0b84ffbf-7de9-4a2f-9b5a-2d44ca20891b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-1890-656/2013                                                                                                Proceso Nr. 2-02-3-00062-2012-0                                                                                                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6.

 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 11 d. Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,                      apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) O. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei O.

G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Vilso prekyba“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                                n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 3 vidutinių mėnesinių jos darbo užmokesčių dydžio įmonei padarytos žalos t.y. 1164,09 Lt; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovė buvo atleista pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nes padarė ieÅ¡kovo įmonei 7672,13 Lt žalos Å¡iÄ sumÄ 2010 m. gruodžio 31 d. pervesdama bankrutuojančiai UAB „Vilso prekyba“, kai UAB „Jumasta“ nebuvo skolinga Å¡iai bendrovei. Mokėjimo pavedime nurodyta, kad apmokamos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros Nr. VM0000001119; VM0000001146; VM0000001176; VM0000001246;

VM0000001291; VM0000001485; VM0000001496; VM0000001537; VM0000001550; VM0000001554; VM0000001556; VM0000001650; VM0000001662. Tačiau minėtas sÄ skaitas – faktÅ«ras buvo iÅ¡raÅ¡iusi ne UAB „Vilso prekyba“, bet UAB „Verslo matas“. IeÅ¡kovo vertinimu, apmokėdama sÄ skaitas atsakovė padarė klaidÄ ir nurodė ne tÄ Ä¯monę. Atsakovė, eidama vyr. buhalterės pareigas turėjo pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, kurios įmonės ir kokias sÄ skaita apmoka. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo teisme papildomai paaiÅ¡kino, kad įmonės skola UAB „Verslo prekyba“ nėra fiksuota dokumentais, Å¡i įmonė nėra įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

UAB „Verslo matas“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros buvo apmokėtos vėliau - 2011 m. sausio mėn. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad lėšų pervedimas buvo atliktas ieÅ¡kovo vadovo pavedimu, kurį jis davė tÄ pačiÄ dienÄ telefonu, jokių dokumentų, kurių pagrindu atliktas pervedimas atsakovei ieÅ¡kovas nepateikė, kartu buvo atlikti pervedimai dar 6 gavėjams. Tokia buvo susiklosčiusi darbo praktika, kad ieÅ¡kovo vadovas J. G. nurodydavo atlikti pavedimus el. paÅ¡tu arba telefonu, kartais atvykdavo pas atsakovę ir užveždavo dokumentus.

Ä®monė savo patalpų neturėjo, atsakovė dirbo laisvu grafiku namuose arba kitoje darbovietėje. IeÅ¡kovas žinojo apie lėšų pervedimÄ , tačiau jokių veiksmų dėl Å¡ių lėšų iÅ¡reikalavimo nesiėmė daugiau kaip pusę metų. UAB „Vilso prekyba“ buvo verslo partneris, kuriam pinigai pervedami ne pirmÄ kartÄ . Nurodė, kad žalos atlyginimo klausimas buvo iÅ¡keltas daugiau nei po pusės metų tik todėl, kad ji atsisakė klastoti dokumentus ir ieÅ¡kovo vadovas nusprendė jÄ atleisti.

Trečiojo asmens UAB „Vilso prekyba“ atstovas bankroto administratorius UAB „Valeksa“ patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra atlikusi pavedimus į UAB „Vilso prekyba“ sÄ skaitÄ . Kokiu pagrindu Å¡ie pavedimai buvo daromi, atstovui nėra žinoma, jokių įmonės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų neturi.                                                     II. Teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė ieÅ¡kovu iÅ¡ atsakovės O. G. 1164,09 Lt žalos atlyginimo ir 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad 7672,13 Lt, kurie buvo pervesti UAB „Vilso prekyba“, yra reali įmonės žala. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus 2010 m. gruodžio 31 d. nebuvo teisinio pagrindo atlikti mokėjimÄ 7672,13 Lt pinigų gavėjui UAB „Vilso prekyba“. UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniuose registruose „SÄ skaitos 4430 apyvarta pagal klientus 2010-12-31“, 7672,13 Lt skola pagal 2010 m. gruodžio 31 d. bÅ«klę, buvo priskirta ne UAB „Vilso prekyba“, bet UAB „Verslo matas“.

Liudytojas J. G., buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, teisme patvirtino, kad įmonė neturėjo įsiskolinimo UAB „Vilso prekyba“, o nurodyta skola 7672,13 Lt turėjo bÅ«ti pervesta įmonei UAB „Verslo matas“. UAB „Verslo matas“ PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodyta suma visiÅ¡kai sutampa su atsakovės O. G. 2010-12-31 padarytame pavedime nurodyta suma. IÅ¡reikalauti nepagrįstai pervestos sumos iÅ¡ UAB „Vilso prekyba“ nėra galimybių dėl UAB „Vilso prekyba“ 2011 m. lapkričio 17 iÅ¡keltos bankroto bylos.

Atsakovės veiksmai buvo neteisėti, nes atsakovės, kaip vyriausiosios buhalterės darbines pareigas ir darbo standartus nustato LR Buhalterinės apskaitos įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Kadangi įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. numatytu bÅ«du, t.y. apskaitÄ tvarkė vyriausiasis buhalteris, atsakovė eidama Å¡ias pareigas turėjo pareigÄ užtikrinti, kad visos įmonės operacijos bÅ«tų pagrįstos apskaitos dokumentais.

Atsakovė O. G. 2010 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimÄ atliko neįsitikinusi, kad yra pagrindas apmokėti skolÄ , nepatikrinusi, ar egzistuoja mokėjimo paskirtyje nurodyti dokumentai. Atsakovė patvirtino, kad ji nebuvo susipažinusi su PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis, kurias apmokėjo. Atsakovė pažeidė ne tik pareigÄ teisingai vesti įmonės buhalterinę apskaitÄ , bet ir bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kaip tokioje situacijoje įprastai bÅ«tų pasielgęs protingas žmogus.

Atsakovė neigia savo kaltę dėl žalos atsiradimo iÅ¡ esmės nurodydama, kad 2010 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimÄ ji atliko vykdydama direktoriaus J. G. nurodymÄ , tačiau Å¡i aplinkybė darbuotojos O. G. kaltės dėl netinkamai atliktų darbo pareigų nepaneigia. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. G. 2010 m. gruodžio 31 d. skambino atsakovei. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, jog pagal įmonėje nusistovėjusiÄ praktikÄ direktorius telefonu nurodydavo kam ir kokiÄ sumÄ pervesti.

Pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ių aplinkybių yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Atsakovė yra nurodžiusi, kad pavedimus atlikdavo pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas arba, iÅ¡skirtiniais atvejais, darydavo avansinius pavedimus, t.y. pavyzdžiui, kai direktorius norėdavo iÅ¡ karto paimti prekes, jis skambindavo iÅ¡ tos įmonės ir sakydavo kokį avansinį pavedimÄ reikia padaryti, o sÄ skaitÄ pristatydavo vėliau. Å iuo atveju matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovės atliktas pavedimas nebuvo avansinis pavedimas, kadangi jame nurodyta konkreti mokėjimo paskirtis, t.y. nurodytos konkrečios apmokamos sÄ skaitos.

Nenustatyta aplinkybių, kad buvo apmokama už kokias nors tÄ pačiÄ dienÄ gautas prekes. Tarp atsakovės ir J. G. 2010 m. gruodžio 31 d. vykusio pokalbio laikas – 2 min. 2 sek. - yra aiÅ¡kiai per trumpas, kad jo metu bÅ«tų galima padiktuoti visÄ mokėjimo pavedimui atlikti reikalingÄ informacijÄ . J. G. teisme iÅ¡ esmės patvirtino atsakovės teiginius, jog susitikdavo su ja kartÄ per mėnesį, be to nurodė, kad sÄ skaitas buhalterė apmokėdavo tada, kai jis pasakydavo (paprastai telefonu), tačiau sumų ir sÄ skaitų numerių nediktuodavo, o tik nuspręsdavo su kokias tiekėjais atsiskaityti.

Teismo vertinimu J. G. paaiÅ¡kinimai labiau atitinka tikrovę, kadangi yra nuoseklÅ«s ir juos patvirtina kitos bylos aplinkybės. Kaip nustatyta iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų, direktorius J. G. su ja buvo susitikęs 2010 m. gruodžio 30 d., t.y. dienÄ prieÅ¡ padarant pavedimÄ , o tai rodo, kad tuo metu jai galėjo bÅ«ti perduotos sÄ skaitos už praeitÄ mėnesį (t.y. tos, kurios buvo atsakovės atlikto nurodytos mokėjimo paskirtyje). Tai, kad atsakovė turėjo sÄ skaitas - faktÅ«ras, kurias nurodė mokėjimo paskirtyje, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad, atsakovės teigimu, visus įmonės dokumentus ji perdavė mokestinio patikrinimo metu, o Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-10-29 raÅ¡tu Nr. (11.35-30-3)-46-22927 patvirtino, kad UAB „Verslo matas“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros VM0000001119;

VM0000001146; VM0000001176; VM0000001246; VM0000001291; VM0000001485; VM0000001496; VM0000001537; VM0000001550; VM0000001554; VM0000001556; VM0000001650; VM0000001662 buvo paimtos iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo metu. Teismas vertino, kad atsakovės padaryta klaida turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusia žala, nes be Å¡ios sÄ lygos žala apskritai nebÅ«tų atsiradusi. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad realiai žalÄ Ä¯monė patyrė dėl to, kad direktorius laiku nesiėmė veiksmų, kad nepagrįstai pervestos sumos bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ UAB „Vilso prekyba“.

Byloje yra duomenų, kad įmonės vadovas atsakovei pretenzijÄ pareiÅ¡kė tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį, o bankroto byla UAB „Vilso prekyba“ buvo iÅ¡kelta 2011 m. lapkričio 17 d. Tačiau tokios aplinkybės rodo tik tai, kad žala įmonei galėjo bÅ«ti atlyginta, o ne tai, kad dėl tokių veiksmų žala nebÅ«tų atsiradusi. Byloje taip pat yra nustatytos DK 246 str. 5 ir 6 p. numatytos materialinės atsakomybės sÄ lygos, t.y. tai, kad O. G. žalos padarymo metu dirbo UAB „Jumasta“ pagal darbo sutartį ir kad žalÄ padarė vykdydama darbinęs pareigas.

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo netenkinamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbo teisiniuose santykiuose CK įtvirtintas procesinių palÅ«kanų institutas netaikytinas. Be to, teismo vertinimu, toks reikalavimas virÅ¡ytų DK 254 str. numatytÄ darbuotojo materialinės atsakomybės apribojimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios nurodytos 2010-12-31 mokėjimo nurodyme yra iÅ¡raÅ¡iusi UAB „Verslo matas“. UAB „Vilso prekyba“ turėjo analogiÅ¡kÄ kaip ir UAB „Verslo matas“ sÄ skaitų faktÅ«rų žymėjimÄ , nes abi įmonės naudojo raides VM ir 10 ženklų sÄ skaitos numerį. Byloje nėra įrodymų, kad 2010-12-30 ieÅ¡kovas buvo skolingas UAB „Verslo matas“ 7672,13 Lt. Apeliantė pateikė teismui įrodymus (iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos), kad ieÅ¡kovas 2010-12-31 UAB „Verslo matas“ buvo skolingas 2723,47 Lt. IeÅ¡kovas 2010-12-31 neturėjo pagrindo apmokėti UAB „Verslo matas“ jau apmokėtas sÄ skaitas arba vėliau apmokėtinas sÄ skaitas.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad padaryta 7672,13 Lt žala. IeÅ¡kovas neįrodė, kad UAB „Vilso prekyba“ neiÅ¡rašė ieÅ¡kovui sÄ skaitų ir ieÅ¡kovas prekių už nurodytÄ sumÄ negavo. PrieÅ¡ingai, Å¡alis siejo pastovÅ«s prekybiniai santykiai ir buvo atliekami mokėjimai. UAB „Jumasta“ vadovas nuo 2011 m. sausio žinojo apie padarytÄ pavedimÄ , bet neteikė atsakovei ar UAB „Vilso prekyba“ pretenzijų. IeÅ¡kovas dėl tariamos priemokos į UAB „Vilso prekyba“ kreipėsi tik 2012-02-10, t.y. jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

3. Teismo iÅ¡vada, kad atsakovė privalėjo mokėti pinigus tik įsitikinusi, jog yra pagrindas, yra nepagrįsta, nes tokio draudimo teisės aktuose nėra. Ūkio subjektai pavedimus atlieka ne tik pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, bet ir avansu ir įtraukia atliktus mokėjimus į apskaitÄ . Nagrinėjamu atveju atliktas mokėjimas buvo įtrauktas į apskaitÄ .

4. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 2 dalyje bei 21 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako ne buhalteris, bet Å«kio subjekto vadovas, kuris turi parinkti apskaitos politikÄ ir jÄ Ä¯gyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sÄ lygas, veiklos pobÅ«dį, vadovaudamasis apskaitos standartais. Darbas buvo organizuotas taip, kad ieÅ¡kovas neturėjo ofiso, ieÅ¡kovo vadovas su atsakove bendraudavo telefonu. Vadovas pasirinko apskaitos politikÄ , pagal kuriÄ buvo su tiekėjais buvo atsiskaitoma avansu, mokėjimai buvo daromi pagal nurodymus telefonu. Nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų atsakovės kaip buhalterės prievolę tikrinti vadovo atliktų operacijų pagrįstumÄ . Atsakovė tik privalėjo į apskaitÄ Ä¯traukti visas atliekamas operacijas.

5. Tarp ieÅ¡kovo vadovo J. G. ir atsakovės buvo kilęs konfliktas dėl atsisakymo klastoti apskaitÄ . Faktas, kad mokėjimo nurodyme paminėtos UAB „Verslo matas“ sÄ skaitos, kurios buvo paimtos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nepatvirtina, kad tai yra tos pačios sÄ skaitos.                      IeÅ¡kovas atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Ä® bylÄ pateiktos UAB „Verslo matas“ laikotarpiu nuo 2010-10-18 iki 2010-12-31 iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, kurių didžioji dalis nurodyta 2010-12-31 mokėjimo pavedime ir keletas Å¡iame mokėjimo pavedime nenurodytų sÄ skaitų, bet bendra suma sudaro 7672,13 Lt sumÄ , todėl teismas pagrįstai laikė nustatyta aplinkybę, kad 2010-12-31 mokėjimo nurodyme nurodytas sÄ skaitas yra iÅ¡raÅ¡iusi UAB „Verslo matas“.

2. UAB „Verslo matas“ ir UAB „Vilso prekyba“ sÄ skaitų numeracija nėra identiÅ¡ka. Ginčo mokėjimo nurodyme nurodyti sÄ skaitų numeriai neatitinka UAB „Vilso prekyba“ sÄ skaitų numeracijos. Atsakovė tik iÅ¡dėsto savo pasamprotavimus dėl sÄ skaitų numeracijos, tačiau ji nepaneigė teismo nustatyto fakto dėl sÄ skaitų priklausymo UAB „Verslo matas“. Pagal 2010-12-31 „sÄ skaitos 4330 apyvarta pagal klientus“ duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo skolingas 7672,13 Lt sumÄ UAB „Verslo matas“, o ne UAB „Vilso prekyba“. Atsakovė pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ programos darytÄ ne 2010-12-31, bet 2012-10-22, ir klaidina teismÄ .

3. Nors atsakovė teigia, kad UAB „Verslo matas“ ir UAB „Vilso prekyba“ siejo prekybiniai santykiai ir UAB „Vilso prekyba“ 7672,13 Lt sumÄ gavo pagrįstai, tačiau teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais. Ä®monės nuo 2010 metų 2011 metais jokių verslo santykių neturėjo.

4. IeÅ¡kovės teiginys, kad buvo atliekami avansiniai mokėjimai nepagrįstas, nes dokumentai patvirtina, kad buvo atsiskaitoma pagal konkrečias sÄ skaitas faktÅ«ras.

5. Teismo sprendime nėra pasisakyta dėl ieÅ¡kovo apskaitos politikos, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas netinkamai taikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo normas. 6. 2010-12-31 „sÄ skaitos 4330 apyvarta pagal klientus“ patvirtina, kad atsakovė žinojo apie įsiskolinimus ir sÄ skaitų numerius, t.y. visÄ reikalingÄ informacijÄ , ieÅ¡kovo vadovas per 2 minutes ir kelias sekundes trukusį pokalbį telefonu negalėjo spėti padiktuoti visų rekvizitų.

7. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagrįstai nustatė, kad Å¡alių nesiejo jokie santykiai dėl avansinių mokėjimų. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad 2010-12-31 buvo atliktas 7672,13 Lt avansinis mokėjimas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                 Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.                 Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.                      Apeliacinis skundas atmetamas.                      Darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (DK 254 str.). Pirmos instancijos teismas pritaikydamas ribotÄ atsakovės atsakomybę už žalÄ konstatavo, kad yra visos DK 246 str. nustatytos materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos.

Teismas nustatė, kad atsakovė dėl neatsargumo nesant pagrindo 2010-12-31 mokėjimo nurodymu Nr.221 pervedė UAB „Vilso prekyba“ 7672,13 Lt sumÄ , kurios ieÅ¡kovas iÅ¡ UAB „Vilso prekyba“ atgauti neturi galimybių. Teisėjų kolegija sutinka teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei sprendimo argumentais, įvertina apeliacinio skundo argumentus.                      Sprendžiant pinigų pervedimo tarp paslaugas ir prekes perkančių/parduodančių įmonių pagrįstumo klausimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi tiesioginiai įrodymai:

1) sandoris, pagal kurį mokama, 2) sÄ skaitos faktÅ«ros, patvirtinančios sandorio vykdymÄ perduodant prekes ar paslaugas, 3) abiejų sandorio Å¡alių buhalterinių registrų įraÅ¡ai apie sandorio vykdymo metu atliktų operacijas. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Verslo matas“ ir UAB „Vilso prekyba“ turėjo analogiÅ¡kÄ sÄ skaitų faktÅ«rų žymėjimÄ , nes abi įmonės naudojo raides VM ir 10 ženklų sÄ skaitos numerį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡i vien Å¡i aplinkybė nepatvirtina, fakto, kad 2010-12-31 mokėjimo nurodymas Nr.221 buvo įvykdytas apmokant faktiÅ¡kai egzistuojančius UAB „Vilso prekyba“ reikalavimus, nes įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad sÄ skaitos faktÅ«ros VM0000001119;

VM0000001146; VM0000001176; VM0000001246; VM0000001291; VM0000001485; VM0000001496; VM0000001537; VM0000001550; VM0000001554; VM0000001556; VM0000001650; VM0000001662 buvo iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovui apmokėti UAB „Verslo matas“, o ne UAB „Vilso prekyba“. SÄ skaitos faktÅ«ros kaip raÅ¡ytiniai įrodymai prijungtos prie bylos. SÄ skaitų faktÅ«rų numeracijos sudarymo struktÅ«ros panaÅ¡umas pats savaime neįrodo sÄ skaitų tapatumo. Atsakovė pateikė teismui įrodymus (2012-02-03 padaryto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos iÅ¡traukÄ ), kad ieÅ¡kovas 2010-12-31 UAB „Verslo matas“ buvo skolingas 2723,47 Lt, o ne 7672,13 Lt sumÄ .

Tačiau šį įrodymÄ teismas vertina kaip melagingÄ , nes ieÅ¡kovas pateikė teismui visÄ buhalterinės sÄ skaitos „SÄ skaitos 4430 apyvarta pagal klientus“ 2010-12-31 bÅ«klei iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame konkrečiai nurodytas ieÅ¡kovo 7672,13 Lt įsiskolinimas UAB „Verslo matas“, o 7672,13 Lt įsiskolinimo UAB „Vilso prekyba“ nėra. Byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad atsakovė neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo pervesti UAB „Vilso prekyba“ 7672,13 Lt sumÄ .

Atsakovės prielaida, kad ieÅ¡kovas buvo skolingas UAB „Vilso prekyba“ nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir įrodymais.                      Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovo direktorius ne iÅ¡ karto po klaidos paaiÅ¡kėjimo kreipėsi į UAB „Vilso prekyba“ dėl be pagrindo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo nepaneigia priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo. Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-06 nutartimi UAB „Vilso prekyba“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismo nutartyje konstatuota, kad jau nuo 2011 metų pradžios UAB „Vilso prekyba“ buvo nemoki ir nevykdė mokėjimų kreditoriams. Atsižvelgiant į UAB „Vilso prekyba“ turimÄ turtÄ trečios eilės kreditoriai bankroto procedÅ«ros metu gaut kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ neturi galimybės.                      Apeliacinio skundo argumentas, kad nepaneigta mokėjimo avansu UAB „Vilso prekyba“ galimybė ir ieÅ¡kovo direktorius galėjo tokį nurodymÄ telefonu duoti atsakovei, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems tiesioginiams įrodymams.

Byloje nustatyta, kad 2010 metų pabaigoje ir 2011 metais UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Vilso prekyba“ mokėjimų tarpusavyje nebevykdė ir prekių ar paslaugų pirkimų. Be to, nesant konkrečių sÄ skaitų faktÅ«rų ir pagal atsakovės versijÄ mokant avansu, ieÅ¡kovo direktorius turėjo pavedimo pagrindÄ sudarančius duomenis diktuoti atsakovei telefonu, tačiau objektyviai tai padaryti per 2 min. 12 sekundžių trunkantį pokalbį neįmanoma. Atsakovės argumentas, kad mokėjimo nurodymas galėjo bÅ«ti vykdomas ir nesant jo pagrindÄ sudarančio dokumento, svarbu tik, kad mokėjimas bÅ«tų įtrauktas į apskaitÄ , nesudaro pagrindo atsakovės veiksmų kvalifikuoti kaip teisėtų, nes, laikantis atsakovės versijos, mokėjimo pagrindas turėjo atsirasti vėliau.

Kaip jau konstatuota, pagrindo mokėti pinigus nebuvo nei prieÅ¡ mokant pinigus, nei vėliau.                      Apeliacinio skundo argumentai, kad, vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 2 d. bei 21 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, ieÅ¡kovo vadovas, turi parinkti apskaitos politikÄ ir jÄ Ä¯gyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sÄ lygas, veiklos pobÅ«dį, vadovaudamasis apskaitos standartais, darbas buvo organizuotas taip, kad ieÅ¡kovas neturėjo ofiso, ieÅ¡kovo vadovas su atsakove bendraudavo telefonu, vadovas pasirinko apskaitos politikÄ , pagal kuriÄ buvo su tiekėjais buvo atsiskaitoma avansu, mokėjimai buvo daromi pagal nurodymus telefonu, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo materialinės atsakomybės. Byloje neįrodyta, kad 2010-12-31 mokėjimo nurodymas Nr.221 buvo įvykdytas avansu apmokant ieÅ¡kovo vadovo telefonu padiktuotas sÄ skaitas.

Pagal nagrinėjamos bylos duomenis atsakovė, kaip vyriausioji buhalterė, tvarkė ieÅ¡kovo, kaip Å«kio subjekto, apskaitÄ , į kuriÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumÄ .

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį; apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje).                      Darbo sÄ lygos, kai atsakovė dirba nuotoliniu bÅ«du ne ieÅ¡kovo buveinės patalpose ieÅ¡kovę tenkino visÄ Å¡eÅ¡erių metų darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir tokios darbo sÄ lygos niekaip neįtakojo atsakovės klaidos.

IeÅ¡kovo vadovo ir atsakovės konfliktas dėl galimo apskaitos klastojimo neturi įtakos faktų, kurių pagrindu atsakovei taikoma materialinės atsakomybė, egzistavimui.            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 331 str.,                                                                 n u t a r i a :            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Kolegijos pirmininkas                                                                               Andrius Ignotas Kolegijos teisėjos                                                                                      Liuda Uckienė                                                                                                                   Aldona Tilindienė