0b765a02-13ce-4a5f-ae94-db2aa179dba3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2-1126-861/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24469-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2.; 3.2.7.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. A., jo atstovei advokatei RÅ«tai Menčikovskytei, atsakovui G. A., atsakovei D. A., jų atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

A. ieÅ¡kinį atsakovams G. A. ir D. A. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys notarė Lilija Å ilerienė ir notaras Mindaugas Sipavičius ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2018-02-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ ieÅ¡kovui V. A., 2017-08-28 paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ atsakovui G.

A. dalyje dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo, pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant 2016-08-10 buto pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine ir priteisti piniginę kompensacijÄ už buto pirkimÄ -pardavimÄ , grÄ Å¾inti be pagrindo įgytus 210,00 Eur, gautus pardavus ieÅ¡kovo paveldėtų akcijų dalį ir priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2016-07-21 buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Butas 1). Å io Buto l savininkais (bendraturčiais) prieÅ¡ 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ buvo ieÅ¡kovas, atsakovas bei motina A. A. IeÅ¡kovas nesutiko parduoti buto, kadangi tai buvo jo vienintelė gyvenamoji vieta. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo motina bei brolis reikalavo, kad Butas l bÅ«tų parduotas, ieÅ¡kovas sutiko, nes motina patikino, jog pardavus ButÄ 1, už pusę gautos sumos bus nupirktas mažesnis bÅ«stas ieÅ¡kovui, kuriame jis galės gyventi, o likusiÄ dalį gautos sumos ji atiduos atsakovui.

Iki Buto l pardavimo ieÅ¡kovui priklausė 3/16 Buto l dalis (atitinkamai atsakovui - 3/16, o motinai - 5/8). Buto l 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.2 bei 4.1.3 punktuose buvo nurodyta, jog visa mokama už ButÄ 1 kaina bus mokama į motinos banko sÄ skaitÄ . Å i sutarties sÄ lyga atitiko visÄ bendraturčių susitarimÄ , pagal kurį, visas lėšas gavusi motina jas padalins tarp brolių - atsakovui perves pusę gautos sumos, o ieÅ¡kovui nupirks kitÄ butÄ . Vykdant minėtÄ susitarimÄ A. A. atidarė dvi atskiras sÄ skaitas banke ir, gavusi lėšas už ButÄ 1, jas paskirstė tokiu bÅ«du: 1) 19 000 Eur 2016-08-16 sumokėjo už ButÄ 2; 2) 12 527,20 Eur buvo pervesta atsakovui ir jo sutuoktinei.

Butas 2 buvo įformintas ne ieÅ¡kovo, bet A. A. vardu, nes tuo metu ieÅ¡kovas nedirbo ir neturėjo pajamų, todėl jam buvo svarbu iÅ¡saugoti komunalinių mokesčių kompensacijas, kurias jis gaudavo nustatyto neįgalumo pagrindu. Esant sunkiai finansinei padėčiai, ieÅ¡kovas sutiko laikinai įgytÄ nuosavybę į ButÄ 2 įforminti A. A. vardu. Å iÄ aplinkybę A. A. ir ieÅ¡kovas aptarė notarų biure pasiraÅ¡ant Buto 2 pirkimo-pardavimo sutarti ir įvardijo notarui Mindaugui Sipavičiui kaip priežastį, dėl kurios Buto 2 savininke prašė nurodyti ne ieÅ¡kovÄ , bet A.

A.. IeÅ¡kovas bei A. A. sutarė, kad ieÅ¡kovui susiradus darbÄ , ji perraÅ¡ys Buto 2 nuosavybę jo vardu. 2017-04-24 A. A. mirė. IeÅ¡kovas vertino, kad motina paskirstė broliams visÄ jos turimÄ turtÄ iki palikimo atsiradimo. Tačiau atsakovas priėmė palikimÄ ir 2017-08-28 jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo buvo pripažinta asmeninė nuosavybė į ½ Buto 2. IeÅ¡kovui 2018-02-20 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, o 2018-02-26 ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybÄ praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ priimtas 2018-05-24.

Pagal Buto l 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.3 punktÄ ieÅ¡kovo parduodamos Buto l dalies kaina buvo 8 906,25 Eur. Å i suma buvo pervesta į A. A. banko sÄ skaitÄ . Vertina, kad Butas 2 buvo įgytas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų. Visa Buto 2 kaina, už kuriÄ Butas 2 buvo įgytas, yra 19 500,00 Eur, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 8 906,25 Eur sumÄ , kuri jam nebuvo grÄ Å¾inta ir liko mirusios A. A. valdomo turto masėje, Å¡iÄ sumÄ priteisiant turtu natÅ«ra, t. y. pripažįstant ieÅ¡kovo nuosavybės teises į Buto 2 5433/10000 dalį.

Dėl kitos Buto 2 dalies nuosavybės teisių pripažintinas faktas, jog A. A., paskirstydama už ButÄ l gautas lėšas, ieÅ¡kovui skyrė, t. y. dovanojo, 10 593,75 Eur. Nurodė, kad tiktoji Å alių valia (Buto l savininkų valia) bei sudarytų sandorių (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, lėšų pervedimo banko sÄ skaitose pavedimai) tikslas buvo padalinti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo lėšas, gautas iÅ¡ Buto l pardavimo - atsakovui gaunant atitinkamÄ sumÄ pinigais, o ieÅ¡kovui nuperkant kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Taip pat nurodo, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, tokie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, todėl pripažinus, jog A. A. veiksmai ir susitarimas įgyti ButÄ 2 ieÅ¡kovo nuosavybėn laikytinas pažadu, tuomet tokiu turi bÅ«ti laikomi ir A. A. veiksmai bei susitarimai padovanoti atsakovui dalį už ButÄ 1 gautų lėšų. Vertina, kad jeigu teismas nepripažintų ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į Buto 2 5433/10000 dalį, tokiu atveju į paveldimo turto masę turėtų patekti ir bÅ«ti padalintas visas A.

A. palikimo atsiradimo metu priklausęs turtas: tiek nekilnojamas, tiek piniginės lėšos. Pažymėjo, kad nuo 2016-08-12 iki 2016-10-04 atsakovui buvo pervesta 12 527,20 Eur, nuo 2017-03-14 iki 2017-04-14 pervesta 5 360 Eur, vertina, kad Å¡iems sandoriams buvo bÅ«tinas notaro patvirtinimas. A. A. palikimÄ priėmė ieÅ¡kovas ir atsakovas, todėl byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo l/2 grÄ Å¾intinos į paveldimÄ turtÄ sumos, t. y. 8 943,60 Eur. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas pardavęs ½ dalį 105 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, be pagrindo įgijo 210,00 Eur, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o juos priteisti ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas 2017-05-17 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybÄ . PraÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ jis buvo nurodęs, kad Å¡iuo metu brolis (atsakovas) nepagristai reiÅ¡kia pretenzijas dėl buto, tačiau antrinė teisinė pagalba ieÅ¡kovui nebuvo suteikta, nes nebuvo suformuluotas aiÅ¡kus praÅ¡ymo turinys bei nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodo, kad notarės biure ieÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kinta, jog ginčo dėl Buto 2 notaras nesprendžia, todėl ieÅ¡kovas sutiko gauti paveldėjimo teises liudijimÄ . 2018-02-26 ieÅ¡kovas dar kartÄ kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (toliau - VGTPT), praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl paveldėjimo teises liudijimo ginčijimo.

Pažymėjo, kad po palikimo atsiradimo, t. y. po 2017-04-27 iki pat kreipimosi antrinės teisinės pagalbos 2018-02-26, ieÅ¡kovas turėjo sveikatos sutrikimų. Nuo 2014 m. ieÅ¡kovui konstatuotas neįgalumas bei dalinis darbingumas. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neginčija 2016-07-21 Vilniaus miesto 14 - jame notarų biure sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, kuria pardavėjai ieÅ¡kovas, atsakovas ir A. A. pardavė pirkėjui Å .

G. ButÄ l. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas neginčija fakto, jog jis savo noru neteko nuosavybės teisių į ButÄ l. Atsakovai pažymi, jog ir jie ilgÄ laikÄ iki Buto l pardavimo gyveno Bute l, atliko Å¡io buto remontÄ bei mokėjo už komunalines paslaugas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, gyvendamas Bute l, niekada nemokėjo komunalinių ar kitokių Buto l iÅ¡laikymo mokesčių, piktnaudžiavo alkoholiu bei nedirbo jokio apmokamo darbo. Tokia situacija tęsėsi ir tuomet, kai ieÅ¡kovas apsigyveno Bute 2. Iki A. A. mirties, Buto 2 iÅ¡laikymo mokesčiai buvo mokami iÅ¡ A.

A. lėšų, tačiau po A. A. mirties atsirado skolos už ButÄ 2. IeÅ¡kovas nebuvo Å¡io sandorio Å¡alimi, teismas turėtų vadovautis A. A. valia, kuriÄ A. A. iÅ¡reiÅ¡kė notarui, patvirtinusiam ginčijamÄ sandorį. Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, jog 2016-08-10 pirkimo-pardavimo sutartyje Å¡alių iÅ¡reikÅ¡toji valia atitiko tikruosius Å¡alių ketinimus bei nėra jokio pagrindo Å¡io sandorio pripažinti apsimestiniu. PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2016-07-30 iki 2017-04-01 A. A. į atsakovo banko sÄ skaitÄ pervedė 4 910,00 Eur sumÄ , o laikotarpiu nuo 2016-09-02 iki 2017-04-14 į atsakovės D.

A. banko sÄ skaitÄ pervedė 11 649,35 Eur sumÄ . Atsakovai pažymėjo, kad iÅ¡ D. A. gautos lėšos (iÅ¡skyrus 4 400,00 Eur dovanÄ anÅ«kams) buvo skirtos panaudoti atsakovų bÅ«sto, esančio KaÅ¡tonų g. 18, MikaliÅ¡kių k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., remontui. Atsakovai, gyvendami Bute l, savo lėšomis Å¡iame bute atliko remontÄ , todėl iÅ¡kilus remonto poreikiui atsakovų naujajame bÅ«ste, pinigus bÅ«sto remontui atsakovams padovanojo motina A. A.. Vertina, kad lėšos, A. A. padovanotos atsakovams bei jų vaikams, nėra paveldėjimo objektas.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas tarėsi tik dėl savo dalies akcijų pardavimo, pasitikėjo akcijų pirkėjo profesionalumu, todėl pardavėjo parengtÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė neabejodamas, kad sudaro pirkimo-pardavimo sutartį dėl jam priklausančių akcijų. Atsakovui nežinoma, kodėl pirkėjas į akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas pardavė jam priklausančias akcijas, įrašė ir ieÅ¡kovui priklausančias akcijas. Atsakovas kitam asmeniui priklausančių akcijų negali parduoti pagal įstatymÄ ir jų nepardavinėjo.

Atsakovas ginčo pinigų sumÄ Ä¯gijo ne be pagrindo, o pagal 2018-04-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. pagal nenuginčytÄ sandorį. Nurodo, kad be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo bÅ«das. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Taip pat nurodo, kad atsakovo motina A. A. mirė 2017-04-24, Å¡i diena laikytina palikimo atsiradimo diena.

IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi tik 2018-08-07, t. y. praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis ir Å¡iuo pagrindu atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo notaras Mindaugas Sipavičius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2016-08-10 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo apsimestine, atmesti.

Nurodo, kad pirkėja A. A. suprato, kad butÄ perka bÅ«tent A. A. ir kad butas priklausys jai asmeninės nuosavybės teise. Teismo posėdžio metu liudytoja D. Č. paaiÅ¡kino, kad ji yra mirusiosios dukterėčia, su teta buvo artimos. Nurodė, jog teta nusprendė parduoti ButÄ 1, o gautus pinigus paskirstyti sÅ«nums, t. y. atiduoti dalį atsakovui ir nupirkti bÅ«stÄ ieÅ¡kovui. Teta norėjo gyventi kaime JoniÅ¡kio raj. pas brolį ir sesę. Nupirko ButÄ 2 bendrabutyje, todėl ieÅ¡kovas buvo nepatenkintas, nes butas per prastas.

Liudytoja paaiÅ¡kino, jog teta iki pat mirties buvo aiÅ¡kiai mÄ stanti, sÄ moninga, pati priimdavo sprendimus, ji ButÄ 2 pirko savo vardu, nes ieÅ¡kovu nepasitikėjo, minėjo, kad nori, jog ieÅ¡kovas turėtų kur gyventi, tol kol teta gyva, Butas 2 – jos vardu, o po jos mirties norėjo, kad atitektų ieÅ¡kovui. Komunalinius mokesčius už ButÄ 2 mokėjo teta. IeÅ¡kovas turėjo draugę, kurios teta nemėgo, nes ji naudojosi ieÅ¡kovo pinigais gautais iÅ¡ paÅ¡alpų. Liudytoja nurodė, kad teta sakė, jog pervedė atsakovui 10 000 Eur, nors pati kompiuterio neturėjo ir elektronine bankininkyste nesinaudojo, tačiau kai gulėjo ligoninėje, davė savo kortelę, kad atsakovas jÄ aprÅ«pintų.

Kaip savo patikėtinius teta buvo nurodžiusi atsakovus. Su sÅ«numis santykiai įtempti, kadangi ieÅ¡kovas yra agresyvus, o atsakovas nors ir nėra agresyvus, tačiau privengė jo žmonos. A. A. bijojo, kad ieÅ¡kovas praras butÄ , todėl jį pirko savo vardu ir nekalbėjo, kad perleis ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovÄ nuolat rėmė finansiÅ¡kai, apmokėdavo sÄ skaitas. Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. paaiÅ¡kino, kad ji yra A. A. bendradarbė bei kaimynė. Å eimÄ pažinojo artimai, lankydavosi svečiuose.

A. A. norėjo parduoti ButÄ 1, kadangi manė, kad sÅ«nÅ«s turtu nepasidalins. ButÄ 2 nupirko ieÅ¡kovui, tačiau savo vardu, nes bijojo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡Å¡vaistys turtÄ , o apie notarÄ nekalbėjo. Nurodė, kad ji rėmė abu sÅ«nus finansiÅ¡kai, o ieÅ¡kovas po skyrybų persikėlė gyventi pas mamÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiÅ¡kino, kad jis buvo A. A. draugas maždaug 4 metus. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas gyveno kartu su motina, nedirbo ir jį iÅ¡laikė mama iÅ¡ savo pensijos.

A. A. nusprendė parduoti ButÄ 1 ir iÅ¡važiuoti gyventi pas seseris, o ieÅ¡kovui nupirkti kambarį, kad turėtų laikinai kur gyventi. IeÅ¡kovui sakė, kad paieÅ¡kos 1 kambario buto, kad laikinai pagyventų, tačiau teisių į butÄ jis neturės. A. A. pirko ButÄ 2 sau ir už viskÄ mokėjo ji. Pažymėjo, kad A. A. nurodė, kad gavusi pinigus už ButÄ 1, turbÅ«t padovanos juos atsakovui, nes jis turi Å¡eimÄ , anÅ«kus. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Ž. paaiÅ¡kino, kad ji yra A. A. sesuo ir jÄ slaugė.

A. A. gyveno pas jÄ ir pas kitÄ seserį. 2016 m., kai sirgo, atvažiuodavo kas 2-3 mėn. Apie parduotÄ turtÄ sužinojo jau pardavus ButÄ 1. Vertina, kad pardavė dėl ieÅ¡kovo, kuris nepadėjo iÅ¡laikyti buto, reikalavo pinigų iÅ¡ motinos, kadangi pats nedirbo. Nurodė, kad kompiuterio A. A. neturėjo ir nemokėjo juo naudotis, o dėl banko kortelės nežino, nematė ar kam nors jÄ davė. Pardavus butÄ 20 000 Eur davė atsakovui, o kitÄ butÄ nupirko ieÅ¡kovui, bet savo vardu, nes ieÅ¡kovas turėjo moterį, kuri naudojosi jo pinigais.

PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ mirtį A. A. nurodė, jog atsakovas turi atiduoti ButÄ 2 ieÅ¡kovui, nes ji atsakovui davė 20 000 Eur. Bute 2 A. A. neketino gyventi, nes planavo gyventi tėviÅ¡kėje. Iki pat mirties A. A. buvo protinga ir sakė, kad Butas 2 priklausys ieÅ¡kovui, vertina, kad galimai norėjo testamentu padalyti turtÄ , tačiau nespėjo notariÅ¡kai patvirtinti savo valios. PaaiÅ¡kino, kad vaistus bei slaugos priemones pirko atsakovas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad motinai sergant, 2016 m. mama ir brolis jį spaudė dėl Buto 1 pardavimo.

Buvo susitarta, kad gauti pinigai už ButÄ 1 bus padalinti ir ieÅ¡kovui nupirktas kitas bÅ«stas. PaaiÅ¡kino, kad mama pasiÅ«lė ButÄ 2 užraÅ¡yti jos vardu, kad ieÅ¡kovas neprarastų paÅ¡alpų. Bute 1 gyveno motina ir brolis, už visas paslaugas mokėjo motina. Pardavus ButÄ 1, motina sakė, kad ieÅ¡kovas susirastų butÄ , o ji sumokės. Kai ieÅ¡kovas surado ButÄ 2, motina nupirko jį savo vardu, tačiau ieÅ¡kovui perraÅ¡yti nespėjo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad motina sakė, jog iÅ¡važiuos į kaimÄ gyventi pas gimines, o sÅ«nums padalins po 10 000 Eur.

Nurodė, kad su mama ieÅ¡kovo santykiai buvo įtempti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad Å¡eimos santykiuose daug susitarimų įvyksta žodžiu. Nagrinėjamu atveju sandoriai vyko vienas po kito. Buto 2 kaina, už kuriÄ Butas 2 buvo įgytas, yra 19 500,00 Eur, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 8 906,25 Eur sumÄ , kuri jam nebuvo grÄ Å¾inta ir liko mirusios A. A. valdomo turto masėje, Å¡iÄ sumÄ priteisiant turtu natÅ«ra, t. y. pripažįstant ieÅ¡kovo nuosavybės teises į Buto 2 5433/10000 dalį.

Atkreipė dėmesį, kad esant sunkiai finansinei padėčiai, ieÅ¡kovas sutiko laikinai įgytÄ nuosavybę į ButÄ 2 įforminti A. A. vardu, todėl Buto 2 pirkimo-pardavimo sandoris pripažintinas apsimestiniu dėl subjekto. Pažymėjo, kad dalyje sandorio ginčyti negali – kadangi akcijas paveldėjo ieÅ¡kovas ir atsakovas, o akcijų kaina nėra didelė, turtas nedalintinas, todėl atsakovas turi ieÅ¡kovui proporcingai sumokėti, t. y. 210,00 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad mama pakvietė pokalbiui, nusprendė parduoti ButÄ 1, iÅ¡keisti į mažesnį, nes nepajėgė iÅ¡laikyti, o iÅ¡ savo pensijos dar iÅ¡laikė ir ieÅ¡kovÄ .

Visi sutiko, kad reikia ButÄ 1 parduoti. Mama ButÄ 2 nupirko savo vardu ir ieÅ¡kovui leido jame gyventi bei nustatė pusės metų terminÄ , kad ieÅ¡kovas susirastų darbÄ bei atsisakytų alkoholio. Mama vasarÄ iÅ¡vyko gyventi į kaimÄ pas gimines. Nurodė, kad pablogėjus motinos sveikatai, padėjo jai, rÅ«pinosi ir lankė jÄ . Ligoninėje budėjo prie mamos, atvažiuodavo ir ieÅ¡kovas, reikalaudavo perraÅ¡yti ButÄ 2 jam, tačiau mama nenorėjo perraÅ¡yti. Pardavus ButÄ 1, mama pinigus paskirstė savo valia, ji visada buvo sÄ moninga, o ieÅ¡kovui nuolat finansiÅ¡kai padėjo.

Pardavus ButÄ 1, pinigai buvo pervesti mamai, ieÅ¡kovas ir atsakovas su tuo sutiko. Dėl Buto 2 mama sakė, kad leidžia ieÅ¡kovui gyventi laikinai, kol susitvarkys savo gyvenimÄ . Susitarimo, kad ieÅ¡kovui nupirks bÅ«stÄ , o atsakovui perves pinigus nebuvo. Apie visas galimybes dėl turto mama žinojo, o testamentÄ galėjo suraÅ¡yti ranka. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ tetos sužinojo, jog ieÅ¡kovas norėjo atsivesti notarÄ . Pažymėjo, kad dėl 8 609,00 Eur abu sÅ«nÅ«s atsisakė jų mamos naudai. Nurodė, kad mama turėjo kompiuterį, pavedimus atsakovas atliko su jos žinia jai esant Å¡alia, kortelė ir generatorius buvo pas mamÄ .

Kai mama gulėjo ligoninėje, atsakovas naudojo mamos pinigus vaistams, gydymo reikmėms, nuimdavo ir duodavo jai pačiai jos poreikiams tenkinti, pavedimai buvo atliekami nuolat mamos valia. Taip pat nurodė, kad dalį savo akcijų pardavė, dėl kainos tarėsi pagal vertę, o klaida yra sutartyje, nes atsakovas negalėjo parduoti kito žmogaus akcijų. Teismo posėdžio metu atsakovė D. A. paaiškino, kad ieškovas reikalaudavo iš mamos pinigų. Kai gyveno Bute 1, mokėjo mokesčius per pusę su mama, o ieškovas neprisidėjo.

Kai atsakovai iÅ¡sikraustė, A. A. tapo finansiÅ¡kai sunku vienai iÅ¡laikyti ButÄ 1. ButÄ 2 pirko sau, o ieÅ¡kovui per vasarÄ leido gyventi, pati Bute 2 negyveno, nes buvo vasara, o vasarÄ visada iÅ¡važiuodavo į kaimÄ . A. A. paremdavo finansiÅ¡kai ir atsakovus, tačiau tai nebuvo paskola. PaaiÅ¡kino, kad A. A. tiksliai norėdavo žinoti, kur jos pinigai iÅ¡leidžiami, praÅ¡ydavo čekių. Pažymėjo, kad A. A. dėl Buto 2 žodžiu nieko nebuvo nurodžiusi. Teismo posėdžio metu atsakovų advokatė nurodė, kad nesutinka, jog Buto 2 pirkėjas yra ieÅ¡kovas, kadangi nebuvo kliūčių sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorio ieÅ¡kovo vardo, atkreipė dėmesį, kad ButÄ 2 motina galėjo perraÅ¡yti ieÅ¡kovui bet kokiu bÅ«du ir bet kada.

Pardavus ButÄ 1, gautos lėšos buvo pervestos į motinos sÄ skaitÄ , su tuo ieÅ¡kovas ir atsakovas sutiko. Už viskÄ mokėjo A. A.. Butas 2 įsigytas asmeninės nuosavybės teise, notaras Mindaugas Sipavičius patvirtino, kad A. A. suprato, jog bÅ«stÄ Ä¯sigyja asmeninės nuosavybės teise ir jo sÄ moningai niekam neperleido. Kai pirko butÄ , A. A. nebuvo diagnozuota nepagydoma liga. Ji ieÅ¡kovui leido bute pagyventi laikinai, pati mokėjo mokesčius – įgyvendino savo teises. Pažymėjo, kad pažadas padovanoti, nereiÅ¡kia dovanojimo sutarties.

Remiantis D. Č. liudijimu, A. A. tik prieÅ¡ mirtį pasakė, kad butas turi priklausyti ieÅ¡kovui, todėl negalima vertinti, kad Buto 2 pirkimo momentu A. A. norėjo butÄ pirkti ieÅ¡kovo vardu. Pažymėjo, kad parduodant ButÄ 1, Å¡alys sutarties 4.1 punktu patvirtino, kad lėšos, gautos pardavus turtÄ , bus pervestos į A. A. sÄ skaitÄ ir priklausys jai. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia kreditorinį reikalavimÄ , nors pats yra ½ dalies paveldėtojas, taigi turi ir skolinį motinos įsipareigojimÄ 4 453,13 Eur sau pačiam, o tai yra ydingas ieÅ¡kinio reikalavimas.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 4567/10000 dalių Buto 2 reikalavimo nurodo, kad tai yra alternatyvus reikalavimas priteisti ieÅ¡kovui skolÄ iÅ¡ A. A.. Vertina, kad neįrodžius, jog A. A. buvo skolinga ieÅ¡kovui, toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Ginčo butas jau yra paveldėtas, ir butas priklauso bendrasavininkiams ieÅ¡kovui ir atsakovui. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 8 943,60 Eur iÅ¡ atsakovų, kuriuos dar gyva bÅ«dama pervedė A. A. yra nepagrįstas. IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal iÅ¡raÅ¡us nuo 2016-07-30 iki 2017-04-04 atsakovams pervesta 17 887,20 Eur ir Å¡i suma turi bÅ«ti pervesta į paveldimo turto masę.

Pažymėjo, kad pagal banko iÅ¡raÅ¡us nuo 2016-07-30 iki 2017-04-04 matyti, kad pervesta 16 559,35 Eur, kuri yra mažesnė nei nurodo ieÅ¡kovas. Piniginės lėšos pervestos atskirais pavedimais per 1 m. laikotarpį. Atsakovas pavedimus atliko pagal konkrečius motinos nurodymus. Liudytojai patvirtino, kad atsakovas pinigų nepasisavino, o 20 000,00 Eur buvo pervesta vykdant motinos valiÄ . Todėl vertina, kad piniginės lėšos, pervestos atsakovams, laikytinos dovanojimo sandoriais, kuriems nereikėjo notarinio patvirtinimo, kadangi sumos nevirÅ¡ijo įstatyme numatytos sumos.

IeÅ¡kinys atmetamas. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį atsakovams, kuriuo ginčija 2018-02-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ ieÅ¡kovui ir 2017-08-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ atsakovui dalyje, kiek tai susiję su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o pripažinti jam nuosavybės teises į ButÄ 2, pripažįstant 2016-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine. IeÅ¡kovas, ginčydamas ieÅ¡kovui ir atsakovui iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus dalyje, kiek tai susiję su Butu 2, tokiu bÅ«du ginčija paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovo įgytas nuosavybės teises į ½ paveldėjimo teisės liudijime nurodytÄ turtÄ â€“ ButÄ 2 ir tokiu bÅ«du siekia apginti galimai savo pažeistas nuosavybės teises į tokį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pagal Buto l 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.3 punktÄ , ieÅ¡kovo parduodamos Buto l dalies kaina buvo 8 906,25 Eur, lėšos buvo pervestos į A. A. banko sÄ skaitÄ . Visa Buto 2 kaina, už kuriÄ Butas 2 buvo įgytas, yra 19 500,00 Eur, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 8 906,25 Eur sumÄ , kuri jam nebuvo grÄ Å¾inta ir liko mirusios A. A. valdomo turto masėje, Å¡iÄ sumÄ priteisiant turtu natÅ«ra, t. y. pripažįstant ieÅ¡kovo nuosavybės teises į Buto 2 5433/10000 dalį. Taip pat ieÅ¡kovo vertinimu nuo 2016-08-12 iki 2017-04-14 atsakovams nepagrįstai buvo pervesta 17 887,20 Eur, todėl praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo l/2 grÄ Å¾intinos į paveldimÄ turtÄ sumos, t. y. 8 943,60 Eur.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas pardavęs ½ dalį 105 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų be pagrindo įgijo 210,00 Eur, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o juos priteisti ieÅ¡kovui. Atsakovas su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl praleisto termino atnaujinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

CK 5.63 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėja mirė 2017-04-24, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas gautas 2018-09-20. Naikinamasis trijų metų terminas kreipiantis į teismÄ nėra pasibaigęs. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti šį terminÄ , o teismas turi tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumÄ .

AiÅ¡kindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimÄ reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikÅ¡mę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do.

Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimÄ priėmusiems įpėdiniams nebÅ«tų pareikÅ¡ta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iÅ¡ esmės pasikeisti palikimÄ priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ negalėjo pareikÅ¡ti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Å ios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismÄ dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminÄ atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiÅ¡kimo bÅ«dais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti bÅ«dai, bet ir tokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastÄ bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimÄ . Pažymėtina, kad Å¡ioje teisės normoje nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikÅ¡ti reikalavimus bÅ«tinai turi bÅ«ti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimÄ , kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikÅ¡ti yra tapatÅ«s – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2017-05-17 kreipėsi į VGTPT.

IeÅ¡kovas nurodo, kad antrinė teisinė pagalba ieÅ¡kovui nebuvo suteikta, nes nebuvo suformuluotas aiÅ¡kus praÅ¡ymo turinys bei nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas. Taip pat nurodė, kad notarės biure ieÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kinta, jog ginčo dėl Buto 2 notaras nesprendžia. Nustatyta, kad ieÅ¡kovui 2018-02-20 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, o ieÅ¡kovas 2018-02-26 dar kartÄ kreipėsi į VGTPT, praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo.

IeÅ¡kovas nurodo, kad po palikimo atsiradimo, t. y. po 2017-04-24 iki kreipimosi antrinės teisinės pagalbos 2018-02-26, ieÅ¡kovas turėjo sveikatos sutrikimų. Nustatyta, kad nuo 2014 m. ieÅ¡kovui konstatuotas neįgalumas bei dalinis darbingumas, į bylÄ pateikti duomenys apie nustatytas judėjimÄ ribojančias bei skausmÄ sukeliančias ligas, taip pat nuo 2017-09-15 iki 2017-11-14 ieÅ¡kovas buvo pripažintas nedarbingu dėl ligos. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas.

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta: jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties Å¡alių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019).

Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (Å¡iuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis), reikia įrodyti. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018).

Sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi. Taigi, Å¡ioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje dėl tikrosios sandorio Å¡alių valios nurodo, kad palikėja pardavusi ButÄ 1, už pusę gautos sumos nupirko ieÅ¡kovui ButÄ 2, tačiau jį užrašė savo vardu, kad ieÅ¡kovas gautų paÅ¡alpas už komunalines paslaugas. Civiliniame procese teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) remdamasis įsitikinimu, pagrįstu byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3203-275/2019).

Sandoris laikomas sudarytu per statytinį, kai nustatoma, kad nepaisant formalaus Å¡io asmens (statytinio) dalyvavimo sandoryje (sutarties pasiraÅ¡ymo ir pan.), tikrÄ ja jo Å¡alimi yra kitas asmuo, kuris rÅ«pinosi sutarties sudarymu, savo lėšomis sumokėjo už įgyjamÄ turtÄ ir vėliau, jį įgijęs, vykdė turto savininko teises ir pareigas (prižiÅ«rėjo turtÄ , mokėjo mokesčius). Todėl nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar turto įgijimo sandoriai nėra apsimestiniai, turi bÅ«ti nustatyta, kas – ieÅ¡kovas ar A.

A. sumokėjo už turto įgijimÄ , rÅ«pinosi, kad turtas bÅ«tų įgytas ir valdė įgytÄ turtÄ kaip nuosavÄ . Nagrinėjamoje byloje vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo taisyklėmis, įvertinęs pateiktus įrodymus, Å¡alių argumentus, teismas sprendžia, kad A. A. buvo ne formali, o teisėta Buto 2 savininkė, kadangi ji suprato, kad perka bÅ«stÄ savo vardu, iÅ¡ savo lėšų mokėjo už jį, taip pat mokėjo visus su ginčo butu susijusius mokesčius. TÄ patvirtino notaras Mindaugas Sipavičius atsiliepime į ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad A.

A. 2016-08-10 įsigydama ButÄ 2 suprato, kad butÄ perka bÅ«tent A. A. ir kad butas priklausys jai asmeninės nuosavybės teise. Remiantis liudytojų paaiÅ¡kinimais, A. A. ieÅ¡kovui jokio turto neužrašė ir neperleido siekdama, kad ieÅ¡kovas neprarastų turto dėl savo netinkamo gyvenimo bÅ«do. Liudytoja D. Č. paaiÅ¡kino, kad palikėja nupirko ButÄ 2 bendrabutyje, todėl ieÅ¡kovas buvo nepatenkintas, nes butas per prastas, kilo konfliktas tarp palikėjos ir ieÅ¡kovo, tačiau net ir po konflikto palikėja neiÅ¡reiÅ¡kė valios perraÅ¡yti ButÄ 2 ieÅ¡kovui.

Liudytoja A. Ž. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nepadėjo iÅ¡laikyti Buto 1. Nurodė, kad pardavus ginčo butÄ 20 000 Eur motina davė atsakovui, o ButÄ 2 nupirko ieÅ¡kovui, bet savo vardu, nes ieÅ¡kovas turėjo moterį, kuri naudojosi jo pinigais ir nenorėjo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡Å¡vaistytų turtÄ . Liudytojai nurodė, kad A. A. finansiÅ¡kai rėmė abu sÅ«nus, taip pat ieÅ¡kovas nedirbo ir už komunalinius mokesčius mokėjo palikėja, o ieÅ¡kovas ginčo bute gyveno motinos sutikimu. Nustatyta, jog dėl Buto 2 pirkimo tarėsi bÅ«tent A.

A., faktiÅ¡kai su pardavėjais atsiskaitė irgi A. A., pirkimo-pardavimo sutartį 2016-08-10 taip pat pasirašė A. A., įrodymų, kurie paneigtų Å¡ias nustatytas aplinkybes, į bylÄ pateikta nebuvo. Dėl to, vertinant Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad ButÄ 2 įsigijo A. A. asmeninės nuosavybės teise. Buto l 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.2 bei 4.1.3 punktuose buvo nurodyta, jog visa mokama už ButÄ 1 kaina bus mokama į motinos banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas sutartį, patvirtino, kad tokia yra jo valia ir jis sutinka, kad piniginės lėšos atitektų palikėjai.

Atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad remiantis sutarties 3.2.3 punktu, už ieÅ¡kovo parduodamos buto dalies kainÄ , t. y. 8 906,25 Eur, buvo perkamas Butas 2. IeÅ¡kovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, prieÅ¡ingai, sutarties 4.1.2 bei 4.1.3 punktais, tiek ieÅ¡kovas tiek atsakovas patvirtino, kad piniginės lėšos, proporcingos turimai turto daliai, bus pervedamos į A. A. banko sÄ skaitÄ ir priklausys jai. Duomenų, kad ieÅ¡kovas ir palikėja bÅ«tų susitarę dėl gautų už ButÄ 1 lėšų paskirstymÄ , byloje nėra.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi teisinio pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir vertinti, jog tikroji ginčo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alis yra ieÅ¡kovas, todėl ieÅ¡kovo argumentai dėl Buto 2 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl subjekto atmestini kaip nepagrįsti. Atmetus Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus, nėra pagrindo spręsti dėl kitų ieÅ¡kovo iÅ¡vestinių reikalavimų, t. y. dėl iÅ¡ paveldimo turto ieÅ¡kovo naudai 8 906,25 Eur sumos priteisimo, pripažįstant ieÅ¡kovo nuosavybės teises į 4567/10000 Buto 2, o byloje dalyvaujančių asmenų argumentai Å¡iuo klausimu neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl teismas jų nevertina.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-04-24 mirė A. A., ieÅ¡kovo V. A. ir atsakovo G. A. motina. Nustatyta, jog 2017-08-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu atsakovas paveldėjo ½ dalį Buto 2. 2018-02-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu ieÅ¡kovas paveldėjo ½ dalį Buto 2. Byloje nustatyta, kad palikėja testamento nebuvo suraÅ¡iusi. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ mirusiojo valiÄ ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų.

Å ios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimÄ , paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir perimamumÄ . Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti.

Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). BÅ«tent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ . Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Ä®pėdinio teisės priimti palikimÄ turinys – jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimÄ , tai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti arba pareiÅ¡kia apie palikimo priėmimÄ Â CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta.

Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.). Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

IeÅ¡kovas yra palikėjos pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę ginčyti atsakovui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl palikimo dalies priklausančios atsakovui. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių paveldėjimo teisė, nustatant, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po palikėjos mirties buvo du pirmos eilės įpėdiniai (vaikai). Konstatuotina, jog 2017-08-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu atsakovas paveldėjo ½ dalį Buto 2. 2018-02-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu ieÅ¡kovas paveldėjo ½ dalį Buto 2. Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 2016-08-10 Buto 2 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinių ieÅ¡kovo reikalavimų dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Dėl lėšų pervedimo į atsakovų sÄ skaitÄ pagrindo. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). IeÅ¡kovas ginčija iÅ¡ A. A. banko sÄ skaitos nuo 2016-08-12 iki 2017-04-14 17 887,20 Eur pervedimo teisėtumÄ . Kadangi A. A. palikimÄ priėmė ieÅ¡kovas ir atsakovas, todėl ieÅ¡kovas byloje reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų 1/2 grÄ Å¾intinos į paveldimÄ turtÄ sumos, t. y. 8 943,60 Eur.

Atsakovai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-07-30 iki 2017-04-01 A. A. į atsakovo G. A. banko sÄ skaitÄ pervedė 4 910,00 Eur sumÄ , o laikotarpiu nuo 2016-09-02 iki 2017-04-14 į atsakovės D. A. banko sÄ skaitÄ pervedė 11 649,35 Eur sumÄ , o Å¡ios lėšos buvo pervestos A. A. valia dovanojimo pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius Å¡ias sÄ lygas:

1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

Byloje dėl be pagrindo gauto turto priteisimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovai praturtėjo palikėjos sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovams. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). SavanoriÅ¡kas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iÅ¡ esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas ir turtas iÅ¡ jį gavusio asmens negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas. Be to, teisės teorijoje laikoma, kad kai Å¡alis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena Å¡alis jaučia moralinę pareigÄ atlikti kitai Å¡aliai tam tikrus veiksmus, tarp Å¡alių kyla taip vadinama prigimtinė prievolė.

Prievolės įvykdymas, kai įvykdoma prigimtinė prievolė, atitinka geros moralės nuostatas. Ä®statymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vienÄ ar kitÄ santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali bÅ«ti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos. Vis dėlto, jei jau atliktas prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė, negali iÅ¡reikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgyto turto (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nustačius, kad turtÄ perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tÄ daryti, turtas iÅ¡ jį gavusio asmens negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iÅ¡ esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2012). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kia vadovaudamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis neteisėtÄ praturtėjimÄ , t. y. turto gavimÄ neturint tam teisinio pagrindo. Nurodo, kad A. A. laikotarpiu nuo 2016-08-12 iki 2017-04-14 pervedė atsakovams 17 887,20 Eur.

Vertina, kad tai neteisėtas praturtėjimas ir lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į paveldimÄ turto masę. Atsakovai nurodo, kad jie iÅ¡ A. A. gavo pinigus bÅ«sto remontui bei anÅ«kų mokslams, pačios palikėjos laisva valia. Ä® bylÄ pateikti duomenys (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitų) patvirtina, kad A. A. į savo sÅ«naus G. A. bei jo žmonos D. A. sÄ skaitÄ pervedė Å¡ias lėšas: nuo 2016-07-30 iki 2017-04-01 G. A. pervesta 4 910,00 Eur, o nuo 2016-09-02 iki 2017-04-14 D.

A. pervesta 11 649,35 Eur. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad palikėja yra atsakovo G. A. motina, jie ilgÄ laikÄ gyveno kartu, atsakovai atliko Buto 1 remontÄ , slaugė palikėjÄ , rÅ«pinosi ja, prisidėjo prie Buto 1 iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių teismo posėdžio metu nepaneiginėjo, prieÅ¡ingų įrodymų į bylÄ neteikė. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai savavaliÅ¡kai, be motinos žinios siuntėsi sau pinigines lėšas, todėl lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į paveldimo turto masę.

Nustatyta, kad atsakovams pinigines lėšas A. A. pervedė bankiniu pavedimu, tačiau liudytoja D. Č. nurodė, kad ieÅ¡kovui A. A. visÄ gyvenimÄ padėdavo finansiÅ¡kai, remdavo jį grynaisiais pinigais, mokėjo už bÅ«sto komunalines paslaugas bei duodavo lėšų pragyvenimui, kadangi ieÅ¡kovas ne visada dirbdavo, piktnaudžiavo alkoholiu. Liudytoja V. S. nurodė, kad A. A. iÅ¡laikė ieÅ¡kovÄ , nes jis dirbo retai, gyveno su motina, kuri iÅ¡laikė bÅ«stÄ bei rėmė ieÅ¡kovÄ grynaisiais pinigais.

Liudytojas V. K. nurodė, kad ieÅ¡kovas nedirbo, gyveno su motina, kuri jį iÅ¡laikė iÅ¡ savo pensijos. Liudytoja A. Ž. nurodė, kad ieÅ¡kovas nuolat reikalaudavo iÅ¡ A. A. pinigų ir ji jam juos duodavo. Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad gyveno su motina, kuri iÅ¡laikė bÅ«stÄ , mokėjo už komunalines paslaugas. Liudytojų paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad palikėja iki pat mirties buvo sÄ moninga, aiÅ¡kiai mÄ stanti, o finansiÅ¡kai nuolat rėmė abu savo sÅ«nus, t. y. tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ .

IÅ¡tyrus byloje įrodymus, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas byloje neįrodė, kad atsakovai praturtėjo palikėjos sÄ skaita, kad paveldimas turtas dėl to sumažėjo, kad dėl to ieÅ¡kovas patyrė nuostolius. Å iuo atveju byloje nepateikti įrodymai, kad palikėja iki savo mirties bÅ«tų pareiÅ¡kusi atsakovams kokius nors turtinius reikalavimus ar įgijusi jų atžvilgiu turtines teises, tame tarpe ir susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimais, t. y. nenustatyta, kad palikėja turėjo prievoles savo sÅ«naus ir jo žmonos – atsakovų atžvilgiu atlyginti jai ieÅ¡kinyje nurodytas ir praÅ¡omas priteisti bei grÄ Å¾inti į paveldimo turto masę sumas.

Palikėjos turto paveldėtojas ieÅ¡kovas V. A. po jos mirties įgijo tokias teises ir prievoles tokia apimtimi, kokias turėjo palikėja A. A. Palikėja A. A. mirė 2017-04-24, o pavedimus darė nuo 2016-07-30 iki 2017-04-14, iÅ¡ viso padaryta 18 pavedimų, kuriuose nurodoma, jog tai yra dovana anÅ«kams bei pavedimai, todėl tai vertintina kaip palikėjos sÄ moningas piniginių lėšų pervedimas atsakovams, ko negalima vertinti kaip nepagrįsto praturtėjimo. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti lėšos palikėjos buvo pervestos į atsakovų sÄ skaitÄ atsitiktinai, nesant jokių santykių tarp palikėjos ir atsakovų.

IeÅ¡kovo argumentai, kad atliktiems pervedimas buvo bÅ«tinas notaro patvirtinimas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi CK 6.469 straipsnyje numatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tÅ«kstančių penki Å¡imtai eurų, turi bÅ«ti notarinės formos. Nenustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nuo 2016-07-30 iki 2017-04-14 atlikti pavedimai virÅ¡ytų numatytÄ sumÄ . Kaip minėta, teisės teorija, o taip pat ir CK pripažįsta prigimtines prievoles, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog nėra įstatymo, iÅ¡ kurio atsirado A.

A. prievolė atsakovams. Palikėja, įgyvendindama Å¡iÄ prigimtinę prievolę, veikė savanoriÅ¡kai ir teisėtai. Nustačius Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas, tad teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimÄ ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo į paveldimo turto masę yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl 210 Eur lėšų priteisimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo G. A. 210,00 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , ieÅ¡kovas paveldėjo 14 dalį 105 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Atsakovas 2018-04-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė visas akcijas. Atsižvelgiant į tai, jog 14 parduotų akcijų pardavėjui G.

A. nuosavybės teise nepriklausė nei pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ nei kokiu nors kitu teisiniu pagrindu, darytina iÅ¡vada, jog tokiu bÅ«du atsakovas įgijo 210,00 Eur be teisinio pagrindo. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad su jam iÅ¡duotu 2017-08-28 Paveldėjimo teisės liudijimu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl jam priklausančių, t. y. jo paveldėjimo bÅ«du įgytų akcijų, registravimo ir pardavimo. Atsakovas su pirkėju derėjosi tik dėl jam priklausančių akcijų kainos.

Akcijų pirkėjas parengė pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovas pasitikėjo akcijų pirkėjo profesionalumu, todėl pardavėjo parengtÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 2018-04-05 pasirašė neabejodamas, kad sudaro pirkimo-pardavimo sutartį dėl jam priklausančių akcijų. Pažymėjo, kad sandoris nėra nuginčytas, todėl Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Å¡io skyriaus taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu arba kai reikalavimas susijęs su daikto iÅ¡reikalavimu iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grÄ Å¾inimu, žalos atlyginimu ar prievolės Å¡alių tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugų teikimu. CK 6.237 - 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.

Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtÄ , bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-2011.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas bei taikydamas CK 6.237 – 6.242 str. nuostatas, yra pažymėjęs, jog „nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai“ (LAT 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Nagrinėjamoje byloje esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma, nustatytina, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas. SÄ lyga, jog asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, reiÅ¡kia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu.

Kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo iÅ¡reikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovas pinigines lėšas gavo sutarties sandorio pagrindu, todėl šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo-pardavimo sandoris tarp atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo ginčijamas, ieškovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 425,00 Eur, tačiau vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-24 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovas buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡skyrus advokato, advokato padėjėjo ir antstolio iÅ¡laidas. IÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos į bylÄ pažymos teismas nustatė, kad atsakovams suteikta teisinių paslaugų už bendrÄ 1 586,48 Eur sumÄ , taip pat atsakovai patyrė 860,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimÄ dėl Antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleistas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai priteistina 860,00 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 51,27 Eur, tačiau ieÅ¡kovas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-24 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo 51,27 Eur suma nepriteistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 str., 284 str. 1 d., 307, 444-448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 860,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Eur 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Donata Kravčenkienė