2020-05-06 Nr. AB-9141-3-62-3-02391-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-05-06 Nr. AB-9141-3-62-3-02391-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcijos Kauno departamentas) 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-180910-00029 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekcijos Kauno departamentą nagrinėti E. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymą ir šį prašymą išspręsti.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1283-525/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02391-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcijos Kauno departamentas) 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-180910-00029 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekcijos Kauno departamentą nagrinėti E. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymą ir šį prašymą išspręsti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas 2018 m. vasario 6 d. atliko patikrinimą ir surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-136-(15.2) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), stato 12,40 m ilgio, 9,90 m pločio, 5,74 m aukščio (nuo cokolio iki kraigo) karkasinį gyvenamąjį namą (toliau – ir pastatas). 2018 m. vasario 13 d. jam buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-180213-00018 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas). Inspekcijos Kauno departamento specialistas 2018 m. vasario 13 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180213-00018 (toliau – ir Nurodymas), kuriuo įpareigojo pareiškėją „nevykdyti jokių vieno buto gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus tuos, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius: nugriauti pradėtą statyti gyvenamąjį namą – išardyti stogo konstrukciją ir dangą, nuardyti sumontuotas sienines plokštes ir metalinį sienų karkasą, išardyti pamatus ir sutvarkyti statybvietę“. Nurodyme Inspekcija buvo nustačiusi, kad pareiškėjas Nurodymą turi įvykdyti iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nurodyme nustatyto termino Inspekcija Sprendimu nepratęsė. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija turi teisę griauti jo pastatytą gyvenamąjį namą, tačiau šiais neteisėtais veiksmais yra apribojama pareiškėjo teisė įteisinti savavališką statybą. Gyvenamojo namo nugriovimas sukeltų neatitaisomus padarinius, po kurių teismo sprendimas pagal šį skundą būtų neįvykdomas ir išvis beprasmis, o padaryta žala didelė.
3. Pareiškėjas nurodė, kad iš statybų registro išrašo www.infostatyba.lt matyti, jog dar 2016 m. rugpjūčio 23 d., t. y. beveik prieš 1,5 metų, prieš Inspekcijai 2018 m. vasario 13 d. surašant Savavališkos statybos aktą ir priimant Nurodymą, pareiškėjas kreipėsi su prašymu išduoti projektavimo sąlygas. 2016 m. spalio 4 d. namo statybai projektavimo sąlygos buvo išduotos, pareiškėjas parengė ir perdavė derinti gyvenamojo namo projektą, kurio derinimo procedūra pradėta 2017 m. birželio 9 d. ir vyksta iki šiol, nuolat siuntinėjant dokumentus tarp pareiškėjo ir leidimus išduodančios institucijos. Gyvenamojo namo projekto derinimo procedūroje yra likę pataisyti keletas trūkumų tam, kad pareiškėjas gautų statybą leidžiančius dokumentus.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos Kauno departamentui 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris nepagrįstai buvo Sprendimu nepratęstas. Pareiškėjas tvirtino, jog dėl termino pratęsimo kreipėsi laiku, jo nepraleido, nors atsakovas tvirtina priešingai.
5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pagal gautą skundą 2018 m. vasario 6 d. atliko patikrinimą ir surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-136-(15.2). Nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), stato 12,40 m ilgio, 9,90 m pločio, 5,74 m aukščio (nuo cokolio iki kraigo) karkasinį gyvenamąjį namą. Nustačius savavališkos statybos faktą 2018 m. vasario 13 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-180213-00018. Atsakovas 2018 m. vasario 13 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180213-00018, kuriuo pareiškėjas E. M. įpareigotas „nevykdyti jokių vieno buto gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus tuos, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius: nugriauti pradėtą statyti gyvenamąjį namą – išardyti stogo konstrukciją ir dangą, nuardyti sumontuotas sienines plokštes ir metalinį sienų karkasą, išardyti pamatus ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos Kauno departamentas pareiškėjui nurodymo įvykdymo termino Sprendimu nepratęsė ir jį pareiškėjui išsiuntė 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (15.2)-2D-12652 „Dėl sprendimo siuntimo“. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Nurodymo įvykdymo terminas, t. y. pareiškėjas iš esmės kreipėsi ne dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl jo atnaujinimo, o to teisinis reguliavimas nenumato. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes prašymas dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo buvo pateiktas po nurodymo įvykdymo termino pabaigos, atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino.
II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo paties savavališkos statybos fakto sutikdamas, kad statinys statomas be statybą leidžiančių dokumentų, nagrinėjamoje byloje siekė, kad būtų pratęstas reikalavimo pašalinti šios savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas. Esminis ginčas byloje kilo dėl termino pateikti atsakovui prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą praleidimo. Pareiškėjas teigė, jog atsakovui prašymą pateikė laiku ir termino nepraleido, tačiau atsakovas nurodė, jog prašymas gautas praleidus terminą.
9. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, asmenų prašymus, skundus, pranešimus nagrinėja pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Aptarnavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės).
10. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas Inspekcijoje buvo gautas ir užregistruotas 2018 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, kliudžiusių 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymą pateikti iki Nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių ir Inspekcijos Taisyklių nuostatomis, Inspekcijoje 2018 m. rugpjūčio 17 d. gautas pareiškėjo prašymas buvo užregistruotas tą pačią jo gavimo dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d., o tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašyme yra nurodyta kita, galbūt jo surašymo data, kuri vėliau buvo pataisyta, nagrinėjamu atveju nekeičia aplinkybės, jog pareiškėjo prašymas Inspekcijai buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 17 d.
12. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju Nurodymo įvykdymo terminas (jis nurodytas Nurodyme) baigėsi 2018 m. rugpjūčio 13 d. Inspekcija pareiškėjo prašymą dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo gavo bei jį užregistravo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Šias aplinkybes patvirtino pateiktos elektroninių laiškų, kuriais buvo gautas pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymas, kopijos, kuriose aiškiai buvo matyti dokumento siuntimo data bei tikslus laikas. Pareiškėjas, teigdamas, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymą pateikė laiku, niekaip to nepagrindė.
13. Teismas nustatė, jog tą pačią dieną (2018 m. rugpjūčio 17 d.) Inspekcijos Kauno departamente buvo gauti du pareiškėjo prašymai dėl nurodymo termino pratęsimo. Pirmą kartą pateiktas prašymas buvo pareiškėjo nepasirašytas ir jame buvo nurodyta klaidinga prašymo data – 2018 m. rugpjūčio 13 d. Už prašymų registravimą atsakingam Inspekcijos darbuotojui informavus pareiškėją apie pastebėtus prašymo trūkumus, tą pačią dieną vėliau pareiškėjas pateikė prašymą pašalinęs nurodytus trūkumus – su parašu ir pataisyta prašymo data (nubraukta „13“, įrašyta „17“). Pareiškėjo teismui pateikta 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymo kopija neatitiko Inspekcijoje gautos to paties prašymo kopijos (jame nurodyta nepataisyta data 2018 m. rugpjūčio 13 d.).
14. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad Sprendime nurodyta prašymo data yra klaida, lėmusi nepagrįsto Sprendimo priėmimą. Kaip buvo matyti iš teisinio reglamentavimo ir nustatytos tvarkos, Inspekcijoje gauti prašymai pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą registruojami IS „Avilys“, kurie po jų užregistravimo IS „Avilys“ taip pat registruojami IS „Infostatyba“, kadangi sprendimai dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo yra rengiami, priimami ir registruojami tik IS „Infostatyba“ (Inspekcijos viršininko 2017 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-90 „Dėl dokumentų registravimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 1.1.9, 1.3.17 papunkčiai). Teismo vertinimu, tai, kad skundžiamame Sprendime yra nurodyta kita, vėlesnė, pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymo data, nėra teisinio pagrindo laikyti klaida. Iš esmės tokio pagrindo nenurodė ir pareiškėjas. Be to, tai nekeitė fakto, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą pateikė pavėluotai.
15. Teismas akcentavo, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, nustačiusi, kad pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymas pateiktas pasibaigus nurodymo įvykdymo terminui, ir remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, STR 1.05.01:2017 143 punktu, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Inspekcijoje gauto prašymo pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Sprendimo priėmimo motyvai aiškiai ir suprantamai išdėstyti Sprendime, kuriame nurodyta: „sprendimo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis. Nepratęsiu privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 144 punkte nurodyta, kad esant svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėn., skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo. Prašymas gautas terminui pasibaigus po 4 d.“ Teismas nurodė, kad dėl šių priežasčių Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas teisės aktų normomis ir faktais, ir nėra pagrindo jį naikinti.
16. Teismas, remdamasis lingvistiniu Priežiūros įstatymo 14 straipsnio aiškinimu bei atsižvelgdamas į šios nuostatos tikslą, pažymėjo, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl padarė išvadą, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme.
17. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui konkretus terminas reikalavimui įvykdyti Inspekcijos buvo nustatytas, o prašymą pratęsti nustatytą terminą Inspekcijai pareiškėjas pateikė praleidęs nustatytą terminą, padarė išvadą, kad reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjui kreipiantis į Inspekciją dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos atnaujinimo galimybės, jo pratęsimas nebuvo galimas ir atsakovo priimtas Sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo yra pagrįstas ir teisėtas.
18. Teismas nurodė, kad kadangi reikalavimo įvykdymo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas, pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo esant svarbioms priežastims, susijusios su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, nenagrinėtos.
19. Teismui nustačius, jog Inspekcijos Kauno departamento Sprendimas dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo yra pagrįstas ir teisėtas, nebuvo pagrindo tenkinti antrąjį skundo reikalavimą dėl Inspekcijos Kauno departamento įpareigojimo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymą ir šį prašymą išspręsti, kadangi šis reikalavimas buvo išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo.
III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas nurodo, kad Priežiūros įstatyme nustatytas 6 mėnesių Nurodymo įvykdymo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo tą nurodymą gavo, o jis Nurodymą gavo 2018 m. vasario 17 d.
22. Pareiškėjas teigia, kad jis 2018 m. rugpjūčio 13 d. parašė ir Inspekcijai paštu išsiuntė prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams šalinti. Kadangi šį prašymą siuntė neregistruotu paštu, todėl prašymo išsiuntimą patvirtinančio dokumento neturi ir jo teismui pateikti negali. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Inspekcijos tarnautojas telefoninio pokalbio metu pareiškėjui paaiškino, kad iki šiol Inspekcija nėra gavusi pareiškėjo prašymo pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams šalinti ir kad pareiškėjas prašymą Inspekcijai gali siųsti ir el. paštu. Todėl pareiškėjas nedelsdamas 2018 m. rugpjūčio 17 d. 15:45 val. išsiuntė Inspekcijai el. paštu tą patį 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymą, todėl prašyme ir yra nurodyta 2018 m. rugpjūčio 13 d. data. Inspekcijos tarnautojui telefonu nurodžius, kad prašymas turi būti pasirašytas ir turi būti pakeista prašymo data iš 2018 m. rugpjūčio 13 d. į 2018 m. rugpjūčio 17 d., pareiškėjas nedelsiant įvykdė Inspekcijos nurodymą ir dar kartą elektroniniu paštu 2018 m. rugpjūčio 17 d. 16:00 val. nusiuntė prašymą Inspekcijai. Pareiškėjo teigimu, iš išdėstytų argumentų ir aplinkybių matyti, kad jis prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams šalinti padavė laiku, nepraleidęs prašymo padavimo termino, todėl Inspekcija nepagrįstai atsisakė jį nagrinėti.
23. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas patenkintas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d., 145 str. 2 d., 144 str. 1 d. 2 p.).
24. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
25. Inspekcija atsiliepime išdėsto faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pateiktą pirmosios instancijos teismui ir papildomai nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurių pareiškėjas nebuvo nurodęs skunde teismui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundas byloje buvo grindžiamas tik tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymas buvo paduotas laiku, nepraleidus termino (nepateikiant jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti), o 2018 m. rugsėjo 10 d. Sprendimas yra nemotyvuotas. Tik apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymą siuntė Inspekcijai paštu. Tačiau, kaip ir skunde teismui, taip ir apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Taip pat atsakovas akcentuoja, kad šiuo atveju nėra reikšminga, kada asmuo pateikia Inspekcijai adresuotą prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (jeigu prašymo pateikimo (išsiuntimo) ir gavimo Inspekcijoje laikas nesutampa), kadangi tam, kad toks prašymas būtų galimai tenkinamas, jis turi būti gautas Inspekcijoje iki privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos (STR 1.05.01:2017 143 punktas). Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymo gavimo būdas Inspekcijoje – el. laišku. Tai reiškia, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymas Inspekcijai buvo pateiktas atsiuntus jį elektroniniu paštu, kuris buvo užregistruotas tą pačią jo gavimo dieną. Jokio kito prašymo kitu būdu, t. y. ne elektroniniu paštu, dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iš pareiškėjo Inspekcija nėra gavusi.
26. Atsakovo nuomone, pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytas 6 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas skaičiuotinas nuo tada, kai asmuo tą nurodymą gavo. Kadangi terminas, iki kurio yra reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju ir apibrėžiamas konkrečia data. Taip yra numatyta ir privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius formoje, patvirtintoje Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1V-136 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. spalio 1 d.). Todėl ir šiuo atveju Nurodymas turėjo būti įvykdytas iki konkrečios datos, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Inspekcijos teigimu, pareiškėjo prašymas dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo taip pat turėjo būti gautas Inspekcijoje iki šios datos.
27. Inspekcija nurodo, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų įteisinti savavališką statybą, dėl kurios 2018 m. vasario 13 d. surašytas savavališkos statybos aktas, ir nepagrindžia, kam yra reikalingas papildomas terminas. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, pastato statybai statybą leidžiantis dokumentas iki šiol nėra gautas (paskutinis prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Alytaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas 2018 m. liepos 23 d., šis prašymas yra atmestas nurodant trūkumus), nors praėjo daugiau kaip metai nuo savavališkos statybos fakto nustatymo ir nurodymo surašymo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-180910-00029 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymą ir šį prašymą išspręsti, pagrįstumas ir teisėtumas.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pareiškėjo skundas turėjo būti tenkintas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių susijusių su pareiškėjo prašymo paštu teikimu, kurios aktualios ginčui dėl Sprendimo pagrįstumo išspręsti, neteisingai taikė materialiosios teisės normas skaičiuodamas Nurodymo įvykdymo terminą.
30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
31. Teisėjų kolegija, pirmiausiai akcentuoja tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto faktines aplinkybes, kurios nebuvo teikiamos pirmosios instancijos teismui, t. y. pareiškėjas nurodo, kad jis 2018 m. lapkričio 13 d. išsiuntė paštu Inspekcijai prašymą, kuris buvo toks pats, kaip ir elektroniniu paštu 2018 m. lapkričio 17 d. persiųstas Inspekcijai prašymas, tik pakeista data, tuo remiantis teigdamas, jog prašymą dėl Nurodymo vykdymo termino pratęsimo pateikė nepraleidęs nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas tinkamai nepaaiškino, kodėl argumentai, kuriuos jis pateikė apeliacinės instancijos teismui, negalėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui, kodėl šiuos argumentus pateikti atsirado būtinybė tik apeliacinio proceso stadijoje.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad Priežiūros įstatyme nustatytas 6 mėnesių Nurodymo įvykdymo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo tą nurodymą gavo, o jis Nurodymą gavo 2018 m. vasario 17 d., teisėjų kolegija pažymi, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Kaip matyti iš minėtos įstatymo nuostatos, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti nustatytas iki 6 mėnesių, tačiau gali būti nurodytas trumpesnis terminas, apibrėžtas nurodant konkrečią datą. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija buvo nustačiusi, kad pareiškėjas Nurodymą turi įvykdyti iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog 6 mėnesių Nurodymo įvykdymo terminas turi būti skaičiuojamas nuo jo gavimo, kadangi jo įvykdymas buvo apibrėžtas konkrečiu terminu.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Kaip jau minėta, pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba, išimtiniais atvejais, per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, jog svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
35. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 143 punkte nustatyta, kad Inspekcija, gavusi asmens, kuriam surašytas nurodymas, prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, prašymą, vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.
36. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai, kas yra pasibaigę ir gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančiomis nuo suinteresuoto asmens valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013).
37. Įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (dabar – privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
38. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašymą Inspekcijai elektroniniu paštu pateikė 2018 m. lapkričio 17 d. ir šios dienos data minėtas prašymas buvo užregistruotas, jokio kito prašymo Inspekcija nebuvo gavusi, o ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tokį prašymą teikė. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas praleido Priežiūros įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Pareiškėjas teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į prašyme nurodytą ir pataisytą datą, bei į tai, kad jis prašymą išsiuntė paštu, vertindamas priežastis dėl ko pareiškėjas praleido terminą prašymui pateikti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nors ir teigia, kad jis išsiuntė prašymą Inspekcijai 2018 m. lapkričio 13 d., tačiau į bylą nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių dokumentų. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas turėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido prašymo pateikimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašyme pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą buvo nurodęs 2018 m. lapkričio 13 d. ir vertinti, kad būtent tą dieną prašymas buvo išsiųstas, nes atsakovas negali preziumuoti, kad pareiškėjas jį galėjo praleisti dėl kitų nei nuo jo paties valios priklausiusių subjektyvių priežasčių. Savo elgesio pagrindimas ir įrodymų pateikimas yra pareiškėjo, kuris nesutinka su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, pareiga.
39. Nustačiusi jog dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2018 m. lapkričio 17 d., t. y. jau pasibaigus Inspekcijos Kauno departamentas Nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad šiuo atveju prašymas jį pratęsti negali būti tenkinamas, Inspekcijos Kauno departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, atitinkamai nėra pagrindo atsakovą įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius