Legislator Case Law & Legislation
0b7e03b6-3266-489d-965b-75c8a95295fa AI generated

0b7e03b6-3266-489d-965b-75c8a95295fa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 0b7e03b6-3266-489d-965b-75c8a95295fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-644-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52111-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R. K., sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui, nukentėjusiajam H. R., vertėjai Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

Legislator headnote

AI generated

0b7e03b6-3266-489d-965b-75c8a95295fa · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ji pasikvietė užeiti į svečius, namuose buvo sugyventinis R. M., su kuriuo gyvena kartu 3 metai, jis taip pat namuose buvo iÅ¡gėręs alaus. R. M. buvo prie židinio ir buvo pradėjęs jį kÅ«renti. Visi nuėjo prie stalo iÅ¡gerti. Susėdę iÅ¡gėrė po 1-2 taureles, tiksliai neatsimena. R. nuėjo į židinį įdėti malkų, tuo metu jai sėdint ant lovos, Å¡alia jos iÅ¡ kairės pusės sėdėjęs H. R., pradėjo prie jos lįsti, kalbinti, klausinėti, kodėl ji gyvena su R., kodėl jo nemyli, jis pavydi, kad gyvena su R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-644-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52111-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R. K., sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui, nukentėjusiajam H. R., vertėjai Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : R. M. 2019 m. gruodžio 3 d., apie 20.30 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,77 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, metaliniu strypu žarstekliu sudavė septynis smūgius nukentėjusiajam H.

R., padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io-virÅ¡ugalvio srityje, odos nubrozdinimÄ , virÅ¡ugalvyje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada Nr. G 4385/2019 (01) nukentėjusiajam H. R. nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Å iais veiksmais R. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad buvo namuose, atėjo sugyventinė su H.

R. namo, su buteliu degtinės, Å¡iek tiek iÅ¡gėrė. H. R. pradėjo graibyti sugyventinę, ji paprašė pagalbos. Paskui nukentėjusysis priėjo prie jo, norėjo suduoti kumščiu, todėl jis sudavė H. R. su žarstekliu ir išėjo iÅ¡ namų, visų smulkmenų neprisimena. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad nukentėjusysis pradėjo čiupinėti, liesti sugyventinę S., kuri paprašė pagalbos. Jam sukilo pyktis, todėl su žarstekliu sudavė H. R. per galvÄ ir per Å¡onÄ , smÅ«gių neskaičiavo.

Jeigu nukentėjusysis nebÅ«tų kabinęsis prie S., nebÅ«tų jam sudavęs. Buvo iÅ¡gėręs, bet viskÄ prisimena, jo veiksmams alkoholis įtakos neturėjo. Nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų buvęs sužalotas iki konflikto. Po Å¡io įvykio padarė iÅ¡vadas, kad kaltas, priklausomybės alkoholiui nejaučia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusiojo H. R. 2019 m. gruodžio 9 d. pareiÅ¡kime nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas vardu R. M. iÅ¡gertuvių metu 2 kartus smogė žarstekliu metaliniu jam per galvÄ ir (tiksliai kiek kartų pasakyti negali) sudavė su žarstekliu į kitas kÅ«no vietas. Nuo Å¡ių veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , jam buvo praskelta galva ir buvo nuvežtas į ligoninę. MinėtÄ Ä¯vykį matė S. A., Prie pareiÅ¡kimo prideda gydymo įstaigos iÅ¡raÅ¡o kopijÄ .

Turi pretenzijų R. M. ir praÅ¡o pradėti dėl minėto įvykio ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 1). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. M. parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d., vakare kÅ«reno krosnį, prieÅ¡ tai porÄ dienų iÅ¡ eilės iÅ¡gėrinėjo alkoholinių gėrimų, buvo neblaivus. Ä® namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jo sugyventinė S. A., su kuria kartu gyvena daugiau nei 3 metus. Ji grįžo kartu su kaimynu H. R., tiek sugyventinė, tiek kaimynas buvo iÅ¡gėrę, H.

R. su savimi turėjo degtinės butelį. Sugyventinė su kaimynu nuėjo prie stalo ir iÅ¡gėrė po 1-2 taureles alkoholio, jis tuo metu buvo prie židinio. Pamatė, kad kaimynas H. R. pradėjo lįsti prie jo sugyventinės, jÄ lietė, pradėjo apkabinėti ir parvertė ant lovos. Jam tai nepatiko, užpavydėjo, nenorėjo, kad lįstų prie jo moters, supykęs, galbÅ«t prie to prisidėjo ir tai, kad buvo iÅ¡gėręs, paėmė, kas pasitaikė po ranka. Jis, paėmęs žarsteklį (metalinį strypÄ ), pribėgo prie kaimyno, kuris buvo prispaudęs sugyventinę ant lovos, ir sudavė 2 smÅ«gius į galvos sritį.

Tuomet atsitraukė, išsigando, supanikavo ir, kad dar kažko blogo nepadarytų, nes buvo susierzinęs ir piktas, išėjo iš namų iki tėvų, ten atvyko policija ir jį sulaikė (b. l. 52-53). Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad prašo remtis pirminiais parodymais, nori papildyti, kad konflikto metu galėjo būti smūgių ir daugiau nei 2, tiksliai neatsimena, nes buvo neblaivus, impulsyviai veikė susinervinęs dėl H. R. netinkamo elgesio jo sugyventinės atžvilgiu, dėl savo elgesio gailisi (b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas H. R. parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d., vakare, (duomenys neskelbtini), ėjo iÅ¡ parduotuvės, nusipirko alkoholinį gėrimÄ ir lauke sutiko draugę S. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo neblaivus, S. A. paprašė palydėti namo, nes jai staiga pasidarė bloga. Jis sutiko ir palydėjo jÄ Â iki jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja užėjo namo. Juos pasitiko S. A. sugyventinis R. M., kuris staiga pradėjo Å¡aukti ant S. jÄ Ä¯Å¾eidinėti, tada jÄ pastÅ«mė ir S. nukrito ant grindų.

Norėjo padėti jai atsistoti, tada pamatė, kad R. M. paėmė metalinį žarsteklį, staiga metaliniu žarstekliu smogė jam du kartus per galvÄ . Jis pajautė stiprų skausmÄ , nukrito ant S. ir R. metaliniu žarstekliu daug kartų sudavė jam į įvairias kÅ«no vietas, t. y. smÅ«gius jautė per rankas, nugarÄ , per sėdmenis. Ant minėtų vietų yra mėlynės ir nuo tų smÅ«gių R. jam praskėlė galvÄ . R., sumušęs jį, pabėgo iÅ¡ įvykio vietos. S. padavė jam skudurÄ , kurį pridėjo prie galvos, nes iÅ¡ žaizdos galvoje bėgo kraujas. Tada jis atsikėlė ir pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu 112.

Atvažiavo policijos pareigÅ«nai, paaiÅ¡kino jiems, kad kaimynas R. M. jį sumušė ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tada atvažiavo greitosios pagalbos medikai, kurie jį apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę (b. l. 27-28). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. parodė, kad vakare tarp 19-20 val., ėjo namo, buvo iÅ¡gėrusi, prie jos namų ties (duomenys neskelbtini), sutiko kaimynÄ H. R., kuris buvo jau iÅ¡gėręs, neblaivus. Jis paklausė, ar gali užeiti į svečius pas jÄ , iÅ¡gerti alkoholio, nepilnÄ 0,5 l talpos degtinės butelį, kurį turėjo su savimi.

Ji pasikvietė užeiti į svečius, namuose buvo sugyventinis R. M., su kuriuo gyvena kartu 3 metai, jis taip pat namuose buvo išgėręs alaus. R. M. buvo prie židinio ir buvo pradėjęs jį kūrenti. Visi nuėjo prie stalo išgerti. Susėdę išgėrė po 1-2 taureles, tiksliai neatsimena. R. nuėjo į židinį įdėti malkų, tuo metu jai sėdint ant lovos, šalia jos iš kairės pusės sėdėjęs H. R., pradėjo prie jos lįsti, kalbinti, klausinėti, kodėl ji gyvena su R., kodėl jo nemyli, jis pavydi, kad gyvena su R.

Tuomet H. norėjo jÄ pabučiuoti, užgulė ant lovos, parvertė, pradėjo jÄ liesti. Tai pamatęs jos sugyventinis R. M. užpavydėjo, praradęs kantrybę paėmė žarsteklį, pribėgo prie jos ir nematė, kiek kartų sudavė H. į galvos sritį. Ji buvo iÅ¡sigandusi ir supanikavo, nematė, ar dar sudavė kokių smÅ«gių H. R. H. pradėjo sakyti, kad jam reikia medikų, policijos. Buvo iÅ¡sigandusi, dėl iÅ¡gÄ sčio nepastebėjo, nematė, kur yra sugyventinis, neatsimena. Atsimena, kad buvo policijos pareigÅ«nai, daugiau nieko negali pasakyti, nes neatsimena (b. l. 39-40). 2019 m. gruodžio 3 d.

įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad įėjimas į namo vidų yra iš gatvės pusės. Užėjus į namo vidų patenkama į didelį kambarį. Kambaryje dešinėje pusėje stovi spintelės, televizorius. Kairėje pusėje stovi dujinė viryklė, spintelė. Už spintelės yra krosnis, kambario viduryje stovi stalas, du foteliai ir dešinės pusės kampe stovi dvi lovos. Ant stalo guli produktai, šalia fotelio guli išmėtyti drabužiai, prie lovos guli išverstas gėlės vazonas.

Kambario kairėje pusėje tolimajame kampe stovi lova ir ant grindų šalia lovos guli žarsteklis, kuris buvo paimtas. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 13-18). 2019 m. gruodžio 12 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota žarsteklio, paimto 2019 m. gruodžio 3 d. įvykio vietoje, apžiūra. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 19-22). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4385/2019 (01) H. R. nustatyta muštinė žaizda pakaušio-viršugalvio srityje, odos nubrozdinimas viršugalvyje, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame žaste.

Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 36-37). Alkotesterio kvitu 2019 m. gruodžio 3 d., 22.28 val. R. M. nustatytas 2,77 prom. girtumas (b. l. 45). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus kaltinamojo R. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus raÅ¡ytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis R. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad buvo namuose, atėjo sugyventinė su H.

R. namo, su buteliu degtinės, Å¡iek tiek iÅ¡gėrė. H. R. pradėjo graibyti sugyventinę, ji paprašė pagalbos. Paskui nukentėjusysis priėjo prie jo, norėjo suduoti kumščiu, todėl sudavė jam su žarstekliu ir išėjo iÅ¡ namų. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad nukentėjusysis pradėjo čiupinėti, liesti sugyventinę S., ji paprašė pagalbos, jam sukilo pyktis, todėl su žarstekliu sudavė H. R. per galvÄ ir per Å¡onÄ , smÅ«gių neskaičiavo. Tokie jo parodymai buvo esminėse detalėse nuoseklÅ«s ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 52, 62).

Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡vardinti įrodymai: nukentėjusiojo H. R., liudytojos S. A. parodymai, specialisto iÅ¡vada, policijos registro iÅ¡raÅ¡as, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai. Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog R. M. 2019 m. gruodžio 3 d., apie 20.30 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,77 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, metaliniu strypu žarstekliu sudavė septynis smÅ«gius nukentėjusiajam H.

R., padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io-virÅ¡ugalvio srityje, odos nubrozdinimÄ , virÅ¡ugalvyje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada Nr. G 4385/2019 (01) nukentėjusiajam H. R. nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Pažymėtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamasis R. M. sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam H. R., pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad specialisto iÅ¡vada konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinimas atitinkamai tikslintinas Å¡ioje dalyje.

Toks kaltinimo patikslinimas neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo kaltei. Bausmės skyrimas, kiti klausimai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmių rūšys: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumÄ . Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ ir lengvinančias aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, kurioms esant kaltinamajam bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina iÅ¡vada, jog kaltinamajam R.

M. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiÅ«lyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. M. asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 71), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie gydymÄ psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi bÅ«ti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, su Å¡iais argumentais sutikti negalima. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veikÄ padaro asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog bÅ«tų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi bÅ«ti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iÅ¡ anksto ir nustatyta iÅ¡ankstinė tyčia padaryti nusikaltimÄ , tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimÄ ; taigi bÅ«tina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013, 2K-492/2014).

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis R. M. iÅ¡ anksto bÅ«tų planavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį H. R. naudoti fizinį smurtÄ ir tam bÅ«tų ruošęsis, – jo veiksmai buvo spontaniÅ¡ki, t. y. buvo iÅ¡gėręs, po to gėrė su nukentėjusiuoju ir sugyventine S. A. ir tik nukentėjusiajam pradėjus priekabiauti prie S. A. kilo konfliktas bei tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, jog pats kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamatė, jog kaimynas H.

R. pradėjo lįsti prie jo sugyventinės, jÄ lietė, pradėjo apkabinėti ir parvertė ant lovos, jam tai nepatiko, užpavydėjo, nenorėjo, kad lįstų prie jo moters, supykęs, galbÅ«t prie to prisidėjo ir tai, kad buvo iÅ¡gėręs, paėmė, kas pasitaikė po ranka. Be to, nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino iÅ¡gėręs „tik porÄ alaus“, taip pat pripažino gėręs degtinę, nurodė, jog ne viskÄ atsimena, be to, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,77 prom.), iÅ¡ to akivaizdu, kad kaltinamasis buvo pakankamai stipriai apsvaigęs. Taigi teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių iÅ¡tirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintų įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamasis R.

M. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui, bei tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamojo gynėjas taip pat prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, su Å¡iais argumentais sutikti negalima. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veikÄ padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai.

Teismų praktikoje didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei:

a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį;

b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Ar asmuo buvo fiziologinio afekto bÅ«senos, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes arba skiriama teismo psichologinė psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Neteisėtais veiksmais laikomi tokie prieÅ¡ kaltininkÄ (kitÄ asmenį) nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kuriais kėsinamasi į kaltininko (kito asmens) gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu ir pan. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieÅ¡tarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę, orumÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015).

Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu R. M. buvo labai susijaudinęs. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamÄ jį nusikalsti paskatino pyktis, o ne didelis susijaudinimas. Tai matyti tiek iÅ¡ teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotų parodymų, iÅ¡ kurių matyti, jog jis nuosekliai parodė jautęs pyktį dėl nukentėjusiojo veiksmų (b. l. 52, 62) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-697/2016).

Pažymėtina, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam skirti BK 72² straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau Å¡is praÅ¡ymas nepagrįstas. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis H. R. nėra kaltinamojo R.

M. artimasis giminaitis ar Å¡eimos narys, taigi Å¡is praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. žarsteklis, supakuotas į vokÄ , perduotas į daiktinių įrodymų saugyklÄ (b. l. 23-24), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, supakuotÄ Ä¯ vokÄ , perduotÄ Ä¯ daiktinių įrodymų saugyklÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti R. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas