2022-12-21 Nr. AB-1116-3-61-3-01525-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1477-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01525-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės A. R. (toliau – ir atsakovė) 15,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 15 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei Radviliškio rajono savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė) nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniu – sodo nameliu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė yra įtraukta į pareiškėjo tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Atsakovei kartą į metus neregistruotu laišku buvo teikiami pranešimai apie mokamą vietinę rinkliavą bei įspėjimai dėl skolos, tačiau ji nemokėjo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2.2. Savivaldybės taryba atskiru sprendimu nustato vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovės atžvilgiu Savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

3. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą su pareiškėjos prašymu nesutiko. Ji savo atsiliepimą į prašymą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovė pagal Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtiną Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika) bei pagal Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintus Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) neatitinka vietinės rinkliavos mokėtojos sąvokos. Nuostatų 4.12 punkte nurodyta, kad: „Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą“. Ji nėra Savivaldybės teritorijos gyventoja, todėl šiame rajone nėra atliekų turėtoja, nesinaudoja teikiama atliekų tvarkymo paslauga, todėl pareiškėjas nepagrįstai jai priskaičiavo vietinės rinkliavos mokestį.

3.2. Atsakovė nėra pasirašiusi sutarties su pareiškėju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, todėl vietinės rinkliavos mokestis jai priskaičiuotas nepagrįstai.

3.3. Per pareiškėjo nurodytą skolos laikotarpį t. y. laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo neteisingai priskaičiuotas vietinės rinkliavos mokestis atsakovės tėčiui, kuris dar 2017 m. Savivaldybėje esantį turtą padovanojo atsakovei. Kreipusis į pareiškėją dėl pasikeitusio turto savininko, susidariusi skola už vietines rinkliavas buvo perkelta atsakovei, tačiau atsakovė akcentuoja, kad minėtu laikotarpiu negavo nei vieno mokėjimo pranešimo apie priskaitytą skolą dėl vietinių rinkliavų už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimu buvo nuspręsta priteisti pareiškėjui iš atsakovės 15,09 Eur (penkioliką eurų, devynis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pareiškėjo prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti netenkinti.

5. Įvertinęs byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatu – sodo nameliu, kurio paskirtis: kita (sodų), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog atsakovė, remiantis teisiniu reglamentavimu, laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė atsakovės argumeną, kad ji neatitinka atliekų turėtojos sąvokos bei neturi mokėti vietinės rinkliavos, nes nėra Radviliškio rajono savivaldybės gyventoja.

6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje išaiškinta, kad: „vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai, turintys vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą.“ Todėl tai, kad atsakovė negavo mokėjimo pranešimų, neeliminuoja teisės aktais apibrėžtos pareigos.

7. Teismas pažymėjo tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės atžvilgiu Savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo, be to, remiantis minėtu išaiškinimu, konstatavo, kad atsakovės argumentas, kad ji nėra su pareiškėju sudariusi jokios atliekų išvežimo bei sutvarkymo paslaugų sutarties, todėl neturi mokėti atliekų surinkimo bei tvarkymo rinkliavų, nepagrįstas.

9. Teismas pridėjo, kad, remiantis Metodika, už minėtą atsakovės valdomą nekilnojamojo turto objektą atsakovei teisingai buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis.

10. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į teismų praktiką, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjo prašymą iš atsakovės priteisti 15,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., teismas tenkino visiškai.

11. Įvertinęs tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, teismas konstatavo, kad procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė pareiškėjo pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertindamas prašomų iš atsakovės priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, teismas pažymėjo, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjo struktūros buvo matyti, kad teisininko etatas pas pareiškėją yra. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 12. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą. Taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas tinkamai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime į pareiškėjo prašymą pateiktus argumentus, kad atsakovė negyvena Savivaldybės teritorijoje ir pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-962 patvirtintas Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės) nėra atliekų turėtoja. Pareiškėjas turėjo žinoti, kad atsakovė Savivaldybės teritorijoje negyvena ir tai patvirtina pareiškėjo siųsti laiškai atsakovei.

13.2. Teismas nepasisakė, neaiškino ir nevertino atsakovės turimo nekilnojamo turto reikšmingumo, turto naudojimo paskirties. Sodo valda nėra atsakovės gyvenamoji vieta, nenaudojama ūkinei veiklai, neperduota naudotis tretiesiems asmenis. Sodo valdos nenaudojimas neturėtų nulemti komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovei sumokėjus nepagrįstai priskaičiuotą vietinės rinkliavos mokestį, pareiškėjas gaus papildomų pajamų.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

14.1. Apskaičiuodamas rinkliavą, pareiškėjas vadovavosi Nuostatais, kurių 12.1 punktas nurodo, jog pastoviąją rinkliavos dalį moka negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovė yra teisėta nekilnojamojo turto savininkė, jai nuosavybės teise priklauso sodo sklypas su nameliu adresu (duomenys neskelbtini) (registro tipas: žemės sklypas su statiniais, žemės sklypo naudojimo būdas: mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, pastatas – sodo namelis, paskirtis: kita (sodų)).

14.2. Pareiškėjas rinkliavą atsakovei skaičiuoja kaip nekilnojamojo turto savininkei (nepriklausomai, ar atsakovė gyvena objekte), pritaikydamas pastoviąją ir kintamąją rinkliavos dalis (sodo sklypų savininkams skirti bendri, sodo teritorijoje esantys buitinių atliekų konteineriai). Pastovioji dedamoji rinkliavos dalis sudaro 3,52 Eur, kintamoji – 1,51 Eur per metus. Nuostatų 4.8 punktas nurodo, kad pastovioji dedamoji dalis apibrėžiama kaip vietinės rinkliavos dedamoji, padengianti atliekų turėtojui tenkančią regiono su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių būtinųjų sąnaudų dalį, kuri nepriklauso nuo komunalinių atliekų kiekio.

14.3. LVAT, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose (administracinė byla Nr. A-525-471/2010), yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

14.4. Nuostatai detaliai reglamentuoja lengvatų taikymo tvarką, mokėtojų veiksmus, kurie siekia gauti vietinės rinkliavos lengvatą. Nuostatų 43 punktas nurodo, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie pagal 44.1 punktą pateikia tinkamus nesinaudojimą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus. Tai reiškia, kad pagal atsakovės valdomą nekilnojamojo turto paskirtį, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis įvardijama Kita: sodų (o ne gyvenamoji), pareiškėjas neturi teisės pritaikyti lengvatų.

14.5. Pareiškėjui iš Gyventojų registro žinomas faktas, kad atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitame mieste, todėl įspėjimas apie susidariusią skolą buvo išsiųstas atsakovės gyvenamuoju adresu Vilniaus mieste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV

15. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) priteisimo, bet atmestas prašymas dėl išlaidų advokato paslaugomis priteisimo – teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniuose skunduose akcentuojamus aspektus.

17. Pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų duomenų nustatęs, kad ginčo laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatu – sodo nameliu, kurio paskirtis: kita (sodų), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusį aktualų teisinį reguliavimą (Nuostatų 12 p. ir Metodikos 3.3.14 p.) konstatavo, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. Remdamasis šiais motyvais teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ji neturi mokėti jai priskaičiuotos vietinės rinkliavos.

18. Atsakovė nekvestionuoja teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu ji buvo nekilnojamojo turto, už kurį paskaičiuota vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, savininkė, tačiau ji teigia, kad, nepaisant to, ji negalėjo būti pripažįstama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.

19. Patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

20. Atsakant į atsakovės teiginius dėl jos pripažinimo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ginčo laikotarpiu, pabrėžtina, kad, kaip teisingai ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas: (i) būtent atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, už kurį paskaičiuota vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, savininkė, (ii) pagal ginčo laikotarpiu galiojusį aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, įtvirtintąjį Nuostatų 12 p. ir Metodikos 3.3.14 p.) tokio nekilnojamojo turto savininkai buvo pripažįstami vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojais; (iii) savaime nedraudžiama, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), o vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, kuri nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1476-556/2018).

21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovės 15,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už kiekvieną ketvirtį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

22. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas. Kadangi procesinis sprendimas šioje byloje priimamas ne atsakovės naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija.

n u t a r i a:

Atsakovės A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė