2018-09-26 Nr. AB-16727-3-63-3-02865-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1425-422/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02865-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. A. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) 2016 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 3), prašydamas priteisti iš atsakovės R. A. (toliau – ir atsakovė) 30,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Vėliau pareiškėjas patikslino atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos dydį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir prašė priteisti: 2017 m. sausio 26 d. tikslinimu – 14,66 Eur (b. l. 21, 25); 2017 m. vasario 6 d. tikslinimu – 8,86 Eur (b. l. 34–35, 64–65).

3. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka.

4. Nurodė, jog po kreipimosi į teismą atsakovė sumokėjo dalį vietinės rinkliavos, iš viso yra sumokėjusi 259,62 Eur. Atsakovės 2012 m. sausio 4 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. įmokos buvo įskaitytos pagal atsakovės nurodytus mokėjimo nurodymus, o 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. sausio 26 d. įmokos įskaitytos pagal bendrąjį principą, t. y. neidentifikavus mokėjimo nurodymo, įskaityta anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės mokėjimo datą susidariusi prievolė.

5. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ginčijo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (113)Md-874, kuriuo netenkintas jos prašymas dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už 2010 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-602-2037/2013 R. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė nemokėjo vietinės rinkliavos už 2010 m., 2014 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedimuose nurodė, kad moka už 2014 ir 2015 metus. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovė piktybiškai neigia pareigą mokėti vietinę rinkliavą už 2010 m. 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. gruodžio 14 d. mokėjimų pagrindu pagrįstai įskaityta vietinė rinkliava už 2010 metus, todėl už 2015 metus nesumokėta 8,86 Eur.

6. Atsakovė R. A. atsiliepime (b. l. 11) prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

7. Nurodė, jog 2015 m. pervedė pareiškėjui 47,27 Eur, todėl jokios skolos už 2015 m. nėra. Paaiškino, jog nesutarimai su pareiškėju yra dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už 2010 m. Šiai vietinės rinkliavos skolai yra pasibaigęs 5 metų priverstinės skolos išieškojimo terminas. Pareiškėjas nebendradarbiauja su vietinės rinkliavos mokėtojais, neteikia jokių paaiškinimų, nesiekia taikaus susitarimo. Pateikė išrašą iš bankinių pavedimų KRATC ir elektroninius laiškus.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą (prašymo tikslinimą) atsakovei R. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės 8,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau aprašomojoje dalyje nurodė, jog faktiškai ginčas yra dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos: 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251; 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-301; 2014 m. spalio 23 d. Nr. T2-274) ir pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

11. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad atsakovei R. A. nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nuosavybės teise priklauso ¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto bendras plotas 64,95 kv. m., t. y. atsakovei nuosavybės teise priklauso 48,713 kv. m. minėto buto.

12. Atsakovė nesutikimą mokėti vietinę rinkliavą už 2010 m. grindė tuo, kad ji 2010 m. butu nesinaudojo ir nesukūrė atliekų, tuo metu gyveno ir dirbo kitoje vietovėje, vietinę rinkliavą mokėjo Marijampolėje.

13. Teismas pažymėjo, kad iš Nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) lemia komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų ir Nuostatų prasme.

14. Teismas akcentavo, kad R. A. Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. sausio 11 d. dekretu Nr. 1K-584 „Dėl apylinkės teismo teisėjos perkėlimo“ perkelta iš Marijampolės rajono apylinkės teismo į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Tuo pačiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi kita buto bendraturtė – M. A. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė R. A. 2010 m. buvo atliekų gamintoja (turėtoja) bute (duomenys neskelbtini), todėl jai nėra pareigos mokėti vietinę rinkliavą už 2010 m. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymą (prašymo tikslinimą) priteisti vietinę rinkliavą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Dėl senaties termino teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. pažymoje nurodė, jog atsakovė apmokestinta už 48,713 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini): 1) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 48,86 Eur, sumokėta – 48,86 Eur, skola – 0,00 Eur; 2) už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 48,53 Eur, sumokėta – 48,53 Eur, skola – 0,00 Eur; 3) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 48,53 Eur, sumokėta – 48,53 Eur, skola – 0,00 Eur; 4) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 41,48 Eur, sumokėta – 41,48 Eur, skola – 0,00 Eur; 5) už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 41,48 Eur, sumokėta – 41,48 Eur, skola – 0,00 Eur; 6) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 39,80 Eur, sumokėta – 30,94 Eur, skola – 8,86 Eur. Iš šios pažymos matyti, kad pareiškėjas atsakovės mokėtus pinigus įskaitydavo už vietinę rinkliavą nuo anksčiausiai apskaičiuotos rinkliavos laikotarpio, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d.

16. Pareiškėjas prašymo patikslinime nurodė, jog atsakovės 2012 m. sausio 4 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. įmokos buvo įskaitytos pagal atsakovės nurodytus mokėjimo nurodymus, o 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. sausio 26 d. įmokos įskaitytos pagal bendrąjį principą, t. y. įskaityta anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės mokėjimo datą susidariusi prievolė. Tai, kad atsakovė minėtuose 2012 m. sausio 4 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. įmokose nurodė mokėjimo laikotarpį, patvirtina, jog ji nepripažino vietinės rinkliavos mokėjimo už 2010 m. ir pareiškėjui tai buvo žinoma.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 pateiktais išaiškinimais ir pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 15 d. Taigi teismas vertino, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymas (prašymo tikslinimas) priteisti vietinę rinkliavą atmestas ir dėl praleisto senaties termino.

18. Įvertinęs nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymą (prašymo tikslinimą) atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

III. 19. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81–84), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto tokius pagrindinius argumentus:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas patikslintu prašymu prašė priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už 2010 metus. ABTĮ tik pareiškėjui suteikia teisę formuluoti skundo dalyką. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu priteisti vietinę rinkliavą už 2015 metus, tačiau teismas pats nusprendė, jog ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už 2010 metus priteisimo.

19.2. Atsakovė sąmoningai nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-602-2037/2013, siekdama išvengti mokesčio mokėjimo naudodamasi priverstinio išieškojimo senatimi.

19.3. Aplinkybė dėl pareiškėjos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už 2010 metus jau išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-602-2037/2013, Be to, vien tai, kad atsakovė 2010 metais dirbo Marijampolės apylinkės teisme, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė visiškai nesinaudojo butu Klaipėdoje, nes ji galėjo savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu grįžti į Klaipėdą.

19.4. Dėl įmokų įskaitymų pareiškėjas pažymi, kad, pateikdamas papildomus įrodymus apie atsakovės atliktus mokėjimus ir jų įskaitymą, nurodė įmokų įskaitymo teisinį pagrindą. Tais atvejais, kai mokėtojas tiksliai neidentifikuoja mokėjimo nurodymo, vadovaujantis bendruoju principu, įskaitymas pradedamas nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusios prievolės. Be to, teismas be pagrindo taikė senatį, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2014 m. sausio 6 d. ir nuo tada pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl rinkliavos už 2010 metus priteisimo.

20. Atsakovė R. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 92–95), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsiliepime pažymi, kad vietinę rinkliavą už 2015 metus sumokėjo, likęs įsiskolinimas yra už 2010 metus. 2010 metais butu nesinaudojo, nes gyveno (duomenys neskelbtini), atostogas leisdavo užsienyje. Minėtus faktus patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-602-2037/2013 pateikti įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 8,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo.

23. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą (prašymo tikslinimą) atmetė kaip nepagrįstą.

24. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės R. A. 8,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau laikė, jog faktiškai ginčas yra dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Teismas vertino įrodymus dėl naudojimosi ginčo butu 2010 m. ir padarė išvadą, jog pareiškėja butu nesinaudojo ir nesukūrė atliekų. Teismas taip pat vertino, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, suformulavo aiškų reikalavimą priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą nurodytu laikotarpiu, tačiau sprendė, ar buvo pagrindas priteisti vietinę rinkliavą už 2010 metus, be to, pareiškėjo reikalavimui taikė senatį. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl šiuo atveju buvo būtina peržengti pareikšto prašymo reikalavimo ribas, t. y. kieno teisės ir kokie įstatymų saugomi interesai, taip pat kokiu būdu būtų reikšmingai pažeisti, jei pareiškėjo prašymo reikalavimo ribos nagrinėjamu atveju būtų neperžengtos. Tuo tarpu skundo reikalavimo ribų peržengimas visais atvejais turi būti motyvuotas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1366-502/2018).

27. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už 2010 metus, o pirmosios instancijos teismas nepagrindė būtinybės pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostatas peržengti prašymo reikalavimo ribas, teisėjų kolegija tai vertintina kaip proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ABTĮ 146 straipsnyje nurodytais pagrindais (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė