0b7e00a6-4af5-486b-86d8-d314c8a96dc6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-24433-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17891-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.3.6.3.2; 1.3.6.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ atstovei Jekaterinai Å utovai,atsakovės VieÅ¡ojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovui Kęstučiui Juozapavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ ieÅ¡kinį atsakovei VieÅ¡ojo transporto nepriklausomai darbuotojų profesinei sÄ jungai dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ panaikinimo, trečiasis asmuo V.

T. (V. T.).Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ (toliau – ieÅ¡kovė, bendrovė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 1–5), praÅ¡ydama panaikinti VieÅ¡ojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sÄ jungos (toliau – atsakovė, profesinė sÄ junga) 2017-04-14 atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo V. T. (V. T.) (toliau – trečiasis asmuo, darbuotojas) Nr. 6-A pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (toliau – skundžiamas aktas) bei priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2017-03-28 trečiajam asmeniui – bendrovės Elektrinio transporto infrastruktÅ«ros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriui ir kontaktinių tinklų elektromonteriui – darbo metu nustatytas 0,29 promilių girtumas, trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad 2017-03-27 iÅ¡ vakaro vartojo alkoholį, nustatyto girtumo fakto neginčijo, 2017-04-03 tarnybiniu praneÅ¡imu dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. DR-116(1.23) Elektrinio transporto infrastruktÅ«ros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus vadovas pasiÅ«lė skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo tvarkos pažeidimÄ už bendrovės darbo tvarkos taisyklių 38.5 punkto (draudžiama darbo vietoje, darbo metu ar darbui pasibaigus bÅ«ti neblaiviam) ir 37.20 punkto (visur ir visuomet savo veiksmais ir darbais formuoti gerÄ bendrovės įvaizdį) pažeidimus; su bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis darbuotojas buvo raÅ¡ytinai supažindintas, žinojo, kokio elgesio bendrovė iÅ¡ jo reikalauja.

Nurodė, kad 2017-04-06 raÅ¡tu informavus atsakovę apie tarnybinį praneÅ¡imÄ ir pateikus visÄ su pažeidimu susijusiÄ medžiagÄ , 2017-04-14 buvo gautas skundžiamas aktas, kuriame atsakovė nurodė, jog pripažįsta, kad darbuotojas pažeidė darbo drausmę, tačiau naujo darbuotojo apmokymo kaÅ¡tai yra didesni, darbuotojas gailisi, todėl atsisakė duoti sutikimÄ skirti jam drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pabrėžė, kad neblaivumas laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo laipsnio, pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas nėra diferencijuojamas pagal promiles, trečiojo asmens gailėjimasis nepaÅ¡alina pažeidimo.

Mano, kad atsakovė pateikdama atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ pažeidė teisėtus bendrovės, kaip darbdavės, interesus, nes bendrovė negali užtikrinti savo, kaip darbdavės, teisės operatyviai, adekvačiai reaguoti į savo darbuotojų netinkamÄ elgesį, užtikrinti bendrovės pagrindinių funkcijų kokybiÅ¡kÄ vykdymÄ , užtikrinti darbo drausmę, jos laikymÄ si, iÅ¡vengti darbuotojų – bendrovėje veikiančių profesinių sÄ jungų narių nebaudžiamumo atmosferos darbo kolektyve sukÅ«rimo, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų diskriminuojami kiti darbuotojai, kai nedavus sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ darbo drausmės pažeidimÄ padaręs profesinės sÄ jungos narys liktų nenubaustas.

Pabrėžė, kad profesinė sÄ junga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų darbo sutarties nutraukimo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija, profesinė sÄ junga nagrinėjanti praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ankstinio sutikimo turi teisę ir privalo vertinti tik tai, ar atleidimas nėra susijęs su darbuotojo naryste profesinėje sÄ jungoje. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Atsakovės pozicijÄ iÅ¡dėstė jos atstovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

Pažymėjo, kad trečiasis asmuo jau yra atleistas iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu; buvo atsisakyta duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ atsižvelgus į tai, kad jis anksčiau drausminių nuobaudų neturėjo, buvo aukÅ¡tos kvalifikacijos darbuotojas; pripažino padarę klaidÄ neduodant sutikimo drausminei nuobaudai skirti.Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.IeÅ¡kinys tenkinamas.Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017-03-28 trečiasis asmuo pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ dėl alkotesterio parodymų (el. b. t. I, b. l. 41), bendrovės Elektrinio transporto infrastruktÅ«ros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus vadovas 2017-04-03 surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ Nr. DR-116(1.23) (el. b. t. I, b. l. 40), ieÅ¡kovė 2017-04-06 raÅ¡tu Nr. S11-303(1.22) „Dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ Elektrinio transporto infrastruktÅ«ros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriui ir kontaktinių tinklų elektromonteriui V.

T.“ prašė atsakovę duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo trečiajam asmeniui už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (el. b. t. I, b. l. 47–48), atsakovė 2017-04-14 raÅ¡tu Nr. 6-A „Dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ Elektrinio transporto infrastruktÅ«ros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriui ir kontaktinių tinklų elektromonteriui V.

T.“ informavo ieÅ¡kovę, kad priėmė sprendimÄ neduoti iÅ¡ankstinio sutikimo skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo (el. b. t. I, b. l. 50). DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, iÅ¡rinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Å¡io Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo pagal Å¡io Kodekso 129 straipsnį be iÅ¡ankstinio to organo sutikimo. Profesinės sÄ jungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ be iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo; 2 dalyje nustatyta, kad ar patenkinti darbdavio pareiÅ¡kimÄ duoti sutikimÄ atleisti darbuotojų atstovÄ , atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiÅ¡kimo gavimo.

Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimÄ ar nesutikimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo turi pateikti raÅ¡tu. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį; 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ atleisti darbuotojų atstovÄ . Teismas gali panaikinti tokį sprendimÄ , jei darbdavys įrodo, kad Å¡is sprendimas iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus; 4 dalyje nustatyta, kad kolektyvinėje sutartyje gali bÅ«ti nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija taikoma ir kitiems darbuotojams.

Ä®statymuose ar kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais darbuotojai negali bÅ«ti atleidžiami iÅ¡ darbo negavus ir kitų organų sutikimo.DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu.

Profesinės sÄ jungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.Bendrovės kolektyvinės sutarties 49 punkte nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iÅ¡ darbo savo iniciatyva (iÅ¡skyrus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ ) darbuotojo – bendrovėje veikiančios profesinės sÄ jungos nario, negavęs tos profesinės sÄ jungos renkamojo organo iÅ¡ankstinio sutikimo <...>.Pažymėtina, kad darbdaviui, be kitų materialinių pareigų, pagal įstatymÄ kyla pareiga tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ (DK 229 straipsnis), užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ (DK 260 straipsnio 2 dalis) bei darbo drausmę (DK 227 straipsnio 1 dalis).

Ä®vardytų darbdavio pareigų vykdymas yra neatsiejamas nuo nuolatinės ir sisteminės darbuotojų vykdomų darbo funkcijų ir pareigų kontrolės bei adekvačios ir proporcingos reakcijos į darbuotojų daromus (padarytus) darbo pareigų (drausmės) pažeidimus. Darbo drausmės pažeidimus padariusių darbuotojų patraukimas drausminėn atsakomybėn, kuris yra bendros tvarkos užtikrinimo darbovietėje sistemos elementas, padeda darbdaviui įgyvendinti ne tik darbuotojo, padariusio darbo drausmės pažeidimÄ , nubaudimo, bet ir kitų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų sulaikymo (atgrasymo) nuo darbo drausmės pažeidimų darymo ateityje tikslus, be to, juo sukuriamos prielaidos, užtikrinančios darbdavio teisę gauti kvalifikuotÄ , racionalų ir efektyvų darbo sutartyse numatytų darbuotojų pareigų vykdymÄ .Teismas pažymi, kad profesinės sÄ jungos, DK 134 straipsnio 2 dalies prasme sprendžiančios, yra ar ne pagrindas patenkinti darbdavio pareiÅ¡kimÄ dėl sutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ davimo, prerogatyvai priklauso patikrinti, ar numatomas drausminės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo naryste arba veikla profesinėje sÄ jungoje, tai yra, ar darbuotojo narystė ar veikla profesinėje sÄ jungoje nėra priežastis, lėmusi darbdavio ketinimo skirti jam drausminę nuobaudÄ susiformavimÄ .

Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje teismas nenagrinėja bÅ«simos darbo drausmės nuobaudos galimo skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau darbo drausmės pažeidimo fakto ir aplinkybių tyrimas siaura apimtimi byloje yra reikalingas, siekiant nustatyti darbdavio nurodomo interesų pažeidimo esmingumÄ ir, ar darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nėra susijusi su trečiojo asmens veikla profesinėje sÄ jungoje. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad trečiasis asmuo dirba bendrovės Elektrinio transporto infrastruktūros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriumi ir kontaktinių tinklų elektromonteriumi bei, kad 2017-03-28 trečiasis asmuo darbo metu buvo neblaivus. Nustatyta, kad 2017-03-28 7:12 val. alkotesteriu buvo patikrintas trečiojo asmens blaivumas ir jam nustatytas 0,29 promilių girtumas, trečiasis asmuo su alkotesterio parodymo duomenimis sutiko, buvo surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktas Nr. 9 (el. b. t.

I, b. l. 42–46), 2017-03-28 trečiasis asmuo pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ dėl alkotesterio parodymų, nurodydamas, jog 2017-03-27 vakare vartojo alkoholį, dėl susidariusios situacijos gailisi (el. b. t. I, b. l. 41). Teismas susipažinęs su byloje esančiu bendrovės Elektrinio transporto infrastruktÅ«ros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus vadovo 2017-04-03 tarnybiniu praneÅ¡imu dėl drausminės nuobaudos skyrimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ Nr. DR-116(1.23) (el. b. t. I, b. l. 40), daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, gavusi aukščiau minėtÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , pagrįstai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekė tinkamai, iÅ¡samiai įvertinti aukščiau minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytÄ informacijÄ , kadangi privalu reaguoti į kiekvienÄ praneÅ¡imÄ apie darbo tvarkÄ , siekiant iÅ¡vengti galimų neigiamų pasekmių ateityje.

Pažymėtina, kad sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu, darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrÄ darbÄ bei laikytis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos. Bendrovės darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis darbuotojas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas 2015-06-03, 37.20 punkte nustatyta, kad bendrovės darbuotojai privalo visur ir visuomet savo veiksmais ir darbais formuoti gerÄ bendrovės įvaizdį, 38.5 punkte nustatyta, kad bendrovės darbuotojams draudžiama darbo vietoje, taip pat bendrovės patalpose ir teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus <...> bÅ«ti neblaiviam <...> (el. b. t.

I, b. l. 13–23), trečiojo asmens pareiginių nuostatų, su kuriais jis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas 2015-06-03, 6.8 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo laikytis bendrovės darbo tvarkos taisyklių, darbo drausmės reikalavimų <...>, 9.1 punkte nustatyta, kad darbuotojui draudžiama darbo vietoje, taip pat bendrovės patalpose ir teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus, <...> bÅ«ti neblaiviam <...>. Taigi, trečiasis asmuo privalėjo laikytis bendrovės nustatytos vidaus darbo tvarkos. Pagal bendrovės generalinio direktoriaus 2014-03-07 įsakymu Nr. V-33(1.12) patvirtintų Darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo ir kontrolės taisyklių 11.1 punktÄ , darbuotojo neblaivumo (girtumo) įrodymu laikomi techninės priemonės (alkotesterio ir kt.) neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti, kurios metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, rodmenys, virÅ¡ijantys 0,00 promilės etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvepiamame ore, užfiksuoti Å¡ių priemonių rodmenų fiksavimo bÅ«dais, suraÅ¡yti dokumentuose, o Å¡ie dokumentai pasiraÅ¡yti tikrinimÄ atlikusio atsakingo asmens <...>.

Pažymėtina tai, jog pats trečiasis asmuo neginčijo, jog darbo metu buvo neblaivus.Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės sudarė teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovei, vadovaujantis DK 134 straipsniu, bendrovės kolektyvinės sutarties 49 punktu, kreiptis į atsakovę su praÅ¡ymu duoti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , kÄ ji ir padarė 2017-04-06 raÅ¡tu Nr. S11-303(1.22) (el. b. t. I, b. l. 47–48).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017-04-14 raÅ¡tu Nr. 6-A „Dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ Elektrinio transporto infrastruktÅ«ros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriui ir kontaktinių tinklų elektromonteriui V. T.“ atsisakė duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, pripažindama, kad darbuotojas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , pasielgė neatsakingai atvykęs į darbÄ neblaivus, tačiau nurodydama, kad pažeidimas nėra ženklus (0,29 promilės), darbuotojas drausminių nuobaudų nėra turėjęs, yra kvalifikuotas ir darbÅ¡tus, gailisi dėl įvykio, teigė tikinti, kad jis daugiau nepažeidinės darbo drausmės, tuo tarpu naujo darbuotojo apmokymo kaÅ¡tai yra aukÅ¡ti (el. b. t.

I, b. l. 50). Pažymėtina, kad profesinė sÄ junga atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ turi pagrįsti įrodymais ir motyvais apie tai, kad drausminę nuobaudÄ norima skirti už darbuotojo veiklÄ profesinėje sÄ jungoje, todėl atsakovė neturi teisės vertinti, ar trečiasis asmuo padarė ar ne darbo drausmės pažeidimÄ , ar darbuotojas gailisi ar ne, o tik nustatyti, ar darbuotojo narystė profesinėje sÄ jungoje nėra priežastis, lėmusi darbdavio ketinimo skirti jam drausminę nuobaudÄ susiformavimÄ .

Teismas akcentuoja tai, kad atsakovė negali vien tik formaliais pagrindais neduoti sutikimo skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ . Tai, kad trečiasis asmuo dalyvauja profesinės sÄ jungos veikloje nepanaikina jo, kaip darbuotojo, pareigos tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, laikytis teisės aktų reikalavimų. Teismas laiko, kad pagal bylos medžiagÄ nėra jokios tikimybės, kad ieÅ¡kovė siekia drausminę nuobaudÄ trečiajam asmeniui skirti dėl jo dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje.

Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , jog trečiojo asmens elgesys (neblaivumas darbe) galėjo suvaržyti darbdavio siekį užtikrinti įstaigos pagrindinių funkcijų tinkamÄ vykdymÄ , iÅ¡ esmės pažeisti darbdavės interesus, taigi, Å¡iuo atveju atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – ne tik yra nepagrįstas, bet ir iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovės interesus – trukdo bendrovei kaip darbdavei reaguoti į daromus darbo drausmės pažeidimus, kuria nebaudžiamumo atmosferÄ , teismas konstatuoja, kad atsakovė neįgyvendino DK 40 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, geranoriÅ¡kumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principų.

Taigi, atsakovei 2017-04-14 raÅ¡tu Nr. 6-A atsisakius duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – konstatuojamas teisėtų darbdavės interesų ir ginčijamo atsakovės atsisakymo skirti drausminę nuobaudÄ priežastinis ryÅ¡ys. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas laiko, jog 2017-04-14 atsisakymas duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ Nr. 6-A yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, todėl naikinamas.Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiÅ¡kai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Kadangi teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. IeÅ¡kovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – 41 Eur sumokėto žyminio mokesčio (el. b. t.

I, b. l. 1–5).Nustatyta, kad kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, kuris, ieÅ¡kinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei priteisiamas iÅ¡ atsakovės.Teismo patirtos 2,90 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Panaikinti atsakovės VieÅ¡ojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sÄ jungos 2017-04-14 atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti V. T. (V. T.) drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo Nr. 6-A.Priteisti iÅ¡ atsakovės VieÅ¡ojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sÄ jungos (juridinio asmens kodas 302566288) 41 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ (juridinio asmens kodas 302683277) naudai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                   Ieva Stanislovaitienė