0b8faa45-82c7-4357-9792-7f6175e0bcbf · Panevėžio apygardos teismas

                                             Baudžiamoji byla Nr. 1 A-154-350/2017 Baudžiamojo proceso Nr. 1-01-1-35059-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2; 2.4.6 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2017 m. liepos 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Valdo CiesiÅ«no ir Danutės Å vitinienės, Sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

J. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams bausmė.                    Priteista iÅ¡ G.

J. nukentėjusiajam L. K. 450 eurų turtinės, 2900 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bei 100 eurų nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ . Priteista iÅ¡ G. J. 672 eurų Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. Skundžiamu nuosprendžiu G. J. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. liepos 10 d., apie 00. 15 val., (duomenys neskelbtini) vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, matant aplinkiniams, sudavė kumščiu L. K. vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, po to, nukentėjusiajam nugriuvus, įspyrė ne mačiau septynis kartus į įvairias kÅ«no vietas, taip dėl apatinio žandikaulio 33-35 dantų srities (kairės pusės 3-5 dantų) ir kairio pakrumplio lūžių nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo L.

K. sveikatÄ Â ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .2. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, jo veikÄ kvalifikuoti tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. 2.1 Nurodo, kad jis kaltinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kurį nukentėjusiajam padarė vieÅ¡oje vietoje iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų matant aplinkiniams, todėl, apelianto manymu, jo veikos papildomai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nebereikia. 2.2 Pažymi, kad jis dirba, kaltę pripažino, gailėjosi, po veikų padarymo, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, daugiau nebenusikalto, gyvena faktinėje santuokoje su sugyventine, kuri nedirba, kartu augina mažametį sÅ«nų, todėl Å¡eimai reikalingas jo materialinis iÅ¡laikymas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes praÅ¡o neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras –atmesti.4. Apeliacinis skundas netenkinamas.5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotų veikų kvalifikavimu, nurodo, kad jo veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota nepagrįstai, nes jis nuteistas už tai, kad nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ vieÅ¡oje vietoje iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir matant aplinkiniams, kas atitinka tik veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte požymius.6.1 BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371/2015).6.2 Nagrinėjamoje byloje matyti, kad apeliantas nukentėjusiojo atžvilgiu smurtÄ vartojo ir atlikdamas smurtinius veiksmus nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ todėl, kad pastarasis papraÅ¡ytas jam nedavė cigaretės. Akivaizdu, kad tokie G.

J. veiksmai buvo neteisėti ir piktybiniai. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis savo elgesiu aiÅ¡kiai siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į nukentėjusį ir kitus asmenis, nes tokiam elgesiui jis neturėjo net menkiausios dingsties, todėl vertintina, kad jis smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu elgėsi chuliganiÅ¡kai – smurtÄ vartojo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Å iuo atveju nusikaltimo objektas – žmogaus sveikata, buvo sutrikdyta, todėl apeliantui savo neteisėtais veiksmais jÄ sutrikdžius iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų jo veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kvalifikuota teisingai.

7. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikÅ¡ti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smÅ«gius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį aplinkiniams turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2013, 2K-397-895/2015). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 22K-164-976/2015, 2K-397-895/2015).7.1 Å iuo atveju nuteistasis G.

J. fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo vieÅ¡oje vietoje, prie taksi kioskelio, jo veiksmus matė paÅ¡aliniai asmenys J. J., J. Ž., pastarasis nuteistÄ jį prašė nutraukti savo veiksmus, prieÅ¡ingu atveju sakė iÅ¡kviesiantis policijÄ , J. J., gavusi praneÅ¡imÄ apie muÅ¡amÄ jai artimÄ asmenį specialiai važiavo į įvykio vietÄ ir parvežė nukentėjusį į namus. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad Å¡iuo atveju nuo G. J. veiksmų visuomenės rimtis buvo sutrikdyta realiai – nusikaltimo objektas buvo vieÅ¡oji tvarka ir nuteistasis G.

J. aptartais veiksmais neabejotinai jÄ pažeidė.

8. Esant nustatytų ir aptartų įrodymų visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai apelianto veikas kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis, sugretino juos tarpusavyje nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė teisingÄ bei motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad G. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, bei skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisėtai nuteisė už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ , todėl nuteistojo skundo dalis dėl jam inkriminuotų veikų kvalifikavimo atmetama.9.

Apeliantas skunde praÅ¡o atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ , nurodo, kad turi rÅ«pintis Å¡eima, dirba. 9.1 Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje padarytÄ veikÄ , numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė. Už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriami vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.9.2 Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas P. J. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintÄ bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimÄ savo sprendime motyvavo.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino P. J. padarytų veikų pavojingumÄ , anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas, asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis Utenos miesto seniÅ«nijos svarstytas nebuvo, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, dirba, turi mažametį vaikÄ ir iÅ¡ to padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai už jo padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su Å¡iais apylinkės teismo iÅ¡dėstytais motyvais kolegija visiÅ¡kai sutinka.9.3 IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad P. J. skundžiamas nuosprendis yra penktas, jis anksčiau yra teistas ir už analogiÅ¡kas veikas – 2011 m. spalio 6 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiais nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2012 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

P. J. 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleistas lygtinai, neatlikus dalies – vienerių metų vieno mėnesio ir 26 dienų 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant įpareigojimus, tame tarpe ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (1t. b.l. 102). Tai reiÅ¡kia, kad P. J. nagrinėjamÄ veikÄ 2016 m. liepos 10 d. apie 0.15 val. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei pažeisdamas jam nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ bÅ«ti namuose, į kÄ priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmos instancijos teismas neatsižvelgė.

Be to, prieÅ¡ingai, nei nustatė pirmos instancijos teismas, kad P. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nagrinėjamos veikos padarymo metu jis turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ â€“ kaip matyti iÅ¡ byloje esančios pažymos (1 t. b.l. 117) bei teismų sistemos LITEKO duomenų 2016 m. sausio 4 d. nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 21 d. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. 9.4 Visos paminėtos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad P. J. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. 9.5 Dėl to daroma iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu P. J. paskirtos bausmės savo rÅ«Å¡imi yra ir teisingos, ir teisėtos. Taip pat nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai P. J. atžvilgiu galėtų bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tuo pačiu nėra pagrindo ir taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ pagal BK 75 straipsnį, o tai, kad apeliantas turi mažametį vaikÄ (kurį, beje, jau turėjo ir nagrinėjamos veikos padarymo metu) ir Å¡iuo metu dirba, pastarosios iÅ¡vados niekaip nepaneigia.9.6 Be to, apeliantui, atsižvelgiant į nustatytÄ vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ ir vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnio 1 dalį savo artimos sankcijose numatytiems Å¡ių bausmių galimiems vidurkiams.

Paskirtos bausmės tarpusavyje teisingai subendrintos apėmimo būdu, apeliantui paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu dar sumažinta vienu trečdaliu paskiriant galutinę vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, negali būti laikoma aiškiai per griežta.10. Tokiu būdu, nuosprendį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,- n u t a r i a :

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                 Algirdas Gaputis                                                                  Valdas CiesiÅ«nas                                                                  Danutė Å vitinienė