A-492-2879-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijai „Venta“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, procesinių palūkanų ir išlaidų priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedA-492-2879-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 3–5) ir prašė iš atsakovo metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijos „Venta“ (toliau – ir Bendrija „Venta“) priteisti 27 980,60 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas duomenų gavimo išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. A492-2879/2012
Teisminio proceso Nr. 3-06-3-05193-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant atsakovo atstovui Steponui Preibiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijai „Venta“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, procesinių palūkanų ir išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 3–5) ir prašė iš atsakovo metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijos „Venta“ (toliau – ir Bendrija „Venta“) priteisti 27 980,60 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas duomenų gavimo išlaidas.
Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Teigė, kad Bendrija „Venta“ privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes jos buveinė yra Klaipėdos miesto savivaldybėje ir pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Nurodė, jog atsakovas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. nėra sumokėjęs 27 980,60 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovas Bendrija „Venta“ prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Bendrija „Venta“ pareiškėjo teikiamomis paslaugomis nesinaudoja. Pažymėjo, jog teršėjais yra metalinių garažų savininkai. Nurodė, kad Bendrija neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už garažų savininkus. Mano, kad vietinės rinkliavos surinkimą pareiškėjas nepagrįstai perkelia Bendrijai, kuri rinkliavos neadministruoja. Teigė, kad Bendrija jokios nuosavybės neturi.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 114–116) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad Nuostatų (2008 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 priede nustatytas vietinės rinkliavos dydis vienai garažo valdai ir numatyta, jog kai garažas priklauso bendrijai, vietinės rinkliavos mokėtojas yra bendrija. Iš VĮ Lietuvos Respublikos juridinio asmenų registro išplėstinio įrašo teismas nustatė, jog 1995 m. kovo 15 d. įregistruota Bendrija „Venta“ yra nekomercinė, pelno nesiekianti fizinių asmenų bendrija, siekianti aprūpinti jos narius individualiais metaliniais garažais ir juos eksploatuoti, kurios buveinė yra adresu Šilutės pl. 89, Klaipėdoje. Teismas taip pat nustatė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog Bendrija „Venta“ naudojosi 1,9371 ha žemės sklypu Šilutės pl. 89, Klaipėdoje, pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2007 m. gegužės 14 d. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 straipsnio 1 bei 3 dalimis, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nuostatomis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Bendrijos „Venta“ įstatų 12.7 punkto nuostata, kad išmokėjęs pajų, bendrijos narys turi teisę įsigyti nuosavybėn jam priklausančią stovėjimo vietą, o į bendrojo naudojimo patalpas, konstrukcijas ir inžinerinę įrangą – bendrosios dalinės nuosavybės teisę, bei 12.8 punkto nuostata, kad bendrijos narys turi teisę pirkti žemės sklypą, suformuotą prie individualių automobilių garažų, bendrosios nuosavybės teise. Pažymėjo, kad nors iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie skolą matyti, jog vietinės rinkliavos dydis Bendrijai apskaičiuotas pagal jai priklausančių metalinių garažų kiekį, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kiek garažų valdų, priklausančių bendrijai, yra įteisinta. Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog Bendrija „Venta“ yra nekilnojamojo turto savininkė ar naudotoja, todėl reikalavimą iš jos priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą bei palūkanas laikė nepagrįstu.
III. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ padavė apeliacinį skundą (b. l. 118–120), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad Nuostatai numato pareigą atsakovui mokėti rinkliavą. Paaiškina, kad atsakovas neneigia savo pareigos mokėti rinkliavą, tik pareigą mokėti grindžia faktiškai išvežtų atliekų kiekiu, todėl mano, kad teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-471/2010. Pažymi, kad Bendrijos „Venta“ įstatų 7.4 punkte yra numatyta, jog bendrija privalo laiku mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir rinkliavas. Įstatų 9.4 punktas numato, kad bendrijos lėšos yra mėnesiniai narių įnašai eksploatacinėms išlaidoms padengti. Pareiškėjas mano, kad tokios Bendrijos „Venta“ įstatų nuostatos nustato bendrijos narių pareigą atsiskaityti su bendrija už sumokėtas privalomąsias vietines rinkliavas. Todėl Bendrija „Venta“ gali būti atsakinga už vietinės rinkliavos surinkimą ir administravimą jos bendroje teritorijoje. Akcentuoja, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nenustatė, kad atliekų turėtojais gali būti tik fiziniai asmenys, todėl jais turėtų būti laikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Aiškina, kad Bendrija yra viešasis juridinis asmuo, todėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą sumokėjimas galėtų būti laikomas viena iš šios bendrijos, kaip viešojo juridinio asmens, atliekų turėtojo pareigų. Akcentuoja, kad tokios pareigos nustatymas nereiškia, jog bendrija atsako už jos narių prievoles.
Atsakovas Bendrija „Venta“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 127–128) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti bei priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad apeliantas neteisingai nustato subjektą, kuris privalo mokėti vietinę rinkliavą. Remiasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 bei 12 straipsniais ir teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu nustatė, jog vietinės rinkliavos mokėtojais yra nekilnojamo turto savininkai arba naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Pažymi, kad pagal Rinkliavų įstatymo 14 straipsnį, rinkliavų rinkimą kontroliuoja savivaldybės kontrolieriai, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad savivaldybės kontrolieriai būtų patikrinę vietinės rinkliavos pagrįstumo reikalavimą iš atsakovo. Nurodo, kad Bendrija buvo sukurta tenkinti narių poreikius ir neįgijo nuosavybės teisę į metalinius garažus. Teigia, kad kiekvienas metalinis garažas yra kiekvieno bendrijos nario nuosavybė, todėl nepagrįstai apeliantas sutapatina garažo savininką su bendrija.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą dėl 27 980,60 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. priteisimo iš atsakovo Metalinių garažų aikštelės eksploatavimo bendrijos „Venta“.
Atsakovas, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, teigė, kad Bendrija „Venta“ nėra rinkliavos mokėtoja, mokėtojais laikytini metalinių garažų savininkai, kurie ir turi atliekas. Kitu argumentu nurodė aplinkybę, kad yra mokama už faktiškai surinktas atliekas, kurių per metus susidaro apie 11 tonų, 2009 m. už 14,5 t atliekų buvo sumokėta 2 932,89 Lt (b. l. 38, 40).
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas priskirtas savivaldybėms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, ir nuo 2011 m. sausio 1 d. galioja Klaipėdos miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 pripažinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“, 1 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai vietinės rinkliavos mokėtojams“, išskyrus 15-ą eilutę, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės kitiems, nei teikiantiems komercinės paskirties ir (ar) viešąsias paslaugas, atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui.
Paminėti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai sudaro pareiškėjo reikalavimų teisinį pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turėjo aiškintis, ar pagal kiekvienu laikotarpiu galiojusių nuostatų redakcijas atsakovas galėjo būti rinkliavos mokėtoju, ir, jei buvo rinkliavos mokėtoju, ar turėjo teisę mokėti rinkliavą pagal deklaruojamus atliekų kiekius. Akivaizdu, kad po 2010 m. kovo 29 d., nepriklausomai nuo to, kuris subjektas būtų pripažintas rinkliavos mokėtoju, jis turėjo galimybę mokėti pagal deklaruotus atliekų kiekius.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sprendimu Nr. T2-80 ir 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 rinkliavos mokėtoju buvo nurodyta garažų bendrija, atitinkama nuostatų dalis nėra pripažinta neatitinkančia įstatymų reikalavimų, taigi atsakovas turėjo pareigą mokėti rinkliavą. Atsakovas teigė, kad mokėjo rinkliavą už deklaruotus atliekų kiekius, ir teikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nei pareiškėjas nėra pateikęs duomenų apie gautas įmokas, nei pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir nepasisakė nei dėl atsakovo teisės mokėti pagal deklaruotus atliekų kiekius, nei dėl pagrįsto skolos dydžio per skirtingus laikotarpius. Įsigaliojus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintiems Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatams, nuo 2011 m. sausio 1 d. visi rinkliavų mokėtojai turi galimybę mokėti rinkliavą pagal deklaruotus atliekų kiekius, tačiau šiuose nuostatuose garažų bendrija nėra nurodoma rinkliavos mokėtoja, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar remiantis šių nuostatų 3 punktu, ji gali būti laikoma komunalinių atliekų turėtoja, tuo pačiu rinkliavos mokėtoja, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatyme, kituose teisės aktuose bei numatyta pačios bendrijos įstatuose.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neįvertino atsakovo pareigos remiantis galiojusiais nuostatais mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą, nenagrinėjo, ar jis turėjo teisę mokėti pagal deklaruojamus atliekų kiekius, netikrino, koks yra realus įsiskolinimo dydis, netyrė atsakovo atsikirtimų pagrįstumo, todėl buvo priimtas iš esmės neteisėtas, nepagrįstas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje negali priimti naujo sprendimo, nes reikia rinkti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų, koks skolos dydis buvo kiekvienu aktualiu laikotarpiu, kokie mokėjimai buvo atlikti, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla grąžinama iš naujo nagrinėti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė