2024-02-12 Nr. CB-942-2-68-3-19843-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedKasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, remiantis kuria pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga, reikia vertinti tiek patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015).
Legislator headnote
AI generated2024-02-12 Nr. CB-942-2-68-3-19843-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Perlas Energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas.
Full text
DOK-396
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19843-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. sausio 26 d. paduotu ieškovės UAB „Perlas energija“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Perlas Energija“ ieškinį atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 10E-841 panaikinimo, kuriuo pripažinta, kad Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties (toliau – sutartis) bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga ta dalimi, kuria įtvirtina abstrakčią bendrovės teisę vienašališkai, be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas, įskaitant elektros energijos kainą ir tarifus, nenurodant skaidrių kainų ir tarifų keitimo priežasčių ir būdų, atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, o ta dalimi, kuria numato, kad apie sutarties sąlygų pakeitimą vartotojas informuojamas UAB „Perlas Energija“ interneto svetainėje (o ne raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis), atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, sutarties bendrosios dalies 7.5 punkto sąlyga atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.
Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Perlas Energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, remiantis kuria pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga, reikia vertinti tiek patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015).
2. Dėl Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkto dalies, kuria esą <...> nustatyta tik galimybė nutraukti sutartį, nepaliekant vartotojui pasirinkimo sutarties galiojimo laikotarpiu likti prie tų pačių sutarties sąlygų, pažymėtina, kad 7.5 punkto sąlyga sąžiningumo aspektu negali būti aiškinama ir vertinama atsietai nuo Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punkto. Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punkte pažodžiui atkartota Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 1 d., ir numatyta, kad „Tiekėjas raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoja vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Tokiu atveju vartotojas kartu informuojamas ir apie teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos, nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį“. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, nesąžiningumo kontrolė negali būti taikoma sutarčių sąlygoms, atspindinčioms įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas (žr. 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga (Teismų praktika Nr. 30)).
3. Tai, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte nenumatyta, kokiais atvejais ieškovė gali pasinaudoti teise keisti sutarties sąlygas, nereiškia, kad tokia sąlyga, vertinant ją kitų Sutarties sąlygų kontekste, yra nesąžininga, kadangi kitose Sutarties sąlygose (Sutarties 2.7 punkte) numatyta, kad esant sutartimi nesureguliuotiems klausimams, šalys veikia vadovaudamosi Elektros energetikos įstatymu, kitais teisės aktais ir gerąja praktika.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir gerąja praktika sutarties sąlygos, įskaitant kainas, gali būti keičiamos dėl pasikeitusių teisės aktų ar teisės taikymo praktikos, esminių pasikeitimų konkrečioje srityje ar dėl konkrečių prekių, papildomų ar geresnių galimybių vartotojams naudotis prekėmis ar paslaugomis sukūrimo ar poreikio patikslinti aplinkybes ar verslo rizikas, susijusias su prekių pardavimu ar paslaugų teikimu ar naudojimu. Tokią praktiką taikė ir kiti nepriklausomi elektros energijos tiekėjai (https://mano.elektrum.lt/storage/files/elektrum_elektros_sutarties_bd_2022-04-21(1).pdf; https://public-docs.enefit.lt/electricity/contract-conditions/Bendrosios-salygos-buitiniams-vartotojams-nuo-2022-06-27.pdf; https://ignitis.lt/sites/default/files/inline-files/eepps-bd-nt-redakcija-5-20211203.pdf).
5. Dėl Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkto dalies, kuria esą nėra nustatyta, kad apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas vartotojai turi būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, pažymėtina, kad Sutarties Bendrosios dalies 2.5 punkte numatyta, kad „Šalių pranešimai ir kita informacija pagal sutartį pateikiama raštu ar kita forma (pvz., elektroniniu paštu arba per asmeninę vartotojo paskyrą savitarnos svetainėje, SMS žinute), taip pat žodžiu, kai tokia informacija yra fiksuojama įrašu“. 7.4 punkto sąlyga, vertinant ją kitų Sutarties sąlygų kontekste, nėra nesąžininga, kadangi kituose Sutarties punktuose (2.5, 3.4 punktuose) aiškiai numatyta, kad apie Sutarties pasikeitimus ieškovė UAB „Perlas Energija“ turi pareigą informuoti vartotojus raštu ar kita forma.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Njord Law Firm“ (j. a. k. 300668903) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 26 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 621.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė