0b7df771-34c7-4e36-b32b-8a18f222ac3d · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-383-387/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00741-2013-2                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas,sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Egidijai Belevičienei, kaltinamajai I.

Å ., jos gynėjui advokatui Vladimirui Kononenkai,civilinio ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® Vaikų ir paauglių socialinio centro atstovei Jurgitai Pukienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. Å ., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti (duomenys neskelbtini) virėja, gyv. (duomenys neskelbtini), (dekl. gyv. vieta - (duomenys neskelbtini)), anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 129 str. 1 d., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:I.

Å . nužudė kitÄ Å¾mogų, nusikalstamÄ veikÄ padarydama tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. 2013-05-02 apie 17.00 val., I. Å . bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, namo, esančio (duomenys neskelbtini)., bendro naudojimo koridoriuje, tyčia, ne mažiau 11 kartų dÅ«rė peiliu A. D. į pilvo, krÅ«tinės ir nugaros sritis, padarydama jai durtinę – pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos nugariniame pavirÅ¡iuje kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, durtines - pjautines žaizdas juosmens srityje deÅ¡inėje pusėje ir pilvo priekinėje sienelėje deÅ¡inėje pusėje su kepenų sužalojimais, durtinę – pjautinę žaizdÄ juosmens srityje kairėje pusėje su storosios žarnos nusileidžiančios dalies įpjovimu, durtinę – pjautinę žaizdÄ deÅ¡inio peties nugariniame pavirÅ¡iuje su minkÅ¡tųjų audinių sužalojimu, pavirÅ¡ines pjautines žaizdas krÅ«tinės lÄ stos nugariniame pavirÅ¡iuje ir juosmens srityje deÅ¡inėje pusėje, Å¡eÅ¡ias durtines – pjautines žaizdas krÅ«tinės lÄ stos ir juosmens srityje be vidaus organų sužalojimo, t.y. visumoje kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu sužalojimus, kurie komplikavosi iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo ko nukentėjusioji mirė, ir taip tyčia nužudė A.

D..Apklausta kaltinamÄ ja I. Å . savo kaltę pripažino, nurodydama, kad ji A. D. pažįsta jau apie 10 metų. Ši visada gyveno kaimynystėje, kur gyvena I. Å . mama G. Å ., sesuo R. Å . ir anksčiau gyveno tėtis, kuris yra jau miręs. Su A. D. jie anksčiau sutarė labai gerai. Vėliau, po jos skyrybų su vyru, santykiai pablogėjo. A. D. pradėjo labai keistai elgtis, pasidarė labai irzli ir pastoviai juos erzindavo, kabinėdavosi dėl įvairių dalykų. I. Å . Å¡eima gyvena su ja vienoje laiptinėje, t.y. tarp jų yra bendras koridorius, ir iÅ¡ jo yra įėjimai į atskirus kambarius.

I. Å . jau apie 2 metus gyvena atskirai. Jai mama su seserimi ne kartÄ skundėsi, kad A. D. prie jų kabinėjasi ir erzinasi, todėl, kai ji su A. D. susitikdavo, tarp jų kildavo konfliktai. 2013-05-02 I. Å . ir jos sesuo buvo minėtame bute, kur pastaroji gyvena su savo mama. Pakeliui jos užėjo į parduotuvę ir nusipirko Å¡ampano, kurį atėjusios į namus gėrė. Namuose seserys iÅ¡gėrė 5-6 butelius Å¡ampano. Po to I. Å . su seserimi iÅ¡eidamos į koridorių vis susitikdavo A. D., kuri jas užgaliodavo.

Vaikščiodama pirmyn atgal, A. D. pastoviai jas įžeidinėdavo. Tada I. Å . paskambino apylinkės įgaliotiniui S. S., paaiÅ¡kino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir paklausė, kÄ daryti, prašė jo pagalbos. Klausė kaip elgtis dėl A. D. veiksmų, kur galėtų paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Jis pasakė, kad dabar atvažiuoti negali, kad atvažiuos po valandos arba siÅ«lė kreiptis su pareiÅ¡kimu į Vilniaus rajono policijos komisariatÄ . I. Å . jam pasakė, kad jis gali nevažiuoti, kad jos pačios iÅ¡spręs kÄ daryti.

Po to, apie 16.40 val., I. Å . susiruošė gaminti valgyti ir pasiėmė į rankas peilį. Laikydama rankose peilį, ji nutarė iÅ¡eiti į koridorių ir žvilgtelti ar kartais negrįžta mama. Išėjusi ji sutiko kaimynę A. D., kuri vėl pradėjo įžeidžiamai kabinėtis, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. A. D. pasakė, kad I. Å . jos eidama neaplenktų, nes tik ji koridoriumi gali eiti pirma. Koridorius yra kažkur 3 m. pločio, todėl I. Å ., bandydama aplenkti A. D. kažkaip savo kÅ«nu jÄ pastÅ«mė.

Pastaroji įsikabino jai į plaukus ir pradėjo už jų laikydama jÄ tampyti po visÄ koridorių. A. D. jÄ tempė link laiptų, turbÅ«t norėdama nuo jų nuversti, todėl taip besistumdant I. Å . jai dÅ«rė su peiliu. Ji net nejautė, kad jai dÅ«rė peiliu. Kiek atsimena ji A. D. galėjo sužaloti nugaros sritį, nes ji stovėjo į jÄ Å¡onu, tačiau kiek kartų dÅ«rė, neprisimena, kadangi tuo metu buvo Å¡oko bÅ«senoje. I. Å . atsimena tik tai, kad jai sugrįžus į namus, jos sesuo pasakė, kÄ Å¡i padarė.

Tada I. Å . išėjo į laukÄ . Prie A. D. buvo susirinkę žmonės. I. Å . dar norėjo prieiti prie jos ir jai įspirti, tačiau žmonės jos neprileido, o vėliau jai pasakė, kad ji nebegyva. Kur I. Å . padėjo peilį, su kuriuo sužalojo A. D., bei kokiu bÅ«du buvo sulaužytas peilis, kuriuo buvo sužalota A. D., I. Å . neprisimena. Vėliau ji sugrįžo į namus ir laukė kol atvažiuos policija. Ä®vykio metu ji buvo apsirengusi tamsiais džinsais, rožinės spalvos maikute. I. Å . pažymėjo, kad labai gailisi dėl savo poelgio, sutinka atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, tik praÅ¡o sumažinti jo dydį.Savo parodymus I.

Å . visiÅ¡kai patvirtino 2013-05-07 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu. I. Å . kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu suraÅ¡ytais protokolais, specialistų iÅ¡vadomis, parodymų patikrinimo veiksmais, objektų apžiÅ«ra.              Apklausta liudytoja R. Å . parodė, kad ji gyvena kartu su mama. Kartu su jomis gyveno jos jaunesnioji sesuo I. Å ., kuri prieÅ¡ du metus persikraustė gyventi kitur.

Kaimynystėje su jomis gyveno A. D.. Anksčiau R. Å . Å¡eimos narių santykiai su A. D. buvo labai geri. Po to ji iÅ¡siskyrė su vyru, ir labai pasikeitė, tapo pikta, irzli, pradėjo kabinėtis prie jos Å¡eimos narių, pastoviai juos erzino, mėgdžiojo, provokavo konfliktus. Jų butai yra vienas Å¡alia kito, turi bendrus du koridorius, namo išėjimÄ ir kiemÄ . Abudu koridoriai yra maži, siauri. Konfliktai tarp jų vyksta apie 6 metus. Konfliktai dažnėjo. VisÄ laikÄ jie buvo dėl buitinių priežasčių, susijusių su bendromis patalpomis, arba dėl beprasmiÅ¡kų patyčių.

A. D. visada pati inicijuodavo konfliktus. 2013-05-02 I. Å . atvažiavo pas R. Å . į svečius. Jos nusipirko 6 butelius Å¡ampano ir bute jį gėrė dviese. Kelis kartus, išėjusios į koridorių, buvo sutikusios A. D., kuri elgėsi provokuojančiai. Po to I. išėjo iÅ¡ kambario į laukÄ , o R. Å . liko kambaryje. Pas R. Å . garsiai grojo muzika, visi langai buvo uždaryti ir ji visiÅ¡kai negirdėjo, kas vyksta kieme, lauke. Po kažkurio laiko į kambarį įbėgo I. Å . ir kažkÄ pasakė.

R. Å . blogai prisimena, kÄ ji pasakė, tačiau greičiausiai, - kad ji peiliu papjovė A.. R. Å . iÅ¡bėgo į kiemÄ ir pamatė ant prieangio kraujÄ , ir kažkodėl nubėgo įpylė į kibirÄ name vandens ir pradėjo pilti ant prieangio bei Å¡luota valyti. R. Å . negali paaiÅ¡kinti, kam tai darė, matyt jÄ iÅ¡gÄ sdino kraujo vaizdas. Po to atvyko policijos pareigÅ«nai ir jas abi atvežė į policijos komisariatÄ . Paties įvykio ji nematė ir, kaip kas įvyko, nežino. Liudytoja nurodė, kad po įvykio apsirengė rožinės spalvos bliuzonu, kuris kabėjo prie durų.

Nežinojo, kad sesė buvo apsirengusi juo įvykio metu. Ant bluzono buvusį kraujÄ (porÄ taÅ¡kučių), pastebėjo tik vėliau. Praėjus porai dienų po įvykio bluzonÄ sudegino, kadangi pagalvojo, jog jis yra niekam nereikalingas, jei policija jo iÅ¡ karto nepaėmė.              Apklaustas liudytoju S. S. teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Nemenčinės policijos nuovados tyrėju. (duomenys neskelbtini) kaimas priklauso jo aptarnaujamai teritorijai.

Jis gerai pažįsta Å . Å¡eimÄ , kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kadangi yra turėjęs pareiÅ¡kimų susijusių su Å¡ia Å¡eima. S. S. yra davęs savo tarnybinį telefono numerį, todėl I. Å . jam kartais paskambindavo ir Å¡iaip pasitarti, kaip jai elgtis vienu ar kitu atveju, kai įvyksta konfliktinė situacija. 2013-05-02 į A. S. tarnybinį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino I. Å ., kuri papasakojo, kad prie jos kabinėjasi kaimynė A. D.. I. Å . klausė, kÄ jai daryti ir kur ji galėtų paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Ji sakė, kad A. D. jÄ vadina necenzÅ«riniais žodžiais. S. S. jai pasakė, kad ji gali paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ komisariate, gali atvažiuoti pats ir jį priimti arba ji gali paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡siųsti jį paÅ¡tu, nes ji gyvena Å¡alia paÅ¡to. I. Å . pasakė, kad S. S. nevažiuotų pas jÄ . I. Å . telefonu kalbėjo normaliu tonu, jokios pagalbos neprašė, apie jokį smurtÄ nekalbėjo. Apklaustas liudytoju V. D. parodė, kad A. D., I. Å . ir R. Å . jis pažįsta tik iÅ¡ matymo, kadangi gyvena Å¡alia jų už kelio esančiame name.

Jokių jų konfliktų anksčiau, nematė. 2013-05-02 jis ėjo namo ir gatvėje ant važiuojamosios dalies, Å¡alia Å¡aligatvio iÅ¡ kairės pusės nuo minėtos sankryžos pamatė gulinčiÄ moterį. V. D. priėjęs pamatė, kad tai yra A.. Å alia jos ir ant moters drabužių buvo daug kraujo, ji gulėjo ant nugaros, apie 2 metrų atstumu nuo jos gulėjo peilio rankena, o per keliÄ prieÅ¡ingoje pusėje į žemę buvo įsmeigtos peilio aÅ¡menys. Netrukus priėjo gyvenantys netoliese G.

M. ir R. P.. G. paskambino 112, kurie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kai V. D. prie jos priėjo, moteris buvo nesÄ moninga, nejudėjo, bet iÅ¡ jos gerklės buvo sunkus kvėpavimas, atrodė, kad ji dÅ«sta. Jie apvirto jÄ ant Å¡ono ir taip laikė, tačiau netrukus ji nustojo kvėpuoti, o po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir konstatavo jos mirtį. Å alia jos buvo I. Å .. Ji buvo labai susijaudinusi, Å¡aukė, kad ji neslepia, kad tai ji A. D. taip padarė, kad taip jai ir reikia, kad greičiau padvėstų, kad tai jai už I.

Å . tėvÄ , Ji vis bandė prie gulinčios moters priartėti ir jai suduoti koja, bet jie jai priėję vyrai to neleido ir neprileido prie Å¡ios. Apklaustas liudytoju G. M. parodė, kad jis pažįsta Å . Å¡eimÄ , gerai pažinojo jų jau mirusį tėvÄ , o pačias jų dukteris jis pažįsta blogai, jų vardų nežino, tik skiria kaip vyresniÄ jÄ ir jaunesniÄ jÄ . A. D. jis pažinojo tik iÅ¡ matymo. 2013-05-02 apie 16.50 val. jis su savo draugu R. P. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) Kai jie pamatė ant važiuojamosios dalies ant nugaros gulinčiÄ moterį, sustojo, ir G.

M. priėjo prie jos, o vėliau, pastatęs maÅ¡inÄ , priėjo ir R.. Jie pamatė aplink jÄ daug kraujo, taip pat ir ant jos rÅ«bų, ir paskambino telefonu 112. Moteris buvo pageltonavusi ir dar Å¡iek tiek kvėpavo, dÅ«savo. Atvykus greitajai med. pagalbai, buvo diagnozuota jos mirtis. Laukiant medikų iÅ¡ savo namų vis iÅ¡eidavo į gatvę I. Å .. Ji buvo labai susijaudinusi, agresyviai nusiteikusi, rÅ«kė ir Å¡aukė, kad tai A. už jos tėvÄ , kurį ji nužudė. Ji bandė prie jos prieiti ir suduoti koja į jos kÅ«nÄ , bet jie jos neprileido.

G. M. taip pat pastebėjo, kad Å¡alia A. yra peilio rankena, o prieÅ¡ingoje kelio pusėje yra įsmeigtos į žemę peilio aÅ¡menys. Apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad jis su savo kaimynu G. M. važiavo vienu automobiliu. Važiuodamas jis pamatė ant kelio gulinčiÄ kaimynę A. D., kuri buvo jų kaimyno (duomenys neskelbtini)sugyventinė. R. P. suprato, kad atsitiko kažkas negero, todėl iÅ¡laipino G., kad Å¡is iÅ¡siaiÅ¡kintų, o pats nuvažiavo namo pastatyti automobilio ir maždaug po 3 minučių atėjo prie gulinčios A.

D. ir pamatė, jog Å¡i kruvina. Tada R. P. pamatė Nepilnamečių socializacijos centre stovintį policijos automobilį ir nubėgo pakviesti pareigÅ«no. Netrukus atvyko greitoji med. pagalba, kuri konstatavo A. D. mirtį. Tada atvyko dar vienas policijos ekipažas. Apklaustas liudytoju E. M. parodė, kad 2013-05-02 jis dirbo (duomenys neskelbtini), vaikų socializacijos centre. Apie 17.00 val. IÅ¡važiuojant iÅ¡ jo ir pravažiavus nuo vartų apie 10 metrų, jį sustabdė vyriÅ¡kis, kuris paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ .

E. M. pamatė ant kelio važiuojamosios dalies gulinčiÄ kraujuotÄ moterį. Å alia jos gulėjo nulaužta peilio geležtė. ApžiÅ«rėjus matėsi, kad moteris jau yra be gyvybės ženklų. Apie tai E. M. iÅ¡ karto informavo Vilniaus rajono PK budėtojų dalį ir pradėjo aiÅ¡kintis kas čia įvyko. IÅ¡ aplinkui gulinčiÄ moterį buvusių kaimo gyventojų, E. M. sužinojo, kad gretimame name gyvena vyriÅ¡kis, kuris su ja bendraudavo, ir kai reikdavo prižiÅ«rėdavo mirusiosios vaikÄ .

Mirusioji buvo A. D.. Nuėjęs pas vyriÅ¡kį E. M. pamatė, kad pastarasis yra neblaivus, su juo sunku buvo susikalbėti, namuose buvo A. D. dukra. Pamatęs, kad jis nieko nežino, pareigÅ«nas pradėjo aiÅ¡kintis toliau ir E. M., išėjęs į kiemÄ , iÅ¡ tų pačių kaimo gyventojų sužinojo, kad galimai konfliktas galėjo bÅ«ti tarp A. D. ir jos kaimynių. E. M. užėjus į kambarį, esantį gretimai mirusios kambario, jame rado dvi merginas ir jų motinÄ . Pradėjus klausinėti, kas čia nutiko, moterys atsakė neaiÅ¡kiai, jų atsakymai skyrėsi, painiojosi ir pokalbio metu jaunesnioji mergina pasakė, kad tai ji sužalojo kaimynę, tačiau vyresnioji pasakė, kad tai ji sužalojo A.

D.. E. M. suprato, kad jaunesnė mergina bandė prisiimti kaltę sau, o vyresnė tuo metu tylėjo. Tada jis pamatė, kad vyresnės marÅ¡kinėliai yra sutepti krauju ir paklausė kodėl tada jos marÅ¡kinėliai kruvini, o ne sesers, kuri nori prisiimti sau kaltę ir jaunesnioji pasakė, kad spėjo persirengti ir susikeisti. Viena iÅ¡ jų vėliau buvo sulaikyta. Prisimena, kad Å¡viesi mergina ( R. Å .) buvo su kruvinais marÅ¡kinėliais, o vėliau per televizijÄ pamatė, kad buvo sulaikyta tamsiais plaukais mergina (I.

Å .). Tuo metu mergina su tamsiais plaukais labiau orientavosi kas vyksta, liepė sesei nenusiÅ¡nekėti, sakė, kad ji nelįstų, nes tai ji padarė nusikaltimÄ . IÅ¡ tamsios merginos kalbos E. M. suprato, kad jos vaikinas Å¡iuo metu įkalinimo įstaigoje. Atvykus operatyvinei grupei tolimesnį darbÄ perdavė jiems ir atvykusiems patruliams, kurie apsaugojo įvykio vietÄ , o pats E. M. toliau rÅ«pinosi nužudytosios vaiko perdavimu globos įstaigai. Pokalbis su minėtomis moterimis buvo įraÅ¡ytas į telefono diktofonÄ . 2013-05-02 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas daugiabutis vieno aukÅ¡to gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Abi namo puses per sklypo teritorijÄ skiria ruda tvora. ApžiÅ«ros objektas yra namo kairioji pusė ir aplinka aplink jį. Å i namo dalis aptverta tinkline metaline tvora. Å ioje dalyje iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Pusės yra 3 langai. Įėjimas yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į namÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini)gatvės važiuojamosios dalies veda asfaltuotas takelis. Prie įėjimo durų įrengta medinė laiptinė su turėklais ir prieangiu. Ant asfaltuoto kelio, laiptų ir prieangio yra raudonos spalvos laÅ¡ai, panaÅ¡Å«s į kraujo dėmes.

Po laiptine ant žolės yra didelė raudona dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Ant prieangio grindų raudonos sutrintos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Užėjus pro duris patenkama į namo koridorių, kuriame iÅ¡ kairės pusės yra medinėmis lentomis užkaltas įėjimas, tiesiai yra medinės rudos durys į butÄ Nr. 1 su vidine įleidžiamÄ ja spyna. IÅ¡ deÅ¡inės pusės yra medinės Å¡viesiai rudos durys į butÄ Nr.

2. Tarp butų kampe yra medinė spintelė, medinės dėžės, ant kurių stovi daiktai. Ant namo įėjimo pagrindinių durų kairiosios varsčios yra raudonos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (iÅ¡ lauko pusės), ant kitų namo durų, grindų, sienų, tokių dėmių nėra. Apie 10 metrų nuo namo (duomenys neskelbtini) yra važiuojamoji dalis, kurios plotas yra 4,5 metrų, ant jos prieÅ¡ingoje pusėje Å¡alia Å¡aligatvio ant deÅ¡iniojo Å¡ono guli moteriÅ¡kos lyties lavonas. Prie lavono kojų guli rudos spalvos peilio rankena su nulaužtos geležtės dalimi.

PrieÅ¡ingoje kelio pusėje prie Å¡aligatvio yra įsmigusi į žemę 13 cm ilgio peilio geležtė. Prie lavono esančios rankenos ir geležtės dalies bendras ilgis 17,8 cm. Ant važiuojamosios dalies prie lavono yra daug raudonų dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ . Prie lavono ant žemės guli raktų ryÅ¡ulys. (1 t., b.l. 5-19).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 54/13 (01) nurodoma, kad tikėtina, jog A.

D. deÅ¡inio peties ir krÅ«tinės durtinės – pjautinės žaizdos, padarytos tirti pateikto peilio geležte, kuri buvo paimta įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Pateikta peilio rankena su geležtės dalimi ir geležtė yra vieno peilio dalys. Tikėtina, kad jos atidalintos (nulaužtos) po sužalojimų A. D. padarymo (1 t., b.l. 22-27).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 616/13 (01) konstatuota, kad A. D. mirė nuo daugybinių durtinių – pjautinių krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo žaizdų su kairio plaučio ir kepenų sužalojimais.

Tai komplikavosi iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu. A. D. mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ 2-3 val. iki jos lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje 2013-05-02, 19:15 val. A. D. lavono kraujyje ir smegenų skystyje etilo alkoholio nerasta. A. D. lavone rasti sužalojimai:1. Durtinė – pjautinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos nugariniame pavirÅ¡iuje kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu;2. Durtinės – pjautinės žaizdos juosmens srityje deÅ¡inėje pusėje ir pilvo priekinėje sienelėje deÅ¡inėje pusėje su kepenų sužalojimais;3.Durtinė – pjautinė žaizda juosmens srityje kairėje pusėje su storosios žarnos nusileidžiančios dalies įpjovimu;4.

Durtinė – pjautinė žaizda dešinio peties nugariniame paviršiuje su minkštųjų audinių sužalojimu;

5. PavirÅ¡inės pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos nugariniame pavirÅ¡iuje ir juosmens srityje deÅ¡inėje pusėje;6. Å eÅ¡ios durtinės – pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos ir juosmens srityje be vidaus organų sužalojimo.7. Odos nubrozdinimai abiejų kelių sÄ narių srityse. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje galimai griuvimo metu atsitrenkiant į kietus, bukus pavirÅ¡ius ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.Sužalojimai iÅ¡vardinti punktuose 1-6 padaryti duriančių – pjaunančių savybių vienaÅ¡meniu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį nevienodai iÅ¡reikÅ¡tomis briaunomis, aÅ¡trius aÅ¡menis, kuo galėjo bÅ«ti peilis.

Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl daugybinių durtinių – pjautinių žaizdų ir vidaus organų sužalojimų išsivystė nukraujavimas, kuris baigėsi mirtimi.Visi sužalojimai rasti A. D. lavono kūne padaryti neilgai trukus iki mirties. Pomirtinių sužalojimų lavone nėra. Sužalojimų išsidėstymas leidžia teigti, kad A. D. negalėjo pasidaryti durtinių – pjautinių žaizdų savo ranka. Sužalojimų būdingų kovai ir savigynai A.

D. lavone nėra.Po sužalojimų padarymo, kurį tai laiko tarpÄ (skaičiuojamÄ deÅ¡imtimis minučių) kol neiÅ¡sivystė nukraujavimas A. D. galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus: judėti, kalbėti, Å¡auktis pagalbos. Sužalojimų padarymo metu A. D. galėjo bÅ«ti įvairiose kÅ«no padėtyse, asmuo sudavęs smÅ«gius galėjo bÅ«ti įvairiose vietose nukentėjusiosios kÅ«no atžvilgiu. Sužalojimai rasti A. D. lavono kÅ«ne galėjo bÅ«ti padaryti nemažiau 13-os trauminių poveikių pasekoje.

Durtinės – pjautinės žaizdos padarytos duriančių – pjaunančių savybių vienaÅ¡meniu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį nevienodai iÅ¡reikÅ¡tomis briaunomis, aÅ¡trius aÅ¡menis. Žaizdose užsifiksavo grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai. Sužalojimai rasti A. D. lavono kÅ«ne padaryti per trumpÄ laiko tarpÄ , todėl nustatyti jų eiliÅ¡kumÄ nėra galimybės. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2013-05-02 19.15 val., I. Å . alkoholio kiekis kraujyje sudarė 1,83 promilių etilo alkoholio ( t. 1, b.l. 151 ). 2013-06-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu iÅ¡ Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus raj. PK VPS PP specialisto E. M. buvo paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas su garso įraÅ¡u, kuris buvo įraÅ¡ytas į laikmenÄ ir apžiÅ«rėtas kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės bylos tyrimui ( 1 t., b.l. 103; 104-106). IÅ¡ 2013-06-20 atliktos garso įraÅ¡o suvestinės matyti, jog garso įraÅ¡e buvo užfiksuoti du pokalbiai, vykę tarp I. Å ., R. Å ., G. Å . ir Nemenčinės PN specialisto E. M.. IÅ¡nagrinėjęs pastarųjų pokalbių turinį, teismas konstatuoja, jog jie laikytini I.

Å . kaltę patvirtinančiais įrodymais, kadangi juose užfiksuotos aplinkybės atitinka kitus bylos duomenis (kaltinamosios, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotas aplinkybes, kita bylos medžiaga). Taigi iÅ¡ surinktų, aukščiau iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma iÅ¡vada, kad I. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jos veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d., nes ji nužudė kitÄ Å¾mogų.

Teismo nuomone kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Apie kaltininkės tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, bÅ«dÄ , sužalojimo pobÅ«dį, lokalizacijÄ , kaltininkės ir nužudytosios tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat į kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Å . nusikalstamos veikos metu naudojo pavojingÄ , sunkiai kÅ«nÄ Å¾alojantį įrankį – peilį.

Kaltinamosios tyčiÄ nužudyti A. D. patvirtina ir jos elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Taip liudytojai V. D., G. M. patvirtino, kad I. Å . bandė įspirti jau gulinčiai ir sunkiai sužalotai A. D., kartodama, kad taip pastarajai ir reikia, kad ji to nusipelnė. Toks kaltinamosios elgesys aiÅ¡kiai rodo, kad ji smÅ«gį peiliu A. D. sudavė tyčia ir siekė atsiradusių padarinių.Å ioje byloje mažametės A. D. dukters D. J. interesus atstovaujanti VÅ¡Ä® Vaikų ir paauglių socialinio centras pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ kaltinamosios I.

Š. 300 000 Lt mažametės D. J. neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji ir jos gynėjas su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Prokurorė taip pat nurodė, jog civilinio ieškinio dydis turėtų būti mažinamas.Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai.

Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007).

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismai, nustatydami konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti Å¡ių kriterijų visumÄ .

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus netekus artimųjų ir kt.Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl I. Å . įvykdyto nusikaltimo mažametė D. J. neteko motinos meilės, Å¡ilumos, jos globos ir iÅ¡laikymo, kas ateityje turės įtakos jos, kaip asmenybės, formavimuisi. Akivaizdu, kad tarp žuvusiosios ir jos dukters buvo susiformavę artimi santykiai, todėl motinos netektis sukėlė jai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinius pergyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad I. Å . įvykdė tyčinį nusikaltimÄ . Pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau Å¡ios bylos kontekste pažymėtina, jog pačios kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera.

Ji dirbo, tačiau gaunamos pajamos nėra didelės. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, suformuotÄ teismų praktikÄ nustatant neturtinės žalos dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais teismas sprendžia, kad 150 000 Lt suma laikytina pakankama mažametės D. J. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Skiriant kaltinamajai I. Å . bausmę atsižvelgiama, kad ji iki Å¡iol nebuvo teista, bausta administracine tvarka.

Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡yta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad I. Å . prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , teismo posėdžio metu nurodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio. Taip pat, teismo vertinimu, I. Å . atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Laikoma, kad provokuojančiu reikėtų pripažinti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikÅ¡ti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡iuo atveju I. Å . nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiosios veiksmus, kuriuos ji apibÅ«dino tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu: nukentėjusioji pastoviai užgauliodavo I. Å . ir jos Å¡eimos narius; įvykio dienÄ Ä¯Å¾eidžiančiai kalbėjo apie kaltinamÄ jÄ ir jos sesę; eidama koridoriumi, neleido kaltinamajai aplenkti jos, čiupo kaltinamÄ jÄ už plaukų.

Pažymėtina, kad Å¡iuos kaltinamosios parodymus patvirtino liudytojai R. Å ., S. S.. I. Å . atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio, nes Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pastarosios I. Å . atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimÄ patvirtina bylos medžiaga - pačios kaltinamosios, liudytojos R. Å . parodymai, alkotesterio kvitas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2013-05-02, 19.15 val. I. Å . buvo nustatytas 1,83 prom. girtumas (b. t. 1, b. l. 151).Kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismÄ svarstyti Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimÄ , numatytų BK 62 str. nėra, tad I. Å . skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Pažymėtina, kad šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 str.3d. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas tyčia, panaudotas grėsmingas įrankis – peilis. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai.

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , I. Å . asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiÄ aplinkybes, teismas parenka I. Å . minimaliÄ sankcijoje numatytÄ bausmės trukmę.Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laikÄ I. Å . įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-05-02 iki 2013-10-02.I. Å . paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Klausimas dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.                        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,                                  n u s p r e n d ė :

                        I. Å . pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d. ir nubausti 7 (septyneri) metų laisvės atėmimu.     Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.     Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laikÄ I. Å . įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2013-05-02 iki 2013-10-02.I. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

VÅ¡Ä® „Vaikų ir paauglių socialinio centras“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D. J. iÅ¡ I. Å . 150 000 ( vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Dvi peilio dalis (metalinę geležtę su medine rankena ir metalinę geležtę), A. D. drabužius, saugomus Vilniaus apskr.. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;1 nuoplovÄ su galimais kraujo pėdsakais, saugomÄ Vilniaus apskr..

VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;buto raktų ryÅ¡ulį, juodos spalvos maiÅ¡elį su dviem vaikiÅ¡kais megztukais ir Å¡aliku, saugomus Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti mažametei nukentėjusiajai D. J.. Pastarajai atsisakius juos paimti, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

     Teisėjas                                                                                            Algimantas Valantinas