2025-03-20 Nr. DBT-20-3-61-3-00977-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedišnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovėms Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, rūšinio teismingumo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2025-03-20 Nr. DBT-20-3-61-3-00977-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis).
Full text
Teismingumo byla Nr. T-3/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00977-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
NUTARTIS
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovėms Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė :
Ieškovė S. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. vasario 13 d. raštą Nr. R2-(VTGI)-1069, 2) įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą išnagrinėti jos skunde keliamus klausimus ir išspręsti jį iš esmės, 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, 860 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) su 2023 m. gruodžio 18 d. prašymu, kuriame nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengti kaimynų elektros apskaitos skaitikliai, iš viso apie 12-13 skaitiklių. Kadangi kaimynai bei ESO neteisėtai įrengė skaitiklius ne prie jiems nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių, o prie ieškovės namelio esančio, iki 2003 m. valstybei priklausiusiame, žemės sklype, ieškovė prašė ESO iškelti kaimynų skaitiklius iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. ESO 2023 m. gruodžio 27 d. atsakymu Nr. 23KR-SD-13420 netenkino ieškovės prašymo, todėl ieškovė 2024 m. sausio 26 d. pateikė skundą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – ir Taryba). Taryba, išnagrinėjusi ieškovės skundą bei konstatavusi, jog ESO tinkamai išnagrinėjo ieškovės prašymą, 2024 m. vasario 13 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-1069 (toliau – ir Ginčijamas aktas) jo netenkino. Nurodė, kad atsisako nagrinėti tarp ieškovės ir ESO kilusį vartojimo ginčą, kadangi ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovės vertinimu, Taryba neteisingai kvalifikavo jos teisinę padėtį bei su ESO susiklosčiusius teisinius santykius, todėl, siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškovė prašo panaikinti Ginčijamą aktą, įpareigoti Tarybą išnagrinėti jos skunde keliamus klausimus ir išspręsti jį iš esmės bei atlyginti jai neturinę žalą.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-7849-414/2024 perdavė bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui), pagal rūšinį teismingumą. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija bylos persiuntimą Vilniaus miesto apylinkės teismui argumentavo tuo kad, ieškovės reikalavimas yra dėl elektros įrenginių perkėlimo operatoriaus sąskaita, t. y. civilinis ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis).
Bendrosios kompetencijos teismo vertinimu, ieškovė pareiškė reikalavimus panaikinti galbūt neteisėtų Tarybos veikų pasekmes – panaikinti Ginčijamą aktą ir įpareigoti Tarybą išnagrinėti ieškovės skunde keliamus klausimus, išspręsti skundą iš esmės. Iš to kyla išvestinis reikalavimas – priteisti neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodė Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, nėra reiškiamas reikalavimas dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo, o skundžiami konkretūs viešojo administravimo subjekto – Tarybos, veiksmai (neveikimas), t. y. reiškiamas reikalavimas dėl administracinio akto (Ginčijamo akto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti administracinius veiksmus (įpareigojimo Tarybai išnagrinėti ieškovės skundą ir jame keliamus klausimus iš esmės). Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į skundo dalyką ir faktinį pagrindą, kilęs ginčas yra administracinio pobūdžio.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja :
Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovės ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į ESO su 2023 m. gruodžio 18 d. prašymu iškelti kaimynų skaitiklius iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Kadangi ESO 2023 m. gruodžio 27 d. atsakymu Nr. 23KR-SD-13420 netenkino ieškovės prašymo, ji 2024 m. sausio 26 d. pateikė skundą Tarybai. Skunde ieškovė nurodė, kad kaimynų elektros apskaitos skaitikliai įrengti ne ant sklypo ribos, o kiemo viduryje, prie pat jos poilsio namelio. Kaimynai, eksploatuodami elektros apskaitos skaitiklius, naudojasi ieškovės žemės sklypu, t. y. pereina per vidinį kiemą, eina aplink poilsio namelį, užsilaiko prie elektros apskaitos skaitiklių, grįžta atgal. Kadangi elektros apskaitos skaitikliai įrengti prie pat ieškovės poilsio namelio, ji negali įsirengti poilsio zonos. Ieškovės manymu, elektros apskaitos skaitiklių įrengimas pažeidžia jos teisę į privatumą. Pažymi, kad elektros apskaitos skaitikliai turi būti pašalinti ne jos sąskaita.
Taryba ieškovės prašymą išnagrinėti kilusį ginčą ir įpareigoti ESO iškelti iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kaimynų elektros apskaitos skaitiklius ESO sąskaita vertino kaip tarp vartotojo ir įmonės kilusį vartojimo ginčą, reglamentuotą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis, patvirtintomis Tarybos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-226 „Dėl Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Atsiliepime į skundą Taryba paaiškino, kad teisingai identifikavo ginčo teisinį santykį ir pareiškėjos prašymą sprendė pagal Taisyklių nuostatas, nepaisant to, kad ieškovė savo 2024 m. sausio 26 d. kreipimąsi į Tarybą pavadino skundu.
Pažymėtina, kad pagal Energetikos įstatymo Tarybai nustatytą kompetenciją Taryba ne teismo tvarka sprendžia ginčus (Energetikos įstatymo 34 straipsnis) ir nagrinėja skundus (Energetikos įstatymo 341 straipsnis).
Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis nustato, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 7 dalis nustato, kad Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. To paties straipsnio 9 dalis nustato, kad Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.
Energetikos įstatymo 341 straipsnio 2 dalis nustato, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka (Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklės, patvirtintos Tarybos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 „Dėl Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių patvirtinimo “ (toliau – Skundų taisyklės)). Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundų taisyklių 2 punkte nurodyta, kad vartotojų prašymai, nesusiję su teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, nagrinėjami pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – vartotojų ir energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įmonių ginčus dėl apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, dėl valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, taip pat vartotojų ir energijos taupymo paslaugų teikėjų ginčus dėl energijos taupymo paslaugų teikimo ir kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 233 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, kai vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškovė 2024 m. sausio 26 d. prašymu prašė išnagrinėti kilusį ginčą ir įpareigoti ESO iškelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kaimynų elektros apskaitos skaitiklius ESO sąskaita. Taip pat ieškovės manymu, elektros apskaitos skaitiklių įrengimas pažeidžia jos teisę į privatumą. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ginčų nagrinėjimą tarp vartotojų ir energetikos įmonių.
Taryba nustačiusi, kad elektros įrenginiai ieškovei priklausančiame žemės sklype įrengti teisėtai, o teisinis reglamentavimas nenumato išimčių, kad elektros įrenginiai būtų iškeliami vartotojo prašymu, tačiau kitų asmenų ar skundžiamos įmonės lėšomis, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 233 straipsnio 1 dalies 8 punktu atsisakė nagrinėti tarp ieškovės ir ESO kilusį vartojimo ginčą, kadangi ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
Ginčijamame akte nurodyta, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 9 dalį, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.
Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovėms Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys