0b91f076-aef6-47ca-bf6e-482ae1ef6f5f · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1433-803/2019                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34342-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto bankas, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

G. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto bankas, T. K., J. L., J. L., S. Č., E. S., V. P., A. S. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys V. G., A. L., O. L., R. K., K. P., G. D., K. D., A. D., I. P., V. P., D. P., A. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovui ir atsakovams: T. K., J. L., S. Č., V. P., A. S., valstybei, atstovaujamai VÄ® Turto bankas, priklausantį turtÄ tokiu bÅ«du: 1.1. priteisti ieÅ¡kovui atsakovei T.

K. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 992/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei T. K. 3848,96 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei T. K. priklausiusiÄ turto dalį; 1.2. priteisti ieÅ¡kovui atsakovui J. L. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 134/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui J. L. 519,92 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovui J.

L. priklausiusiÄ turto dalį; 1.3. priteisti ieÅ¡kovui atsakovui S. Č. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 515/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui S. Č. 1998,20 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovui S. Č. priklausiusiÄ turto dalį; 1.4. priteisti ieÅ¡kovui atsakovei V. P. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 360/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei V.

P. 1396,80 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei V. P. priklausiusiÄ turto dalį; 1.5. priteisti ieÅ¡kovui atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto bankas, priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto bankas, 2068,04 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei Lietuvos Respublikai priklausiusiÄ turto dalį; 1.6. priteisti ieÅ¡kovui atsakovui A.

S. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 200/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui A. S. 776,00 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovui A. S. priklausiusiÄ turto dalį.

2. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bendrai 996,31 Eur sumai.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad 1992 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto privatizavimo komisija iÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimus fizinių asmenų grupei: G. G., V. G., A. L., V. G., T. K., V. P., J. L., S. Č., V. P., O. L., V. D., A. S., kurių pagrindu nurodyti asmenys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis paslaugų paskirties negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ kirpyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato plane pažymėtÄ 1A16/t (patalpos nuo 62-1 iki 62-8), esančiÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpa).

Ieškinio pateikimo dienai atitinkamam bendraturčiui priklauso ši Patalpų dalis (Patalpos bendras plotas – 80,24 kv.m.): G. G. – 4667/10000 dalis arba 37,44 kv.m.; V. G. – 1096/10000 dalis arba 8,79 kv.m.; A. L. – 394/10000 dalis arba 3,16 kv.m.; O. L. – 315/10000 dalis arba 2,53 kv.m.; V. G. – 333/10000 dalis arba 2,67 kv.m.; T. K. – 992/10000 dalis arba 7,96 kv.m.; V. P. – 463/10000 dalis arba 3,72 kv.m.; J. L. – 134/10000 dalis arba 1,08 kv.m.; S. Č. – 515/10000 dalis arba 4,13 kv.m.;

V. P. – 360/10000 dalis arba 2,89 kv.m.; V. D. (G.) – 533/10000 dalis arba 4,28 kv.m.; A. S. – 200/10000 dalis arba 1,60 kv.m. Patalpos vidutinė rinkos vertė ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ yra 38800 EUR. Nuo nuosavybės teisių į PatalpÄ Ä¯gijimo nei ieÅ¡kovas, nei tretieji asmenys: V. G., A. L., O. L. nėra bendravę su atsakovais ir atskirai kiekvienu iÅ¡ atsakovų tiesiogiai, taip pat nei vienas iÅ¡ atsakovų niekada nėra buvę Patalpoje, niekada nesikreipė į ieÅ¡kovÄ ir/ar nurodytus trečiuosius asmenis dėl jų, kaip Patalpos bendraturčių, teisių įgyvendinimo.

Nei vieno iÅ¡ atsakovų surasti nepavyko. Nuo 1992 m., kuomet proceso Å¡alys įgijo nuosavybės teises į Patalpas tik ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys: V. G., A. L., O. L. faktiÅ¡kai įgyvendina Patalpos savininko/savininkų teises, t.y. tik ieÅ¡kovas ir nurodyti tretieji asmenys bendru sutarimu sprendžia klausimus susijusius su Patalpos valdymu ir naudojimu pagal paskirtį. Tik ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys - V. G., A. L., O. L. nuo nuosavybės teisių į PatalpÄ Ä¯gijimo, bendro susitarimo pagrindu, įgyvendina Patalpos bendraturčių pareigÄ iÅ¡laikyti PatalpÄ , atlikti Patalpos einamÄ jį ir/ar kapitalinį remontÄ .

