Legislator Case Law & Legislation
0b926dba-de3e-4bce-a57e-7ee7d218fcc4 AI generated

0b926dba-de3e-4bce-a57e-7ee7d218fcc4 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 0b926dba-de3e-4bce-a57e-7ee7d218fcc4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-468-368/2019 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00082-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.12.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Linos Muchtarovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L.

Legislator headnote

AI generated

0b926dba-de3e-4bce-a57e-7ee7d218fcc4 · Å iaulių apygardos teismas: Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nori patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrÄ jį aukÅ¡tÄ per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas ir Å¡is jos reikalavimas visiÅ¡kai nesuderinamas su atsakovės absoliučia ir Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta bei ginama nuosavybės teise. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovai teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, neleidžia per jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas (pažymėtas plane 1-2) patekti ieÅ¡kovei į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukÅ¡te.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-468-368/2019 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00082-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.12.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Linos Muchtarovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L.

B. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. B. ieÅ¡kinį atsakovams M. ir I. S. dėl valdymo pažeidimų paÅ¡alinimo, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrus. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovus M.

S. ir I. S. paÅ¡alinti kliÅ«tis ieÅ¡kovei L. B. patekti iÅ¡ jai priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu II-5, esančios adresu (duomenys neskelbtini), į atsakovams priklausančiÄ patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, esančiÄ komercinės paskirties pastate adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė įpareigoti atsakovus M. S. ir I. S. paÅ¡alinti kliÅ«tis per jiems priklausančio komercinės paskirties pastato, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, ieÅ¡kovei L.

B. patekti į jai priklausančias antrojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-6, 1-5, 1-4, 1-3, 1-2, 1-1, esančias gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad jai 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 63/95 dalys žemės sklypo ir 4/6 dalys šiame žemės sklype esančio pastato-gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Jai priklausantis pastatas yra pastatytas 1887 metais, o atsakovams – 1900 metais, pastatai yra sublokuoti ir tarpusavyje susisiekiantys.

Dėl to į ieÅ¡kovei priklausančias patalpas antrajame aukÅ¡te, galima patekti iÅ¡ esmės tik vieninteliu bÅ«du – per atsakovams priklausančiÄ iÅ¡ kiemo pusės esančiame priestate įrengtÄ laiptinės patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, palipant esamais laiptais į viršų. Praėjimas laiptais į viršų (laiptų sekcijos, vedančios į ieÅ¡kovės antrÄ aukÅ¡tÄ , pabaigoje), prieÅ¡ pat prasidedant ieÅ¡kovei priklausantiems laiptams yra užkaltas medinėmis plokÅ¡tėmis.

Be to, ieÅ¡kovė remdamasi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 16 fotonuotrauka, teigia, kad yra užkaltos ir durys iÅ¡ atsakovų pusės į laiptinę 1-2 iÅ¡ ieÅ¡kovės patalpų II-5. IeÅ¡kovės vertinimu, tai sudaro kliÅ«tis ieÅ¡kovei pirmiausiai patekti į pačiÄ laiptinę 1-2.

2. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tiek ieÅ¡kovei, tiek ir jiems priklausantys pastatai yra atskiri, jie nėra bendroji nuosavybė ir jiems nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Teigia, kad dėl to jie pažeidimo nepadarė neleisdami vaikščioti ieÅ¡kovei per jiems nuosavybės teisė priklausančias patalpas. Be to, 2017 m. birželio 5 d. TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija yra iÅ¡davusi leidimÄ atlikti kapitalinį jiems nuosavybės teise priklausančio pastato remontÄ .

Prie leidimo esantis projektas nenumato jokio įėjimo per jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Å is leidimas yra įregistruotas VÄ® Registrų centras. IeÅ¡kovė turi galimybę įsirengti laiptus iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, per kuriuos galėtų patekti į pastato antrÄ jį aukÅ¡tÄ . Pastatas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini) atsakovų įsigytas be jokių apribojimų, todėl jokių ieÅ¡kovės teisių nepažeidė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismo vertinimu, ieškovė, pareiškė negatorinį ieškinį, todėl turėjo įrodyti du dalykus:

1) kad ji yra turto savininkas;

2) kad jos teisės yra pažeistos (CK 4.98 straipsnis). Ir nors ieÅ¡kovė nurodė, kad ji negali patekti į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ , todėl jos teisės yra pažeistos ir prašė įpareigoti atsakovus juos paÅ¡alinti, tačiau teismas laikė, jog ieÅ¡kovė nenurodė, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti paÅ¡alinti tie pažeidimai. Be to, teismas byloje netgi nenustatė, kad atsakovai be teisinio pagrindo bÅ«tų uždraudę ieÅ¡kovei patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrÄ jį aukÅ¡tÄ .

5. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nori patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrÄ jį aukÅ¡tÄ per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas ir Å¡is jos reikalavimas visiÅ¡kai nesuderinamas su atsakovės absoliučia ir Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta bei ginama nuosavybės teise. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovai teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, neleidžia per jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas (pažymėtas plane 1-2) patekti ieÅ¡kovei į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukÅ¡te.

6. Teismas akcentavo, kad vien tik ieÅ¡kovės II aukÅ¡to plane pavaizduota laiptų dalis nesukuria teisės naudoti kitam asmeniui priklausančia nuosavybės teisės dalimi nesant nustatytų apribojimų, t. y. servitutų ir pan., o esantys daiktinių teisių apribojimai nesusiję su ieÅ¡kovės teisės praplečiančiu turiniu nagrinėjamos bylos kontekste. Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovės teisių pažeidimo turinio nesuponuoja ir aplinkybė, kad prieÅ¡ tai buvę savininkai, minėtais laiptais, patekdavo į antrÄ jį aukÅ¡tÄ .

Dėl ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė kitaip negali patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukÅ¡te kaip tik naudodamasi laiptais patenkant į atsakovams nuosavybes teise priklausančias patalpas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas reikÅ¡ti ne negatorinį ieÅ¡kinį, o kitais bÅ«dais ginti savo teises. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu apeliantė L. B. praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo Å¡alis siejančius teisinius santykius. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ vertino per negatorinio ieÅ¡kinio institutÄ , kai tuo tarpu turėjo vertinti per posesorinio ieÅ¡kinio institutÄ . Teismas pažeidė aiÅ¡kiÄ CPK 422 str. 1 dalies nuostatÄ , kad nagrinėdamas bylÄ dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas iÅ¡siaiÅ¡kina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktÄ , nesiaiÅ¡kindamas nei atsakovo teisės į daiktÄ , nei jo geros valios.

IeÅ¡kovė įsigijo savo patalpas (adresu: duomenys neskelbtini) penkiais mėnesiais anksčiau, nei atsakovai (adresu: duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ir jos atstovas turėjo faktinę galimybę patekti į jai priklausančias antrojo aukÅ¡to patalpas per Å¡iuo metu atsakovams priklausančiÄ patalpÄ 1-2, tiek iki ieÅ¡kovams jÄ Ä¯sigyjant, tiek tam tikrÄ laikotarpį po to ir faktiÅ¡kai į patalpas pateko. Pats atsakovas teismo 2018‑04‑01 posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovės tėvu buvo apžiÅ«rėti ieÅ¡kovei priklausančių patalpų antrame aukÅ¡te, ir kad vėliau bÅ«tent jis užkalė duris, motyvuodamas tuo, jog jos yra jo žemėje, jo privačioj nuosavybėj, kad laiptais nevaikščiotų paÅ¡aliniai asmenys, taip pat ir į ieÅ¡kovės nuosavybę, nes jam galėtų kilti atsakomybė dėl savo turto nepriežiÅ«ros.

Abejų durų užkalimo faktÄ Ä¯rodo ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 7.2. Atsakovų deklaruoti ketinimai, t. y. kad laiptinėje nevaikščiotų paÅ¡aliniai asmenys, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Bet kokiu atveju atsakovai iÅ¡ esmės į ieÅ¡kinį atsikirtinėjo tokio pobÅ«džio bylose nereikÅ¡mingomis aplinkybėmis apie jų nuosavybės teisę ir įformintų nuosavybės apribojimų nebuvimÄ . Posesorinis ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti atmestas, tik ieÅ¡kovams įrodžius, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės faktinio valdymo teisė atsirado neteisėtai iÅ¡ atsakovų valdymo (CK 4.35 str. 2 d.), tačiau atsakovai tokios aplinkybės neįrodinėjo, be to, pagal bylos aplinkybes, tokia situacija neįmanoma, kadangi atsakovai dabar jiems priklausančias patalpas įgijo praėjus penkiems mėnesiams po to, kai savo patalpas įgijo ieÅ¡kovė.

Byloje buvo įrodytos (taip pat pačių atsakovų pripažintos) bÅ«tinos posesorinio ieÅ¡kinio tenkinimui sÄ lygos, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šį institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir todėl priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ .

8. Atsiliepimu atsakovai M. ir I. S. praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo pareiÅ¡kusi posesorinį ieÅ¡kinį remiantis CPK 422 straipsniu, tačiau posesoriniu ieÅ¡kiniu yra siekiama ginti teisėto valdytojo ar savininko, kurio valdymÄ pirmiausia pažeidė ieÅ¡kovė, interesus.

Leidus panaudoti valdymo gynimo procese petitorinio pobÅ«džio atsikirtimÄ , teismas neiÅ¡vengiamai turės nagrinėti ne tik valdymo pažeidimo fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , bet ir valdymo teisėtumo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti dvi aplinkybes: pirma, ar ieÅ¡kovė yra paskutinis daikto - ginčo patalpų, valdytoja; antra, ar atsakovai pažeidžia ieÅ¡kovės valdymÄ . IeÅ¡kovės pastatas pastatytas 1887 metais, atsakovų pastatas pastatytas 1990 metais. Tai yra visiÅ¡kai atskiri pastatai, kurie niekada nebuvo įregistruoti kaip bendra nuosavybė, nei vienam iÅ¡ pastatų niekada nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka.

IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o atsakovams priklausantis pastatas buvo rekonstruojamas 2 kartus: 1993 metais ir 2007 metais, niekur neįregistruotas ir galimai savavaliÅ¡kai karo metu įrengtas praėjimas tarp dviejų pastatų pastatams privatizavus buvo panaikintas. Jokių servitutų nei pastatams, nei žemės sklypui niekada nebuvo įregistruota. Beveik neiÅ¡likusiais laiptukais atsakovams priklausančio pastato (adresu: duomenys neskelbtini) naudojosi tik pastato buvę savininkai ir tik patekimui į minėto pastato 2-jį aukÅ¡tÄ . 8.2.

IeÅ¡kovė galėjo teisėtai valdyti atsakovų pastate beveik neiÅ¡likusius laiptus tik tuo atveju, jei ji bÅ«tų Å¡ios patalpos savininkė arba turėtų jų savininkų sutikimÄ . Tokio sutikimo ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė. Kadangi nei atsakovai, nei buvę atsakovams nuosavybes teise priklausančio pastato savininkai ieÅ¡kovei jokio sutikimo naudotis nei pastate esančiais laiptais, nei kitomis patalpomis suteikę nėra, todėl tai paneigia ir antrÄ jÄ ieÅ¡kovės ginčo objekto teisėto valdymo galimybę.

Tai implikuoja, kad ieÅ¡kovė ginčo patalpų valdymÄ iÅ¡ atsakovų norėjo atimti neteisėtai, remiantis kuo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ginčo objekto valdymas nebuvo pažeistas, o tai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų posesorinio ieÅ¡kinio patenkinimui. 8.3. IeÅ¡kovės nurodomas patekimas į savo pastatÄ per atsakovų pastatÄ visiÅ¡kai neatitinka pastato kapitalinio remonto projekto, kuris dar 2008 metais buvo suderintas su TelÅ¡ių miesto architektu, bei TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija, be to toks ieÅ¡kovės pageidavimas sugadintų atsakovų pastato estetinį vaizdÄ , kainuotų neproporcingai brangiai, bei neabejotinai sukeltų nepatogumų atsakovams, ženkliai pablogintų jų padėtį, nes prieÅ¡ingai nei yra dabar, atsirastų bendro naudojimo patalpa (laiptinė), sumažėtų naudingas plotas, kas neiÅ¡vengiamai sukeltų ginčų ir konfliktų ateityje.

IeÅ¡kovės iÅ¡sivaizduojamas patekimo bÅ«das į savo pastato 2-jį aukÅ¡tÄ per atsakovų pastato patalpas yra neracionalus ir nelogiÅ¡kas, neatitinka Å¡alių interesų gynimo bei derinimo principų. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nėra techninių galimybių įrengti laiptus tikslu patekti iÅ¡ savo pastato 1-jo aukÅ¡to į savo pastato 2-jo aukÅ¡to patalpas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 9.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovus leisti jai netrukdomai naudotis atsakovams nuosavybės teise priklausančia patalpa, kad galėtų pateikti į jai nuosavybės teise priklausančiÄ patalpÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė savo pozicijÄ grindžia tuo, jog ji pareiÅ¡kė ne negatorinį, o posesorinį ieÅ¡kinį, todėl teismas nagrinėdamas bylÄ dėl valdymo pažeidimo fakto, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktÄ , nesiaiÅ¡kindamas nei atsakovo teisės į daiktÄ , nei jo geros valios. IeÅ¡kovė teigia, jog ji įsigijo savo patalpas (adresu: duomenys neskelbtini) penkiais mėnesiais anksčiau, nei atsakovai (adresu: duomenys neskelbtini) ir ji bei jos atstovas turėjo faktinę galimybę patekti į jai priklausančias antrojo aukÅ¡to patalpas per Å¡iuo metu atsakovams priklausančiÄ patalpÄ 1-2, tiek iki ieÅ¡kovams jÄ Ä¯sigyjant, tiek tam tikrÄ laikotarpį po to ir faktiÅ¡kai į patalpas pateko.

Atsakovės nuomone, byloje buvo įrodytos (taip pat pačių atsakovų pripažintos) bÅ«tinos posesorinio ieÅ¡kinio tenkinimui sÄ lygos, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šį institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir todėl priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ .

12. Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklauso žemės sklypo dalis su pastatais, esančiais (adresu: duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 36–37), o atsakovams komercinės paskirties pastatas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32–33). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių I aukÅ¡to ir II aukÅ¡to patalpų plano (e. b. l. 44–45), laiptai atvaizduoti tik antrame aukÅ¡te iÅ¡ patalpos 1–6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2019 m. balandžio 1 d. atlikus vietos apžiÅ«rÄ nustatyta, kad, minėtame plane atvaizduoti laiptai, esantys prie ieÅ¡kovei priklausančios patalpos 1–6, veda į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas pažymėtas pirmo aukÅ¡to plane 1–2 (e. b. l. 29).

14. IeÅ¡kovės teigimu, ji negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrÄ jį aukÅ¡tÄ , nes patekimas į jį veda per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Dėl to ieÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti kliÅ«tis, kurios trukdo jai patekti į antrÄ jį aukÅ¡tÄ . Apeliantės įsitikinimu, ji pareiÅ¡kė posesorinį ieÅ¡kinį, todėl teismas, nagrinėdamas bylÄ turėjo remtis tik paskutiniu valdymo bei jo pažeidimo faktu, nesiaiÅ¡kindamas nei atsakovo teisės į daiktÄ , nei jo geros valios. Su tokiais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija nesutinka.

15. Pagal CK 4.22 straipsnį daikto valdymas nelaikomas savarankiÅ¡ka daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitÄ asmenį. CPK 422 straipsnio 1 dalis apibrėžia įrodinėjimo, pareiÅ¡kus posesorinį ieÅ¡kinį, ribas. Å ioje nuostatoje yra įtvirtinta, kad nagrinėdamas bylÄ dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas iÅ¡siaiÅ¡kina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktÄ , nesiaiÅ¡kindamas nei atsakovo teisės į daiktÄ , nei jo geros valios.

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis bei liudytojų Z. J. ir M. Š. paaiškinimais nustatė, kad niekas praėjimu patalpa 1-2 daugiau nei 10 metų nesinaudojo ir jų nevaldė, juo labiau ja nesinaudojo ir pati ieškovė, nes laiptai praktiškai neišlikę. Be to, 2019-04-04 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas atkreipė šalių dėmesį, kad durys (kažkada naudotos praėjimui) net iš ieškovės pastato pusės užkaltos ir uždengtos poliesteroliu.

Taigi, nesant nustatyto ieÅ¡kovės faktinio valdymo fakto, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiÅ¡ku iÅ¡ ko ieÅ¡kovė kildina pažeidimo faktÄ . Tokiu atveju, apeliacinio teismo nuomone, nėra sÄ lygų posesoriniam ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti.

16. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 4.34 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamÄ valdymÄ ir atnaujinti atimtÄ valdymÄ . CK 4.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valdymas gali bÅ«ti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktÄ ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktÄ ; valdymo pažeidimas gali pasireikÅ¡ti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui, o CK 4.35 straipsnio 2 dalyje - kad valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus valdymo pažeidimo požymius, jeigu asmuo, nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad bÅ«tent iÅ¡ jo ir neteisėtai atsirado pareiÅ¡kėjo valdymas.

17. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 4.35 straipsnio 2 dalį, CPK 422 straipsnio 1 dalies kontekste, laikytina, jog CK 4.35 straipsnio 2 dalies nuostata kuria teisinę fikcijÄ , t. y. numato atvejį, kai valdymo pažeidimo požymiai nustatyti, bet tai valdymo pažeidimu nelaikoma. Ä®tvirtinus galimybę posesoriniame procese panaudoti atsikirtimÄ , kad ieÅ¡kovės valdymas buvo įgytas iÅ¡ atsakovų neteisėtai, yra siekiama ginti teisėto valdytojo ar savininko, kurio valdymÄ pirmiausia pažeidė ieÅ¡kovė, interesus, t. y. Å¡i norma svarbi situacijose, kai savavaliÅ¡kai valdymÄ atima atsakovas, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas pats neteisėtai atėmė valdymÄ . Teisės doktrinoje akcentuojama, jog leidus panaudoti valdymo gynimo procese petitorinio pobÅ«džio atsikirtimÄ , teismas neiÅ¡vengiamai turi nagrinėti ne tik valdymo pažeidimo fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , bet ir valdymo teisėtumo klausimÄ .

18. Visgi, kaip ir minėta Å¡ios nutarties 15 punkte, nesant nustatyto ieÅ¡kovės valdymo fakto bei sÄ lygų posesoriniam ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovės reikalavimas vertintinas ne per posesorinio, o per negatorinio ieÅ¡kinio (CK 4.98 straipsnis) institutÄ , kas reiÅ¡kia, jog tuo pačiu yra analizuotinas ir valdymo teisėtumo klausimas.

19. Pagal kasacinio teismo praktikÄ daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis (ar ketinantis pažeisti) asmuo elgiasi neteisėtai. Å iuo atveju ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu savininko teises suvaržęs (ar pageidaujantis/ketinantis suvaržyti) asmuo įrodo, kad jis elgiasi teisėtai, tai reiÅ¡kia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebÅ«tų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtÄ 2019 m. balandžio 15 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieÅ¡kovė – asmuo pageidaujantis suvaržyti atsakovų teises, elgiasi teisėtai. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad ji negali patekti į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ , todėl jos teisės yra pažeistos ir praÅ¡o įpareigoti atsakovus juos paÅ¡alinti, tačiau pirma, nenurodo, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti paÅ¡alinti tie pažeidimai. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai be teisinio pagrindo bÅ«tų uždraudę ieÅ¡kovei patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrÄ jį aukÅ¡tÄ .

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nori patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrÄ jį aukÅ¡tÄ per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Å is jos reikalavimas visiÅ¡kai nesuderinamas su atsakovų absoliučia ir Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta bei ginama nuosavybės teise. Dėl to konstatuotina, kad atsakovai teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, neleidžia per jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas (pažymėtas plane 1-2) patekti ieÅ¡kovei į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukÅ¡te.

21. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės teisių pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su prieÅ¡ingos Å¡alies, t. y. atsakovų veiksmų neatitiktimi teisei, tačiau ieÅ¡kovė tokių veiksmų nenurodė ir jų nebuvo nustatyta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, Å¡iuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien tik ieÅ¡kovės II aukÅ¡to plane pavaizduota laiptų dalis nesukuria teisės naudoti kitam asmeniui priklausančia nuosavybės teisės dalimi nesant nustatytų apribojimų.

Bylos duomenys: 2019-01-22 VĮ Registrų centro išrašas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyriaus 2019-03-01 raštas bei Telšių rajono savivaldybės Statybos ir urbanistikos bei Architektūros skyriaus atstovės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus ir VĮ Registrų centro atstovių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovams M. ir I. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. nei žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei komercinės paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (adresu: duomenys neskelbtini), jokių servitutų, kuriais gali naudotis ieškovė, įregistruota nėra.

O ieÅ¡kovės pateiktame VÄ® Registrų centro 2017-12-07 duomenų banko iÅ¡raÅ¡e apie ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) 6.1 – 6.3 punktuose nurodyti daiktinių teisių apribojimai nesusiję su ieÅ¡kovės teisės praplečiančiu turiniu nagrinėjamos bylos kontekste. Minėti servitutai papildomų teisių, kurios leistų ieÅ¡kovei patekti į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, nesuteikia. Paminėtina ir tai, kad nei atsakovai, nei buvę atsakovams nuosavybes teise priklausančio pastato savininkai ieÅ¡kovei jokio sutikimo naudotis nei pastate esančiais laiptais, nei kitomis patalpomis suteikę nėra, todėl apeliacinio teismo nuomone, ieÅ¡kovės teiginys, kad yra pažeidžiamas jos teisėtas valdymas ginčo objekte, atmestinas kaip nepagrįstas.

Svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovės nurodomas patekimas į savo pastatÄ per atsakovų pastatÄ visiÅ¡kai neatitinka pastato kapitalinio remonto projekto, kuris dar 2008-04-01 buvo pradėtas rengti ir galutinai derintas su TelÅ¡ių miesto architektu, bei TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija 2017-06-08 iÅ¡duodant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) leidimÄ , rekonstrukcijai.

22. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant byloje įrodymų apie ieÅ¡kovės teisėtÄ valdymÄ ir jo pažeidimÄ , pripažintina, jog ieÅ¡kovė egzistuojančio valdymo pažeidimo neįrodė, todėl apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo vertinti padarytų iÅ¡vadų kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

23. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atmetus apeliantės L. B. apeliacinį skundÄ iÅ¡ jos priteistinos atsakovų I. S. ir M. S. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (1000 Eur) apeliacinės instancijos teisme. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų 00 ct) turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atsakovų I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai Egidijus Mockevičius Rasa BartaÅ¡ienė Lina Muchtarovienė