Legislator Case Law & Legislation
0ba9ba31-3706-42dd-a159-770d080b63e6 AI generated

0ba9ba31-3706-42dd-a159-770d080b63e6 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 0ba9ba31-3706-42dd-a159-770d080b63e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-131-874/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02391-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S) JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d.Joniškis Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant prokurorams Helvijui Keturakiui, Jurgai Klimčukienei, kaltinamajai J. V., jos gynėjai advokatei Jūratei Bieliauskienei,nepilnamečių nukentėjusiųjų R.

Legislator headnote

AI generated

0ba9ba31-3706-42dd-a159-770d080b63e6 · Å iaulių apylinkės teismas: Po to, ji iÅ¡važiavo namo. R. L. vaikus buvo palikusi pas kaltinamÄ jÄ ir gruodžio 31 d. E. J. lapkričio ar gruodžio mėnesį, krisdama iÅ¡ fotelio, buvo atsitrenkusi į pečių ir užsigavo nugarÄ . Jai apie tai sakė kaltinamoji. Santykiai tarp jos mamos ir proanÅ«kių labai geri. Kodėl vaikai duoda tokius parodymus, negali pasakyti. Liudytoja E. G. parodė, kad Naujų metų vakarÄ nuvežė R. L. su vaikais pas močiutę. R. L. santykiai su vaikais buvo normalÅ«s, vaikų su smurto žymėmis nėra mačiusi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-131-874/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02391-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S) JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d.Joniškis Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant prokurorams Helvijui Keturakiui, Jurgai Klimčukienei, kaltinamajai J. V., jos gynėjai advokatei Jūratei Bieliauskienei,nepilnamečių nukentėjusiųjų R.

J. ir E. J. įstatyminiam atstovui Å . J., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Jolantai GrigaliÅ«nienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, turinti 4 klasių iÅ¡silavinimÄ , senatvės pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Teismas n u s t a t ė :

J. V. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ diržu smogė mažametei proanÅ«kei E. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip E. J. nugaros kairėje pusėje padarydama žaizdÄ ir tyčia vienÄ kartÄ diržu smogė mažamečiam proanÅ«kiui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip padarydama odos nubrozdinimÄ kairės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje, tokiu bÅ«du mažamečiams nukentėjusiesiems E. J. ir R.

J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamoji J. V. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad proanÅ«kius tėvai atveždavo ir palikdavo jai prižiÅ«rėti. Ji vaikų nemušė, tik pabardavo, užrikdavo, kad Å¡ie saugotųsi, neužsigautų. Vaikai labai judrÅ«s – žaisdami Å¡okinėdavo lovoje ir iÅ¡krisdavo, nukrisdavo važinėdami dviračiais, susimuÅ¡davo, verkdavo. Jei pasiskųsdavo, ji paguosdavo, bet nežiÅ«rėdavo ar vaikai susižaloję.

Per 2016 m. Kūčias jos anÅ«kė R. L. su vaikais buvo pas jÄ , kartu pavakarieniavo, pernakvojo, o ryte su vaikais iÅ¡važiavo. Naujų Metų vakarÄ R. L. atvežė vaikus ir paliko. Ar tÄ vakarÄ vaikai galėjo užsigauti, nematė. Nežino kodėl vaikai sakė, jog ji jiems sudavė. Jie turėjo Å¡uniukÄ , su kuriuo vaikai dÅ«kdavo. Pamena, kad vaikai jį bandė traukti iÅ¡ po lovos, bet ji vaikams tada nedarė. VienÄ kartÄ vaikams dÅ«kstant, E. J. nukrito nuo sofos prie pečiaus ir nusibrėžė nugarÄ .

Brolis buvo įkandęs E. J. į nugarÄ , bet nebepamena kada. R. J. važiuodamas dviračiu yra atsitrenkęs į Å¡ulinį ir užsigavęs, atbėgęs į kambarį sakė „Močiute, aÅ¡ užsigavau „kiauÅ¡iukus“. Gal tada galėjo susižeisti kirkÅ¡nį, bet ji nepažiÅ«rėjo. Jos vyras turi tik vienÄ dirÅ¾Ä , kuris įvertas į kelnes. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes vaikų nemušė ir neprivalo atlyginti žalÄ . Jos pajamos – pensijÄ apie 200 eurų. Vyras Å«kininkas, bet iÅ¡ Å«kio pinigų jai neduoda.Nukentėjusiųjų atstovas Å .

J. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. sausio 13 ar 14 d. pasiėmė iÅ¡ R. L. vaikus savaitgaliui, važiavo ant kalno paslidinėti. Grįžo namo Å¡lapi, todėl norėjo vaikus nuprausti. Nurengęs sÅ«nų R. J., pamatė mėlynes ant kairės kojos kirkÅ¡nies. Ėmė klausti vaiko, kur užsigavo. IÅ¡ pradžių sÅ«nus sakė, kad nusibrozdino, o dukra pasakė, kad juos primušė močiutė ir parodė randÄ ant nugaros. Tada ir sÅ«nus pasakė, kad močiutė trenkė diržu už tai, jog su Å¡unimi žaidė.

Kadangi jis turėjo iÅ¡vykti į komandiruotę, todėl paprašė savo mamos nuvežti į policijÄ pareiÅ¡kimÄ . Po incidento niekas su vaikais nesusisiekė, nesistengė atsipraÅ¡yti ar susitaikyti. Abu vaikai nuo vasario mėnesio gyvena pas jį. Vaikai judrÅ«s, todėl ir buvo muÅ¡ti. Vaikai nenoriai prisimena močiutę, nenori ten važiuoti. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡o kiekvienam vaikui priteisti po 2500 eurų neturtinės žalos. PraÅ¡ydamas žalos atlyginimo įvertino tai, kad E. J. galbÅ«t reikės plastinės operacijos, nes randas gali matytis neÅ¡iojant suknelę, o R.

J. trauma gali atsiliepti jo lytinei sveikatai. Vaikai buvo iÅ¡gÄ sdinti, traumuoti psichologiÅ¡kai, kai atvyko pas jį gyventi, naktimis Å¡okdavo iÅ¡ miegų, Å¡aukdavo „AÅ¡ nevažiuosiu, nenoriu“, dabar ramiai miega. Vaikais galima tikėti, jie nefantazuoja, nelinkę meluoti. Ar abu vaikai buvo muÅ¡ami tÄ pačiÄ dienÄ , negali pasakyti. Liudytojas P. V. parodė, kad nukentėjusius vaikus kaltinamoji labai mylėjo. Vaikus atveždavo tai Å . J., tai R. L. ir palikdavo per naktį. Vaikai važinėdavo dideliu greičiu dviratukais, ne kartÄ yra „atsikarę“ į Å¡ulinį, R.

J. yra kritęs ant dviračio „ragų“, kirkÅ¡nį susižeidęs. Vaikai energingi, gyvi ir judrÅ«s. Močiutė auklėjo vaikus tik žodžiu. Vaikų santykiai su močiute geri buvo, mylėjo jÄ . Jis turi tik vienÄ dirÅ¾Ä . Su žmona bendrai veda Å«kį, turi namÄ , Å«kinius pastatus. Liudytoja R. J. paaiÅ¡kino, kad Å¡ių metų sausio mėnesį, buvo sekmadienis, apie 16 valandÄ sÅ«nus Å . J. nerado vaikų mamos R. L., todėl paliko vaikus jai. SÅ«nus jai buvo sakęs kÄ pamatė maudydamas vaikus, todėl ir ji vaikų paklausė, kas nutiko.

R. J. papasakojo, kad Žiurių močiutė diržu davė už tai, jog norėjo naktį žiūrėti fejerverkus. Ir E. J. sakė gavusi su diržo „spite“, kuria davė R. J., bet šiam pasitraukus, kliuvo jai. R. J. kairėje kojoje aukščiau kelio, arčiau kirkšnies buvo trys plačios jau nykstančios „dryžės“, o E. J. – nugaros kairėje pusėje, arčiau pažasties, virš šonkaulių. Negali būti, kad vaikai išsigalvoja, nes jie nelinkę meluoti. Jei susižeidžia, tai ir pasako, kad patys susižeidė.

Liudytoja L. M. paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji yra jos motina. 2017 m. sausio 3 d. vaikai buvo palikti pas kaltinamÄ jÄ . Ji, grįždama iÅ¡ Žagarės, sustojo pas mamÄ . Matė, kad R. J. važinėjo dviračiu po kiemÄ , pribėgęs prie jos sakė, kad atsitrenkė su dviračiu į Å¡ulinį ir susimušė „kiauÅ¡iukus“. Sakė, kad skaudėjo, bet vaikas neverkė, toliau važinėjo dviračiu, todėl ji nepažiÅ«rėjo ar vaikas susižeidė. Kūčių vakare visi buvo bažnyčioje miÅ¡iose ir grįžo pas kaltinamÄ jÄ vakarienės. PrieÅ¡ vidurnaktį vaikai pradėjo tarpusavyje peÅ¡tis, todėl ji juos paguldė miegoti.

Po to, ji iÅ¡važiavo namo. R. L. vaikus buvo palikusi pas kaltinamÄ jÄ ir gruodžio 31 d. E. J. lapkričio ar gruodžio mėnesį, krisdama iÅ¡ fotelio, buvo atsitrenkusi į pečių ir užsigavo nugarÄ . Jai apie tai sakė kaltinamoji. Santykiai tarp jos mamos ir proanÅ«kių labai geri. Kodėl vaikai duoda tokius parodymus, negali pasakyti. Liudytoja E. G. parodė, kad Naujų metų vakarÄ nuvežė R. L. su vaikais pas močiutę. R. L. santykiai su vaikais buvo normalÅ«s, vaikų su smurto žymėmis nėra mačiusi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojos R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2016-12-24 su nepilnamečiais vaikais R. J. ir E. J. buvo pas savo močiutę J. V., gyv. (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ ji buvo kartu su vaikais, su močiute vieni vaikai likę nebuvo. Pas močiutę vienus vaikus buvo palikusi Naujųjų Metų naktį, kitÄ dienÄ vaikus pasiėmė. Ant R. J. ar E. J. kÅ«nų mėlynių ar kitų sužalojimų nematė.

Vaikai yra iÅ¡dykę, dažnai žaisdami muÅ¡asi vienas su kitu, todėl mėlynių pas juos gali bÅ«ti bet kuriose kÅ«no vietose. Kad močiutė J. V. bÅ«tų muÅ¡usi jos nepilnamečius vaikus, niekada nematė ir vaikai jai to niekada nėra sakę. 2016-12-27 – 2017-01-02 ir 2017-01-09 – 2017-01-17 E. J. nebuvo darželyje, nes kosėjo, skaudėjo gerklytę, pas medikus nevedė, gydė namuose. Prausdama E. J., ant nugarytės matė susiformavusį Å¡aÅ¡Ä . Kada tiksliai jį pastebėjo, nepamena.

E. J. sakė, kad nežino kas jai nutiko, neprisiminė. Pas R. J. nuolat būna mėlynių (1 t., b. l. 141-142, 145).Iš 2017-01-16 elektroninio pranešimo policijai matyti, kad Š. J. pranešė apie tai, jog 2017-01-14–2017-01-15 jo vaikams R. J. ir E. J. viešint pas jį, ant vaikų kūnų pastebėjo mėlynes. R. J. mėlynė buvo netoli kirkšnies, sūnus papasakojo, kad mama jį mušė su diržo sagtimi. Dukrai ant nugaros buvo likusi mušimo žymė. Vaikai jam papasakojo, kad promočiutė J.

V. mušė dukrÄ E. J. diržo sagtimi. Pasak vaikų, mušė už tai, kad jie per garsiai žaidė kambaryje (1 t., b. l. 16-18).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 70/2017(04) nurodyta, kad R. J. prieÅ¡ 2-3 savaites iki apžiÅ«ros vieno trauminio poveikio pasekoje, tikėtina kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi paveikus kairę Å¡launį, padarytas odos nubrozdinimas kairės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 53).IÅ¡ nepilnamečio nukentėjusiojo R.

J. 2017-02-06 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolo matyti, jog nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jį mušė močiutė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Tai vyko prieÅ¡ Naujus Metus, kai su sese E. buvo pas močiutę, lakstė namuose. Močiutė paėmė dirÅ¾Ä ir jam sudavė per kojas, o E. per nugarÄ diržo metaline sagtimi. Po smÅ«gio paliko mėlynės. Jam diržu sudavė per vidinę Å¡launies pusę (1 t., b. l. 62-63).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 69/2017(04) nurodyta, kad E. J. 2-4 savaites iki apžiÅ«ros, vieno trauminio poveikio pasekoje, tikėtina kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi paveikus kairę nugaros pusę, padarytas odos randas kairėje nugaros pusėje, susidaręs sugijus žaizdai ar giliam nubrozdinimui, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 76).IÅ¡ nepilnamečio nukentėjusiojo E. J. 2017-02-06 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolo matyti, jog nukentėjusioji E. J. paaiÅ¡kino, kad močiutė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), perbrėžė pažastį geležiuku, kuris yra dirže, dėl to, kad su broliuku R. bėgiojo.

Trenkė močiutė daug kartų diržu į pažastį. Sudavė po Kalėdų Senelio atėjimo. Nežino, ar galėjo užsigauti nugarÄ ir pažastį pati. Su tėčiu buvo čiužinėti su rogutėmis. Čiuoždama su rogėmis nevirto ir neužsigavo (1 t., b. l. 85-86).Å iaulių apygardos teismo psichologės 2017-02-17 raÅ¡te Nr. 1280 „Dėl R. J. ir E. J. apklausų“ nurodyta, kad apklausos metu vaikai R. J. ir E. J. gebėjo atsakyti į pateiktus klausimus, adekvačiai suvokė jų prasmę.

Matyti, kad abu vaikai sunkiau suvokia klausimus, susijusius su laiko, kiekio sÄ vokomis, todėl atsakymus į Å¡iuos klausimus derėtų vertinti atidžiau. Tiek R. J., tiek E. J. iÅ¡skyrė epizodÄ , kurio metu močiutė, norėdama sudrausminti dėl vaikų lakstymo, trenkė diržu. Kitų atvejų, kada prieÅ¡ mažamečius bÅ«tų panaudotas smurtas, neužfiksuota (1 t., b. l. 90).Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-72/2017 nurodyta, kad R. J. dėmesio koncentracija nepastovi, atminties procesai nesutrikę: pakankamai tiksliai atgamina esmines įvykių aplinkybes, ypatingai tas, kurios paliko stipresnį emocinį įspÅ«dį, silpnesnį emocinį įspÅ«dį palikusius įvykius atmintyje užkoduoja silpniau, neiÅ¡skiriant konkrečių/specifinių aplinkybių; neatgamina aplinkybių, susijusių su kiekiu ir laiku (dar nėra įgudęs operuoti skaičiais ir laiko sÄ vokomis).

Bendrieji intelektiniai R. J. gebėjimai atitinka statistinį jo amžiaus vidurkį; padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis vaizduotės produkcijÄ painioti su realiais įvykiais R. J. nenustatyti; R. J. gali suvokti konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jas atgaminti iÅ¡ atminties ir duoti apie tai realybę atitinkančius parodymus. Ekspertizės metu R. J. pakartoja ankstesnius savo parodymus. Emocinis jo atsakas į klausimus, susijusius su byloje nagrinėjamais įvykiais, adekvatus situacijai – vaikas nenoriai pasakoja apie galimai patirtÄ smurtÄ (1 t., b. l. 103-107).Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-71/2017 nurodyta, kad E. J. gali tikslingai iÅ¡laikyti dėmesį reikiamÄ laikÄ , jos atminties procesai nesutrikę: pakankamai tiksliai atgamina esmines įvykių aplinkybes, ypatingai tas, kurios paliko stipresnį emocinį įspÅ«dį, silpnesnį emocinį įspÅ«dį palikusius įvykius atmintyje užkoduoja silpnai, neiÅ¡skiriant konkrečių/specifinių aplinkybių; neatgamina aplinkybių, susijusių su kiekiu ir laiku (neoperuoja skaičiais ir laiko sÄ vokomis).

Pagal amžių ji yra įtaigesnė (lengviau pasiduoda poveikiui, užduodant jai menamus klausimus apie mažiau reikÅ¡mingas įvykių aplinkybes; nepasiduoda poveikiui, atgamindama esmines įvykių aplinkybes). MÄ stymas konkretus, tolimųjų pasekmių nevertina. Bendrieji intelektiniai E. J. gebėjimai atitinka statistinį jos amžiaus vidurkį; padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis vaizduotės produkcijÄ painioti su realiais įvykiais E. J. nenustatyti; E. J. gali suvokti konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jas atgaminti iÅ¡ atminties ir duoti apie tai realybę atitinkančius parodymus.

Ekspertizės metu E. J. pakartoja ankstesnius savo parodymus. Emocinis jos atsakas į klausimus, susijusius su byloje nagrinėjamais įvykiais, adekvatus situacijai – klausiama apie bylos įvykius, nukentėjusioji nuliÅ«sta (1 t., b. l. 117-120).IÅ¡nagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji J. V. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamoji J. V. neigia savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teigdama, kad ji nukentėjusiųjų nemušė, o specialisto iÅ¡vadose nurodytus sužalojimus vaikai galėjo pasidaryti patys, t. y. nukentėjusysis R.

J. galėjo susižaloti, kai važinėdamas dviračiu, atsitrenkė į šulinį, o nukentėjusioji E. J. galėjo susižaloti nukrisdama nuo prie krosnies esančios sofos, atsitrenkdama į metalinę durelių rankenėlę. Tačiau tokių kaltinamosios J. V. parodymų, kurie laikytini jos pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytoja L. M. bylos nagrinėjimo metu parodė iš esmės analogiškas nukentėjusiųjų susižalojimo aplinkybes, kaip ir kaltinamoji J.

V., tačiau teismas Å¡ios liudytojos parodymus vertina kritiÅ¡kai, nes L. M. pati nematė, kaip tariamai susižalojo nukentėjusieji, apie tariamÄ nukentėjusiosios E. J. susižalojimÄ jai papasakojo kaltinamoji, o apie nukentėjusiojo R. J. susižalojimÄ jai, neva, papasakojo pats nukentėjusysis, tačiau liudytoja mažamečio vaiko neapžiÅ«rėjo, nematė jokių sužalojimų, be to, Å¡i liudytoja yra kaltinamosios dukra ir turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl davė galimai kaltinamajai naudingus parodymus.Tai, kad kaltinamoji J.

V. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia diržu padarė nežymius sveikatos sutrikdymus mažamečiams proanūkiams E. J. ir R. J. patvirtina mažamečių nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, nukentėjusiųjų tėvo Š. J. teismui duoti parodymai, liudytojos R. J. parodymai, specialisto išvados, kuriose konstatuoti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai ir jų atsiradimo laikas (R. J. prieš 2-3 savaites iki apžiūros (2017-01-17), o E. J. prieš 2-4 savaites iki apžiūros).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad abiejų nukentėjusiųjų atminties procesai nėra sutrikę, jie pakankamai tiksliai atgamina esmines įvykių aplinkybes, išskyrus aplinkybes, susijusias su kiekiu ir laiku, ekspertizių metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusieji turėtų polinkį fantazuoti ar polinkį vaizduotę painioti su realiais įvykiais.Nors tiesioginiai kaltinamosios J. V. kaltę patvirtinantys įrodymai yra mažamečių nukentėjusiųjų parodymai, tačiau teismas jais remiasi, nes, kaip patvirtinta ekspertizės aktuose, nukentėjusieji nėra linkę fantazuoti, jie gerai prisimena esmines įvykio aplinkybes ir apie jas teikia realybę atitinkančius parodymus.

Be to, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir papildo kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių, į tai, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jie buvo apklausti praėjus maždaug 1,5 mėnesiui po jų atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, į tai, kad ekspertizės aktuose yra konstatuota, jog nukentėjusieji neatgamina aplinkybių, susijusių su kiekiu ir laiku, nes dar nėra įgudę operuoti skaičiais ir laiko sÄ vokomis, teismas nukentėjusiųjų parodymuose esančius nesutapimus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, smÅ«gių skaičiaus, vertina kaip neesminius ir dėl Å¡ių priežasčių nukentėjusiųjų parodymai nevertintini, kaip nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Teismas, priimdamas nuosprendį, nesiremia liudytojų P. V., R. L. parodymais, nes P. V. yra kaltinamosios sutuoktinis, liudytoja R. L. yra kaltinamosios anūkė, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi ir teikia galimai kaltinamajai palankius parodymus. Liudytoja E. G. tik atvežė R. L. su vaikais į kaltinamosios namus, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužaloti vaikai, nematė.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji J. V. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia smogdama diržu mažamečiams proanūkiams E. J. ir R.

J., nukentėjusiesiems padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje.Kaltinamosios J. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam (BK 140 str. 3 d.) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – J.

V. neteista (1 t., b. l. 161), nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 162), nedirba (1 t., b. l. 163), yra senatvės pensininkė. Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nedirba, jos gaunama senatvės pensijÄ yra apie 200 eurų, kaltinamoji yra garbaus amžiaus, todėl skirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ ar areÅ¡tÄ , teismo nuomone netikslinga. Kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamosios amžių, teismas turi pagrindÄ manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, nustatant įpareigojimus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. V. paliktina paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 189). Nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymÄ Å . J. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 29-36), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios J. V. nukentėjusiųjų E. J. ir R. J. naudai priteisti po 2500,00 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata, nukentėjusieji patyrė didelį fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir visi Å¡ie veiksniai bus jaučiami dar ilgÄ laikÄ .

Neturinę žalÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibÅ«dina kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkrečioje byloje kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ .

Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių specialisto iÅ¡vadų, nukentėjusiajam R.

J. buvo padarytas odos nubrozdinimas kairės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje, o nukentėjusiajai E. J. buvo padarytas odos randas kairėje nugaros pusėje, susidaręs sugijus žaizdai ar giliam nubrozdinimui. Å ie sužalojimai mažamečiams nukentėjusiesiems sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų, nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymÄ Å . J. parodymų matyti, kad tiek R. J., tiek E. J. po įvykio patyrė fizinį skausmÄ , verkė, abu nukentėjusieji bijo kaltinamosios, gyvendami pas tėvÄ , vaikai kurį laikÄ naktimis Å¡aukdavo, blogai miegojo.

Dėl visų Å¡ių aplinkybių nukentėjusieji R. J. ir E. J. neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ . Tačiau praÅ¡oma priteisti neturtinė žala teismo nuomone yra per didelė. Nukentėjusiųjų atstovas nurodė, kad reikÅ¡damas ieÅ¡kinį vertino ir tai, jog E. J. ateityje gali bÅ«ti reikalinga plastinė operacija, o R. J. padarytas sužalojimas gali turėti įtakos vaiko tolimesnei sveikatai, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nėra pateikta. Teismas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.), kartu atsižvelgdamas į susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose mano, jog Å .

J. praÅ¡ymas priteisti kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų po 2500,00 Eur neturtinės žalos yra nepagrįstas, todėl mažintinas R. J. ir E. J. priteisiant po 500 Eur kiekvienam. Å iuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos sukeltas pasekmes, kaltinamosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiųjų patirtÄ skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus.Nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas Å . J. taip pat praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti patirtas procesines iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 90-93).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, jog Å . J. advokatei J. GrigaliÅ«nienei už susipažinimÄ su bylos medžiaga, teisines konsultacijas, dokumentų rinkimÄ , civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ bei atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1210,00 Eur (1 t., b. l. 93).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiųjų R. J. ir E. J. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymÄ Å . J. turėjo teisę, tinkamai atstovaudamas savo nepilnamečių vaikų interesus, turėti kvalifikuotÄ atstovÄ ir Å . J. patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, advokatės ruoÅ¡tus dokumentus, priteistinos iÅ¡ J.

V.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su nepilnamečių apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : J. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jÄ laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant kaltinamajai įpareigojimÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje.Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, kaltinamajai palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Civilinio ieÅ¡kovo Å .

J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ J. V. nukentėjusiesiems R. J. ir E. J. priteisti po 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ J. V. civilinio ieÅ¡kovo Å . J. naudai priteisti 1210,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų 00 ct) proceso iÅ¡laidų.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenÄ su nepilnamečių apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                               Vijoleta Kurtkienė