0b9eedc0-ac13-4eec-9293-4d03810c73f0 · Å ilutės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-23-733/2013Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00497-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.7.; (S) 2.3.6.4.5. ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 6 d.Šilutė              Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,              sekretoriaujant Martai Neimantaitei, Dovilei Benediktavičienei,             dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui,             nukentėjusiosioms - civilinėms ieškovėms R.

Ž. ir L. D., jų atstovei advokato padėjėjai Indrei Uždavinytei,             civiliniam atsakovui A. L.,             civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos (toliau – UAB DK) „PZU Lietuva“ atstovei E. K.,             gynėjui advokatui R. P. DamuÅ¡iui,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              V.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 2 dalyje.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,              n u s t a t ė :              V. Å . teisiamajame posėdyje pakeistu kaltinimu kaltinamas tuo, kad jis, 2011 m. liepos 20 d., apie 19 val., Å ilutės r.

Juknaičių sen., Å ilininkų k. ribose, Vidaus vandenų kelyje – Nemuno upės dalyje, dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo du žmones, t.y. neturėdamas iÅ¡duotų vidaus vandenų transporto specialisto ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentų, valdė pramoginį laivÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir plaukdamas Nemuno upe, nesilaikė laivavedžiams žinomo nustatyto plaukiojimo vagos (farvaterio), dėl ko trenkėsi į seklumÄ , ir dėl tokio staigaus laivo sustojimo, griÅ«damos susižalojo dvi laivo keleivės:

R. Ž. patyrė galvos sumuÅ¡imÄ su kraujosruva kaktos srityje ir kairio stipinkaulio galvutės kraÅ¡to lūžį, o L. D. - daugybines poodines kraujosruvas liemens, rankų, kojų, kryžmens srityse, juosmeninės - kryžmeninės stuburo sumuÅ¡imÄ su potrauminiais uodegikaulio skausmais, kas sukėlė nukentėjusiosioms R. Ž. ir L. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Pažymėtina tai, kad V. Å . ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajam posėdžiui dėl to, kad minėtÄ datÄ , minėtu laiku ir vietoje, jis neturėdamas iÅ¡duotų vidaus vandenų transporto specialisto ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentų, valdė minėtÄ laivÄ ir plaukdamas Nemuno upe nepastebėjo vandenyje buvusios kliÅ«ties, dėl ko į laivo sraigtÄ pakliuvęs rÄ stas ar kelmas staiga sustabdė laivÄ ir dėl tokio netikėto staigaus laivo sustojimo, lipdamos laiptais į denį, nugriuvo nuo jų ir susižalojo R.

Ž. bei L. D., kurios patyrė minėtus sužalojimus, sukėlusius nesunkius sveikatos sutrikdymus.             Kaltinamasis V. Å ., apklaustas teisiamajame posėdyje tiek dėl pareikÅ¡to pirminio, tiek dėl pakeisto kaltinimų pagal BK 139 straipsnio 2 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos 20 d., apie 17 val., jis, bÅ«damas blaivus, prižiÅ«rimas laivo kapitono A. L., vairuodamas techniÅ¡kai tvarkingÄ pramoginį laivÄ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A.

L., kaip vienam iÅ¡ savininkų, iÅ¡plaukė su keleiviais, susipažinusiais su elgesio taisyklėmis laive, marÅ¡rutu „Jurbarkas-Nida-Jurbarkas“ iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ , nustatytu kursu, farvateriu pagal bojus, esančius toli nuo kranto. Minėtas laivas plaukė apie 20 mazgų, t.y. iki 40 km/h, greičiu. Laivo kapitonas A. L. stovėjo Å¡alia jo vairinėje. Nors laivavedžio pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs, tačiau turėjo nemažos patirties valdyti laivus, marÅ¡rutas, kuriuo plaukė, buvo gerai žinomas, plaukė prižiÅ«rimas laivo kapitono, nes ruošėsi laikyti egzaminÄ laivo kapitono pažymėjimui gauti, dėl ko buvo reikalinga praktika.

Plaukiant pasienio zona Nemuno upe prieÅ¡ srovę buvo apsiniaukę, vanduo tamsus, bangavimas - vidutinio stiprumo, todėl laivo judėjimo krypties nekeitė, matomumas geras, priekyje jokių kliūčių nesimatė. Apie 19 val. staiga į laivo galÄ pajuto smÅ«gį, variklis užgeso. Tai buvo netikėta ir to niekas iÅ¡ laivo ekipažo narių negalėjo numatyti. IÅ¡kart vairÄ ir laivo valdymÄ perėmė laivo kapitonas A. L., o jis nubėgo į laivo priekį reikalui esant iÅ¡mesti inkarÄ , bet buvo nuspręsta dreifuojančio laivo neinkaruoti.

Užvesti laivÄ pavyko tik atbuline eiga, bet plaukti tolyn dėl sraigto vibracijos ir tamsos buvo neįmanoma, todėl laivÄ priÅ¡vartavo prie kranto įlankoje, kurios pavadinimo nežino. Pastebėjus, kad laive yra sužalotos dvi keleivės, buvo iÅ¡kviesti medikai, pasienio pareigÅ«nai. Minėtų keleivių susižalojimo aplinkybių nematė, nes žiÅ«rėjo į keliÄ . Po įvykio nematė į kÄ atsitrenkė laivo galas, bet mano, kad susidÅ«rė su nematoma, po vandeniu esančia kliÅ«timi – plaukiančiu rÄ stu ar kelmu, taip vadinamu skenduoliu, arba kontrabandos kroviniu, kurios negali numatyti, nes apžiÅ«rėjus laivo galÄ , rasta sulenkta tik viena sraigto mentė.

Žinoma, kad vandenyje įmirkę rÄ stai nei skęsta, nei plÅ«duriuoja. Dėl sulankstytos sraigto mentės atmeta savaiminį variklio gedimÄ . Tvirtina, jog ant seklumos neužplaukė, nes nuo atsitrenkimo į kietÄ pagrindÄ bÅ«tų lūžusios visos sraigto mentės, iÅ¡ laivo iÅ¡kritę visi keleiviai, buvusios rimtesnės pasekmės.             Kaltinamasis V. Å . ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nors ir tvirtino, kad dėl įtarimo pagal BK 139 straipsnio 2 dalį kaltu visiÅ¡kai prisipažįsta, tačiau iÅ¡ apklausų turinio akivaizdu, jog jis neprisipažino kaltu dėl vidaus vandens avarijos įvykio, kurio metu nesunkiai sužalotos dvi keleivės, nes tvirtino negalėjęs numatyti ir iÅ¡vengti po vandeniu staiga atsiradusios nenustatytos kilmės kliÅ«ties ir iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas 2011 m. liepos 20 d.

įvykio aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo apklausose nurodė, kad pramoginiu laivu Nr. (duomenys neskelbtini) plaukė įgula – laivo kapitonas A. L., jis ir pakaitinė vairininkė R. N. (2 t., 83, 85, 89 b.l.).             Nukentėjusioji R. Ž., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 26, 27, 30-32 b.l.), kad 2011 m. liepos 20 d., ji su sutuoktiniu K. Ž., drauge L. D. bei jos sutuoktiniu R. D. iÅ¡plaukė į kelionę, kuriÄ ji organizavo, pramoginiu laivu iÅ¡ Jurbarko į NidÄ ir atgal.

Bilietus užsisakė iÅ¡ anksto telefonu, tačiau plaukiant laivu niekas pinigų už kelionę neprašė. Minėtu laivu plaukė ir daugiau žmonių. Visi buvo supažindinti su elgesio taisyklėmis laive. Plaukiant į NidÄ laivÄ vairavo moteris, o grįžtant iÅ¡ Nidos – V. Å ., prižiÅ«rimas laivo kapitono A. L.. Å alia vairininko V. Å . sėdėjo prieÅ¡ tai laivÄ vairavusi moteris. Matomumas buvo geras. Apie 18-19 val. plaukiant pramoginiu laivu Nemuno upe, Å ilutės r. ribose bangavimas buvo nedidelis, lyginant su buvusiu bangavimu KurÅ¡ių mariose, jokių upėje plaukiojančių kliūčių nesimatė, tačiau netikėtai, tuo metu kai ji paskui L.

D. lipo laiptais aukÅ¡tyn į denį, kuriame buvo R. D., ir tuo pačiu norėdamos užsimokėti už kelionę laivu, pajuto stiprų smÅ«gį, nuo kurio laivas staiga sustojo. Nuo stipraus smÅ«gio ir laivo sustojimo ji griuvo priekiu, nes tuo metu sukosi į savo vyrÄ , žemyn ant galvos, o paskui jÄ nuo laiptų L. D. ir A. L., stovėjęs aukščiau L. D., kuris užgriuvo ant jų abiejų. Nuo sutrenkimo buvo trumpam praradusi sÄ monę, svaigo galva, juto rankos skausmÄ , patyrė kitus sužalojimus.

Tvirtina, kad laive buvo kalbama apie užplaukimÄ ant akmenų ar seklumos, o teisme sužinojo apie galimÄ laivo užplaukimÄ ant rÄ sto. Nežino ar rÄ stai plaukioja po vandeniu, bet yra įsitikinusi, kad jei tai buvo rÄ stas, tai jis turėjo bÅ«ti matomas. Mano, kad dėl Å¡io įvykio tyrimas nebuvo iÅ¡samus. Dėl Å¡io įvykio, kuriame ji nukentėjo, byloje reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.             Teismo medicinos specialisto 2011-10-20 iÅ¡vadoje Nr. G1612/11(03) konstatuota, kad R.

Ž. padaryti ne vėliau kaip 2011 m. liepos 20 d., 19 val. 55 min. šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su kraujosruva kaktos srityje, kairio stipinkaulio galvutės krašto lūžis. R. Ž. patyrė tiesiogiai galvos, kaktos sritimi ir kaire alkūne kontaktavus su kietais bukais daiktais. Dėl kairio stipinkaulio lūžio R. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 38, 39 b.l.).             Nukentėjusioji L. D., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 54, 55, 58, 59 b.l.) bei nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusioji R.

Ž., patikslindama ir papildydama tuo, kad įvykio dienÄ pramoginis laivas Nr. M-3979 iÅ¡ Nidos iÅ¡plaukė 17 val. Apie 19 val. plaukiant Nemuno upe, Å ilutės r. ribose bangavimas buvo nedidelis, jokių upėje plaukiojančių kliūčių nesimatė, tačiau laivas, kuriuo ji plaukė, netikėtai į kažkÄ vandenyje su trenksmu atsitrenkė ir staiga sustojo bÅ«tent tuo metu, kai ji, laikydamasi už turėklų, su R. Ž. lipo laiptais aukÅ¡tyn į denį, kuriame buvo jos vyras, ir norėjo užsimokėti už kelionę laivu.

Laivo susidÅ«rimo su kliÅ«timi metu ji ir R. Ž. griuvo žemyn nuo laiptų, bÅ«damos pakilusios aukÅ¡tyn apie 1-1,5 m, o A. L., kuris stovėjo nesilaikydamas, taip pat griÅ«damas žemyn nubloÅ¡kė jÄ . GriÅ«dama ji susitrenkė rankÄ , stuburÄ , kojÄ , uodegikaulį, galvÄ , dėl ko buvo nuvežta į ligoninę. Po incidento buvo kalbama, kad plaukiantis laivas atsitrenkė į akmenį ar užplaukė ant seklumos. Dėl Å¡io įvykio, kuriame ji nukentėjo, byloje reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.             Teismo medicinos specialisto 2011-10-20 iÅ¡vadoje Nr. G1709/11(03) konstatuota, kad L.

D. padaryti ne vėliau kaip 2011 m. liepos 20 d., 19 val. 55 min. šie sužalojimai: daugybinės poodinės kraujosruvos liemens, rankų, kojų, kryžmens srityse, juosmeninės - kryžmeninės stuburo sumušimas su potrauminiais uodegikaulio skausmais. L. D. minėtus sužalojimus galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, susimušus nurodytas vietas į kietus bukus daiktus, paviršius. Dėl stuburo kryžmeninės dalies sumušimo L. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 65-68 b.l.).             Liudytojas K.

Ž., apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kaip ir jo sutuoktinė - nukentėjusioji R. Ž., patikslindamas ir papildydamas tuo, kad įvykio dienÄ plaukiant Nemuno upe iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ minėtu laivu, Å¡is, plaukęs apie 50-55 km/h greičiu, staiga sustojo, variklis užgeso. Jį, sėdėjusį atsukta nugara laivo plaukimo kryptimi, prispaudė prie kėdės. Matė, kaip žmona ir L. D. nugriuvo, o ant jų užgriuvo kapitonas A. L., kuris atsistojęs nuėjo prie Å¡turvalo, bandydamas užvesti laivo variklį, kad laivo, plaukiančio pasroviui, srovė nenuplukdytų į Rusijos Federacijos pusę.

Nematė kaip laivas prisišvartavo prie kranto, nes padėjo žmonai, kuri griūdama patyrė rimtus sužalojimus. Mano, kad staigus laivo sustojimas įvyko dėl laivo techninio gedimo, nežiūrint į tai, jog kapitonas minėjo, kad ant kažko užplaukė.             Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Ž. nurodė priešingai nei teisiamajame posėdyje, tvirtindamas, kad plaukiant Nemuno upe pasigirdo stiprus garsas, pajuto smūgį, dėl ko laivas staiga sustojo, užgeso variklis.

Buvo panaÅ¡u, kad laivas į atsitrenkė į akmenį, nei užplaukė ant seklumos (1 t., 101, 102 b.l.).             Liudytojas R. D., apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes kaip ir jo sutuoktinė - nukentėjusioji L. D., patikslindamas ir papildydamas tuo, kad įvykio dienÄ oras buvo vėjuotas, plaukiant Nemuno upe iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ minėtu laivu, Å¡is, kaip mano, sustojo dėl techninių kliūčių, nes kapitonas prieÅ¡ tai dairėsi į variklį.

Laivui sustojus, variklis iÅ¡sijungė. Minėtoje upėje bangavimas buvo nedidelis. Laivo vairininkai ir kapitonas buvo blaivÅ«s. Iki laivui sustojant jis buvo laivo denyje, vandens kelio nestebėjo. Laivui sustojus, žmona L. D. nugriuvo nuo laiptų, buvo netekusi sÄ monės, patyrė sužalojimus, kuriuos gydėsi apie pusmetį.             Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. nurodė prieÅ¡ingai nei teisiamajame posėdyje, tvirtindamas, kad Nemuno upėje laivas, plaukęs apie 50 km/h greičiu, netikėtai į kažkÄ atsitrenkė ir staiga sustojo (1 t., 97, 98 b.l.).             Liudytojas V.

G., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 109 b.l.), kad įvykio dienÄ , plaukiant su Å¡eima laivu, kuriame jis su dukra sėdėjo laivo gale, o žmona – denyje, iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ Nemuno upe, esant geram matomumui, nedideliam bangavimui, pajuto trinktelėjimÄ , panašų į kliÅ«ties užkabinimÄ , dėl ko laivas staiga sustojo, jo variklis užgeso. Ä®jungus variklį laivas sukosi ratu ir judėdamas atbuline eiga, galu prisiÅ¡vartavo prie kranto.

Po įvykio upės vandenyje nieko nepastebėjo. Kelionės metu nei jis, nei jo Å¡eimos nariai nenukentėjo. Kitų keleivių sužalojimo aplinkybių nematė, nes laive sėdėjo atsukęs nugarÄ laivo judėjimo kryptimi.             Liudytoja I. G., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 110 b.l.) bei nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas V. G., patikslindama ir papildydama tuo, kad įvykio dienÄ , plaukiant laivu, kurį vairavo V.

Å ., iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ Nemuno upe, ji, bÅ«dama laivo denyje, pajuto smÅ«gį kažkur žemai, dėl ko laivas sustojo, variklis užgeso. Keleivių sužalojimo aplinkybių nematė. Pati nenukentėjo. Avarijos priežasties nežino. Ant kranto iÅ¡lipę keleiviai kalbėjo, kad plaukdamas laivas atsitrenkė į akmenį.              Liudytoja J. Ž., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 112 b.l.), kad įvykio dienÄ , plaukiant su Å¡eima laivu, kurį vairavo V.

Å ., iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ Nemuno upe, esant geram matomumui, nedideliam bangavimui, pajuto smÅ«gį, iÅ¡girdo barkÅ¡telėjimÄ laivo gale, lyg bÅ«tų į kažkÄ atsitrenkę, dėl ko laivas staiga sustojo, variklis iÅ¡sijungė. PaÅ¡alinių daiktų upės vandenyje nematė. Tačiau matė, kaip dvi keleivės nugriuvo nuo laiptų ir patyrė sužalojimus. Negali nurodyti, nes nematė, kaip laivas prisiÅ¡vartavo prie kranto. Kapitonas minėjo, kad laivui viskas gerai, iÅ¡skyrus jo sraigtÄ , dėl kurio sustojo variklis.

Kelionės metu nei ji, nei jos Å¡eimos nariai nenukentėjo.             Liudytojas S. Ž., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 113 b.l.), kad įvykio dienÄ plaukiant su Å¡eima laivu iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ Nemuno upe, esant geram matomumui, sėdėdamas miegojo keleivių salone, o pabudo nuo didesnio garso, sklindančio iÅ¡ laivo galo ir keleivių Å¡urmulio, todėl įvykio, kuriame nukentėjo dvi keleivės, aplinkybių nematė.

Tvirtina, kad laive smÅ«gio nejuto. Buvo kalba, kad laivas sraigtu kažkÄ užkabino. Kelionės metu jis nenukentėjo.             Civilinis atsakovas A. L., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 27, 29, 40 b.l.), kad 2011 m. liepos 20 d., R. T. vardu registruotu, techniÅ¡kai tvarkingu, 2010 m. testavimÄ praėjusiu, draustu UAB DK „PZU Lietuva“ pramoginiu laivu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasistatė savo jėgomis ir lėšomis jis kartu su R.

T., tačiau jo žinion perleistÄ pagal 2011-05-08 laivo nuomos sutartį, plukdė keleivius, kuriuos supažindino su elgesio taisyklėmis laive, marÅ¡rutu „Jurbarkas-Nida-Jurbarkas“. Už kelionę, kuriÄ jis organizuoja, keleiviai susimoka tik jos pabaigoje, t.y. grįžę į JurbarkÄ . Plaukiant į NidÄ , laivÄ vairavo R. N., o grįžtant į JurbarkÄ - V. Å .. Jis, kaip laivo kapitonas, turintis virÅ¡ 40 m. laivo vairavimo staÅ¾Ä , nuolat stebėjo abiejų vairininkų ir variklio darbÄ .

Jis ir R. N. turi galiojančius motorinio pramoginio laivo tarptautinius laivavedžio kvalifikacinius liudijimus, kurie suteikia teisę vairuoti tokio tipo transporto priemones. Žino, kad V. Å . turi laivavedžio pažymėjimÄ , ruoÅ¡iasi laikyti egzaminÄ laivo kapitono pažymėjimui gauti, o tam reikėjo turėti ne mažiau 1 m. plaukiojimo staÅ¾Ä motoriniais pramoginiais laisvais. Turint galiojantį laivavedžio pažymėjimÄ , prižiÅ«rint laivo kapitonui, vairininkas gali vairuoti tokius laivus, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų.

Nežinojo, kad V. Å . laivavedžio pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs ir manė, jog minėtas pažymėjimas yra iÅ¡duotas neterminuotai pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ . Plaukiant Nemuno upe link Jurbarko m., visÄ laikÄ Å¡alia V. Å . iÅ¡ vienos pusės stovėjo jis stebėdamas farvaterį ir vairavimÄ , o iÅ¡ kitos pusės sėdėjo R. N.. Ä®vykio dienÄ bangos buvo nedidelės, plaukė apie 40 km/h greičiu. Farvaterio viduryje, tarp bojų Nr. 29 ir Nr. 30, jų laivo galas netikėtai su trenksmu atsitrenkė į povandeninę neaiÅ¡kios kilmės kliÅ«tį, galimai į kontrabandos krovinio konteinerį ar rastÄ - skenduolį, dėl ko variklis iÅ¡kart iÅ¡sijungė, o laivas staiga sustojo.

Dėl sraigto, kurio stumiamoji jėga yra 1200 kg, esančio žemiau laivo dugno, atsitrenkimo į kliÅ«tį, gavosi laivo truktelėjimas atgal. Tuo metu laiptais į denį lipusios nukentėjusiosios ir jis nugriuvo žemyn. Toks staigus sustojimas buvo netikėtas, nes upės vagoje jokių kliūčių nesimatė. Po įvykio jis iÅ¡kart perėmė dreifuojančio laivo valdymÄ . V. Å . nurodė bÅ«ti laivo priekyje, kad jų nenuplukdytų į Rusijos Federacijos pusę, R. N. - pasirÅ«pinti keleiviais, o pats stojo prie vairo.

Užvedus laivo variklį, sraigtÄ prasukti pavyko tik įjungus atbulinę eigÄ , po to perjungus svirtį, judėti į priekį. Leidžiantis Nemuno upe žemyn priplaukė prie nežinomos įlankos kranto, kur buvo iÅ¡laipinti keleiviai, nukentėjusiosios nuvežtos į ligoninę. Å i vieta užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, bet tai nėra tikroji įvykio vieta. Apie įvykį pranešė pasienio tarnybai ir policijai. Pastarieji į įvykio vietÄ neatvyko. Lietuvos saugios laivybos inspekcijai nepranešė, nes buvo vėlu.

Atvykę pasienio pareigÅ«nai laivo neapžiÅ«rėjo, tik iÅ¡sivežė sužeistuosius. Po įvykio laivu dar plaukė apie 10 km upe aukÅ¡tyn, tačiau dėl didelės sraigto vibracijos plaukti toliau nebuvo įmanoma, dėl ko jį paliko saugesnėje vietoje. KitÄ dienÄ nuėmę laivo sraigtÄ , rado sulenktÄ vienÄ jo mentę. Kas leido daryti iÅ¡vadÄ , kad į laivo sraigtÄ buvo kažkas įstrigę. KitÄ dienÄ parsivežę laivo sraigtÄ Ä¯ JurbarkÄ , jį sutvarkė G. J., o grįžęs jį užsidėjo ir laivu parplaukė namo.

Tvirtina, kad plaukiant laivu nuo farvaterio nenukrypo, ant seklumos neužplaukė. Užplaukus ant seklumos bÅ«tų pažeistos visos laivo sraigto mentės. Pirminėje apklausoje, apklausiant jį įtariamuoju, teigė, kad įvykio metu jis vairavo laivÄ , kuris užplaukė ant seklumos, nes norėjo susitaikyti su nukentėjusiosiomis ir nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kaip siÅ«lė tyrėja A. M., kuri nenorėjo tirti kitų įvykio versijų. Lietuvos saugios laivybos inspekcijos pareigÅ«nas laivÄ apžiÅ«rėjo, kai jo sraigtas buvo suremontuotas.

Už šį įvykį jam buvo taikyta administracinė nuobauda - įspėjimas.             IÅ¡ 2011-10-14 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. L. apklaustas tyrėjos A. M. įtariamuoju pagal BK 139 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, jog įvykio dienÄ jis vairuodamas pramoginį laivÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir plaukdamas iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ , Nemuno upėje tarp bojų Nr. 29 ir Nr. 30 užplaukė ant nepažymėtos seklumos, dėl ko buvo sužalotos dvi keleivės (2 t., 25 b.l.).

             2012 m. kovo 30 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ A. L. nutrauktas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 2 dalyje, požymių (2 t., 19-21 b.l.).             Liudytoja R. N., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 91-94 b.l.), kad 2011 m. liepos 20 d., apie 19 val., plaukė iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ laivu, kurį vairavo V. Å .. Laivo kapitonas buvo A. L., o ji – pakaitinė laivo vairininkė, nes turi teisę vairuoti vandens transporto priemones.

Kelionė laivu į NidÄ ir atgal vasaros sezonu minėtai laivo komandai nebuvo pirmoji. Ä®vykio dienÄ oras ir matomumas buvo geri, bangavimas nedidelis. Neprisimena kokiu, bet tvirtina, kad saugiu, greičiu laivas plaukė. Kelionės metu sėdėdama vairinėje Å¡alia vairininko V. Å ., stebėjo vandens keliÄ pagal bojus. Å alia jų stovėjo A. L., kuris taip pat stebėjo plaukimo vagÄ . Plaukiant nustatytu kursu Nemuno upe, kurioje jokių kliūčių nebuvo, laivo variklis staiga užgeso ir laivas sustojo.

Sėdėdama smÅ«gio nejuto. Tuo metu laiptais aukÅ¡tyn denio link lipusios keleivės R. Ž. ir L. D. neiÅ¡laikiusios pusiausvyros nugriuvo nuo laiptų į salonÄ . Laivui sustojus, jo valdymÄ perėmė kapitonas A. L., kuris užvedęs variklį laivÄ manevravo vietoje, po to perjungęs pavarÄ , jį priÅ¡vartavo prie kranto. Avarijos priežasties nežino. Nukentėjusiosios keleivės buvo iÅ¡vežtos į ligoninę.             IÅ¡ motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto 2007-03-23 Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos, kopijos matyti, kad R.

N. leidžiama plaukioti vidaus ir jÅ«rų pakrančių vandenyse, motoriniu ir sportiniu kateriais iki 24 m ilgio su iki 15 t dedveitu, neribojant variklio galios, neterminuotam laikui (1 t., 95 b.l.).             Liudytojas G. J., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 103, 104 b.l.), kad 2011 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, jis, kaip Å¡altkalvis, kalvis, suvirintojas, pas A. L. remontavo sugadintÄ trijų menčių sraigtÄ , kurį pats buvo pagaminęs. 11 metų gamina ir remontuoja laivo sraigtus.

Viena sraigto mentė buvo stipriai nulenkta, dėl ko reikėjo jÄ nupjauti, iÅ¡tiesinti ir vėl privirinti. Ant sraigto kieto daikto įbrėžimo žymių, nudaužymų nesimatė. IÅ¡ pažeidimo pobÅ«džio daro iÅ¡vadÄ , kad laivo sraigtas atsitrenkė ne į stacionarų, o judantį daiktÄ - rÄ stÄ .              Liudytojas A. D., Lietuvos saugios laivybos administracijos pramoginės laivybos vyresnysis inspektorius, apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 105 b.l.), kad 2011 m. tikslios datos neprisimena, Jurbarke, kuriame dirba, kartu su policijos pareigÅ«nu, dalyvaujant A.

L., uoste atliko pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) po avarijos Nemuno upėje techninę apžiÅ«rÄ , neturėdamas konkrečios policijos užduoties. Po apžiÅ«ros nustatyta, kad minėtas laivas buvo registruotas, techniÅ¡kai tvarkingas, turėjo visÄ reikiamÄ , pilnai sukomplektuotÄ Ä¯rangÄ , A. L. turėjo reikalingÄ kvalifikacijÄ Å¡iai vandens transporto priemonei vairuoti, jokių pažeidimų nenustatė. Ä®vykio tyrimo neatliko. Už bojų priežiÅ«rÄ Nemuno upėje yra atsakinga VÄ® Vidaus vandens kelių direkcija.

Nemune pasitaiko plaukiančių nematomų rÄ stų ir jei Å¡is numuÅ¡a sraigtÄ , tai laivas sustoja. Å ioje upėje nėra greičio ribojimo. Užplaukus ant seklumos laivo sraigto sulankstyti neįmanoma. Ä®vykus avarijai A. L. Lietuvos saugios laivybos administracijos neinformavo, jų tarnybos pareigÅ«nų į įvykio vietÄ nekvietė, nors privalėjo tai padaryti. Už pažeidimus A. L. ir V. Å . nubausti administracine tvarka.             Liudytojo A. D. parodymus patvirtina 2011-09-20 pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolas (1 t., 22, 23 b.l.).             Liudytojas V.

Å ., policijos pareigÅ«nas, apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 106 b.l.), kad 2011 m. liepos 20 d., apie 19 val. 35 val. Å ilutės rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ bendro pagalbos centro apie tai, jog tÄ pačiÄ dienÄ , Å ilutės r., Å ilininkų k. Nemuno upe plaukusiame laive buvo sužalotos dvi keleivės. Nuvykus į Å ilutės ligoninės priėmimo skyrių ir bendraujant su nukentėjusiosiomis R.

Ž. bei L. D. sužinojo, kad tÄ pačiÄ dienÄ joms plaukiant pramoginiu laivu iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ Nemuno upe ties Å ilininkų kaimu, Å¡iam staiga užstrigus ir sustojus, jos nugriuvusios susižalojo. Å ilutės rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio pareigÅ«no pavedimu 2011 m. liepos 21 d., apie 18 val. nuvyko apžiÅ«rėti pramoginį laivÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Å ilutės r., Juknaičių sen., Å ilininkų k. Nemuno upėje. Kadangi minėtame laive nieko nerado, prie jo prieiti negalėjo, todėl neturėjo galimybės jo apžiÅ«rėti.

Nuo kranto tik nufotografavo laivÄ . Bendraujant telefonu su A. L., Å¡is svarstė, kad laivas užplaukė ant seklumos arba užkliuvo už kelmo.             Liudytoja A. M., policijos tyrėja, apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad vykdė įvykio, įvykusio 2011 m. liepos 20 d. Nemuno upėje, dalyvių apklausas. Tvirtina, kad įtariamojo A. L. apklausoje užrašė tas įvykio aplinkybes ir avarijos priežastį, kurias pastarasis pats nurodė. Ikiteisminį tyrimÄ pabaigė kitas tyrėjas.

Neprisimena, ar siÅ«lė A. L. susitaikyti su nukentėjusiosioms.             Liudytojas T. M., įvykio metu dirbęs pasieniečiu, apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011 m. liepos 20 d., vakare, Å ilininkų k. dirbo metu iÅ¡girdo duslų garsÄ , panašų į atsitrenkimÄ . Nuo įvykio vietos buvo apie 300 m. Nežinodamas, kas įvyko nuvažiavo prie upės pažiÅ«rėti. Pamatė Lietuvos pusėje senvagėje besiÅ¡vartuojantį laivÄ , kuriame buvo daug žmonių.

Sužinojęs apie sužalotas dvi keleivias apie įvykį per racijÄ pranešė pasienio tarnybos budėtojui. Pasiteiravus kas įvyko kažkas iÅ¡ keleivių atsakė, kad laivas užplaukė ant seklumos. Niekas nekalbėjo apie techninius gedimus. Palydėjo greitosios pagalbos automobilį iki kranto, prie kurio buvo prisiÅ¡vartavęs laivas.              Specialistas - laivavedys-inžinierius J. L., Lietuvos saugios laivybos administracijos Nekonvencinių laivų kontrolės poskyrio vedėjas, apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys jam yra žinomi.

Tokio dydžio laivui priekiu trenkiantis į seklumÄ bÅ«na slystantis, mikÅ¡tas atsitrenkimasis ir gali nepasiekti sraigto, bet tai priklauso nuo laivo greičio ir svorio. Užplaukus ant smėlio sÄ našų ar ant akmenuoto grunto ir jei užkabina sraigtÄ , tai jį sulaužo. NežiÅ«rint į tai, kad upių valymu užsiima VÄ® Vidaus vandens kelių direkcija, tačiau nuo paskendusių, nematomų, po vandeniu „migruojančių“ kelmų, kurių neįmanoma numatyti, niekas nėra apsaugotas.

Minėta direkcija taip pat rÅ«pinasi reikiamu farvaterio gyliu, kuris yra 1,50 m, atlieka gilinimo darbus, iÅ¡valo dugnÄ . Plaukiančiam laivui sraigtu atsitrenkus į po vandeniu esantį objektÄ laivas sustoja. Keleivių griuvimas galėjo bÅ«ti dėl paties laivo sustojimo. Po smÅ«gio dreifuojantis laivas rodo, jog jis nebuvo užplaukęs ant seklumos. UžkirstÄ sraigtÄ prasukus varikliu atbuline eiga, tarp sraigto ir korpuso įstrigusį daiktÄ galima paÅ¡alinti, tačiau po jo paÅ¡alinimo nebÅ«tinai jis turi iÅ¡kilti į vandens pavirÅ¡ių.

Pramoginį laivÄ valdyti gali tik laivavedys profesionalas - kapitonas, o jį vairuoti – vairininkas. Remiantis liudytojų parodymais galima daryti tik prielaidas, bet ne iÅ¡vadÄ , kokiÄ kliÅ«tį (seklumÄ , akmenį, įmirkusį rÄ stÄ ) pramoginis laivas kliudė įvykio dienÄ . Tvirtina, kad navigacijos požiÅ«riu Nemuno upės ruožas nėra sudėtingas, nes farvateris atžymėtas. Be to, neįmanoma, kad farvateryje atsirastų sekluma, nes jis nuolat tikrinamas.             IÅ¡ 2011-07-21 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad pramoginis laivas Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rėtas Å ilininkų k., Juknaičių sen., Å ilutės r. tik nuo kranto (1 t., 14-17 b.l.).             VÄ® Vidaus vandens kelių direkcijos pateiktame Nemuno upės locmano žemėlapyje (25,2 – 32,7 km nuo Atmatos žiogių) su farvateriu ir bojų iÅ¡dėstymo schema, tarp bojų Nr. 29 ir Nr. 30 yra pažymėtos pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) avarijos ir prisiÅ¡vartavimo prie kranto, kuriame iÅ¡leisti keleiviai, vietos.

Atžymėtame farvateryje seklumų nėra (1 t., 121-123 b.l.).             IÅ¡ pramoginio – keleivinio mažojo laivo KT12,5 Nr. (duomenys neskelbtini) techninės dokumentacijos IP-2009/PL-001TD, parengtos IÄ® „Predikatas“, matyti, kad minėtas laivas gali bÅ«ti naudojamas kaip pramoginis, turistinis ar keleiviams pervežti skirtas mažasis laivas <...>. Techniniai duomenys: korpuso ilgis – 12,50 m, <...>, kreiserinis greitis – 70 km/h, pervežamų žmonių skaičius – 35 žm., variklis Eurostar -420, galimumas-max – 420 AG, galingumas eksploatacinis – 360 AG, perdavimas į sraigtÄ â€“ įžambusis velenas (2 t., 41-46 b.l.).             IÅ¡ Lietuvos saugos laivybos administracijos 2011-10-05 pažymos Nr. 11(1.21)-S-1116 matyti, kad pramoginis laivas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), <...>, pagaminimo metai ir vieta – 2008 m., Lietuva, su stacionariu varikliu Euro Star-420, kurio <...>, galingumas -309 kW, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre 2008-10-20 įregistruotas R.

T. <...> vardu. IÅ¡duotas Pramoginio laivo bilietas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-06-08 atlikta kasmetinė techninė apžiÅ«ra, kuri galioja iki 2012-06-08 (1 t., 115 b.l.).             IÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės PlaÅ¡kių užkardos informacijos apie nusikalstamÄ veikÄ , kitus teisės pažeidimus ir įvykius registro 26.34 kopijų matyti, kad 2011 m. liepos 20 d., 18 val. 50 min. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės PlaÅ¡kių užkardos sargybų bÅ«rio vyresnysis inspektorius T.

M. pranešė, jog Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos veikimo teritorijoje Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Šilininkų k. ribose, pramoginis laivas Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas išduotas Viešvilės užkardoje Nr. 714, plaukiantis maršrutu Jurbarkas-Nida, laivo kapitonas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), paprašė pagalbos, nes užplaukė ant seklumos, dėl ko buvo sužeistos dvi moterys – L. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., 122-124 b.l.).             Iš dokumentų, pateiktų A.

L. (2 t., 2 b.l.), apžiÅ«ros protokolo (2 t., 3, 4 b.l.) ir jo priedo – dokumentų kopijų matyti, kad:             1) Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija 2004-07-12 iÅ¡davė A. L., gim. (duomenys neskelbtini), motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį plaukioti vidaus ir jÅ«rų pakrančių vandenyse, motoriniu ir sportiniu kateriais iki 24 m ilgio su iki 80 t dedveitu, neribojant variklio galios, neterminuotam laikui (2 t., 5, 6 b.l.);             2) Pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas 2008-10-20 R.

T. vardu (2 t., 7, 8 b.l.);             3) Laivo nuomos 2011-05-08 sutartis patvirtina, kad nuomotojas R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuomininkas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė Å¡iÄ sutartį dėl pramoginio laivo Nr. M-3979 nuomos (2 t., 9-11 b.l.);             4) Priėmimo-perdavimo aktu nuomotojas R. T. perdavė pramoginį laivÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su gelbėjimosi liemenėmis, inkaru su virve, neskęstančia virve, gelbėjimosi ratu ir pramoginio laivo bilietu nuomininkui A.

L. (2 t., 12 b.l.).             5) Mažojo laivo, kurio ilgis iki 10 m., pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros aktas patvirtina, kad pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta Jurbarko m. 2011-06-07 (2 t., 14 b.l.);             6) Draudimo liudijimas PZULT Nr. 1292833 ir Valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas PZULT Nr. 1292835 patvirtina, kad R. T. katerį Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė: laikotarpiui 2011-05-15 – 2011-08-15 laivų draudimu ir laikotarpiui 2011-06-01 – 2011-09-01 laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (2 t., 15, 16 b.l.).             Iš dokumento apžiūros protokolo ir jo priedo – dokumento kopijos matyti, kad Lietuvos susisiekimo ministerija 1997-06-18 išdavė V.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), tarptautinį laivavedžio kvalifikacinį liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį plaukioti vidaus ir pakrančių vandenyse, motoriniu ir sportiniu kateriais, galiojusį iki 2000-06-18 (2 t., 91-94).             Vertinant aptartus faktinius duomenis, kurie laikytini įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. Å . pagal BK 139 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).             V.

Å . kaltinamas pagal BK 139 straipsnio 2 dalį, numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nesunkų dviejų ar daugiau žmonių sužalojimÄ dėl neatsargumo, t.y., kad jis, neturėdamas iÅ¡duotų vidaus vandenų transporto specialisto ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentų, vairuodamas vidaus vandens transporto priemonę – pramoginį laivÄ , nesilaikė nustatyto farveterio, užplaukė ant seklumos ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų laivo keleivių sveikata.             Kaltinamasis V.

Å . tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje nuosekliai tvirtino, kad jis, nors ir neturėdamas galiojančio laivavedžio pažymėjimo, bet turėdamas nemažos patirties valdyti laivus, įvykio dienÄ vairuodamas techniÅ¡kai tvarkingÄ pramoginį laivÄ Nr. (duomenys neskelbtini), prižiÅ«rimas laivo kapitono A. L., stovėjusio Å¡alia jo vairinėje, ir plaukdamas iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ Nemuno upe, apie 20 mazgų, t.y. iki 40 km/h, greičiu, nustatytu kursu, farvateriu pagal bojus, esančius toli nuo kranto, jam gerai žinomu marÅ¡rutu, esant geram matomumui, nedideliam bangavimui, nesimatant kliūčių vandenyje, netikėtai susidÅ«rė su nematoma nenustatytos kilmės plaukiančia povandenine kliÅ«timi, dėl ko staiga sustojo laivas, užgeso variklis, o dėl staigaus laivo sustojimo buvo sužalotos dvi keleivės. IÅ¡ esmės Å¡iuos kaltinamojo parodymus patvirtino civilinis atsakovas A.

L., nukentėjusiosios R. Ž., L. D., liudytojai V. G., I. G., J. Ž., R. N., taip pat liudytojų K. Ž. ir R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nors liudytojai K. Ž. ir R. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad plaukiantis laivas galimai staiga sustojo dėl techninio gedimo, tačiau tokia šių liudytojų tik teisme iškelta versija paneigiama liudytojo A. D. parodymais bei Mažojo laivo, kurio ilgis iki 10 m., pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros akto ir Lietuvos saugos laivybos administracijos 2011-10-05 pažymos Nr. 11(1.21)-S-1116 duomenimis apie tai, kad 2011-06-08 buvo atlikta pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) kasmetinė techninė apžiūra, kuri galiojo iki 2012-06-08.             Kaltinamasis V.

Å . kategoriÅ¡kai atmeta laivo užplaukimo ant seklumos versijÄ , tvirtindamas, kad laivui staiga sustojus, Å¡is dreifavo ir pasroviui plaukė Nemunu žemyn, kol kapitonas A. L. užvedė laivo variklį ir atbuline eiga laivÄ priÅ¡vartavo prie kranto. Å iuos kaltinamojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtino neprieÅ¡taringi ir vieni kitus papildantys civilinio atsakovo A. L., liudytojų K. Ž., V. G. parodymai, taip pat specialistas J. L., teigdamas, kad po smÅ«gio dreifuojantis laivas rodo, jog Å¡is nebuvo užplaukęs ant seklumos, be to, navigacijos požiÅ«riu Nemuno upės ruožas nėra sudėtingas, nes farvateris atžymėtas, o kad farvateryje atsirastų sekluma yra neįmanoma, nes jis nuolat VÄ® Vidaus vandens kelių direkcijos tikrinamas ir gilinamas.

Tai patvirtina ir VÄ® Vidaus vandens kelių direkcijos pateiktas Nemuno upės locmano žemėlapis, kur atžymėtame farvateryje seklumos nenurodytos.             Be to, kaltinamasis V. Å . teigia, kad po įvykio apžiÅ«rėta ir rasta sulenkta tik viena sraigto mentė, tik patvirtina faktÄ , jog laivo sraigtu buvo atsitrenkta į nematomÄ nenustatytÄ povandeninę kliÅ«tį ir paneigia tiek savaiminį laivo variklio gedimÄ , tiek užplaukimÄ ant seklumos, nes nuo atsitrenkimo į kietÄ pagrindÄ â€“ seklumÄ bÅ«tų lūžusios visos sraigto mentės ir bÅ«tų kilusios sunkesnės pasekmės. Tokius kaltinamojo teiginius patvirtino ir papildė liudytojas G.

J., po įvykio remontavęs laivo sraigtÄ , nurodydamas, kad laivo sraigto pažeidimo pobÅ«dis leido daryti iÅ¡vadÄ , jog minėta detalė atsitrenkė ne į stacionarų, o judantį daiktÄ â€“ galimai rÄ stÄ .             Akivaizdu, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta tikroji įvykusios vidaus vandens avarijos techninė priežastis, nes iÅ¡kart po įvykio vidaus vandens transporto priemonė ir atskiri jos agregatai specialistų neapžiÅ«rėti, netirti, įvykio vieta specialistų pagalba tiksliai nenustatyta ir iÅ¡samiai neapžiÅ«rėta (dugnas netirtas).

Byloje esančiame įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir jos priede – fotolentelėje užfiksuota pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini), palikto prie kranto po įvykio, vieta nesutampa su tikrÄ ja įvykio vieta, kÄ patvirtino ir civilinis atsakovas A. L.. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiesioginių įvykio dalyvių – nukentėjusiųjų ir liudytojų, plaukusių laivu, taip pat po įvykio atvykusio liudytojo T. M. parodymai, kurie yra skirtingi dėl avarijos kilimo priežasties, ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės PlaÅ¡kių užkardos informacijos apie nusikalstamÄ veikÄ , kitus teisės pažeidimus ir įvykius registro 26.34 duomenys, užfiksuoti remiantis žodiniu praneÅ¡imu, nėra pakankami minėtos avarijos tikrajai techninei priežasčiai konstatuoti.             Kitų objektyvių, patikimų faktinių duomenų, laikytinų įrodymais, galinčių paneigti kaltinamojo V.

Å . nurodytas aplinkybes, kad vairuojant laivÄ nesilaikyta nustatyto farvaterio, kÄ patvirtino civilinis atsakovas A. L. ir liudytoja R. N., byloje nėra.             Civilinio atsakovo A. L. parodymai, duoti pirminėje įtariamojo apklausoje, kitų įrodymų kontekste buvo tinkamai įvertinti prokuroro 2012 m. kovo 30 d. nutarime, su kuo teismas ir sutinka.             Kaltinamasis V. Å . neneigia, kad pramoginį laivÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neturėdamas galiojančio laivavedžio pažymėjimo, o tik turėdamas nemažos patirties valdyti laivus, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina jam 1997-06-18 Lietuvos susisiekimo ministerijos iÅ¡duotas tarptautinis laivavedžio kvalifikacinis liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2000-06-18, bei civilinis atsakovas A.

L. ir liudytoja R. N..             Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-19 įsakymu Nr. 3-451 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, priimtos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985-11-15 rezoliucija Nr.

24. Å ių taisyklių 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 1.09 straipsnio „Laivo valdymas“ 1 dalis numato, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi bÅ«ti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų asmuo. O Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad motorinių pramoginių laivų laivavedžiai yra motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimÄ ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimÄ .

Remiantis minėtais norminiais aktais yra akivaizdu, kad asmuo, ne jaunesnis kaip 16 metų, plaukiojimo metu vairuojantis bet kokios rÅ«Å¡ies vidaus vandenų transporto priemonę privalo turėti reikiamÄ kvalifikacijÄ patvirtinantį dokumentÄ , suteikiantį teisę vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies vidaus vandenų transporto priemones.             V. Å . formalus pažeidimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 119 straipsnio 3 dalį, numatančiÄ atsakomybę už vidaus vandenų transporto priemonių vairavimÄ neturint teisės jas vairuoti arba teisės neturėjimÄ vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies vidaus vandenų transporto priemones ar vidaus vandenų transporto priemonių vairavimÄ , kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, už kÄ jis matomai ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nors byloje tokių duomenų nepateikta, nelaikytinas vidaus vandens avarijos kilimo sÄ lyga, nes bylos papildomi duomenys (civilinio atsakovo A.

L., liudytojos R. N. parodymai apie V. Å . vairavimo dažnumÄ ir įgÅ«džius, iÅ¡duoto tarptautinis laivavedžio kvalifikacinis liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) faktas) patvirtina tai, kad kaltinamasis turėjo pakankamos praktinės vairavimo patirties vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę – pramoginį laivÄ , o pakeistame kaltinime nurodytas pažeidimas, susijęs su farvaterio pažeidimu, baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančių institucijų iÅ¡vis neįrodytas. Taigi konstatuotina, kad veika – netikėtas atsitrenkimas į nenustatytos kilmės plaukiančiÄ povandeninę kliÅ«tį – ir kilusios pasekmės – nesunkÅ«s dviejų žmonių sveikatos sutrikdymai – yra sietinos atsitiktiniu priežastiniu ryÅ¡iu, kas baudžiamÄ ja teisine prasme yra iÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io, kuris siejamas tik su dėsningu (bÅ«tinuoju) priežastiniu ryÅ¡iu, nebuvimÄ .             Įvertinus aptartus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas ir neįrodytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nesunkius dviejų žmonių sveikatos sutrikdymus dėl neatsargumo bÅ«tino objektyvaus požymio – priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių, todėl V.

Š. dėl kaltinimo pagal BK 139 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).             Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina. Civiliniai ieškiniai              Nukentėjusioji R. Ž. patikslintu civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti solidariai iš civilinių atsakovų: kaltinamojo V.

Š., laivo valdytojo A. L. ir A. L. civilinės atsakomybės draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ 708,49 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas nuo baudžiamosios bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo, proceso išlaidas (1 t., 35 b.l., 3 t., 41-51 b.l.).             Nukentėjusioji L. D. patikslintu civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti solidariai iš civilinių atsakovų: kaltinamojo V. Š., laivo valdytojo A.

L. ir A. L. civilinės atsakomybės draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ 1560,64 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas nuo baudžiamosios bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo, proceso išlaidas (1 t., 62 b.l., 3 t., 52-69 b.l.).             Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, patikslintu civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo – kaltinamojo V.

Å . 1827,37 Lt dėl R. Ž. ir L. D. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo (2 t., 151-160 b.l.).             BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.             Tenkinti R.

Ž., L. D. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių nėra pagrindo, nes V. Š. išteisinamas, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 2 dalyje, požymių. Todėl R. Ž., L. D. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tačiau tai neužkerta kelio R. Ž., L. D. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.             Esant tokiai situacijai, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas 2012-01-05 nutarimu taikytas laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant V.

Š., gim. (duomenys neskelbtini), disponuoti nuosavu turtu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (1 t. 142 b.l.).              Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 ir 7 d., 308 str.,              n u s p r e n d ž i a :              V. Š. išteisinti pagal BK 139 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Nuosprendžiui įsiteisėjus, V.

Å . kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.             Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2012-01-05 nutarimu taikytÄ laikinÄ dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , uždraudžiant V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), disponuoti nuosavu turtu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).             Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å ilutės rajono apylinkės teismÄ .

             Teisėjas                                                    Robertas Povilaitis