2022-03-16 Nr. AB-6892-3-61-3-04989-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1603-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04989-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21S38469 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento pirmosios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 6K-2201 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad dėl lytinės orientacijos negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad LGBT asmenims (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, nes vyriausybinės saugumo pajėgos nesugeba ištirti diskriminacijos prieš LGBT veiksmų ir veiksmingai neužkerta kelio šiai diskriminacijai. Vyriausybinės institucijos bei susijusios ginkluotos grupuotės yra atsakingos už 53 proc. nusikaltimų prieš LGBT asmenis. LGBT asmenys ne tik nėra ginami valstybės, bet priešingai – pati valstybė toleruoja ir prisideda prie nusikaltimų prieš LGBT. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjui dėl priklausymo seksualinei mažumai nekyla individuali grėsmė.

3. Pareiškėjo teigimu, jo pasakojimą dėl išvarymo iš bendruomenės ir draugo nužudymo dėl homoseksualumo patvirtina ir kilmės šalies informacija dėl garbės nusikaltimų. Pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas homoseksualūs santykiai smerkiami ir vertinami kaip šeimos gėda, todėl pareiškėjui kyla garbės nusikaltimo grėsmė. (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai vyrai, siekdami apginti savo šeimos garbę. Garbės nusikaltimus toleruoja visuomenė, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į garbės pažeidimus. Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiuos nusikaltimus užkardyti ir išaiškinti. Dažnai garbės nusikaltimai nuslepiami ir įforminami kaip savižudybė arba nelaimingas atsitikimas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo praktiką pareiškėjui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus LGBT yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, todėl nepagrįstai pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga.

5. Pareiškėjas atsakovui nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Atsakovas neįvertino prieglobsčio prašymo aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.

6. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją, pažymėta, kad pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas persekiojimo baimės. Pareiškėja visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jai nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Departamento sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

7. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo — saugaus gyvenimo.

8. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

9. Pareiškėjo teigimu, jam Departamente nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam, nebuvo organizuotas žodinis prašymo nagrinėjimas. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Be to, žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu.

10. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

11. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

12. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. Departamentas paaiškino, kad, atsižvelgiant į esamus pasakojimo prieštaravimus, alogizmus bei abstraktų pasakojimą, surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo konstatuota, jog pareiškėjo pasakojimas nėra laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų kriterijų. Byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas ar žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

14. Atsakovas pažymėjo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jo pasakojimą dėl išvarymo iš bendruomenės ir draugo nužudymo dėl homoseksualumo patvirtina ir kilmės šalies informacija. Išsamaus tyrimo metu atsakovas vertino, jog nei pareiškėjo pateikti įrodymai, nei jo pasakojimas, nei surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrindžia Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Remiantis EPPB ataskaita, LGBT asmenys gali būti priskiriami padidintos rizikos grupėms, kurios gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau vien tai, kad pareiškėjas bando save priskirti prie pastarųjų asmenų, savaime nepagrindžia prielaidos, jog jis yra priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei. Tyrimo metu pareiškėjas neįrodė, kad jis galbūt yra LGBT bendruomenės atstovas ir jam dėl to gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

15. Atsakovas nurodė, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumą. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti į kilomės valstybę, jis gali kreiptis į Departamentą ir kitas institucijas ir šis klausimas bus išspręstas.

16. Dėl draudimo atvykti pareiškėjui laikotarpio parinkimo atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus termino.

17. Atsakovas pabrėžė, kad Komisijoje žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad žodinis skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 3) atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; 4) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 26–27 dienomis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, 2021 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą žodžiu dėl tarptautinės apsaugos. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra homoseksualas, o tą draudžia (duomenys neskelbtini) įstatymai, už tai jį gali nubausti. Jis palaiko santykius su kitu vyru, gyvenančiu tame pačiame mieste, su minėtu asmeniu buvo užtikti, kai lytiškai santykiavo. Situacija buvo įtempta, pareiškėjas pabėgo į (duomenys neskelbtini), ten buvo 20 dienų. Sužinojo, kad jo partnerį nužudė jo šeima. Po to jie grasino pareiškėjo šeimai ir užrašė ant jo namo sienos „Mes norime jo kraujo“. Pareiškėjas yra ieškomas pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamosios teisės (duomenys neskelbtini) straipsnį (galimas įkalinimas iki 20 metų). Jam brolis pasakė, kad jam įvykdys mirties bausmę, jei suras. Draugas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui patarė bėgti į Europą. Jis paprašė brolio, kad atvežtų pasą ir šiek tiek pinigų. Niekas iš šeimos nežinojo apie jo santykius. Pareiškėjo tėvas gėdinasi jo ir paskatino gentį surasti jį ir nužudyti.

20. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes jį nužudys jo gentis arba partnerio gentis; nurodė, kad jis bijo būti suimtas, nes homoseksualumas yra baudžiamas iki 20 metų laisvės atėmimo bausme pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąją teisę. Prieglobsčio prašytojas paaiškino, kad dieną po įvykio, kai jį užklupo užsiimant seksu su partneriu, jo vaikino šeima užpuolė prašytojo namus ir užrašė grasinimus ant sienos, buvo nurodyta, kad norima pralieti prašytojo kraują. Be to, 2021 m. birželio 15 d., praėjus penkioms dienoms po įvykio, pareiškėjo gentis išdavė dokumentą, kuriuo pareiškė prieglobsčio prašytojo pašalinimą iš genties ir suteikė teisę bet kuriam asmeniui nužudyti pareiškėją. Galiausiai pareiškėjas paaiškino, kad kažkokie kitų genčių nariai iškėlė ieškinį prieš jį, kadangi pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus homoseksualumas yra nusikaltimas, o 2021 m. birželio 23 d. buvo išduotas pareiškėjo arešto orderis.

21. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė įsigaliojus sprendimui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Vertindamas Departamento Sprendimo teisėtumą, teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, analizavo teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, ir pažymėjo, kad teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas.

23. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad yra homoseksualus, dėl lytinės orientacijos negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę gyvybę ir sveikatą; kilmės šalies informacija patvirtina, kad homoseksualiems asmenims (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, nes vyriausybinės saugumo pajėgos nesugeba ištirti diskriminacijos prieš homoseksualus veiksmų ir veiksmingai neužkerta kelio diskriminacijai. Išanalizavęs pareiškėjo pasakojimo metu nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepateikė išsamios ir asmeninės informacijos apie savo patirtį suvokimo, kad yra homoseksualus, prasme, pareiškėjo atsakymai buvo trumpi, paviršutiniški, buvo pateikiama informacija apie bausmes ir blogą elgesį su homoseksualais (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo pateiktos nuotraukos, kurioje, kaip teigė pareiškėjas, buvo jis ir jo partneris, teismas sutiko su EPPB eksperto, atlikusio pareiškėjo apklausas, vertinimu, kad nėra pagrindo teigti, jog vyras nuotraukose iš tiesų yra pareiškėjo partneris. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimo turinį, darė išvadą, kad ekspertas pagrįstai konstatavo, jog iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nėra pagrindo konstatuoti vidinio pareiškėjo teiginių apie jo homoseksualumą patikimumo.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teismo posėdyje teikti paaiškinimai, turimi įrodymai (arešto orderis, raštas, kuriame grasinama susidoroti) nelaikytini patikimais, kadangi jie klaidinantys, prieštaraujantys anksčiau teiktiems paaiškinimams.

26. Remdamasis atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę, teismas pažymėjo, kad LGBT bendruomenės nariai apskirtai susiduria su rimta diskriminacija iš visuomenės pusės, tačiau atsižvelgęs į tai, kad tyrimo metu nenustatytas pareiškėjo teiginių apie jo homoseksualumą patikimumas, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje susidurs su grėsme, kylančia LGBT nariams. Atsižvelgęs į esamus prieštaravimus, abstraktų pasakojimą, surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas pripažino, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas nėra laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą, taip pat kad tyrimo metu pareiškėjas neįrodė, kad jis galbūt yra LGBT bendruomenės atstovas ir jam dėl to gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

27. Teismas pagrįsta pripažino atsakovo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, kadangi pareiškėjas neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Byloje nebuvo nustatyta, (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nebuvo pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 222 punkto nuostatomis, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo skundas Komisijoje turėjo būti išnagrinėtas žodine tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėk kurių žodinis jo skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausų metu ir teismo posėdyje, todėl sprendė, kad jo teisė būti išklausytam (įskaitant ir teisme) visiškai užtikrinta.

29. Teismo vertinimu, buvo pagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Tačiau įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies nuostatas, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punkto nuostatas, teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Taigi pareiškėjo situacijai buvo taikyta Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

30. Teismas taip pat darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

31. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino draudimo atvykti laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeitė ginčijamus sprendimus tose dalyse, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

III. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

33. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas nori ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

34. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

35. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas teismų suformuotą praktiką, teisės aktuose nustatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

36. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pareiškėjas dėl lytinės orientacijos negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę gyvybę ir sveikatą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad LGBT asmenims (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, šie asmenys diskriminuojami, o valstybės institucijos tai toleruoja (prisideda). Šiuo atveju teismas netenkino pareiškėjo skundo vien dėl to, jog pareiškėjas nesugebėjo įrodyti, jog iš tikrųjų yra homoseksualus. Manytina, jog teismas nėra kompetentingas atlikti tokio vertinimo ir vien dėl to, jog pareiškėjo atsakymai teismui pasirodė pernelyg abstraktūs, neišsamūs, negali būti vertinami pareiškėjo nenaudai. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis, šalies, kurioje LGBT asmenys iki šiol yra stipriai diskriminuojami, persekiojami, todėl akivaizdu, kad apie savo orientaciją pareiškėjui kalbėti yra sunku, tuo labiau įrodyti teismui savo homoseksualumą. Pareiškėjas pateikė daugiau nei pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo pasakojimą, tačiau teismas nepagrįstai juos atmetė.

37. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimas išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkerta kelią gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

38. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Pakartodamas pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, atsakovas teigia, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Tyrimo metu nenustatytas pareiškėjo teiginių apie jo homoseksualumą patikimumas, departamentas, teik ir teismas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, o taip pat ir prieštaringas, teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai buvo įvertinti kaip klaidinantys teismą, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas buvo vertinamas kritiškai.

40. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo pagrįstas, atsakovas akcentuoja, jog pagal Aprašo 99 punktą prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus. Departamentas ir teismas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, o taip pat ir prieštaringas, teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai buvo įvertinti kaip klaidinantys teismą. Taigi pareiškėjo pasakojimai nepatvirtino, kad jis yra homoseksualus, o apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nėra kompetentingas daryti tokio pobūdžio išvadas, nepagrįsti.

41. Tvirtindamas, kad atsakovas nesurinko naujausios, aktualios informacijos apie kilmės valstybę, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas taip pat nepateikė naujesnės informacijos nei ta, kurią surinko Departamentas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

42. Atsakovo teigimu, Departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21S38469 ir Departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 6K-2201 teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turi būti tiesiogiai išklausytas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

46. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodamas, kad jam pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, pareiškėjas pagrindė, kad dėl jo seksualinės orientacijos jam gresia visokeriopas pavojus gyvybei ir sveikatai, LGBT asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, valstybė tokių asmenų negina. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nėra kompetentingas spręsti dėl pareiškėjo homoseksualumo, todėl nepagrįstai vertinta, kad jo pasakojimas nepatikimas. Be to, atsakovas nesurinko visapusiškos, naujausios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę ir šios informacijos kontekste netinkamai vertino pareiškėjo individualią situaciją.

49. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

51. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

52. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

53. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

54. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

55. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė individualaus persekiojimo (susidorojimo) baime kilmės valstybėje, t. y. pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jis yra homoseksualus, paaiškėjo jo intymūs santykiai su kitu vyru, pareiškėjas ant savo namų rado grasinančius užrašus, bendruomenė pareiškėjo išsižadėjo, teko bėgti į kitą miestą, pareiškėją padavė į teismą, paskelbta jo paieška, su pareiškėjo partneriu buvo susidorota (jis buvo nužudytas). Nurodyta, kad pareiškėjui gresia ilgas įkalinimas arba mirties bausmė (bendruomenės, šeimos kerštas).

56. Teisėjų kolegija nustatė, kad Departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas, įvertinęs prašymo suteikti prieglobstį motyvus, apklausų metu duotus paaiškinimus, konstatavo, kad, nors pareiškėjas teigė, kad su draugu praleido 11 metų, tačiau šie teiginiai nepasižymėjo nuoseklumu, pasakojimai apie išgyvenimus ir patyrimus dėl seksualinės orientacijos buvo trumpi, nerišlūs, atsakinėjama bendromis frazėmis, todėl šie teiginiai vertinti kaip mažai tikėtini. Atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir informaciją apie kilmės valstybę, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą Ženevos konvencijos prasme nėra visiškai pagrįsta, t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atveju atsakovas išsamiai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime ir šio sprendimo sudedamąja dalimi esančioje EPPB eksperto parengtoje ekspertinėje nuomonėje. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

57. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas, kiek tai susiję su jo seksualine orientacija, pareiškėjo asmenine patirtimi, išgyvenimais ir dėl 2021 m. birželio 10 d. įvykio, ir dėl jo santykių su draugu vystymosi (buvo teigiama, kad su partneriu bendravo 11 metų), yra bendro pobūdžio, neindividualizuotas, kai kurios nurodytos aplinkybės arba kito, arba neatitiko pareiškėjo nurodytų faktų, objektyviai vykusių įvykių. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bendros informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę, (duomenys neskelbtini) homoseksualūs asmenys yra nesaugūs, diskriminuojami, sulaukia grasinimų, su jais gali būti fiziškai susidorojama, jie negauna efektyvios institucijų apsaugos ir pan. Tačiau pareiškėjas pasakojo, jog identifikavęs savo potraukį tos pačios lyties asmenims jautėsi gerai, niekas nepakito, jo gyvenimas buvo įprastas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti paaiškinimai dėl savo asmeninės patirties ir emocinės būklės, taip pat informacija, kaip pareiškėjas ir jo partneris saugojosi, kad jų intymūs santykiai, kurie, (duomenys neskelbtini) visuomenės ir valstybės vertinami neigiamai, nepaaiškėtų, yra itin abstraktūs, bendro pobūdžio. Taigi pareiškėjo pasakojimas apie jo individualią situaciją (seksualinę orientaciją) stokoja konkretumo ir individualumo, neatitinka apie kilmės valstybę surinktos informacijos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas juos pripažino nepatikimais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nevertino individualių pareiškėjo savybių santykyje su bendra kilmės valstybės informacija, tačiau nėra konkrečiai nurodoma, kokios pareiškėjo nurodytos ar susiklosčiusios individualios aplinkybės buvo neįvertintos. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

58. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

59. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjo nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvimą, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra. Be to, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesivadovavo naujausia, aktualiausia kilmės valstybės informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų – iš atsakovo Sprendimo dalimi esančios EPPB eksperto ekspertinės nuomonės matyti, kad minėtas specialistas, vertindamas pareiškėjui galbūt kilsiančią rimtos žalos riziką, surinko pakankamai naujos ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę prieglobsčio prašyme aktualiais aspektais, beatodairiško smurto lygį pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiško smurto lygis toks žemas, kad apskritai nėra rizikos, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei) ir į šią informaciją atsižvelgė.

60. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

61. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius