0b7f4c32-4186-466d-8479-e1dbf549bf6d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8929-244/2015(Proceso Nr. 3-61-3-02705-2015-5)Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2, 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, susipažinusi su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų V. B., Z. V., E. G. ir E. K. skundu atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoms ir Lietuvos bankui, n u s t a t ė: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai V. B., Z. V., E. G. ir E. K. 2015-05-14 pateikė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) sustabdyti naujų euro zonos integracinių sutarčių pasiraÅ¡ymÄ , jau pasiraÅ¡ytų sutarčių (taip pat ir sutarčių dėl pagalbos Graikijai bei kitoms euro zonos valstybėms) ratifikavimÄ ar bet kokį kitokį jų aprobavimÄ Lietuvos Respublikos Seime;

2) sustabdyti Lietuvos mokėjimus į Europos Stabilumo MechanizmÄ ;

3) SeimÄ skubos tvarka pripažinti netekusiais galios LR Lietuvos banko pakeitimus dėl valstybės atsargų nuosavybės teisių perdavimo Lietuvos bankui ir susigrÄ Å¾inti Å¡ias atsargas iÅ¡ ECBS;

3) sustabdyti iÅ¡ apyvartos iÅ¡imtų litų ir centų naikinimÄ , panaikinti Å¡iuos sprendimus/nutarimus, įstatymų nustatyta tvarka nutraukti sutartis dėl litų ir centų naikinimo;

5) pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos;

6) Seimo nario P. G. Seime suderinto projekto pagrindu priimti Seimo nutarimÄ dėl referendumo paskelbimo, keičiant LR KonstitucijÄ dėl referendumo inicijavimo teisės sumažinimo iki 200 000 piliečių balsų;

7) dėl įvykdytų euro integracinių sprendimų be Tautos pritarimo visus strateginius sprendimus priiminėti sudaromoje Laikinojoje politinėje konsultacinėje taryboje, į kuriÄ be valdžios atstovų bÅ«tų deleguoti/iÅ¡rinkti visuomenės pasitikėjimÄ turintys asmenys bei visuomeninės ir politinės organizacijos, negaunančios valstybės ir ES finansavimo.SkundÄ atsisakytina priimti.Administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl vieÅ¡ojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija yra biudžetinė valstybės įstaiga, kuri padeda Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrina Seimo veiklÄ .

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 2K-490, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra biudžetinė valstybės įstaiga, kuri padeda Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir vykdyti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, Å«kinį bei materialinį aptarnavimÄ .Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija yra biudžetinė valstybės įstaiga, kuri padeda vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) formuluotė Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla reiÅ¡kia tokiÄ veiklÄ , kuria įgyvendinama valstybės valdžia.

Å i veikla negali bÅ«ti tapatinama su tokia veikla, kuriÄ apima Administracinių bylų teisenos įstatyme vartojama sÄ voka vieÅ¡asis administravimas. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja tai, jog Å¡ios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su praÅ¡ymais iÅ¡nagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiÅ¡kiančiÄ Å¡ių institucijų veiklÄ , negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už Å¡ias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas iÅ¡leisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės veiklos nėra nagrinėtinos teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas negali įpareigoti minėtas institucijas atlikti kokius nors veiksmus. Lietuvos banko tikslai ir funkcijos bei vykdoma veikla reglamentuoti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Lietuvos bankas yra Europos centrinių bankų sistemos dalis. Lietuvos banko veiklos reglamentavimas suderintas su Å¡io įstatymo priede nurodytais Europos SÄ jungos teisės aktais (1 str. 1 d.). Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumÄ (7 str. 1 d.). Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslÄ , be kitų, atlieka Å¡ias funkcijas: atlieka finansų rinkos priežiÅ«rÄ (8 str. 1 d. 6 p.); ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus (8 str. 1 d. 7 p.).

PrižiÅ«rimi finansų rinkos dalyviai, be kita ko, yra bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje (42 str. 1 d.). Lietuvos bankas, prižiÅ«rėdamas, kaip prižiÅ«rimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų: atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, Centrinės kredito unijos, kredito unijų priežiÅ«rÄ ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas (42 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiÅ«rÄ , turi teisę: leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiÅ«ros; gauti priežiÅ«rai atlikti reikalingÄ informacijÄ iÅ¡ valstybės institucijų, prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų; inspektuoti (tikrinti) prižiÅ«rimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitus asmenis; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiÅ«rimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims; turėti kitokių teisių, nustatytų Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (42 str. 3 d. 1-5 p.).

Lietuvos bankas nagrinėja 47 str. 2 d. nurodytų vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iÅ¡ finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iÅ¡ draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad Lietuvos banko atžvilgiu reiÅ¡kiami reikalavimai taip pat nenagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka (ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas n u t a r i a:

Atsisakyti priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų V. B., Z. V., E. G. ir E. K. skundÄ . Nutarčiai įsiteisėjus, skundÄ su priedais grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.             Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                  Liudmila Zaborovska