2019-02-20 Nr. AB-5000-3-62-3-00848-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1538-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00848-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–5), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. spalio–gruodžio mėn. buvo laikomas LAVL Lukiškių padalinyje netinkamomis, nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis. Minėtu laikotarpiu buvo kalinamas kameroje Nr. 12, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas paaiškino, kad LAVL kameroje buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro. Palatoje nebuvo stalo, dėl ko pareiškėjas neturėjo, kur valgyti. Kameros sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie pat lovos ir pareiškėjui neužtikrino privatumo. Pareigūnai per durų stebėjimo langelį galėjo stebėti pareiškėją tualete. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė emocinį sukrėtimą, depresiją, baimę, apatiją, agresiją, buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatos.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime (b. l. 8–11) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Vidaus ligų (Bendrojo skyriaus) kamerų tipo patalpoje Nr. 12 (režiminis korpusas). Akcentavo, kad duomenų apie tai, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma nuteistųjų ar suimtųjų, pateikti nėra galimybės, nes tokie duomenys nėra kaupiami. LAVL administracija negali daryti jokios įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems asmenims, kuriems tokios paslaugos turi būti suteiktos. Be to, LAVL turi būti užtikrintas suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimas, taip pat privalo būti vykdomi pacientų izoliavimo reikalavimai sergant užkrečiamosiomis ligomis. LAVL kamerų tipo patalpose yra įrengti stebėjimo langeliai, kad pareigūnai galėtų stebėti, ar kameroje laikomi asmenys laikosi režimo reikalavimų. Akcentavo, kad oro temperatūra ir drėgmė patalpose atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), reikalavimus. Šiltuoju metų periodu oro temperatūra buvo 18–28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc.; šaltuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc. Nuteistųjų ar suimtųjų prašymu išduodamos papildomos antklodės bei elektriniai šildytuvai. Pažymėjo, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir atsiradusių pasekmių. Taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 480 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį LAVL netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis 2015 m. spalio–gruodžio mėn.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš jo kalinimo perpildytoje LAVL kameroje Nr. 12.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčui dėl minimalaus LAVL palatų ploto aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.4 punktas. Teismas taip pat akcentavo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL buvusį nuteistųjų skaičių nepateikta, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. (21 para) ir nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. (22 paros) buvo laikomas LAVL Vidaus ligų (Bendrojo) skyriaus kameroje Nr. 12, kurios plotas 7,19 kv. m, įrengtos dvi miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,59 kv. m (7,19/2) ploto (b. l. 8–11, 12). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 43 paras LAVL kameroje Nr. 12 nebuvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiškėjui trūko 1,51 kv. m (5,10 – 3,59) ploto.

10. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro. Teismas vadovavosi iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios HN 76:2010 6 ir 22 punktais, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punktu ir pažymėjo, kad natūralaus kamerų apšvietimo padidinimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl HN 76:2010 reikalavimas dėl natūralaus apšvietimo nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

11. Nors į bylą nepateikta konkrečių duomenų apie kameros Nr. 12 apšvietimą, oro temperatūrą ar santykinę oro drėgmę, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus ar pareiškėjo kreipimąsi į LAVL administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros, drėgmės, nenurodė, kokiu pagrindu padarė tokią išvadą, nepateikė medicininių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl nurodytų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad kamera Nr. 12 vėdinama per atveriamą langą, minėtą aplinkybę patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateiktos kameros foto nuotraukos (b. l. 13). Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Atsakovo atstovas nurodė, kad oro temperatūra ir drėgmė patalpose atitiko higienos normų reikalavimus. Šiltuoju metų periodu oro temperatūra buvo 18–28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc.; šaltuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc. Be to, nuteistųjų ar suimtųjų prašymu buvo išduodamos papildomos antklodės bei elektriniai šildytuvai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir paaiškinimais apie kamerų įrengimo atitiktį nustatytiems reikalavimams. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

12. Dėl pareiškėjo argumento, kad kameroje nebuvo stalo, teismas pažymėjo, kad LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai taip pat taikytini ir LAVL. Teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), ir pažymėjo kad iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015 m. liepos 17 d. pažymos Nr. BD-983 bei kameros foto nuotraukų (b. l. 12, 13) matyti, jog palatoje įrengtos dvi lovos, spintelės ir pakaba. Taigi, nustačius, kad kameroje stalo nebuvo, šiuo aspektu konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai.

13. Teismo vertinimu, kameros sanitarinio mazgo atskyrimas sienele neįrengiant durų, nėra tinkamas minėtų reikalavimų laikymasis, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu bei patyrė nepatogumų dėl netoli miegamosios vietos įrengto klozeto.

14. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad LAVL 43 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo bei neaprūpino baldais (palatoje nebuvo stalo), todėl konstatavo, kad LAVL pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą (43 paras režiminio korpuso kameroje trūko 1,51 kv. m ploto), taip pat konstatavęs pažeidimus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir neaprūpinimo baldais (nebuvo stalo), teismas darė išvadą dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 480 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41–42), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

17. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LAVL veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nevertino aplinkybės, kad šiai įstaigai turi būti taikomi sveikatos apsaugos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Todėl LAVL taikytini Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto reikalavimai, pagal kuriuos stalo įrengimas palatoje nėra numatytas. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad neturėjo, kur pavalgyti, todėl teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus neaprūpinant pareiškėjo stalu. Net konstatavus pareiškėjo teisių pažeidimus šiuo aspektu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis laikymo sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2015 m. spalio–gruodžio mėn., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 480 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus neaprūpinant pareiškėjo stalu.

21. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo LAVL sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

23. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio–gruodžio mėn. pareiškėjui 43 paras nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiškėjui minėtu laikotarpiu trūko 1,51 kv. m ploto. Be to, nustatyti pažeidimai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir neaprūpinimo baldais (nebuvo stalo).

24. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Vadovaujantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

25. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad 480 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis ir yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

26. Nors atsakovas apeliaciniame skunde mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus neaprūpinant pareiškėjo stalu, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė nekeičia vertinimo dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos įvertinus kitus byloje nustatytus pažeidimus, susijusius su pareiškėjui tekusio minimalaus ploto pažeidimu ir netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, nes sprendžiant ginčus dėl asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų, vertinamas kumuliacinis kalinimo sąlygų poveikis, vadovaujamasi EŽTT praktika, kuri reikalauja visumos požiūrio (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius