0ba96efd-710d-46a4-9b2e-ae88ff3087e3 · Regionų administracinis teismas

?S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. I-7591-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01399-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. D. (S. D.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. D. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde, skundo papildyme, atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 1, 6, 32) nurodė, kad jis nuo 2018 m. birželio 5 d. už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo perkeltas į 20 bÅ«rio 3 kamerÄ , kurioje trÅ«ko sėdimų vietų, kadangi prie stalo buvo įrengtas tik vienas suoliukas, ant kurio vienu metu galėjo sėdėti trys žmonės, todėl tarp nuteistųjų kildavo konfliktų, tekdavo valgyti stovint atÅ¡alusį maistÄ .

Teigė, kad įstaigos administracija į nusiskundimus nereagavo. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, susirgo depresija. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 13–15). Nurodė, jog Marijampolės pataisos namai įrengdami gyvenamÄ sias patalpas vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, kuriame nurodoma, kad visi daiktai nuteistiesiems skiriami pagal poreikį ir kad vienam nuteistajam priklauso viena sėdima vieta, todėl suolai yra pritaikyti sėdėti iki 6 nuteistųjų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginys dėl tariamai per mažų suolų yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi 3 kameroje esantys suolai pritaikyti konkrečiam asmenų skaičiui, kad būtų galima atsisėsti ir visiems kartu pavalgyti.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d. dėl gyvenimo sÄ lygų nesikreipė. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas teikia tikrovės neatitinkančius argumentus, kurie yra nepagrįsti, neturi jokio realaus pagrindo ir kuriems pagrįsti nepateikė jokių svaresnių argumentų. Akcentavo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų buvę kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas.

Dėl buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Psichologinę ir Sveikatos priežiÅ«ros tarnybas, kurių darbuotojai turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichinių iÅ¡gyvenimų apimtis ir siÅ«lyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl, Marijampolės pataisos namų nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardyta Å¡ios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Mano, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 21 d. 3 kameroje, kurioje nebuvo užtikrintas sėdimų vietų skaičius, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia sėdimų vietų trÅ«kumu 20 bÅ«rio 3 kameroje nurodydamas, jog kameroje prie stalo buvo įrengtas tik vienas suolas, ant kurio vienu metu galėjo sėdėti trys asmenys. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad kamerų tipo patalpose vienam nuteistajam priklauso viena sėdima vieta (10.3 p.).

Byloje esanti Marijampolės PN 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 14/07-4322 „Dėl bausmės atlikimo 20 bÅ«ryje“ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 21 d. bausmę atliko 20 bÅ«rio 3 kameroje, kurioje buvo iki 6 nuteistųjų (b. l. 24). Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad 20 bÅ«rio 3 kameroje esantys suolai yra pritaikyti konkrečiam asmenų skaičiui, kad bÅ«tų galima atsisėsti ir visiems kartu pavalgyti (b. l. 14).

Taip pat į bylÄ pateikė nuotraukų, iÅ¡ kurių matyti, kad minėtoje kameroje prie stalo yra du suolai, ant kurių gali sėdėti 6 asmenys (po 3 asmenis) (b. l. 17–20). Be pateiktų į bylÄ nuotraukų, Marijampolės PN pateikė ir 2018 m. lapkričio 16 d. pareiÅ¡kėjo skundÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas administracijai reiÅ¡kė pretenzijas dėl sėdimų vietų trÅ«kumo 3 kameroje, kadangi turėjo valgyti stovėdamas (b. l. 26). PareiÅ¡kėjui buvo atsakyta Marijampolės PN 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 20/07-1985 paaiÅ¡kinant, jog 3 kameros įrengimas ir aprÅ«pinimas buvo atliktas tinkamai, tačiau dėl kenkėjiÅ¡kų nuteistųjų veiksmų vienas suolas buvo sulaužytas ir iÅ¡mestas (b. l. 27).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui kalint 3 kameroje nebuvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.3 punktas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyręs fizinių nepatogumų, sveikatos sutrikimų, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pažymÄ (b. l. 21), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d. dėl gyvenimo sÄ lygų į psichologus nesikreipė.

Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus pažymoje (b. l.

23) nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjas taip pat nėra kreipęsis. Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytus nepatogumus, neigiamus potyrius jaučia ir laisvėje gyvenantys žmonės. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

IÅ¡ to matyti, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustatęs, kad dėl pirmiau minėtų normų pažeidimo (nepakankamo sėdimų vietų skaičiaus 3 kameroje nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d.) pareiÅ¡kėjui kilo sunkesnių padarinių, nenustatęs, kad tokių teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiÅ¡kėjui buvo itin intensyvÅ«s, nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovės atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sÄ lygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sÄ lygomis buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė