0b8400a8-12ab-4311-bf7a-fa06c044d92e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                    Administracinė byla Nr.A-438-1760/2010                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 9.5, 15 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 10 d.Vilnius              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano KliÅ¡ausko (pranešėjas),sekretoriaujant Gitanai AleliÅ«naitei,dalyvaujant atsakovo atstovei K.J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo G.K. skundÄ atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėjas G.K. padavė teismui skundÄ , kuriame prašė:1. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. 68-218;2. Panaikinti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Utenos apskr. VMI, Inspekcija) 2009 m. birželio 3 d. sprendimÄ Nr. (10.15.)-10.1-15;3. Priteisti jam iÅ¡ valstybės 2845 Lt turtinės žalos (negrÄ Å¾intÄ jo permokėtÄ gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) sumÄ ) su atitinkamomis palÅ«kanomis, nustatytomis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 87 straipsnio 9 dalyje, skaičiuojant jas nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos;4.

Priteisti jam iÅ¡ valstybės 30000 Lt neturtinės žalos bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.Skunde paaiÅ¡kino, kad Utenos apskr. VMI, pradėjusi jo mokestinį patikrinimÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnio 3 dalies nuostatÄ (informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ ), nes per mokestinio patikrinimo laikotarpį (2001 – 2005 m.) jis jokios veiklos, kaip fizinis asmuo nevykdė, yra privatus asmuo, o įstatymas ir teismas saugo jo teisę į asmeninį gyvenimÄ .

Utenos apskr. VMI ir VMI, patvirtinusios tokius patikrinimo aktus, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies nuostatÄ (nuosavybė neliečiama), nes nenustatė jokių pažeidimų nei jo, kaip privataus asmens, asmeniniame gyvenime, nei jo individualios įmonės veikloje, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų (vadovavosi prie laidomis ir spėlionėmis), kad per mokestinį laikotarpį (2001 – 2005 m.) jis gavo pajamų, neapmokestintų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau papildomai apskaičiavo didžiules fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM), GPM, delspinigių ir baudų sumas.

Vienintelis akivaizdus faktas – jo per klaidÄ 2004 m. permokėta 2845 Lt GPM suma, dėl kurios grÄ Å¾inimo jis kreipėsi į Utenos apskr. VMI dar 2005 m. balandžio 1 d., tačiau sprendimas dėl Å¡ios permokos nebuvo priimtas.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Utenos apskr. VMI ir VMI neteisėtai ir nepagrįstai nepripažino jo pateikto įrodymo (I.L. 2009 m. balandžio 29 d. raÅ¡ytinio patvirtinimo, kad ji jam 1997 – 1999 m. paskolino 94 000 Lt sumÄ , Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kėjas akcentavo, jog tikslino savo Vienkartinę gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijÄ ((duomenys neskelbtini)), kadangi ji buvo užpildyta klaidingai (suklaidintas mokesčių administratoriaus darbuotojų nurodė nedeklaruotinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir dėl savo neatidumo nenurodė pasiskolintų lėšų). Pažymėjo, kad Utenos apskr. VMI be jokio teisinio tam pagrindo Å¡ios deklaracijos iki Å¡iol nepriėmė. Asmuo, iÅ¡ kurio jis tas lėšas pasiskolino taip pat patikslino savo pirminę Vienkartinę gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijÄ (duomenys enskelbtini)) ir Utenos apskr.

VMI jÄ priėmė. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų ribojančių galimybę Å¡ias deklaracijas tikslinti ir visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės nei deklaracijos tikslinimo data, nei tikslinimų skaičius, nei faktas, kad Å¡i deklaracija tikslinama mokestinio patikrinimo metu. Teigė, kad Utenos apskr. VMI yra nenuosekli: 35 000 Lt, pasiskolintus iÅ¡ fizinio asmens (I.L.) ji pripažino tinkamu jo gautų lėšų pagrįstumo įrodymu (2003 m. birželio 16 d. iÅ¡davė atitinkamÄ pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), o visų kitų lėšų (94 000 Lt), pasiskolintų iÅ¡ to paties fizinio asmens, įgijimÄ laiko nepagrįstu.

Pasiskolintų lėšų iÅ¡ I.L. faktÄ Ä¯rodo I.L. raÅ¡ytinis patvirtinimas, jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nenumatė ir nenumato bÅ«tinybės sudarant paskolų sutartis jose nurodyti ar paaiÅ¡kinti dar kažkokias aplinkybes. Kita vertus, jeigu mokesčių administratoriui yra bÅ«tina žinoti kažkokias aplinkybes, kurios, jo manymu, yra reikÅ¡mingos mokestiniam patikrinimui, jis turi teisę tas aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti, užduodamas atitinkamus klausimus (MAÄ® 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį į tai, kad VMI sprendime nurodyta klaidinga informacija, esÄ I.L. iki 2001 m. spalio 1 d. gyveno Rusijos Federacijoje.

Be to, klaidingai teigiama, kad jis nuo 1997 iki 2000 m. nei iÅ¡vykstant, nei atvykstant muitinėje nedeklaravo grynųjų pinigų sumų. PaaiÅ¡kino ir prie skundo pridėjo atitinkamus įrodymus, kad I.L. atvyko į Lietuvos RespublikÄ 1997 m., atidarė sÄ skaitÄ AB „Vilniaus bankas“ ir 1997 m. gegužės 15 d. pervedė pinigines lėšas į asmeninę sÄ skaitÄ Å¡iame banke (34 825 JAV dolerius). 1997 m. spalio 10 d. Lietuvoje jai gimė duktė, 1999 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Zarasų rajono skyriuje jai buvo iÅ¡duotas Socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2001 m. balandžio 30 d. ji dirbo gydytoja-stomatologe Zarasų rajono savivaldybės VÅ¡Ä® „Pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras“.

Todėl, anot pareiÅ¡kėjo, jokių piniginių lėšų jam deklaruoti muitinėje nebuvo reikalo, kadangi savo asmeninėmis lėšomis I.L. disponavo Lietuvoje.PareiÅ¡kėjas pažymėjo ir tai, kad Utenos apskr. VMI pažeidė VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr.VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 127 punkto reikalavimÄ , t. y. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nenurodė motyvuotų priežasčių, kodėl į dalį jo raÅ¡ytinių pastabų nebuvo atsižvelgta, o VMI pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ individualų administracinį aktÄ pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Mokesčių administratorius sprendimÄ dėl mokesčio bazės nustatymo netiesiogiai turi grįsti faktais, aplinkybėmis ir kita informacija, kuri patvirtintų tÄ teisinę situacijÄ , kad mokesčio bazės negalima nustatyti tiesiogiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). PareiÅ¡kėjas akcentavo, jog taip pat nesutinka su patikrinimo akte ir skundžiamuose sprendimuose pateiktais argumentais dėl delspinigių apskaičiavimo. Teigė, kad mokesčių apskaičiavimo bÅ«das, nustatytas MAÄ® 70 straipsnyje, t. y. mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , jo atžvilgiu buvo pritaikytas nepagrįstai ir neteisėtai; visa suma, nuo kurios jam buvo apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai ir baudos, yra neapmokestinamosios pajamos, pagrįstos tinkamais ir pakankamais įrodymais; 2004 m. 2845 Lt GPM permokos faktas yra akivaizdus ir patvirtintas tinkamais ir pakankamais įrodymais.

Nurodė, kad dėl neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų patyrė ir iki Å¡iol patiria neturtinę žalÄ : neteisėti mokesčių administratoriaus veiksmai (vilkinimas grÄ Å¾inti jam GPM permokÄ , mokestinio patikrinimo vilkinimas, neteisėtas administracinės bylos iÅ¡kėlimas, kuriÄ nutraukė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), informacijos apie jo privatų gyvenimÄ rinkimas, bÅ«tinybė ginti savo teises teismuose ir kitose valstybinėse institucijose) iÅ¡Å¡aukė jo ir jo artimųjų dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukėlė nepatogumų, verčia jausti nuolatinę emocinę įtampÄ ir bylinėtis teismuose.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, dalyje dėl žalos atlyginimo, ir VMI, kaip savarankiÅ¡ka atsakovė, dalyje dėl sprendimų panaikinimo, prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ paaiÅ¡kino, kad G.K., laiku nerealizavęs teisės pateikti visus dokumentus ir įrodymus, prarado teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo metu (MAÄ® 121, 126 straipsnis, 153 straipsnio 3 dalis).

Ä®statymų leidėjas tokiu bÅ«du siekia užtikrinti ne tik operatyvų ikiteisminį procesÄ , bet ir užkirsti keliÄ mokesčių mokėtojo piktnaudžiavimui atsižvelgus į bylos eigÄ pateikti vis naujus sau palankius naujus įrodymus. G.K. viso mokestinio patikrinimo metu nebendradarbiavęs su mokesčių administratoriumi, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nesÄ Å¾iningai elgdamasi mokesčių administratoriaus atžvilgiu mokestinio ginčo nagrinėjimo metu teikia vis naujus įrodymus, kurie akivaizdžiai galėjo bÅ«ti pateikti patikrinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. A17-573/2007, 2008 m. vasario 11 d. nutartis Nr. A20-201/2008).

Centrinis mokesčių administratorius ginčijamÄ sprendimÄ priėmė įvertinęs visus mokestinio ginčo nagrinėjimui pateiktus dokumentus. Pažymėjo, kad pagal MAÄ® 2 straipsnio 20 punktÄ , 150 straipsnį VMI nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus, t. y. mokestinius ginčus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ).

MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 13 punktas suteikia teisę mokesčių administratoriui tais atvejais, kai kyla pagrįstas įtarimas, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, nurodyti asmenims pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.Anot atsakovo, mokestinio tyrimo metu 2005 m. lapkričio 30 d. G.K. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. 7.21-233 pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.

G.K. minėtÄ nurodymÄ apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris priėmė sprendimÄ atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ (LVAT 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ ). G.K. mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdė, dokumentų patikrinimui nepateikė. Mokesčių mokėtojas teigdamas, kad gavo atitinkamas pajamas turi savo teiginius pagrįsti, t. y. surinkti ir pateikti juridinę galiÄ turinčius dokumentus arba įstatymo nustatytos formos sandorius patvirtinančius dokumentus, jog pajamos realiai buvo gautos.

Tai reiÅ¡kia, kad mokesčių mokėtojo surinktų faktinių duomenų visuma turi neabejotinai įrodyti, kad pajamos realiai buvo gautos iÅ¡ nurodyto Å¡altinio. G.K. nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, jog gavo 94000 Lt paskolÄ iÅ¡ I.L.. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad paskolos sutartys nėra iÅ¡saugotos, pateiktas tik raÅ¡ytinis I.L., nors pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ 1 straipsnį (2002 m. lapkričio 12 d.

įstatymo Nr. IX-1193 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. gruodžio 6 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.) Lietuvos Respublikos gyventojų, įsigyjančių (įsigijusių) brangų turtÄ pajamos pagrindžiamos įstatymų reikalaujama forma sudarytais sandoriais arba juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Atsižvelgdama į G.K. gautų paskolų aplinkybes – didelė paskolų suma, paskolos nepagrįstos ekonomine logika, beprocentės, nenaudingos paskolos davėjai, paskolos ilgalaikės, notariÅ¡kai nepatvirtintos, suteiktos be jokių grÄ Å¾inimo garantijų, nedeklaruotos įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas konstatuoja, kad I.L. patvirtinimas apie paskolų suteikimÄ neįrodo, kad G.K. realiai Å¡ias pajamas gavo.

Reikalavimas pagrįsti pajamas pirmiausia reiÅ¡kia, kad pajamos realiai turėtų bÅ«ti gautos, o ne vien atspindėtos dokumentuose.Atsakovas nurodė, kad Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d., Nr. IX-1910) 3 straipsnyje buvo nustatyta, jog gyventojas privalo deklaruoti pasiskolintas ir negrÄ Å¾intas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 2000 Lt, o 4 straipsnio 2 dalyje – jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai.

G.K., nedeklaravęs įstatymo nustatyta tvarka gautų paskolų, negali jomis remtis pagrįsdamas vėlesnių laikotarpių iÅ¡laidas. Vienkartinės turto deklaracijos patikslinimas, kaip nurodo G.K., buvo pateiktas tik mokestinio patikrinimo metu, todėl vertinant jo mokestinio patikrinimo bei vėliau kilusio mokestinio ginčo eigÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog G.K. vėliau papildomus įrodymus pateikė ne siekdamas patvirtinti iÅ¡ tikrųjų buvusius faktus, o siekdamas sudaryti savo veiksmų teisėtumo regimybę bei iÅ¡vengti mokestinių prievolių.Atsakovas teigė, kad mokesčių administratorius G.K. mokesčių bazės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, tai yra mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl pagrįstai taikė specialius mokesčių apskaičiavimo metodus ir mokesčio bazę nustatė netiesiogiai.

Rėmėsi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-60-2004 suformuota teismų praktika. Nagrinėjamu atveju G.K. netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, į mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas bei neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti duomenis apie pajamų šaltinius, todėl mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl mokesčiai buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikant iÅ¡laidų metodÄ . Å is metodas taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo iÅ¡laidas. Vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo asmenines iÅ¡laidas su per atitinkamÄ laikotarpį gautomis pajamomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad Utenos apskr.. VMI patikrinimo akto 4 lape detaliai iÅ¡dėstė MAÄ® 70 straipsnio taikymo sÄ lygas bei teisinį reglamentavimÄ .

Detali MAÄ® 70 straipsnio įgyvendinimo tvarka nustatyta VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose „Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklėse“.Be to, anot atsakovo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17 – 301/2007 iÅ¡samiai pasisakė dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo kilus abejonėms dėl pinigų sumų gavimo realumo. Nutartyje konstatuota, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus.

Å i pareiga tenka tiek mokesčių mokėtojui, tiek ir mokesčių administratoriui. Jei mokesčių mokėtojas pagrindžia gautas pajamas įstatymų nustatytos formos sandoriais ar juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, įrodyti, kad pajamų nebuvo turi Å¡ias aplinkybes neigiantis mokesčių administratorius. Kadangi G.K. pinigų gavimo fakto nepagrindė jokiais tiesioginiais įrodymais, pareiga įrodyti pinigų gavimÄ tenka G.K..Atsakovas pažymėjo, kad pajamų gavimo faktÄ iÅ¡ nežinomų Å¡altinių galima konstatuoti tik nustačius, kad G.K.

Å¡ias pajamas panaudojo, t. y. tuomet kai iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo pajamas. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad G.K. 2001 m. iÅ¡leido 29600 Lt sumÄ . Inspekcija apskaičiavo delspinigius palankiausiu jam bÅ«du, t. y. nuo galimai vėliausio Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme (toliau – ir FAPMLÄ®) įtvirtinto deklaracijos pateikimo termino. Pagal tuo metu galiojusio FAPMLÄ® 33 straipsnio 1 dalį pajamos, neiÅ¡vardytos Å¡io įstatymo II, III ir IV dalyse apmokestinamos taikant 20 procentų tarifÄ .

FAPMLÄ® 37 straipsnis nustato bendrÄ fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ pagal kuriÄ mokėtojas privalėjo pateikti fizinio asmens pajamų deklaracijÄ nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai pasibaigus metams iki vasario 1 d. ir per mėnesį nuo deklaracijos pateikimo dienos sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestį. GPM ir Å¡io mokesčio delspinigių apskaičiavimo teisėtumÄ grindžia tuo metu galiojusio GPMÄ® 1 straipsnio 1 dalies, 3, 5 straipsnių, 6 straipsnio 2, 3 dalies, 9 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 36 straipsnio 2 dalies nuostatomis.Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, atsakovas paaiÅ¡kino, kad atliekant mokestinį patikrinimÄ nebuvo nustatyta, kad pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, taip pat pažymėjo, kad ilgÄ patikrinimo procesÄ sÄ lygojo paties G.K. veiksmai, atsisakant bendradarbiauti bei teikti patikrinimui reikalingÄ informacijÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, 6.246 – 6.249 straipsnis, LVAT administracinė byla Nr. A17-614/2007).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Turtinės žalos atsiradimas siejamas su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sukeliančiais teisines pasekmes atitinkamam visuomeninio santykio dalyviui. Mokestinis patikrinimas buvo atliktas pagal mokestinio tyrimo ir operatyvaus patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ duomenis ir dokumentus.

Atsakovo manymu, G.K. neturi teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo G.K. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. 68-218 bei Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 3 d. sprendimÄ Nr. (10.15.)-10.1-15. Teismas priteisė G.K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2845 (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis) litus turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.             Teismas konstatavo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2003 m. birželio 16 d. pateiktoje brangų turtÄ Ä¯sigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijoje deklaravo pagal 2000 m. sausio 31 d. paskolos sutartį iÅ¡ I.L. gautÄ 35000 Lt paskolÄ iÅ¡ kurių 30000 Lt sumÄ panaudojo pastato įsigijimui (2003 m. birželio 6 d. pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatÄ (duomenys neskelbtini), Zarasų m. už 30000 Lt).

Mokesčių administratorius Å¡ias pasiskolintas lėšas iÅ¡ I.L. pripažino, bet nepripažino visų kitų (94000 Lt) pasiskolintų lėšų iÅ¡ to paties asmens. PareiÅ¡kėjas kartu su pastabomis pateiktomis Inspekcijai buvo pateikęs 2009 m. balandžio 29 d. I.L. pasiraÅ¡ytÄ patvirtinimÄ kuriame nurodyta, kad I.L. laikotarpiu nuo 1997 iki 1999 metų pareiÅ¡kėjui suteikė 94000 Lt paskolÄ , kuri buvo grÄ Å¾inta 2007 metais. Kartu su skundu VMI pareiÅ¡kėjas pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris patvirtina, kad jis pervedė į I.L. banko sÄ skaitÄ 166710 Lt sumÄ (jo teigimu, tokiu bÅ«du grÄ Å¾ino iÅ¡ jos pasiskolintas lėšas (129000 Lt) ir jai paskolino 37710 Lt).

Teismas akcentavo, kad jam pareiÅ¡kėjas papildomai pateikė dokumentus įrodančius, jog I.L. laikotarpiu nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2000 m. rugsėjo 30 d. turėjo leidimÄ dirbti Lietuvoje, 2003 m. gegužės 13 d. jai gimė duktė Lietuvoje, bei banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie 1997 m. gegužės 15 d. I.L. pajamas.Teismas nurodė, jog ginčo teisinių santykių atsiradimo metu fizinių asmenų gaunamų pajamų apmokestinimÄ reglamentavo Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas.

Å io įstatymo V dalis nustato gyventojų pajamų iÅ¡ komercinės – Å«kinės veiklos, taip pat kitų pajamų apmokestinimo tvarkÄ . Pagal FAPMLÄ® 33 straipsnio 1 dalį pajamos, neiÅ¡vardytos Å¡io įstatymo II, III ir IV dalyse apmokestinamos taikant 20 procentų tarifÄ . Pagal tuo metu galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 3 straipsnį, pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, o Å¡io įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, jog nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.

To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad 33 proc. (nuo 2006 m. liepos 1 d. 27 proc.) pajamų mokesčio tarifas yra taikomas pajamoms, nenurodytoms Å¡io straipsnio 2 dalyje. GPMÄ® 6 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytas baigtinis sÄ raÅ¡as pajamų kurios apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, vykdydamas Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ pareigÄ , pateikė pakankamai įrodymų, kad I.L. jam suteikė 94000 Lt paskolÄ , kuriÄ jis grÄ Å¾ino 2007 m.

Todėl mokesčių administratorius be pagrindo nepripažino Å¡ios sumos pajamomis ir taikydamas iÅ¡laidų metodÄ apskaičiavo mokėtinus mokesčius, jų delspinigius ir paskyrė baudas.Dėl žalos atlyginimo teismas konstatavo, jog reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjas savo skunde iÅ¡dėstė abstrakčius teiginius, kad dėl neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų (vilkinimo grÄ Å¾inti jam GPM permokÄ , mokestinio patikrinimo vilkinimo, neteisėto administracinės bylos iÅ¡kėlimo, kuriÄ nutraukė LVAT, informacijos apie jo privatų gyvenimÄ rinkimas, bÅ«tinybė ginti savo teises teismuose ir kitose valstybinėse institucijose) patyrė ir iki Å¡iol patiria neturtinę žalÄ (jis ir jo artimieji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, jaučia nuolatinę emocinę įtampÄ ir bylinėjasi teismuose).

Be to, kaip nustatė teismas, pareiÅ¡kėjas teigia, kad turtinė žala atsirado dėl 2004 m. per klaidÄ sumokėtos 2845 Lt GPM permokos negrÄ Å¾inimo. Teismo vertinimu, VMI ir Utenos apskr. VMI ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, mokesčių administratorius pripažįsta 2845 Lt pareiÅ¡kėjo GPM permokÄ , GPM permokÄ taip pat patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl reikalavimas dėl 2845 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Teismas kartu nurodė, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo netenkinamas, nes atsižvelgiant į faktines aplinkybes Å¡ia permoka buvo sumažinta mokesčių administratoriaus pareiÅ¡kėjui apskaičiuota mokėtina GPM suma.

Teismo nuomone, abstraktÅ«s ir jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neturtinės žalos padarymo negali bÅ«ti pripažįstami pagrindu tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. III.              Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo G.K. skundÄ dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .             Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pateikė pakankamai įrodymų, jog I.L. jam suteikė 94000 Lt paskolÄ , kuriÄ jis grÄ Å¾ino 2007 m., bei konstatavo, kad mokesčių administratorius be pagrindo nepripažino Å¡ios sumos pajamomis ir taikydamas iÅ¡laidų metodÄ apskaičiavo mokėtinus mokesčius.

Apelianto nuomone, mokesčių administratoriaus sprendimų panaikinimas pats savaime nerodo jo veiksmų neteisėtumo, svarbios yra priežastys, dėl kurių Å¡ie aktai buvo panaikinti. Apeliantas pažymėjo, kad paties pareiÅ¡kėjo veiksmai atsisakant bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi patikrinimo metu, bei teikti patikrinimui reikalingÄ informacijÄ , o ne mokesčių administratoriaus neteisėti veiksmai, sÄ lygojo mokesčių apskaičiavimÄ . Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas - neteisėti veiksmai.

Jų konstatavimas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga vertinti kitas sÄ lygas. Teismui nenustačius, kad VMI neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymÄ , nebuvo teisinio pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimÄ .             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas G.K. praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ .             Atsiliepime nurodo, jog mokesčių administratorių neteisėti veiksmai yra akivaizdÅ«s ir patvirtinti atitinkamais įrodymais.

Turtinė žala, t. y. neteisėtai negrÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjo permokėta gyventojų pajamų mokesčio suma (2845 Lt) yra akivaizdi ir įrodyta. Anot pareiÅ¡kėjo, jis bÅ«tų gavęs papildomų pajamų, jei Å¡i pinigų suma jam bÅ«tų grÄ Å¾inta laiku (t. y. dar 2005 metais). Todėl pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti priteista ne tik minėtoji suma, bet ir atitinkamos palÅ«kanos, nustatytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalyje, skaičiuojant jas nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.                          Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV.              IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas G.K. padavė pirmosios instancijos teismui skundÄ , kuriame prašė:

1) panaikinti VMI 2009 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. 68-218;

2) panaikinti Utenos apskr. VMI 2009 m. birželio 3 d. sprendimÄ Nr. (10.15.)-10.1-15;

3) priteisti iÅ¡ valstybės 2845 Lt turtinės žalos (negrÄ Å¾intÄ permokėtÄ GPM sumÄ ) su atitinkamomis palÅ«kanomis, nustatytomis MAÄ® 87 straipsnio 9 dalyje, skaičiuojant jas nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti jam iÅ¡ valstybės 30000 Lt neturtinės žalos bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.             Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo G.K. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir panaikino VMI 2009 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. 68-218 bei Utenos apskr. VMI 2009 m. birželio 3 d. sprendimÄ Nr. (10.15.)-10.1-15, taip pat priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, 2845 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teismas atmetė pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ valstybės 30000 Lt neturtinės žalos bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Apeliaciniu skundu atsakovas VMI ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ dalyje dėl 2845 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo G.K. skundÄ dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ (t. 3, b. l. 1 – 2; 7 – 11).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliacinio proceso dalykas nagrinėjamu atveju yra būtent 2845 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl kitų pareiškėjo reikalavimų, kurių atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme nėra keliamas ginčas, iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog mokesčių administratoriai pareiÅ¡kėjo ginčijamais sprendimais be pagrindo papildomai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, jų delspinigius ir paskyrė baudas, todėl VMI 2009 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 68-218 bei Utenos apskr. VMI 2009 m. birželio 3 d. sprendimÄ Nr. (10.15.)-10.1-15 yra naikintini kaip nepagrįsti.             Tuo tarpu nagrinėjant klausimÄ dėl 2845 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo svarbu atsižvelgti į tai, jog kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bei atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų, minėtos žalos susidarymo faktas grindžiamas tuo, jog pareiÅ¡kėjas 2004 m. balandžio 15 d. sumokėjo į biudžetÄ 2845 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumÄ (t. 3, b. l. 1, 7; t. 2, b. l. 122; t. 1, b. l. 9), kuri, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d.

įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 2 straipsnio 10 punktu, pripažintina mokesčio permoka (be pagrindo, per klaidÄ mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė GPM suma) ir turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjui. Tačiau Utenos apskr. VMI 2005 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tu Nr. (23.8.)-23.1-1938 (t. 2, b. l. 128) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nurodyta suma bus grÄ Å¾inta po patikrinimo, o VMI 2009 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 68-218 (Å¡is sprendimas yra panaikintas pirmosios instancijos teismo) atsižvelgusi į tai, kad patikrinimo metu už tÄ patį mokestinį laikotarpį apskaičiuota mokėtina GPM suma didesnė už GPM permokÄ , pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intinos 2845 Lt GPM permokos suma sumažino patikrinimo metu apskaičiuotÄ mokėtinÄ 7078 Lt GPM bei nurodė sumokėti į biudžetÄ apskaičiuotÄ skirtumÄ 4224 Lt GPM (7069 Lt - 2845 Lt) (t. 1, b. l. 55).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog, susidarius 2845 Lt GPM permokai (pareiÅ¡kėjui 2004 m. balandžio 15 d. sumokėjus į biudžetÄ per didelę GPM sumÄ , t. y. 2845 Lt), pareiÅ¡kėjas įgijo teisę reikalauti laiku grÄ Å¾inti (įskaityti) Å¡iÄ mokesčio permokÄ (Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 3 punktas). Be to, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog mokesčio permokų grÄ Å¾inimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja imperatyvios Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje („Mokesčių permokos įskaitymas ir grÄ Å¾inimas“) įtvirtintos teisės normos, t. y. teisiniai santykiai, susiję su mokesčių permokos grÄ Å¾inimu, yra detaliai reglamentuoti vieÅ¡osios teisės normomis.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalimi, turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamÄ sias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, Å¡io kodekso normos taikomos tiek, kiek Å¡ių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat Å¡io kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Ä®vertinus šį teisinį reguliavimÄ , akivaizdu, jog nors pirmosios instancijos teismas priteisė pareiÅ¡kėjui 2845 Lt sumÄ kaip jam padarytÄ turtinę žalÄ (Civilinio kodekso 6.246 – 6.250, 6.271 straipsniai), tačiau, kaip jau buvo minėta, Å¡i suma yra vertintina kaip mokesčio permoka, kurios grÄ Å¾inimo klausimas privalo bÅ«ti sprendžiamas bÅ«tent vieÅ¡osios teisės normų nustatyta tvarka (atlikus mokesčių administravimo procedÅ«ras, apibrėžtas Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11–648/2003 UAB „Palink“ vs. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) taip pat laikomasi nuomonės, jog susidūrus su situacija, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Civiliniame kodekse, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos, o Civilinio kodekso normos tokiais atvejais netaikytinos.

Atitinkamai Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka privalo bÅ«ti sprendžiamas ir klausimas ir dėl palÅ«kanų nuo laiku negrÄ Å¾intos mokesčio permokos sumos apskaičiavimo (vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalimi, mokesčių administratorius, per Å¡io straipsnio 7 dalyje nurodytÄ terminÄ negrÄ Å¾inęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palÅ«kanas iki mokesčio permoka bus grÄ Å¾inta; palÅ«kanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtÄ mokestį dydžiui).

Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ioje administracinėje byloje (nagrinėjant pareiÅ¡kėjo inicijuotÄ mokestinį ginÄÄ ) mokesčio permokos grÄ Å¾inimo klausimai sprendžiami nebuvo, pareiÅ¡kėjas neginčijo jokių konkrečių mokesčių administratorių sprendimų (atliktų procedÅ«rų), susijusių su permokos grÄ Å¾inimu, tik prašė priteisti jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (t. 1, b. l. 9 – 10; t. 2, b. l. 192). Todėl klausimas dėl 2845 Lt GPM permokos grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų dėl laiku negrÄ Å¾intos permokos apskaičiavimo nėra Å¡io mokestinio ginčo objektas ir yra spręstinas pareiÅ¡kėjui ir/ar mokesčių administratoriui inicijuojant mokesčio permokos grÄ Å¾inimo procedÅ«ras, apibrėžtas Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjui nepagrįstai priteisė 2845 Lt turtinei žalai atlyginti.

Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį dėl 2845 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ ir panaikinti jo dalį, kurioje pareiÅ¡kėjui G.K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteista 2845 (du tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt penki) Lt turtinei žalai atlyginti.Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis Alechnavičius                                Irmantas Jarukaitis                                    Romanas Klišauskas