0b9d4907-433e-4d28-9b8d-e9b0ef9a7da8 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                       Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-801-360/2015                                                       Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03304-2015-1                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 45.5.; 3.26 (S)                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdamas T. R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties n u s t a t ė: 2015 m. birželio 26 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Institucijos) nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje T. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1423 straipsnio 1 dalį, 1423 straipsnio 6 dalį ir subendrinus nuobaudas jam skirta 140 Eur dydžio bauda.T.

R. priimtÄ nutarimÄ apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi T. R. skundo netenkino ir paliko galioti 2015 m. birželio 26 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimÄ .Apeliaciniu skundu T. R. praÅ¡o panaikinti 2015 m. birželio 26 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimÄ ir bylÄ nutraukti.Apeliantas skunde teigia, kad liudytojas R. Pocius negalėjo matyti ir nematė, automobilio salone esančio taksometro ir jo parodymų, tačiau teismas tinkamai jo parodymų neįvertino, o besÄ lygiÅ¡kai priėmė už pagrindÄ .

Skunde teigiama, kad R. Pocius net nematė automobilyje taksometro, tačiau patikrinimo akte nurodė, kad „vairuotojas vežė neįjungęs taksometro“. Taigi, kaip teigiama skunde teismas prieštaravimų tarp R. Pociaus parodymų ir jo surašyto patikrinimo akto turinio nepastebėjo, nesiaiškino ir, savaime aišku, šių prieštaravimų nepašalino. Apeliantas teigia, kad 2015m. gegužės 24d. patikrinimo metu jam buvo pareikštos pastabos tik dėl taksi automobilio apipavidalinimo ir, atvirkščiai, jokių pastabų dėl taksometro pareikšta nebuvo.

Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės patikrinimo aktas suraÅ¡ytas dėl netinkamo taksi automobilio apipavidalinimo, tik vėliau paraÅ¡ytas vienas labai trumpas sakinys: „Keleivę taksi vairuotojas vežė neįjungęs taksometro". Kaip teisme nurodė liudytojas R. Pocius, šį aktÄ jis surašė pasibaigus reidui. IÅ¡ to apeliantas sprendžia, kad šį prieraÅ¡Ä R. Pocius padarė supainiojęs jį su kitu per šį reidÄ patikrintu taksi automobilio vairuotoju, arba net specialiai, kad bÅ«tų nubaustas kuo griežčiau be to neatmeta ir to, kad jis padarytas ir kita raÅ¡ymo priemone, t. y. jau po akto suraÅ¡ymo.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai teigė, kad taksometras buvo uždengtas dangteliu, tačiau jokio dangtelio ant mano taksometro nėra ir niekad nebuvo, nes ant taksometro techniÅ¡kai neįmanoma įrengti dangtelio. Apie tai, kad taksometras buvo įjungtas, galėtų patvirtinti keleivė, kuriÄ jis vežė patikrinimo metu ir prieÅ¡ingai, negu teisme teigė apklausti liudytojai R. Pocius ir K. Graslys, ji sėdėjo ne gale, o priekyje, keleivio sėdynėje ir negalėjo nematyti įjungto taksometro, be to, nuvežus jÄ Ä¯ Gedminų gatvę, ji atsiskaitė pagal taksometro rodmenis.

Po patikrinimo jam buvo leista toliau vežti keleivę ir jis jÄ nuvežė į Gedminų gatvę, kur ji nurodė. Jeigu jo taksi automobilio taksometras nebÅ«tų įjungtas, jam nebÅ«tų leista tęsti pažeidimÄ , t. y. vežti keleivę neįjungus taksometro. Dėl visų iÅ¡dėstytų priežasčių pirmos instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nepastebėjo akivaizdžių prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų ir jų suraÅ¡ytų dokumentų, 2015 m. spalio 16 d. nutartyje pasisakė ne dėl visų jo skundo argumentų, neapklausę jo gynybos liudytojos, padarė neteisingas iÅ¡vadas ir dėl to neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , todėl Klaipėdos m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis naikintina.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad protokolas suraÅ¡ytas tinkamo asmens.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1423 straipsnyje, protokolÄ turi teisę suraÅ¡yti tam įgalioti savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigÅ«nai, bet ne įgalioti juridiniai asmenys. Å iuo atveju Klaipėdos m. savivaldybės vykdomoji institucija – administracijos direktorė įgaliojo suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimų protokolus ne pareigÅ«nÄ , o juridinį asmenį - VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas", jokių įgaliojimų Klaipėdos miesto savivaldybes administracijos direktorė AuÅ¡rai Bacevičienei nėra suteikusi.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagal LR ATPK 2591 str. 1 dalies 2 punktÄ patys savivaldybės vykdomųjų institucijų pareigÅ«nai taip pat turi bÅ«ti įgalioti suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolus, tuo tarpu, nėra jokių duomenų, kad pati Judita SimonavičiÅ«tė yra įgaliota suraÅ¡yti minėtus protokolus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimÄ administracinėje byloje nepakeistÄ ir skundo netenkinti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. BÅ«tent bylÄ nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui), o Å¡iuo atveju Institucijai, tenka pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir Å¡ios Institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡ioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar taksi vairuotojas T.

R. veždamas keleivę buvo įjungęs taksometrÄ . T. R. tvirtina, kad 2015 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu jam buvo pareikÅ¡tos pastabos tik dėl taksi automobilio apipavidalinimo, ir jokių pastabų dėl neįjungto taksometro pareikÅ¡ta nebuvo. Kaip teigia T. R. tai įrodo 2015 m. gegužės 24 d. suraÅ¡ytas patikrinimo aktas, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad suraÅ¡ytas dėl netinkamo taksi automobilio apipavidalinimo, o tik pabaigoje paraÅ¡ytas vienas labai trumpas sakinys: „Keleivę taksi vairuotojas vežė neįjungęs taksometro".

T. R. nurodo, kad jam nebuvo duota susipažinti su patikrinimo aktu, jame nėra įraÅ¡yti kiti dalyvavę asmenys, tame tarpe ir keleivė, bei policijos darbuotojas. Be to, kaip teigia apeliantas byloje pridėtos nuotraukos, dėl automobilio iÅ¡orės apžiÅ«ros, tačiau nėra nei vienos nuotraukos, dėl taksometro parodymų. Apeliantas mano, kad jei bÅ«tų buvęs užfiksuotas pažeidimas, jog jis keleivė vežė su neįjungtu taksometru, jam nebÅ«tų buvę leista toliau jÄ vežti, tačiau tokio draudimo nebuvo.

Liudytojas R. Pocius teismo posėdžio metu parodė, kad sustabdžius automobilį jis automobilį pradėjo fotografuoti, kadangi jis neatitiko taksi automobilio apipavidalinimo reikalavimų. Priėjęs kolega K. Grauslys pasakė, kad automobilis neturi taksometro. Jis priėjęs pamatė, kad taksometras buvo uždengtas specialiu dangteliu, jį pakėlus, taksometras rodė laikÄ . Keleivė sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, jai buvo iÅ¡kviestas kitas automobilis. Patikrinimo aktÄ surašė po reido, kad negaiÅ¡ti laiko.Liudytojas K.

Grauslys teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gegužės 24 reido metu tikrino taksi automobilius. Apie 0.45 val. pastebėjo važiuojantį taksi automobilį, kurio plafonas buvo degantis, o pagal taisykles tai reiÅ¡kia, kad neįjungtas taksometras. Sustabdžius automobilį, pastebėjo, kad nėra taksometro, vairuotojas atidarė dangtelį ir jis pamatė neįjungtÄ taksometrÄ . 2015 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. 856 nurodytas tikrinamas automobilis Lexus T12940, akte nurodyta, kad taksi paslaugos teikiamos su nepilnu apipavidalinimu, bei, kad keleivę taksi automobilis vežė su neįjungtu taksometru.

Nurodyta, kad pridedama 1 foto. Pateiktose nuotraukose užfiksuota automobilio iÅ¡orė.Taigi iÅ¡ Å¡ių pateiktų skirtingų duomenų neaiÅ¡ku, ar taksi vairuotojas T. R. keleivę vežė įjungtu taksometru, ar jo nebuvo įjungęs. Nei Institucijos atstovai, nei apeliantas, nei teismai nėra specialistai vertinti taksometro veikimo techninių galimybių, o Institucija, kuri turi įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimo padarytÄ nepateikė jokių duomenų apie taksometro naudojimo taisykles ir jo technines galimybes.

Be to priimant sprendimÄ buvo remtasi vien tik dviejų liudytojų parodymais, kurie tuo metu dalyvavo reide ir tikrino taksi automobilius, kai tuo metu tikrinant minimÄ taksi automobilį dalyvavo ir policijos pareigÅ«nas, bei keleivė. Nebuvo aiÅ¡kintasi dėl taksi keleivės įlaipinimo ir paslaugų teikimo – ar taksi buvo kviečiamas skambinant operatoriui, ar buvo fiksuoti duomenys apie keleivio marÅ¡rutÄ , ar duomenys dispečerinėje fiksuoja taksometro ar plafono veikimÄ . Taigi, apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė tinkamai neiÅ¡tyręs visų bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių.

Tinkamai neiÅ¡tyrus bei motyvuotai neįvertinus duomenų, negali bÅ«ti konstatuojama, jog tinkamai yra atskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad kai iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant T.

R. administracinio teisės pažeidimo bylÄ apylinkės teisme nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, neiÅ¡tirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbÅ«s bylos baigčiai, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grÄ Å¾intina tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį ir T.

R. administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                     Savinijus Katauskas