2015-12-08 Nr. AB-23777-3-63-3-01601-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2008-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01601-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. P. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovo J. P. (toliau – ir atsakovas) 639,06 Lt (185,08 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovui nuosavybės teise priklausė butas adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Atsakovas nesumokėjo 185,08 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu (b. l. 24–27) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 144 Eur (500,31 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Teismas atmetė prašymo dalį dėl 40,18 Eur (138,75 Lt) vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.

Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad atsakovui priklausė nuosavybės teise butas adresu: (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis gyvenamoji, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo, rėmėsi LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2143/2012 ir kt., vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas iš byloje esančios pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos nustatė, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., už 2009 m. trečiąjį ketvirtį iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), 2009 m. rugpjūčio 2 d. (už 2009 m. trečiąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d. ir gegužės 2 d., rugpjūčio 2 d.

Pareiškėjo kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 2 d. Vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje dėl 40,18 Eur (138,75 Lt ) priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 144,90 Eur (500,31 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. patenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu.

Vietinės rinkliavos dydis už šį laikotarpį apskaičiuotas teismo sprendime nurodytų parametrų pagrindu pagrįstai, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius ir tai patvirtina pareiškėjo pateiktos pažymos apie ginčo skolą duomenys. Remiantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, priteista suma, kuri yra piniginė prievolė, po litų perskaičiavimo į eurus apvalinama vieno lito tikslumu, paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitus.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 31–33) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, iš dalies tenkindamas prašymą, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tad tikėtina, kad atsakovas neneigia pareiškėjo prašymo. Senaties terminas rinkliavos išieškojimui turėtų būti nustatytas norminiame akte, reglamentuojančiame vietinės rinkliavos priskaitymus. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nėra numatyti vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminai, todėl reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsniu, kuris nurodo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo J. P. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė MAĮ įtvirtintą penkerių metų senaties terminą.

Dėl senaties termino vietinės rinkliavos priteisimo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).

Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015 ir kt.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 5 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m. Tai ir atlikta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą už 2009 metus, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. priteisti 582,06 Lt vietinės rinkliavos.

Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015), perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir suma apvalinama euro centų tikslumu.

Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus 582,06 Lt sumą į eurus, ji yra lygi 168,58 Eur, kuri ir priteistina.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo J. P. 168,58 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus ir penkiasdešimt aštuonis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius