2019-02-01 Nr. AB-2977-3-66-3-00003-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-3-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00003-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei,

atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams Taurui Rutkūnui ir Svetlanai Misevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2019 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. Sp-47 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl A. Š. (eilės Nr. 205) neregistravimo į savivaldybių tarybų rinkimus ir įpareigoti VRK sudaryti galimybę pareiškėjui patikslinti kandidato į savivaldybės tarnybos narius anketos 9 punktą.

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad VRK Sprendimu neregistravo pareiškėjo kandidatu į savivaldybės tarybos narius, nes pareiškėjas nenurodė, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Pareiškėjas su tokiu VRK sprendimu nesutinka, teigia, kad pildydamas kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketą (toliau – ir Anketa) sąžiningai klysdamas nenurodė duomenų apie teistumą pagal užsienio valstybės teismo įsiteisėjusį nuosprendį (sprendimą), nes apie tokių duomenų egzistavimą nebuvo informuotas, t. y. objektyviai, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokių įrašų egzistavimą.

3. Nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 9 d. pareiškėjas ir L. A., kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Manukas“ atstovai, buvo išvykę į komandiruotę Šiaurės Airijoje. L. A. 2016 m. spalio 7 d. vairuodamas UAB „Manukas“ priklausantį automobilį buvo sulaikytas Airijos pareigūnų už tai, kad automobilis buvo be draudimo ir techninės apžiūros. Nemokėdamas anglų kalbos, L. A. paprašė pareiškėjo padėti susikalbėti su policijos pareigūnais. Teismo posėdyje buvo nurodyta, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra atsakingas automobilio savininkas – UAB „Manukas“, kuriam bus paskirta bauda. Teismui paklausus, ar sutinka su paskirta bauda, pareiškėjas UAB „Manukas“ vardu sutiko su paskirtos baudos dydžiu ir teisme ją sumokėjo. Pareiškėjas nei teisme, nei vėliau iš Didžiosios Britanijos teismo nuosprendžio (sprendimo) negavo, todėl jam iki šios dienos nėra žinomas jo turinys. Taip pat neturi jokių duomenų ir jam nėra žinoma, kada iš Didžiosios Britanijos teismo ir (ar) kitų institucijų Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) gavo duomenis apie pareiškėjo teistumą. Departamentas pareiškėjo apie šiuo klausimu gautus ir įregistruotus duomenis neinformavo. Aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Departamentą dėl informacijos apie savo teistumą gavimo, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas žinojo apie Departamente įregistruotą jo teistumą užsienio valstybėje ir kad turėjo pagrindą šiuos duomenis tikrinti. Pareiškėjo manymu, Departamentas turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie įregistruotą teistumą, taip užtikrindamas pareiškėjo, ne tik kaip Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos piliečio teisę būti informuotu ir žinoti informaciją, susijusią su jo asmens duomenimis.

4. Pareiškėjas dėl Didžiosios Britanijos teisinio reglamentavimo neišmanymo, tikrosios sprendimo esmės nesupratimo, neįsigilinimo į situaciją, taip pat dėl to, kad negavo teismo sprendimo, tapo atsakingu už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių pats asmeniškai nepadarė ir net nebuvo UAB „Manukas“ direktoriumi, kuriam galėtų kilti atsakomybė už minėto juridinio asmens veiklą. L. A. Didžiosios Britanijos teismo posėdyje patvirtino, kad jis vairavo automobilį, todėl pareiškėjas net neįtarė, jog būtent jam, kaip fiziniam asmeniui, gali būti pritaikyta atsakomybė. Pareiškėjas, kaip asmuo, nebuvo informuotas ir iki 2019 m. sausio 28 d. jam nebuvo žinoma, kad už nurodytų kelių eismo taisyklių pažeidimą Šiaurės Airijoje taikoma atsakomybė prilygsta baudžiamajam nusižengimui / nusikaltimui, už kurį asmuo laikomas teistu. Pareiškėjas taip pat neatmeta galimybės, kad atsakomybė jam, kaip UAB „Manukas“ atstovui, galėjo būti pritaikyta dėl teismo klaidos, nes sutampa jo ir UAB „Manukas“ direktoriaus pavardės.

5. Skunde pažymima, kad pareiškėjas jokio sąmoningo, tyčinio ketinimo nuslėpti duomenis neturėjo. VRK turi teisę leisti kandidatuojantiems asmenims patikslinti anketinius duomenis, ypač kai tie duomenys buvo nurodyti dėl objektyvaus nežinojimo ir sąžiningo suklydimo. Šiuo atveju rinkėjų teisė žinoti visą informaciją apie kandidatą nėra ir nebuvo pažeista. VRK nepagrįstai atsisakė sudaryti pareiškėjui galimybę patikslinti Anketos duomenis ir dėl to priėmė nepagrįstą Sprendimą, kuris riboja pareiškėjo galimybę dalyvauti rinkimuose, yra neproporcingas susiklosčiusiai situacijai bei nesuderinamas su konstituciniais, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais. Skundžiamas Sprendimas nesuderinamas ir su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

II. 6. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. VRK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje, pateiktoje Šiaulių miesto savivaldybės rinkimų komisijai, į 9 klausimą nurodė atsakymą „Ne“, analogišką informaciją pateikė ir rinkimų informacinėje sistemoje. Departamento pateiktame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir Registras) išraše nurodyta, kad pareiškėjui pagal 2016 m. spalio 8 d. priimtą Jungtinės Karalystės kompetentingo teismo nuosprendį už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo skirta baudos bausmė. Pareiškėjas Anketoje galėjo pateikti savo paaiškinimus dėl šio savo biografijos fakto. Departamentas 2019 m. sausio 30 d. raštu Nr. 9R-T-24 pareiškėją informavo, kad 2019 m. sausio 28 d. kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją dėl duomenų atnaujinimo, 2019 m. sausio 29 d. gautas atsakymas su analogiška informacija apie pareiškėjo teistumą Jungtinėje Karalystėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 8. Ginčas šioje byloje kilo dėl VRK Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas A. Š. neregistruotas kandidatu į savivaldybių tarybų narius – merus, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Skundžiamą Sprendimą VRK priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 37 straipsnio 7 dalimi, t. y. dėl to, kad pareiškėjas Anketoje nepateikė duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos.

10. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu VRK Sprendimu iš esmės grindžia aplinkybe, kad duomenų apie užsienio valstybės teismo dėl jo priimtą nuosprendį (sprendimą) Anketoje nepateikė dėl sąžiningo suklydimo, t. y. dėl to, kad apie tokį nuosprendį (sprendimą) nežinojo ir negalėjo žinoti. Atsakovas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, teigia, kad pareiškėjas Anketoje privalėjo pateikti duomenis apie Jungtinės Karalystės teismo 2016 m. spalio 8 d. nuosprendį (sprendimą).

11. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkimų įstatymas (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1604 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), kurio 36 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytos informacijos, turi nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas.

Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat pažymima, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), VRK jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu (37 str. 7 d.). Jeigu kandidatas anketoje pagrįstai nurodė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytą informaciją, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta:

„Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu (37 str. 8 d.).

12. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nustatyta, kad VRK nustato rinkimų bei referendumo biuletenių, kitų rinkimuose bei referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką (3 str. 2 d. 6 p.). VRK 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-52 patvirtino kandidato į savivaldybės tarybos narius ir kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketų formas, kurių 9 punkte nustatyta, kad kandidatas privalo nurodyti, ar po 1990 m. kovo 11 d. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs ar panaikintas; taip pat ar kandidatas buvo pripažintas kaltu dėl nuskalstamos veikos, kuri vėliau buvo dekriminalizuota (9.2 p.); ar kandidatas užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama (9.3 p.); ar kandidatas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu (9.4 p.).

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas aptariamų nuostatų dėl informacijos apie jau dekriminalizuotą nusikalstamą veiką, taip pat apie veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar nusikalstamą veiką, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu, reikšmę, 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymėjo, jog tokia informacija yra svarbi rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidatų tinkamumo renkamoms pareigoms, nes suteikia galimybę sužinoti apie svarbius jų gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesus ir tvarkant viešuosius reikalus. Asmuo, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodydamas informaciją apie tai, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turi galimybę tokią veiką konkrečiai nurodyti ir pateikti pakankamai plačią ir išsamią informaciją apie ją. Taip sudaromos pakankamos prielaidos rinkėjams tinkamai įvertinti tokią informaciją ir apsispręsti dėl asmens tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad iš Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies nuostatų matyti, jog Anketoje asmuo privalo pateikti apie save atitinkamą informaciją, susijusią su jo nuteisimu už nusikalstamų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, o pagal Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies ir 37 straipsnio 8 dalies nuostatas, asmeniui suteikta teisė Anketoje pateikti ir papildomą informaciją apie jo turimo teistumo pobūdį, jei jis užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, t. y. nepaisant to, kad veika pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje šie duomenys privalo būti nurodyti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-8-438/2015, 2015 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-14-634/2015).

15. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas Registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjui Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės teismo 2016 m. spalio 8 d. nuosprendžiu (sprendimu) paskirta bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Minėta informacija Departamente gauta 2016 m. lapkričio 8 d., vadovaujantis 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija ir nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL 2009 L 93, p. 23), kuris įpareigoja valstybes nares, savo šalies teritorijoje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį kitos valstybės narės piliečio atžvilgiu, kuo greičiau apie tai informuoti nuteistojo pilietybės valstybę narę (4 str.). Ši informacija buvo patvirtinta 2019 m. sausio 29 d., Departamentui pateikus prašymą dėl Registro duomenų atnaujinimo. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti skirtingų datų (2019 m. sausio 16 d. ir 2019 m. sausio 30 d.) Registro išrašai. Kaip skunde ir teismo posėdyje nurodė pats pareiškėjas, anglų kalbą jis gerai moka, 2016 m. spalio 8 d. vykusiame Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės teismo posėdyje dalyvavo, su paskirta bauda sutiko, pažeidimo neginčijo, todėl jo skunde išdėstyti argumentai, esą jis nesuprato teismo sprendimo esmės, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad užsienio valstybės teismo posėdyje dalyvavo ir vertėjas, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes išsiaiškinti (būti informuotas apie) su priimtu užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) susijusias pasekmes ir kam konkrečiai jos kilo. Pareiškėjo teiginiai, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės teismas atsakomybę pareiškėjui, kaip UAB „Manukas“ atstovui, galėjo pritaikyti dėl apsirikimo nėra teisiškai reikšmingi, kadangi įsiteisėjusio užsienio valstybės teismo nuosprendžio (sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos dalykas.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jokiais duomenimis neįrodė aplinkybės, kad jis nėra gavęs Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės teismo 2016 m. spalio 8 d. nuosprendžio (sprendimo). Kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje nurodė pareiškėjas, 2016 m. spalio 8 d. buvo šeštadienis, todėl sumokėjus baudą grynaisiais pinigais teisme jam negalėjo išduoti sąskaitos, tačiau nenurodė ir nepaaiškino aplinkybių, kodėl tą pačią dieną teismo neprašė išduoti paties dėl pareiškėjui skirtos baudos priimto nuosprendžio (sprendimo) arba dėl jo įteikimo į minėtą teismą nesikreipė vėliau. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl minėto nuosprendžio (sprendimo) išdavimo nesikreipė net ir tada, kai, pasak jo, dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Didžiosios Britanijos teisininkus.

17. Atsižvelgdama į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas apie Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės teismo 2016 m. spalio 8 d. priimtą nuosprendį (sprendimą) nežinojo ir negalėjo sužinoti.

18. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėju, kad 2016 m. spalio 8 d. nuosprendžio (sprendimo) priėmimo metu jis galėjo nesuprasti, jog eismo taisyklių pažeidimas, už kurį Lietuvos Respublikoje nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje laikomas nusikaltimu. Vis dėlto, nebe pirmą kartą dalyvaudamas rinkimuose (pareiškėjas anksčiau yra kandidatavęs tiek į savivaldybės tarybą, tiek į Lietuvos Respublikos Seimą) bei žinodamas Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies nuostatą, kad Anketoje privalo pateikti ir duomenis apie tai, ar užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas galimybę duomenis apie Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse dėl jo veikų priimtus nuosprendžius (sprendimus) gauti iš Departamento, prieš teikdamas Anketą pareiškėjas minėtus duomenis galėjo pasitikslinti.

19. Įvertinus Rinkimų įstatyme įtvirtintą reguliavimą, susijusį su kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus pareiškinių dokumentų pateikimu, matyti, kad įstatyme nėra nustatyta galimybė, pasibaigus tokių dokumentų pateikimo terminui (šiuo atveju 2018 m. gruodžio 28 d. (Rinkimų įstatymo 36 str. 1 d.)), tikslinti juose pateiktus duomenis. Juo labiau, kad duomenų tikslinimas pagal savo prasmę galėtų būti susijęs su jau pateiktų duomenų apie konkrečią nusikalstamą veiką (-as) papildymu, o ne naujų duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas pateikimu.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VRK skundžiamu sprendimu nustačiusi, kad pareiškėjas Anketoje nepateikė Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytos privalomai teiktinos informacijos, pagrįstai neregistravo pareiškėjo A. Š. kandidatu į savivaldybių tarybų narius. Naikinti skundžiamo VRK Sprendimo dalį dėl pareiškėjo A. Š. neregistravimo kandidatu į savivaldybės tarybos narius ir įpareigoti VRK leisti pareiškėjui patikslinti Anketos 9 punkto duomenis nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Kaip minėta, Rinkimų įstatyme nėra nustatyta galimybė kandidatams į savivaldybių tarybų narius šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodytą informaciją pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui. Todėl pareiškėjo A. Š. skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Š. skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. Sp-47 dalies dėl A. Š. (eilės Nr. 205) neregistravimo į savivaldybių tarybų rinkimus panaikinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įpareigojimo sudaryti galimybę pareiškėjui patikslinti kandidato į savivaldybės tarnybos narius anketos 9 punktą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė