2021-06-09 Nr. AB-12450-3-61-3-01219-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-351-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01219-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl atsisakymo pradėti tyrimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 26 d. sprendimą (raštą) atsisakyti pradėti tyrimą pagal jo skundą (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti tokį tyrimą pradėti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, už skundą sumokėtus 22,50 Eur žyminio mokesčio grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateikto skundo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą ir išdėstė savo nuomonę dėl portale www.delfi.lt ir kitose viešose vietose skleidžiamos alkoholio reklamos, kuri, pareiškėjo nuomone, yra neteisėta, ir prašė nedelsiant šią reklamą sustabdyti ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo paklausimą, 2021 m. kovo 26 d. elektroniniu paštu informavo, kad įvertino pareiškėjo pateiktas nuorodas į vaizdo įrašus ir nustatė, jog juose pateikiami registruoti nealkoholinių gėrimų prekių ženklai „Utenos nealkoholinis“, „Švyturys Ekstra nealkoholinis“ ir „Švyturys nealkoholinis“. Šie prekių ženklai aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami kaip nealkoholinio alaus prekių ženklai, o Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas nereglamentuoja nealkoholinės produkcijos reklamos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas skundžia Departamento atsakymą, kuriame išdėstyta nuomonė dėl reklamos atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, tačiau Departamento 2021 m. kovo 26 d. rašte pareiškėjui jokie privalomi įpareigojimai nėra nustatyti, pateiktas atsakymas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nekeičia. Raštas – atsakymas į pareiškėjo paklausimą – plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, tačiau jį atlikus pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų jam neatsirado. Vadinasi, dėl Rašto, iš kurio matyti Departamento ir pareiškėjo nuomonių skirtumas, negali būti iškelta administracinė byla, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs ginčas, kuris galėtų būti sprendžiamas teisme ABTĮ nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nutarė atsisakyti pareiškėjo skundą priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo skundą priimti bei nagrinėti bylą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad jis, kaip vartotojas, viešojoje erdvėje susidūrė su alkoholinių gėrimų reklama, kurią jam pateikti draudžia Alkoholio kontrolės įstatymas. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė nematyti ir nesusidurti su alkoholio reklama. Siekdamas to, kad jam daugiau tokia reklama nebūtų prieinama, jis kreipėsi su prašymu į Departamentą sustabdyti alkoholio reklamos skleidimą bei nubausti kaltus asmenis. Tačiau Departamentas atsisakė užtikrint Alkoholio kontrolės įstatymo tinkamą įgyvendinimą bei pasirūpinti alkoholio reklamos skleidimo nutraukimu.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, 28 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad vartotojai, kaip jis, yra reklamos teisinio santykio dalyviai, o neteisėtai skleidžiama reklama gali pažeisti vartotojų teises ir vartotojai turi teisę savo pažeistas teises ginti. Šiuo atveju Reklamos įstatymas turi būti taikomas mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais), nes jis reglamentuoja bendruosius reklamos teisinius santykius, o Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis reguliuoja tik siaurą reklamos sritį – alkoholio reklamos draudimą. Kaip minėta, pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Pareiškėjas savo kreipimusi į Departamentą prašė pradėti ginti jo teises (t. y. užtikrinti, kad būtų nutrauktas alkoholio reklamos pateikimas jam (kurią pateikiant buvo pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas) ir už jo teisių pažeidimą atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn. Todėl toks kreipimasis yra laikytinas skundu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme.

Pareiškėjo teigimu, Departamento atsakymas sukuria teisines pasekmes. Departamentas atsisakė apginti jo teises ir nusprendė, jog alkoholio reklamos skleidimas yra galimas ir jo, kaip reklamos vartotojo, teisių nepažeidžia. Todėl toks Departamento atsakymas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sukuria teisines pasekmes, kurios yra: 1) pareiškėjo teises pažeidžianti alkoholio reklama bus skleidžiama toliau ir pareiškėjas toliau bus priverstas matyti šią reklamą; 2) Departamentas nesiims veiksmų nutraukti tokios reklamos skleidimo; 3) už neteisėtos alkoholio reklamos skleidimą kalti asmenys nebus patraukti atsakomybėn ir toliau galės daryti pažeidimus su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis (pvz., už pakartotinį pažeidimą nebus skiriama griežtesnė bausmė). Tad pareiškėjo teisės ir toliau bus pažeidžiamos, teisės pažeidimas nebus pašalintas, o alkoholio reklama darys žalą ne tik pareiškėjui, tačiau ir kitiems Lietuvos gyventojams. Todėl pareiškėjas ir kreipėsi į teismą su skundu prašydamas apginti teisę nematyti žalingos alkoholio reklamos įpareigojant Departamentą įgyvendinti jam priskirtas funkcijas, susijusias su Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinto absoliutaus alkoholio reklamos draudimo įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y., kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad Departamento Raštas (kuriuo, nenustačius pareiškėjo nurodytų alkoholio reklamos draudimo pažeidimų, atsisakyta reaguoti į pareiškėjo prašymą sustabdyti pareiškėjo nurodytos, jo nuomone, alkoholio reklamos skleidimą ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėm) pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas su tuo nesutinka, teigdamas, kad nepanaikinus Rašto yra pažeidžiamos jo ir kitų Lietuvos gyventojų teisės, jis yra priverstas matyti alkoholio reklamą, tokiu būdu jam daroma žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo siekiamą ginčyti Raštą, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjui Raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes Rašto priėmimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir (ar) pareigoms (pvz., jos nebuvo panaikintos, pakeistos, nustatytos ir pan.). Pareiškėjas į Departamentą kreipėsi dėl, jo nuomone, kitų asmenų daromų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų, skelbiant alkoholio reklamą, kurie nėra susiję su pareiškėjo teisėmis ir (ar) pareigomis. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintu alkoholio reklamos draudimu yra įtvirtinta pareiga neskleisti tokios reklamos, bet šiuo draudimu jokios teisės reklamos vartotojams, kokiu save laiko pareiškėjas, nėra įtvirtinamos. Todėl net Departamento Rašo panaikinimas teisine prasme pareiškėjui įtakos nepadarytų, t. y. nelemtų jo turimų teisių ir (ar) pareigų pasikeitimo, panaikinimo ir pan.

Nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų teisinį pagrindą kreiptis į teismą siekdamas apginti ne savo teises (pvz., siekdamas ginti viešąjį interesą). Todėl pareiškėjo argumentai, kad pažeidžiamos ir kitų Lietuvos gyventojų teisės, šiuo atveju yra nereikšmingi. Kaip minėta, paties pareiškėjos teisėms ginčijamas Raštas nedaro jokios įtakos.

Taigi konstatuotina, kad teismas skundžiama nutartimi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame pareikštas reikalavimas panaikinti Departamento Raštą ir išvestinis reikalavimas pradėti tyrimą dėl alkoholio reklamos draudimo pažeidimų. Departamentas Rašte nepagrįstai nurodė, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir jo skundą priimti bei nagrinėti bylą iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė