T. P. ir A. Š. suklastoti tikrus dokumentus. A. Š. šias veikas padarė tiesiogine tyčia, nes ji suprato, kad panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir kad suklastoti dokumentai cirkuliuos teisinėje apyvartoje, ir to norėjo.

40. Teismų sprendimų turiniui prieštarauja ir kasatorės teiginys, kad byloje nebuvo tinkamai atskleistas jos bendrininkavimas su kitais nuteistaisiais. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytais atvejais M. P. perdavė iš T. P. gautus dokumentus A. Š., turėdamas tikslą, kad ji neteisėtai, fiktyviai įregistruotų T. P. prašomą techniką į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą, ir A. Š. neteisėtai, fiktyviai techniką įregistravo. M. P. ir A. Š. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja kartu, bei pritarė vienas kito veiksmams, t. y. veikė bendra tyčia. Įvertinę šias aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi M. P. ir A. Š. veikė bendrininkų grupe. Byloje taip pat nustatyta, kad M. P. padėjo A. Š. ir T. P. suklastoti registravimo prašymus ir padėjo A. Š. suklastoti technikos registracijos liudijimus. Šių asmenų veiksmų bendrumas ir suderinamumas irgi rodo jų susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką ir patvirtina, kad jie suprato savo veiksmų neteisėtumą, taip pat kad veikoje dalyvauja visi kartu, ir pritarė vienas kito veiksmams, t. y. veikė bendra tyčia. Todėl buvo pagrįstai pripažinta, kad klastodami dokumentus T. P., M. P. ir A. Š. veikė bendrininkų grupe. Bendrininkavimo faktą kasatorė ginčija pateikdama savą byloje surinktų įrodymų interpretaciją, tačiau tokio pobūdžio argumentai, kaip minėta, nėra kasacijos dalykas.

41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas – BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas, todėl kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios A. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Sigita Jokimaitė