0ba6bc5d-c6e0-42e2-a899-e62e503d3426 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                     Administracinė byla Nr. I-687-402/2017                                     Proceso Nr. 3-62-3-02399-2016-6                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 37.2; 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4, 9). Skunde nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. spalio 8 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 lokalinio sektoriaus 2 bÅ«rio 22 brigadoje ir 1 sektoriaus 2 bÅ«rio 22 brigadoje. 2 lokalinio sektoriaus 2 bÅ«rio 22 brigados gyvenamasis plotas yra maždaug 10 kv. m., o joje gyveno 9 žmonės. Dieninis bei naktinis apÅ¡vietimas neatitiko nustatytų Higienos normų reikalavimų.

Sienos ir lubos netvarkingos, tinkas iÅ¡trupėjęs, dažai atsilupę. 1 sektoriaus 2 bÅ«rio 22 brigadoje apÅ¡vietimas labai silpnas ir neatitinka Higienos normos reikalavimų. Sienos apipelijusios, kampe matosi grybelis. Pirties patalpoje veisėsi pelėsis ir grybelis. DuÅ¡o patalpa neatskirta pertvaromis, todėl prausiantis po duÅ¡u kiti galėjo pareiÅ¡kėjÄ matyti nuogÄ . Nurodė, jog buvo priskirtas nuskriaustųjų kastai, todėl buvo apribota galimybė bendrauti ir judėti. Buvo liepiama dirbti, buvo žeminamas aukÅ¡tesnės kastos nuteistųjų, negalėjo vaikščioti į bibliotekÄ , sporto salę.

PareigÅ«nai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ pažeminimu, nepatogumais, depresija, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime prašė skundÄ atmesti ir nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 1-ame sektoriuje ir už režimo pažeidimus pareiÅ¡kėjas nuobaudÄ atliko kamerų tipo patalpoje Nr.

13. PaaiÅ¡kino, kad gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. Darė iÅ¡vadÄ , kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad pataisos namų patalpos įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Patalpos vėdinamos per atveriamus langus. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su įkalinimo sÄ lygomis, yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigÅ«nų neveikimo ar veikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė nei vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau - ir PravieniÅ¡kių PN).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose neužtikrinant jam minimalios gyvenamojo ploto normos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. spalio 8 d. bausmę atliko 1-mo sektoriaus 2 bÅ«rio 22 ir 23 brigadoje, 5 bÅ«rio 52 brigadoje; nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 13 (2017-02-01 pažyma Nr. 61-228).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčui aktualiu laikotarpiu, nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. spalio 8 d., bausmę atliekant 1-mo sektoriaus 2 bÅ«rio 22 ir 23 brigadoje, 5 bÅ«rio 52 brigadoje, vienam asmeniui teko nuo 3,40 kv. m. iki 6,52 kv. m.; nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 13, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. (2017-02-01 pažyma Nr. 61-228).Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi.

Pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaičius į bylÄ nepateikė. Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičių Å¡iuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Remdamasis atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. spalio 8 d. pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma ir 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimas neatitiko nustatytų Higienos normų reikalavimų. Sienos ir lubos netvarkingos, tinkas iÅ¡trupėjęs, dažai atsilupę, veisėsi pelėsis ir grybelis.Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Taip pat nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo laikomas, netinkamos apÅ¡vietos, sienų bÅ«klės, pelėsio, grybelio buvimo.

Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu, suraÅ¡ytų pareiÅ¡kėjo buvimo vertinamose gyvenamosiose patalpose ar panaÅ¡iu laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos apÅ¡vietos, sienų bÅ«klės, pelėsio, grybelio buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie netinkamÄ apÅ¡vietÄ , sienų bÅ«klės, pelėsio, grybelio buvimÄ bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos apÅ¡vietos, sienų bÅ«klės, pelėsio, grybelio buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog pirties patalpoje veisėsi pelėsis ir grybelis, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, jog pirties patalpoje veisėsi pelėsis ir grybelis. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai, jog pirties patalpoje veisėsi pelėsis ir grybelis atmestini kaip nepagrįsti.Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Byloje nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar Visuomenės sveikatos centrÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Nurodė, jog duÅ¡o patalpa neatskirta pertvaromis, todėl prausiantis po duÅ¡u kiti galėjo pareiÅ¡kėjÄ matyti nuogÄ .PareiÅ¡kėjas teisės į privatumÄ pažeidimÄ sieja ir su tuo, kad duÅ¡e nėra pertvarų.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 2 dalį, pataisos namuose vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje laikomi vyrai ir moterys. Būdamas pataisos namuose dušu pareiškėjas naudojosi tik su tos pačios lyties asmenimis. Teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duše įrengimu, nenustato. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors su tuo susijusius pareiškėjo teisių pažeidimus.Pareiškėjas nurodė, jog buvo priskirtas nuskriaustųjų kastai, todėl buvo apribota galimybė bendrauti ir judėti.

Buvo liepiama dirbti, buvo žeminamas aukÅ¡tesnės kastos nuteistųjų, negalėjo vaikščioti į bibliotekÄ , sporto salę. Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, jog pataisos namuose nuteistieji nėra skirstomi į kastas, o yra priskiriami grupėms, numatytoms Bausmių vykdymo kodekse. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo jo diskriminavimÄ ir priskyrimÄ â€žÅ¾emesnės kastos“ atstovams, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Teismas akcentuoja, kad pats pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tino (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad pareigÅ«nai jo manymu turi sadistinius asmenybės sutrikimus, tačiau nenurodė jokių aplinkybių nurodančių jų netinkamÄ elgesį, taip pat nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Be to, pareiškėjas skunde nurodo, jog pareigūnai turėtų būti tikrinami reguliariai dėl šio sutrikimo, tačiau žalos atsiradimo nekildina iš jų netinkamų veiksmų, jų skunde nenurodo, kaip ir nenurodo tų veiksmų sukelto jam poveikio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo tvirtinimai apie tai, kad pareigūnai turi sadistinius asmenybės sutrikimus yra atmestini, kaip nepagrįsti.Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).PareiÅ¡kėjas teigia, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresijÄ .

PravieniÅ¡kių PN Psichologinės tarnybos 2017 m. sausio 30 d. pažymoje Nr. 73(2)-23 nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologus dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos pats nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kalinimo sÄ lygos galėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo nurodytus sveikatos ar psichinės bÅ«klės sutrikimus. Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                              Natalja Zelionkienė