2020-03-25 Nr. AB-6115-3-61-3-00443-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-425-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00443-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 3R-4(AG-347/02-2017) (toliau – Sprendimas); 2) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V4-239 „Dėl nuobaudos restruktūrizavimo administratoriui S. G. skyrimo“ (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami Sprendimas ir Įsakymas yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti netinkamai nustačius faktines aplinkybes ir neatskleidus ginčo esmės bei netinkamai išsiaiškinus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 ir 20 straipsnius bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnį, todėl turi būti panaikinti. Paaiškino, kad savo profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, buvo apdraudęs nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 7 d.

Siekdamas pratęsti civilinės atsakomybės sutarčių galiojimą ir užtikrinti paprastesnį civilinės atsakomybės draudimo sutarčių administravimą, 2017 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu UADBB „Colemont draudimo brokeris“ pateikė prašymą pratęsti civilinės atsakomybės draudimą sukeliant į vieną draudimo sutartį įmonių bankroto administratoriaus, fizinių asmenų bankroto administratoriaus ir įmonių restruktūrizavimo administratoriaus draudimus. Prie 2017 m. birželio 5 d. prašymo pridėjo ankstesnes profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis, įskaitant draudimo liudijimą Nr. PI160554. 2017 m. birželio 5 d. pareiškėjas pasirašė draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. PI170147), kuria civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudė ilgesniam laikotarpiui, t. y. ne iki 2017 m. spalio 7 d. (kaip buvo draudimo liudijime Nr. PI160554), bet iki 2018 m. kovo 27 d. (draudimo liudijimas Nr. PI170147).

UADBB „Colemont draudimo brokeris“, rengdamas draudimo sutartį, padarė rašymo apsirikimo klaidą – vietoj 2017 m. spalio 7 d. įrašė 2017 m. spalio 17 d. Šią faktinę aplinkybę 2017 m. spalio 24 d. raštu patvirtino UADBB „Colemont draudimo brokeris“. Taip pat patvirtino, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimas, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, galiojo nepertraukiamai, t. y. nuo 2016 m. spalio 7 d. (draudimo liudijimas Nr. PI160554) iki 2018 m. kovo 27 d. (draudimo liudijimas Nr. PI170147).

Už šį laikotarpį pareiškėjas draudikui buvo sumokėjęs draudimo įmoką. Rašymo apsirikimas buvo ištaisytas priedu Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147 (draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01). Taigi, pareiškėjas tvirtino, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galiojo ir ginčo laikotarpiu (2017 m. spalio 7–16 d.).

3. Pareiškėjas nurodė, kad administratoriui pastebėjus UADBB „Colemont draudimo brokeris“ padarytą rašymo apsirikimą ir jį operatyviai ištaisius, net ir nuobaudos – įspėjimo – skyrimas yra per griežtas administratoriaus baudimas, kadangi klaida buvo ištaisyta anksčiau nei gautas Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. raštas kartu su 2017 m. spalio 23 d. stebėsenos išvados projektu, o draudikas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ patvirtino, kad administratoriaus draudimas galiojo nepertraukiamai.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad restruktūrizavimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl to restruktūrizavimo administratorius, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams bei būdamas vienas iš svarbiausių subjektų restruktūrizavimo procese, be kita ko, turi itin svarbius įgaliojimus, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Administratorius, kaip nurodė atsakovas, pateikė galiojantį draudimo liudijimą tik po to, kai Tarnyba surašė stebėsenos išvados „Dėl restruktūrizavimo administratoriaus S. G. profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ projektą (toliau – Stebėsenos išvados projektas) dėl jo veiklos vykdymo neturint privalomojo draudimo. Tai, kad savo veiklą 2017 m. spalio 7–16 d. apdraudė vėliau (kai Tarnyba nustatė šį draudimo trūkumą ir apie tai informavo), patvirtina tai, kad draudimo liudijimo priedas Nr. PI170147-E-01 išduotas 2017 m. spalio 17 d.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl rašymo apsirikimo klaidos yra gynybinė pozicija. Net pripažinus, kad netinkamą datą per klaidą įrašė draudikas, galima konstatuoti, kad administratorius neperžiūrėjo, neskaitė draudimo poliso ir neįsitikino tuo, kad privalomuoju draudimu būtų apdraustas visas reikalingas laikotarpis. Atsakovas teigė, kad priedas Nr. E01 prie draudimo sutarties buvo sudarytas draudžiamajam laikotarpiui jau nutrūkus, todėl jo nuginčijimas neturėtų jokios įtakos šiam ginčui. Be to, Tarnyba švelnesnę nuobaudą – įspėjimą – paskyrė atsižvelgusi į visas aplinkybes ir įvertinusi tai, kad pažeidimui įtakos turėjo ne tik administratoriaus veiksmai, bet galimai ir draudiko brokerio padaryta techninė klaida bei tai, kad administratorius vėliau ištaisė padarytą pažeidimą ir 2017 m. spalio 7–16 d. laikotarpį apdraudė retroaktyviuoju būdu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimo, kuriuo paliktas galioti minėtas Įsakymas, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Teismas nustatė, kad Tarnyba, kaip priežiūros institucija, atlikusi administratoriaus veiklos priežiūrą ir nustačiusi atitinkamus pažeidimus, jam gali paskirti vieną iš Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nurodytų nuobaudų rūšių. Nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklėse (toliau – Taisyklės) nenustatyti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis paskiriama švelnesnė ar griežtesnė nuobaudos rūšis, tačiau iš Taisyklių 24.1 papunkčio nuostatų matyti, kad Tarnybos direktorius, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad būtent šie kriterijai lemia skiriamos nuobaudos griežtumą.

10. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu pareiškėjas buvo apdraustas nuo 2017 m. spalio 17 d., ir tik 2017 m. spalio 17 d. draudimo laikotarpio pradžios data patikslinta, priede prie draudimo liudijimo nurodant 2017 m. spalio 7 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad 2017 m. spalio 7–16 d. pareiškėjas savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, o tai padarė 2017 m. spalio 17 d. retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu. Taigi, teismas konstatavo, kad priedas prie sutarties buvo sudarytas draudžiamajam laikotarpiui jau nutrūkus ir šis laikotarpis tęsėsi 10 dienų.

11. Pareiškėjas skunde teigė, kad draudimas galiojo nepertraukiamai, tą patvirtina ne tik priedas prie draudimo liudijimo, bet ir draudimo brokerio raštas, o už visą draudžiamąjį laikotarpį pareiškėjas draudikui buvo sumokėjęs draudimo įmoką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Tarnybai teikdamas paaiškinimus, nei Lietuvos administracinių ginčų komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad draudimo įmoką už ginčo laikotarpį draudikui sumokėjo. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2017 m. spalio 24 d. raštas negali būti pakankamas įrodymas pagrįsti nepertraukiamą draudimo galiojimą, juolab kad priedas prie draudimo liudijimo parengtas 2017 m. spalio 17 d., o pareiškėjo draudimas pagal ankstesnį 2016 m. spalio 6 d. draudimo liudijimą Nr. PI160554 galiojo iki 2017 m. spalio 7 d.

12. Vertindamas pateiktą pareiškėjo versiją dėl brokerio klaidos, kuri vėliau buvo ištaisyta, teismas konstatavo, kad tai nekeičia pareiškėjo atsakomybės ribų, nes pripažinus, kad netinkamą datą per klaidą įrašė draudikas, darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas susipažindamas su draudimo liudijimo ir privalomojo draudimo sutarties turiniu. Taigi, pareiškėjas, kaip restruktūrizavimo administratorius, pareigos vykdyti Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytą pareigą drausti savo profesinę civilinę atsakomybę – būtent užtikrinti, kad būtų apdraustas visas laikotarpis, kai jis vykdo restruktūrizavimo procedūras, – neįvykdė.

13. Teismas nurodė, kad iš 2017 m. lapkričio 6 d. Stebėsenos išvados matyti, jog pareiškėjas draudimo liudijimo Nr. PI170147 kopiją, kurioje nurodyta, kad yra apsidraudęs 2017 m. spalio 17 d. – 2018 m. kovo 27 d., Tarnybai pateikė 2017 m. birželio 7 d. Iš priedo prie draudimo liudijimo matyti, kad apie klaidingą draudžiamojo laikotarpio datą sužinojo 2017 m. spalio 17 d., tačiau Tarnybai patikslintų duomenų nepateikė, o šį priedą prie draudimo liudijimo pridėjo tik 2017 m. spalio 26 d. teikdamas paaiškinimus į Stebėsenos išvados projektą, kuriame pasiūlyta jam skirti nuobaudą – viešą įspėjimą – dėl minėtu laikotarpiu privalomojo draudimo neturėjimo. Teismas sutiko su atsakovu, kad restruktūrizavimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams bei būdamas vienas iš svarbiausių subjektų restruktūrizavimo procese, be kita ko, turi itin svarbius įgaliojimus, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, tačiau, kaip iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, pareiškėjas privalomuoju draudimu apsidraudė tik 2017 m. spalio 17 d. (neapdraustas laikotarpis nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d.), o priedą prie draudimo liudijimo, patvirtinantį draudimo galiojimą nepertraukiamai, Tarnybai pateikė tik gavęs Stebėsenos išvados projektą.

14. Tai, kad Stebėsenos išvadoje pasiūlyta švelnesnė nuobauda nei Stebėsenos išvados projekte, kaip nurodė teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog Tarnyba pripažino, kad pareiškėjas nepadarė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kaip matyti iš Stebėsenos išvados projekto ir jos turinio, Tarnyba, pareiškėjo atžvilgiu atlikdama stebėseną, vertino jai pateiktus dokumentus, o pasiūlyta pareiškėjui skirti švelnesnę nuobaudą tik jam pateikus retroaktyviojo (atgalinio galiojimo) draudimo faktą patvirtinančius įrodymus (priedą prie draudimo liudijimo).

15. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir ištyręs byloje pateiktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį būtent pareiškėjas (restruktūrizavimo administratorius) privalo užtikrinti, kad būtų apdraustas visas laikotarpis jam vykdant restruktūrizavimo procedūras, tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos nesilaikė, nes privalomuoju draudimu apsidraudė retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu, todėl paskirta nuobauda – įspėjimas – yra proporcinga taikyta poveikio priemonė, o Įsakymo ir Sprendimo nėra pagrindo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais.

III

16. Pareiškėjas S. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 3R-4(AG-347/02-2017) ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V4-239 „Dėl nuobaudos restruktūrizavimo administratoriui S. G. skyrimo”. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog administratorius 2017 m. spalio 7–16 d. savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo procedūras, nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, o tai padarė tik 2017 m. spalio 17 d. retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu. Konstatuojant, kad draudiko UADBB „Colemont draudimo brokeris“ paaiškinimai dėl rašymo apsirikimo klaidos ir priedas Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147 (draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01) negali būti vertinami kaip rašymo apsirikimą pagrindžiantys įrodymai ir restruktūrizavimo administratoriaus S. G. (toliau – ir Administratorius) profesinės civilinės atsakomybės draudimą nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. pagrindžiantys įrodymai (teismas pripažino, jog Administratoriaus draudimas ginčo laikotarpiu buvo retroaktyvus), buvo išeita iš Administratoriaus ir draudiko UADBB „Colemont draudimo brokeris“ draudimo sutarties ribų, nes tik draudimo sutartis (įskaitant ir visus jos pakeitimus bei papildymus) bei draudikas gali patvirtinti draudimo galiojimo, ir tuo pačiu draudiko įsipareigojimų apimtį bei turinį.

18. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 punktą, kuris nustato, kad draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. Draudimo liudijime privalo būti nurodytos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos, įskaitant ir draudimo apsaugos terminas – laiko tarpas tarp draudimo apsaugos pradžios ir jos pabaigos (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 punktas). Jokia kompetentinga institucija nėra pripažinusi negaliojančiu priedo Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147 (draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01), kuriame nurodyta, kad Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, yra apdrausta nepertraukiamai nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2018 m. kovo 27 d. Pažymėtina, kad minėtame priede nėra nurodyta, kad juo Administratoriaus atsakomybė draudžiama retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu, todėl pirmosios instancijos teismo priešinga išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.

19. Aplinkybę, kad draudimo liudijime Nr. PI170147 buvo padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, nurodant Administratoriaus profesinio civilinės atsakomybės draudimo apsaugos, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, vietoje 2017 m. spalio 7 d. nurodant 2017 m. spalio 17 d., taip pat patvirtina ir Administratoriaus 2017 m. birželio 5 d. elektroninio laiško draudikui UADBB „Colemont draudimo brokeris“ turinys, iš kurio matyti, kad Administratorius draudiko prašė suvienodinti visų profesinio civilinės atsakomybės draudimo (įmonių bankroto administravimo, fizinių asmenų bankroto administravimo, įmonių restruktūrizavimo administravimo) terminus ir apjungti juos į vieną draudimo liudijimą (polisą), tam, kad būtų paprasčiau administruoti Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimus (polisus), ir tuo metu Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimas, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, nebuvo pasibaigęs ar nutrūkęs. Ši aplinkybė patvirtina, kad Administratorius siekė nepertraukiamo profesinės civilinės atsakomybės draudimo, atliekant (teikiant) tame tarpe ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, ir norėjo, kad profesinės civilinės atsakomybės draudimo, atliekant (teikiant) įmonių bankroto administravimo, fizinių asmenų bankroto administravimo, įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, apsaugos pabaiga visais atvejais būtų vienoda tam, kad būtų išvengta bet kokių nesusipratimų ir / ar nedraudiminių laikotarpių.

20. Pareiškėjas pažymi, kad jokioje ginčo stadijoje nebuvo iškilęs klausimas dėl jo draudimo įmokos už ginčo laikotarpį sumokėjimo. Pirmą kartą jis buvo paliestas tik nagrinėjant bylą administraciniame teisme, ir pareiškėjas aiškiai patvirtino, jog visa draudimo įmoka už draudimo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 7 d. buvo sumokėta iš karto (vienu mokėjimu), o ne po priedo Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147 (draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01) sudarymo. Pareiškėjas pateikia įrodymus – draudiko UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymą, kurioje pažymima, kad jokių papildomų įmokų (mokėjimo), išrašius bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. PI170147-E01, restruktūrizavimo administratoriui S. G.papildomai mokėti nereikėjo, kadangi restruktūrizavimo administratoriaus S. G. profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas Nr. PI170147 galiojo nepertraukiamai iki 2018 m. kovo 27 d., įskaitant ir 2017 m. spalio 7 d. – 2017 m. spalio 16 d. laikotarpį (įmoka už ginčo laikotarpį buvo sumokėta apmokant už 2017 m. birželio 5 d. išduotą bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. PI170147).

21. Teismas, kaip nurodo pareiškėjas, netinkamai išsiaiškino nuobaudos skyrimo pagrindą – Nemokumo tarnyba nuobaudą skyrė ne už pavėluotą priedo prie draudimo liudijimo pateikimą, o už tariamą draudimo apsaugos nebuvimą atitinkamu laikotarpiu, todėl pripažintina, kad buvo neatskleista ginčo esmė. Taip pat pripažintina, kad aptariama aplinkybė (priedo prie draudimo liudijimo pateikimo data) neturi jokios reikšmės ginčijamos nuobaudos teisėtumui ar neteisėtumui.

22. Švelnesnės nuobaudos pareiškėjui paskyrimas patvirtina, kad Nemokumo tarnyba pripažino, jog Administratoriaus atsakomybė ginčo laikotarpiu buvo apdrausta profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o realiai nuobauda buvo paskirta už visai kitus veiksmus – pavyzdžiui, pavėluotą priedo prie draudimo liudijimo pateikimą. Nemokumo tarnybai klaidingai nustačius, jog Administratorius teikė įmonių restruktūrizavimo paslaugas neapdraudęs savo profesinės civilinės atsakomybės, 2017 m. spalio 23 d. Stebėsenos išvada Nr. D4-1551 Administratoriui buvo siūloma paskirti griežtesnę nuobaudą – viešą įspėjimą, todėl ginčo Įsakymu paskirta švelnesnė nuobauda – įspėjimas, kaip teigia pareiškėjas, leidžia daryti vienintelę pagrįstą išvadą – Nemokumo tarnyba, išanalizavusi papildomai pateiktus dokumentus, pripažino, jog Administratorius nepadarė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies pažeidimo (priešingu atveju Administratoriui būtų buvusi paskirta (palikta) griežtesnė nuobauda – viešas įspėjimas). Kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aptariamą aplinkybę, skundžiamo Sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

23. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas sutinka su pareiškėju, jog klausimas dėl pareiškėjo draudimo įmokos už ginčo laikotarpį sumokėjimo pirmą kartą buvo iškeltas tik nagrinėjant bylą administraciniame teisme, tačiau Tarnyba pabrėžia, jog pareiškėjo pateikta 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad jokių papildomų įmokų (mokėjimo), išrašius 2017 m. spalio 17 d. draudimo liudijimo priedą Nr. PI170147-E01 (toliau – ir Priedas prie draudimo liudijimo) pareiškėjui atlikti nereikėjo, nes pareiškėjo Draudimo liudijimas galiojo nepertraukiamai iki 2018 m. kovo 27 d., įskaitant ir 2017 m. spalio 7 d. – 2017 m. spalio 16 d. laikotarpį, už kurį buvo sumokėta apmokant 2017 m. birželio 5 d. išduotą draudimo liudijimą, Tarnybos nuomone, neturi būti pripažinta aplinkybę dėl nepertraukiamo draudimo galiojimo pagrindžiančiu dokumentu, nes 2017 m. birželio 5 d. išduotame Draudimo liudijime yra aiškiai apibrėžtas draudiminis laikotarpis administruojant juridinius asmenis.

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog teismas neatskleidė ginčo esmės, nes Tarnyba nuobaudą skyrė ne už pavėluotą priedo prie draudimo liudijimo pateikimą, o už tariamą draudimo apsaugos nebuvimą atitinkamu laikotarpiu. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjas buvo apdraustas tik nuo 2017 m. spalio 17 d., o tik 2017 m. spalio 17 d. draudimo laikotarpio pradžios data buvo patikslinta Priedu prie draudimo liudijimo, nurodant draudiminio laikotarpio pradžią 2017 m. spalio 7 d., ir laikotarpį nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. apdraudė 2017 m. spalio 17 d. retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu, pasibaigus draudžiamajam laikotarpiui. Tarnybos nuomone, nėra nei teisinio pagrindo, nei reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog teismas neatskleidė ginčo esmės, nes teismas konstatavo faktą, kad pareiškėjas savo profesinę civilinę atsakomybę apdraudė retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Tarnybos direktorius, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę bei įvertinęs Stebėsenos išvadą, kurioje konstatuota, jog priedu prie Draudimo liudijimo draudiminio laikotarpio pradžia buvo patikslinta, paskyrė švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

27. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog net ir įspėjimo skyrimas yra per griežtas Tarnybos veiksmas, nes draudimo apsaugos galiojimo termino nekeičiantis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas anksčiau nei gautas Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. raštas kartu su projektu. Tarnyba pažymi, kad aplinkybė, jog galimai Priedas prie draudimo liudijimo buvo surašytas anksčiau nei pareiškėjas gavo Tarnybos raštą su Stebėsenos išvada, nėra teisiškai reikšminga, nes pareiškėjas, žinodamas, kad Draudimo liudijime esanti klaida gali turėti tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir paeigoms, turėjo pareigą informaciją apie Priedą prie draudimo liudijimo pateikti Tarnybai, tik jį sudarius, o ne atsiradus teisinėms pasekmėms.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį pareiškėjas privalo užtikrinti, jog būtų apdraustas visas laikotarpis jam vykdant restruktūrizavimo procedūras, tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos pareiškėjas nesilaikė, nes privalomuoju draudimu apsidraudė retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu, todėl paskirta nuobauda – įspėjimas – yra proporcinga poveikio priemonė.

30. Pareiškėjas skunde nurodė, kad draudimo brokeris, rengdamas draudimo liudijimą Nr. PI170147 ne dėl pareiškėjo kaltės padarė rašymo apsirikimą ir dalyje, susijusioje su restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo laikotarpio pradžia, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, vietoje 2017 m. spalio 7 d., įrašė 2017 m. spalio 17 d. Šią faktinę aplinkybę 2017 m. spalio 24 d. raštu patvirtino draudikas UADBB „Colemont draudimo brokeris”. Draudimo brokeris taip pat patvirtino, jog pareiškėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimas, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, galiojo nepertraukiamai.

31. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog iš 2017 m. birželio 5 d. bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu administruojant įmonių restruktūrizavimą apdraustas 2017 m. spalio 17 d.iki 2018 m. kovo 27 d., o 2017 m. spalio 17 d. priede prie draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01 draudžiamasis laikotarpis patikslintas ir nurodyta, kad draudimas galioja nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2018 m. kovo 27 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nuo 2017 m. spalio 7 iki spalio 16 d. pareiškėjas savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, o tai padarė 2017 m. spalio 17 d. retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada nėra pagrįsta išsamiu bylos faktinių aplinkybių ištyrimu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo išsiaiškinti, ar pagal teisės normas, reguliuojančias restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymą, pareiškėjas savo profesinę veiklą civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudęs nuo 2017 m. spalio 7 d., kaip nurodo jis ir draudikas, ar nuo 2017 m. spalio 17 d., kaip tvirtina atsakovas. Šioms aplinkybėms nustatyti pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis ne tik procesų šalių į bylą pateiktais faktiniais duomenimis, tačiau turėjo išreikalauti visus dokumentus, susijusius su ginčo draudimo sutarties sudarymu, ir tik juos įvertinęs, spręsti dėl pareiškėjui pakirtos nuobaudos pagrįstumo.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisnos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

35. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Dainius Raižys