Nei vienas iÅ¡ atsakovų nuo nuosavybės teisių į atitinkamÄ Patalpos dalį įgijimo momento iki Å¡io procesinio dokumento pateikimo, t.y. daugiau nei 25 metus, nėra mokėjęs jokių Patalpos iÅ¡laikymo ir iÅ¡saugojimo mokesčių ir/ar iÅ¡laidų, taip pat nėra jų kompensavęs ieÅ¡kovui ir/ar nurodytiems tretiesiems asmenims. Objektyviai nesant galimybės susisiekti su atitinkamu atsakovu ir bendrai su visais atsakovais, taip pat kiekvienam iÅ¡ atsakovų tiek atskirai, tiek kartu neįgyvendinant savininko teisių, ieÅ¡kovas ir/ar tretieji asmenys - V.

G., A. L., O. L. neturi galimybės įgyvendinti teisės pirmumo teise įsigyti kito bendraturčio perleidžiamÄ Patalpos dalį, taip pat perleisti savo dalį kitiems asmenims, priimti ir įgyvendinti sprendimus susijusius su racionaliu Patalpos naudojimu, tame tarpe ir sprendimus dėl Patalpos paskirties pakeitimo, adreso suteikimo, kitų Patalpos naudojimo sÄ lygų. Kadangi nei vienas iÅ¡ atsakovų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti PatalpÄ bei objektyviai nėra galimybės surasti atsakovus/bet kurį iÅ¡ atsakovų, iÅ¡ esmės pažeidžiami ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų:

V. G., A. L., O. L. interesai tik pastariesiems apmokant visas Patalpos išlaikymo išlaidas bei nesant jokios realios tikimybės, jog patirti nuostoliai atsakovų kada nors bus atlyginti.

4. Proceso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos Patalpos padalijimas natūra būtų galimas tik tokiu atveju, jei ši Patalpa teisiškai galėtų būti padalinta į atskirus nekilnojamuosius daiktus be neproporcingos žalos jos paskirčiai. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad 80,24 kv.m. bendro ploto Patalpoje, atsakovų nuosavybės teisių dalys sudaro nuo 1,08 kv.m. iki 7,98 kv.m., šios dalys atskirai negali būti ne tik racionaliai naudojamos, bet ir negali būti padalijamos natūra suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus.

IeÅ¡kovo nuomone, Patalpos atidalijimas tarp bendraturčių, kuris atitiktų proporcingumo, protingumo, lygiateisiÅ¡kumo principus, taip pat užtikrintų ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų - V. G., A. L., O. L. interesus, leistų racionaliai naudoti ir valdyti PatalpÄ , taip pat leistų ieÅ¡kovui ir minėtiems tretiesiems asmenims įgyvendinti savo, kaip turto savininkų, teises, Å¡iuo atveju įmanomas ieÅ¡kovui priteisiant natÅ«ra atsakovams priklausančias Patalpos dalis bei tuo pačiu įpareigojant (priteisiant) ieÅ¡kovÄ atsakovams iÅ¡mokėti pinigines kompensacijas.

Tokiu bÅ«du, priteisus natÅ«ra ieÅ¡kovui atsakovams priklausančias Patalpos dalis, ieÅ¡kovas įpareigotinas atsakovams sumokėti piniginę kompensacijÄ bendrai 13696,40 Eur sumai.

5. Atsakovę valstybę atstovaujanti VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad VÄ® Turto bankas nėra gavęs jokios informacijos apie palikėjų L. P., V. G., V. D. (G.) palikimo perėjimÄ valstybei. Tikėtina, kad įpėdiniai yra priėmę palikimÄ po nurodytų asmenų mirčių, faktiÅ¡kai pradėję paveldimÄ turtÄ valdyti. Tuo atveju, jei įpėdiniai atsisakys jiems priklausančio palikimo, valstybė neprieÅ¡taraus dėl palikimo priėmimo. VÄ® Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ privačių asmenų nuosavybėn gali perleisti tik vieÅ¡o aukciono bÅ«du, todėl ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ ir iÅ¡mokant valstybei piniginę kompensacijÄ bÅ«tų pažeista imperatyvi valstybės turto perleidimo tvarka.

6. Trečiasis asmuo V. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

7. Kiti tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.

8. A. E. S., J. L., T. K., J. L., S. Č., V. P., A. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

9. Teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimis patvirtintos: tarp ieÅ¡kovo G. G. ir atsakovės J. L. sudaryta taikos sutartis bei tarp ieÅ¡kovo G. G. ir atsakovo E. S. sudaryta taikos sutartis, Å¡ios civilinės bylos Nr. e2-1839-779/2018 dalys dėl ieÅ¡kovo G. G. pareikÅ¡tų reikalavimų atsakovams E. S. ir J. L. nutrauktos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: 10.1. priteisė ieÅ¡kovui atsakovei T. K. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 992/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės T.

K. naudai 3848,96 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei T. K. priklausiusiÄ turto dalį; 10.2. priteisė ieÅ¡kovui atsakovui J. L. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 134/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo J. L. naudai 519,92 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovui J. L. priklausiusiÄ turto dalį; 10.3. priteisė ieÅ¡kovui atsakovui S. Č. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 515/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo S. Č. naudai 1998,20 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovui S. Č. priklausiusiÄ turto dalį; 10.4. priteisė ieÅ¡kovui atsakovei V.

P. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 360/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės V. P. naudai 1396,80 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei V. P. priklausiusiÄ turto dalį; 10.5. priteisė ieÅ¡kovui atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto bankas, priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto bankas, naudai 2068,04 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto bankas, priklausiusiÄ turto dalį; 10.6. priteisė ieÅ¡kovui atsakovui A.

S. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 200/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo A. S. naudai 776,00 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovui A. S. priklausiusiÄ turto dalį. 10.7. priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. S., S. Č.,T. K., J. L., V. P., valstybės, atstovaujamos VÄ® Turto bankas, 996,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai. 10.8. priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A.

S., S. Č., T. K., J. L., V. P. 216,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

11. Teismas nustatė, kad negyvenamoji patalpa-kirpykla, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovui G. G. (4667/10000 dalys), atsakovams V. G. (1096/10000 dalys), A. L. 9394/10000 dalys), V. G. (333/10000 dalys), A. S. (200/10000 dalys), S. G. (515/10000 dalys), V. D. (533/10000 dalys), T. K. (992/10000 dalys), V. P. (463/10000 dalys), J. L. (134/10000 dalys), V. P. (360/10000), O. L. (315/10000 dalys). (duomenys neskelbtini) mirė V. S.. (duomenys neskelbtini) mirė M.

S.. Ä®siteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-18610-809/2018 nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kad M. S. po V. G. mirties priėmė V. G. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti bei kad E. S. po M. S. priėmė atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. (duomenys neskelbtini) mirė V. P., kurio palikimÄ priėmė I. P.. Ä®siteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13752-863/2018 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J.

L. po L. P. mirties priėmė L. P. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. (duomenys neskelbtini) mirė V. D.. Testamentų registre nėra duomenų apie tai, kad V. D. įpėdiniai bÅ«tų kreipęsi į notarÄ dėl jos palikimo priėmimo ar kreipęsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad jie priėmė V. D. palikimÄ pradėję faktiÅ¡kai valdyti V. D. turtÄ , nustatymo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina, teismas konstatavo, kad valstybė priėmė V.

D. palikimÄ , įskaitant 533/100 dalis negyvenamosios paskirties patalpos – kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nustatė, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objekto dalys, kurių plotai siekia nuo 1,08 kv. m. iki 7,96 kv. m., todėl sprendė, kad siekiant patalpÄ atidalyti natÅ«ra, t.y. sukuriant 7 savarankiÅ¡kus atskirus nekilnojamojo turto objektus, bÅ«tų padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai, atskirų patalpų nebÅ«tų galima racionaliai naudoti pagal paskirtį, iÅ¡ esmės iÅ¡nyktų patalpų, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, panaudojimo galimybė. Teismas taip pat nurodė, kad įrodymų, jog daikto atidalijimo bÅ«das natÅ«ra yra įmanomas, atitiktų racionalaus naudojimosi atskirais nekilnojamaisiais daiktais reikalavimus, į bylÄ nėra pateikta. Nė vienas atsakovas nepasiÅ«lė varianto, pagal kurį bÅ«tų galima daiktÄ padalinti natÅ«ra.

13. Teismas, nustatęs, kad daikto atidalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, sprendė, kad atsakovams priteistina piniginė kompensacija atitinkanti jų dalių vertę. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas nustatė, kad vidutinė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2017-07-03 atlikto masinio vertinimo duomenimis) yra 38 800,00 Eur. Todėl atitinkamai atsakovų dalių vertės sudarytų atitinkamai 3848,96 Eur (T. K.), 519,92 Eur (J. L.), 1998,20 Eur (S. Č.), 1396,80 Eur (V. P.), 2068,04 Eur (valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas), 776,00 Eur (A. S.). Teismas sprendė, kad nurodyto dydžio piniginės kompensacijos atitinka konkrečių atsakovų dalių daikte rinkos vertę, todėl laikytinos pagrįstomis.

14. Teismas nesutiko su VÄ® Turto bankas pateiktu teisės aiÅ¡kinimu, kad bet kokiu atveju, nepaisant turto perėjimo pagrindo (įskaitant turto perėjimÄ teismo sprendimu), valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas privačion nuosavybėn gali pereiti tik aukciono tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad daikto atidalijimas nėra turto perleidimas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo prasme, kadangi taikant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės institutÄ naudojamasi įstatymo suteikta teise bendraturčiams atidalyti turtÄ , o ne siekiama perleisti turtÄ .

15. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu yra Å¡io kodekso ir kitų įstatymų prieÅ¡taravimų, taikomos Å¡io kodekso normos, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Å iuo atveju, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nėra nustatyta speciali tvarka, pagal kuriÄ turėtų bÅ«ti vykdomas atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kai vienu iÅ¡ bendraturčių yra valstybė, CK neįtvirtina, kad daikto atidalijimas, kai vienu iÅ¡ bendraturčių yra valstybė, yra negalimas ar kad tokiems teisiniams santykiams reguliuoti pirmenybė taikoma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui ir jame nustatytai turto perleidimo tvarkai.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, Å¡io straipsnio taikymui nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių subjektų atžvilgiu ir konstatavo, kad CK 4.80 straipsnyje nurodyta atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, pagal kuriÄ , nesant galimybės daiktÄ padalyti natÅ«rÄ , daiktas perduodamas nuosavybės teise vienam iÅ¡ bendraturčių, o kitam – sumokama piniginė kompensacija, taikytina ir tokiu atveju, kai vienas iÅ¡ bendraturčių, kuriam mokėtina piniginė kompensacija, yra valstybė.

17. Remdamasis CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

18. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovų. Kadangi 2018-11-02 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų E. S. bei J. L. sudarytomis taikos sutartimis atsakovė J. L. įsipareigojo kompensuoti ieÅ¡kovui jai tenkančiÄ dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų (96,44 Eur), ir ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo E. S. jam tenkančiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį, likusios ieÅ¡kovui nekompensuotos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 996,31 Eur – priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. S., S. Č., T. K., J. L., V. P., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto bankas.

19. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3,00 Eur) – ir sudaro 260,03 Eur, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, atskaičius atsakovei valstybei tenkančiÄ procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų dalį (43,44 Eur), t.y. iÅ¡ viso 216,69 Eur, priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A.

S., S. Č., T. K., J. L., V. P., valstybės naudai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 20. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto bankas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ , kurioje teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovui atsakovei Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 2068,04 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei – Lietuvos Respublikai priklausiusiÄ turto dalį ir ieÅ¡kinį toje dalyje atmesti.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 20.1. CK 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo (suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai) ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. Tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant jÄ nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė; 20.2. valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ bei sÄ lygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus Å¡ioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti Å¡io turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau - ir Ä®statymas), pagal kurio 2 straipsnio 1 punktÄ disponavimÄ turtu apima teisė turtÄ parduoti, kitaip perleisti, taip pat iÅ¡nuomoti, įkeisti arba kitokiu bÅ«du keisti jo teisinę bÅ«klę.

Pagrindiniai valstybės (savivaldybių) turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn bÅ«dai yra įtvirtinti Å¡io įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei Å¡iame, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra numatyta valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn galimybė atidalijimo, iÅ¡mokant valstybei kompensacijÄ , pagrindu; 20.3. kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų – valstybės (savivaldybės), savitumo ir objekto – valstybės (savivaldybės) turto specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikoma CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iÅ¡ įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus prieÅ¡ingai, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos Å¡vaistyti valstybės ir savivaldybių turtÄ , taip pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011); 20.4.

VÄ® Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ privačių asmenų nuosavybėn perleidžia tik vieÅ¡o aukciono bÅ«du. Nekilnojamojo turto pardavimo kaina aukcione nustatoma pagal individualų vertinimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į vieÅ¡osios nuosavybės teisinių santykių reglamentavimÄ , perleisti privatiems asmenims vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektÄ , atsakovas negali kitaip nei vieÅ¡o aukciono bÅ«du, nes turtas priklausantis valstybei gali bÅ«ti perleidžiamas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos; 20.5. kokio teisės akto pagrindu bus perleista vieÅ¡oji nuosavybė, sprendžia savininkas, Å¡iuo atveju Vyriausybė, suformuodama parduodamo turto teisinį režimÄ ir jo perleidimo bÅ«dÄ .

VÄ® Turto bankas yra vykdančioji institucija ir jai nesuteikta teisė keisti vieÅ¡osios nuosavybės valdomo turto teisinio statuso ir jo perleidimo bÅ«dų; 20.6. pirmosios instancijos teismas, atidalindamas ginčo turtÄ , turto vertę nustatė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (rėmėsi vidutine rinkos verte). Pažymėtina, jog valstybei priklausančio turto kaina privalo bÅ«ti nustatyta tik pagal individualų vertinimÄ , atliktÄ Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Tai yra vienintelis turto vertės nustatymo bÅ«das numatytas Ä®statyme. Turto vertės nustatymas remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kartu su reikalavimu atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turėjo bÅ«ti atmestas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2068,04 Eur kompensacijos dydžio; 20.7. priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai nagrinėjamu klausimu. AnalogiÅ¡kose bylose dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kuomet buvo siekiama atidalinti valstybei priklausantį turtÄ teismai konstatavo, jog įvertinant valstybės (savivaldybių) turto perleidimÄ reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobÅ«dį, atidalijus turtÄ iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturčiui – valstybei, o tuo pačiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisės principas – valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes) (Å iaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-829-856/2017, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1529-273/2014).

Å ios bylos faktinės aplinkybės visiÅ¡kai sutampa tiek su Å iaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. civilinės bylos Nr. 2A-829-856/2017, tiek su Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. civilinės bylos Nr. 2A~1529-273/2014 nustatytomis aplinkybėmis, t. y. minėtose bylose buvo siekiama atidalinti valstybei priklausantį turtÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog minėtų civilinių bylų aplinkybės yra tapačios, be to, nagrinėjamos bylos ir civilinių bylų Nr. 2A-829-856/2017, 2A-1529-273/2014 ratio decidendi visiÅ¡kai sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ bÅ«tina atsižvelgti į teismų pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ analogiÅ¡kose bylose.

Kitu atveju būtų sudarytos prielaidos formuotis nevienodai (nenuosekliai, prieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai.

2. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto bankas, apeliacinį skundÄ atmesti ir atsakovės skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeista bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 21.1. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) nereglamentuoja jokių teisinių santykių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai vienas iÅ¡ bendraturčių yra valstybė/savivaldybė; nereglamentuoja valstybei bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimo (tame tarpe Å¡ių teisių transformavimo/perleidimo) sÄ lygų; nenustato baigtinio sÄ raÅ¡o bÅ«dų, kuriais valstybės turtas gali bÅ«ti perduodamas kitų asmenų nuosavybėn; nukreipia į kitų įstatymų taikymÄ tuo atveju, kai Ä®statymas nenustato atitinkamo valstybei priklausančio turto perleidimo bÅ«do; 21.2. reikalavimu dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nepraÅ¡oma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y.

Å¡iuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į asmeninę. Atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai negauna jokio papildomo turto, iÅ¡skyrus atitinkamÄ to paties turto, kurį valdė bendrai su kitu bendraturčiu, dalį (natÅ«ra ar pinigais), todėl tokie santykiai nėra turto perleidimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Ä®statymo 20 - 21 straipsnio nuostatos; 21.3. Ä®statymui nereglamentuojant valstybei ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo teisinių santykių, nesant kito specialaus įstatymo/teisės akto, ieÅ¡kovo manymu, esamoje situacijoje taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , pasibaigimÄ .

Netaikant CK nuostatų iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigtas bendrosios dalinės nuosavybės instituto taikymas, kai vienas iÅ¡ bendraturčių yra valstybė. Be to, pažeistas ne tik vieÅ¡asis interesas, bet ir kitų bendraturčių teisės ir interesai; 21.4. Ä®statymui nereglamentuojant bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo ir nesant specialaus įstatymo, netaikius CK nuostatų, kai yra visos sÄ lygos atidalinti bendraturčiams priklausančias dalis, iÅ¡ esmės bÅ«tų sudaryta teisiÅ¡kai neapibrėžta padėtis ir užkirstas kelias turto bendraturčiui/bendraturčiams ginti pažeistas teises; 21.5. ieÅ¡kovas pozicijÄ dėl CK normų taikymo susiklosčiusiems teisiniams santykiams grindžia ir CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad jeigu yra Å¡io kodekso ir kitų įstatymų prieÅ¡taravimų, taikomos Å¡io kodekso normos, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Å iuo atveju, Ä®statymas ir joks kitas specialus teisės aktas niekaip nereglamentuoja bendrosios dalinės teisės įgyvendinimo, kai vienas iÅ¡ bendraturčių yra valstybė. Be to, CK nesuteikia pirmenybės taikyti Ä®statymÄ /kitÄ teisės aktÄ , nenustato jokių draudimų ir/ar iÅ¡imčių atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į turto pobÅ«dį (valstybei priklausantis turtas) ir/ar subjektÄ â€“ valstybę CK 4.80 straipsnio 1-2 dalių pagrindu. 21.6. yra pagrindas taikyti CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ atidalijimo bÅ«dÄ , esant visoms atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sÄ lygoms, tuo pačiu nepažeidžiant vieÅ¡ojo intereso, kadangi atsakovei priklausanti turto dalis kompensuojama pinigine iÅ¡moka (turtas natÅ«ra transformuojamas į pinigus); atsakovei priklausanti turto dalis – 4,28 kv.m. patalpos, iÅ¡ esmės negali bÅ«ti atidalinta suformuojant atskirÄ nekilnojamÄ jį turto vienetÄ ; dėl atsakovės, kaip subjekto, specifikos bei esamos turto paskirties (kirpykla) galimai atsakovei priklausanti turto dalis negalės bÅ«ti racionaliai naudojama vieÅ¡am interesui tenkinti; atsakovė turės pareigÄ iÅ¡laikyti, prižiÅ«rėti jai priklausančia turto dalį, realiai neturėdama galimybės racionaliai jÄ naudoti, dėl ko nebus užtikrintas visuomeninės naudos interesas bei pasiekti efektyvaus ir racionalaus turto valdymo reikalavimai; 21.7. prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, vadovaujantis Ä®statymo nuostatomis, valstybei priklausantis turtas gali bÅ«ti perleidžiamas ne tik vieÅ¡o aukciono bÅ«du (21 straipsnis), bet ir kitais Ä®statyme nustatytais atvejais (20 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai), taip pat kitų įstatymų nustatytais bÅ«dais (20 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Å ioje situacijoje, CK nuostatų taikymas susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra grindžiamas Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų kitų įstatymų taikymu, kai turto perleidimas/transformavimas nėra aptartas Ä®statyme ar specialiame teisės akte; 21.8. ieÅ¡kovas, grįsdamas savo reikalavimÄ priteisti atitinkamas kompensacijas atsakovams, pateikė teismui VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡Ä apie nustatytÄ turto rinkos vertę. Teismas priimdamas sprendimÄ Å¡iuo iÅ¡raÅ¡u vadovavosi, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu atitinkančiu procesinės teisės reikalavimus.

Atsakovė gi, nei atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu (atsakovės atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo), nenurodė jokių argumentų dėl kurių, teismas negalėtų vadovautis ieÅ¡kovo pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu ir iÅ¡ esmės nereiÅ¡kė jokių nesutikimo dėl ieÅ¡kovo nurodytos turto vertės ir ieÅ¡kovo atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio. Atsakovė jokių turto vertinimo ataskaitų ar kitų raÅ¡ytinių įrodymų dėl kitokios, nei ieÅ¡kovo pateiktame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodyta turto vertė, nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė; 21.9. atsakovės nurodyti Konstitucinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai (2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, kuriais buvo sprendžiami iki Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkÅ«rimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sÄ jungų valdyto turto klausimai, atitikties LR Konstitucijai“, 2005-08-23 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos <...>“), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-263/2005 (dėl akcijų pirkimo – pardavimo), Nr.3K-3-416/2005 (dėl vieÅ¡ojo pirkimo), Nr.3K-3-237/2011 (dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo) priimti iÅ¡nagrinėjus bylas, kuriose faktinės aplinkybės yra kitokios nei nagrinėjamojoje byloje, todėl teismų sprendimai Å¡iose bylose nėra teismo precedentai, kuriais teismas turėtų remtis priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje; 21.10. vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

IeÅ¡kovo duomenimis, Å¡iuo metu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡nagrinėjęs tik vienÄ civilinę bylÄ , kurioje pareikÅ¡ti reikalavimai dėl savivaldybei ir privačiam asmeniui priklausančio turto atidalijimo CK 4.80 straipsnio 2 dalies pagrindu. Paminėtina, jog Å¡ioje civilinėje byloje (Nr. 3K-3-421/2012) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, jog sprendžiant turto, kurio dalies bendraturtis yra savivaldybė, atidalijimas vykdytinas vadovaujantis CK nuostatomis ir neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymÄ .

Nors Å¡ios bylos ir nagrinėjamos situacijos faktinės aplinkybės yra skirtingos, tačiau minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausias Teismas susiklosčiusiems turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, kai dalis Å¡io turto priklauso savivaldybei, taikė CK nuostatas, o ne Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymÄ . Kasacinis teismas Å¡ioje byloje pripažino, kad iÅ¡ esmės galimas toks atidalijimo bÅ«das, kai bendroji dalinė savivaldybės ir fizinio asmens nuosavybė atidalijama savivaldybei priteisiant fiziniam asmeniui priklausančiÄ bendro daikto dalį, o iÅ¡ savivaldybės priteisiant piniginę kompensacijÄ .

Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija minėtoje byloje tik patvirtina, kad nėra teisinių kliūčių valstybę ar savivaldybę, nors ir atsižvelgiant į jų, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, savitumÄ ir objekto - valstybės (savivaldybės) turto - specifikÄ , laikyti lygiateisiu bendrasavininku sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimu; 21.11. aukÅ¡tesnių teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių taikymas analogiÅ¡kose ar tapačiose bylose nėra suabsoliutintas ir teismas kiekvienoje konkrečioje byloje gali priimti sprendimÄ neatitinkantį aukÅ¡tesnių teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, šį sprendimÄ motyvuodamas.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo priimtÄ sprendimÄ , teismo sprendimas priimtas remiantis teismo vidiniu įsitikinimu, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei vadovaujantis materialinės ir procesinės teisės normomis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo teisės atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovui ir valstybei priklausančias patalpas.

Apeliantė įrodinėja, kad VÄ® Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ privačių asmenų nuosavybėn perleidžia tik vieÅ¡o aukciono bÅ«du (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnis). Be to, Nekilnojamojo turto pardavimo kaina aukcione nustatoma pagal individualų vertinimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Kaip byloje nustatyta, valstybė įgijo 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bÅ«du, mirus V. D.. Teismas sprendė atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® „Turto bankas“, priteisti 2068,04 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui G. G. natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei Lietuvos Respublikai priklausiusiÄ turto dalį.

5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti įvertintas teisinis reguliavimas dėl valstybei priklausančio turto perleidimo. Apeliantė neginčija ieÅ¡kovo teisės atidalinti turtÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atitinkamai 992/10000 dalys, t. y. 7,96 kv. m. (T. K.), 134/10000 dalys, t. y. 1,08 kv. m. (J. L.), 515/10000 dalys, t. y. 4,13 kv. m. (S. Č.), 360/10000 dalys, t. y. 2,89 kv. m. (V. P.), 533/10000 dalys, t. y. 4,28 kv. m. (VÄ® Turto bankas), 200/10000 dalys, t. y. 1,60 kv. m. (A. S.) ginčo patalpų, sprendė, kad patalpÄ atidalyti natÅ«ra negalima.

6. Vienas iÅ¡ bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo bÅ«dų, taip pat vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktÄ , vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensacijÄ pinigais.

7. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai (namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga) negali bÅ«ti atidalyti, iÅ¡skyrus iÅ¡imtį, kurios taikymui bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) atidalijama daikto dalis gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir 2) toks daikto naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. Ši išimtis gali būti taikoma daliai bendrojo naudojimo patalpų, pavyzdžiui, gali būti atidalijama dalis namo rūsio patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors teisė atidalinti patalpas yra reglamentuota privatinės teisės normų, tačiau valstybės turto realizacijai yra taikomos specialios normos, kurios yra imperatyvios ir kurios neveikia bendrasavininkio atidalinimo teisės, tačiau reglamentuoja atskirÄ jos įgyvendinimo mechanizmÄ . Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieÅ¡kovo argumentas, kad įstatymui nereglamentuojant valstybei ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo teisinių santykių, nesant kito specialaus įstatymo/teisės akto, esamoje situacijoje taikytinos Civilinio kodekso nuostatos.

9. Mokslinėje literatÅ«roje nurodoma, kad kiekvienas bendraturtis gali inicijuoti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å iÄ teisę bendraturtis turi kaip savininkas, nes jo dalis bendrosios nuosavybės teisėje yra asmeninis turtas. Tačiau ta dalis yra nemateriali, o tik dalis teisėje. Vieno bendraturčio siekis atidalyti savo dalį gali bÅ«ti traktuojamas visais atvejais kaip kito bendraturčio subjektinė pareiga. Tuo atveju, kai bendraturčių santykių prigimtis yra daiktiniai, o ne prievoliniai santykiai, subjektinių pareigų pobÅ«dis yra ne aktyvus, o pasyvus (E. Baranauskas, K. Laurinavičius, V. PakalniÅ¡kis, D. Vasarienė. Daiktinė teisė. Vilnius, 2010, psl.185).

10. Nagrinėjamoje byloje susiklostė daiktiniai teisiniai santykiai, ieÅ¡kovas siekia tapti daikto savininku, taip pabaigiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės santykius. Taigi apeliantė turi pasyvų subjektinių pareigų pobÅ«dį. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas privalo įgyvendinti visas privalomas valstybės turto įsigijo procedÅ«ras. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje procedÅ«rų laikymas perleidžiant valstybės turtÄ yra įgijęs kaip absoliutų reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, kurioje buvo sprendžiama dėl valstybei priklausiusio žemės sklypo perleidimo teisėtumo, buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad nei sandorio naudingumas, nei sklypo panaudojimo galimybės, nepaneigia prezumpcijos, kad maksimalios naudos gavimo galimybę užtikrina valstybinės žemės pardavimas aukciono bÅ«du.

Å i kasacinio teismo suformuluota taisyklė nagrinėjamoje byloje yra reikÅ¡minga tiek, kiek ji iÅ¡ principo valstybei priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo teisėtumÄ Ä¯pareigoja vertinti pagal Å¡iuos teisinius santykius reglamentuojančias normas, kurios savaime laikomos imperatyviomis.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsniu valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimas vyksta vieÅ¡o aukciono bÅ«du. Pagal to paties straipsnio 4 dalį vieÅ¡ame aukcione parduodami į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos patvirtintÄ VieÅ¡ame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai.

Valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas, parduodami atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimÄ , taip pat nekilnojamasis turtas, nurodytas Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, parduodami vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du, tačiau į VieÅ¡ame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sÄ raÅ¡Ä neįtraukiami. VieÅ¡ame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkÄ nustato Vyriausybė.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valstybei priklausančios turto dalies atidalijimo iÅ¡mokant kompensacijÄ bÅ«das taikytinas kaip ir visiems atsakovams lygiais pagrindais. Teisėjų kolegija Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ pripažįsta nepagrįsta apeliacinės nutarties 27-30 punktų motyvų pagrindu.

13. Taip pat Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atidalindamas ginčo turtÄ , turto vertę nepagrįstai nustatė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (rėmėsi vidutine rinkos verte). Valstybei priklausančio turto kaina privalo bÅ«ti nustatyta tik pagal individualų vertinimÄ , atliktÄ Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo vieÅ¡ame aukcione tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 2.1 punktas numato, kad „Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas vieÅ¡ame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymÄ reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali bÅ«ti perduodamas privačion nuosavybėn“.

ApraÅ¡o 52 punkte nurodoma, kad Paprastai vykdomas elektroninis aukcionas. Tiesioginis aukcionas gali bÅ«ti vykdomas, kai: 52.1. parduodamas iÅ¡nuomotas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas; 52.2. parduodamas mažos vertės nekilnojamasis turtas, kurio pradinė pardavimo kaina, nustatyta pagal individualų vertinimÄ , buvo lygi arba mažesnė nei 10 000 eurų ir kurio bent du kartus nepavyko parduoti elektroniniame aukcione. Pagal ApraÅ¡o 19 punktÄ â€žNekilnojamÄ jį turtÄ ir kitus nekilnojamuosius daiktus įtraukus į ApraÅ¡o 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytus sÄ raÅ¡us ir suformavus žemės sklypus, priskirtus parduodamam nekilnojamajam turtui, aukciono organizatorius inicijuoja aukcionÄ , turėdamas ApraÅ¡o 18 punkte nurodytÄ sprendimÄ , individualaus nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų turto vertinimo ataskaitÄ , atliktÄ pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, kartu su ataskaitos atitiktį Å¡iems reikalavimams patvirtinančia institucijos, įgaliotos atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiÅ«rÄ , iÅ¡vada, kuri teikiama, jeigu aukcione ketinama parduoti valstybės ar savivaldybės nekilnojamÄ jį turtÄ ir jam priskirtÄ Å¾emės sklypÄ ar kitus nekilnojamuosius daiktus, kurių pradinė bendra pardavimo kaina yra didesnė nei 3 milijonai eurų.

Jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti ApraÅ¡o 22 punkte nustatytas aukciono sÄ lygas“.

15. Teisėjų kolegija, įvertindama nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei Lietuvos Respublikai priklausanti 533/10000 dalis patalpos galėjo bÅ«ti perleista aukciono bÅ«du ir vertė negalėjo bÅ«ti nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsižvelgiant į tai, turėjo bÅ«ti atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2068,04 Eur kompensacijos dydžio valstybei priteisimo.

16. Minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti ieÅ¡kovui G. G. atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® „Turto bankas“, priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. G. atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® „Turto bankas“, įstaigos kodas: 112021042, naudai 2068,04 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 04 ct) piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui G. G. natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® „Turto bankas“, priklausiusiÄ turto dalį; apeliantė prašė Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atmesti kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ .

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (gali būti parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama), materialaus turto konkrečios dalys tokiais atvejais nenurodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 32 punktas). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Taigi, kad ieÅ¡kovas galėtų įgyti valstybei priklausančios patalpos dalį, ji privalėjo bÅ«ti atidalinta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad valstybei priklauso 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to nėra. Minėta, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas civilinės apyvartos objektas, todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pakeičiant teismo sprendimÄ , kurioje ieÅ¡kovui priteista 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti valstybei, priteisiant 2068,04 Eur kompensacijÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties 18. Apibendrindama Å¡ios nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktus argumentus ir iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto atidalinimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl be pagrindo visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Tai sudaro pagrindÄ pakeisti teismo procesinį sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys poveikio skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, n u t a r i a : apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto bankas, apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta priteisti ieÅ¡kovui G. G. atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® „Turto bankas“, įstaigos kodas: 112021042, priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 533/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. G. atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® „Turto bankas“, įstaigos kodas: 112021042, naudai 2068,04 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 04 ct) piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui G.

G. natÅ«ra tenkančiÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® „Turto bankas“, priklausiusiÄ turto dalį, bei iÅ¡ atsakovės valstybės, atstovaujamos VÄ® Turto bankas, lygiomis dalimis priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Renata Volodko