2019-05-29 Nr. AB-12159-3-61-3-00616-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-280-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00616-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo praktikos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. A. skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) ir kelia ginčą dėl kalinimo sąlygų, t. y. dėl Įsakymo, kuriuo atitinkamai buvo pakeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktai, susiję su nuteistojo teise apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, taikymo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardino Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau pagal nurodytą pagrindą ir dalyką, atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje turėtų būti Marijampolės PN. Teismas sprendė, kad tokiu atveju skundo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su Marijampolės PN veiksmais, vykdant Įsakymą, atlyginimo nagrinėjimas pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo buveinės vietą priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kompetencijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškinta teisė skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės PN buveinės vietą paduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą priskirti nagrinėti pilna apimtimi Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardino Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl neteisėto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213. Pareiškėjas paaiškina, kad ginčą kelia ne dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN, bet dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo, kuriuo buvo pakeisti atitinkami Marijampolės PN įstaigos vidaus tvarkos taisyklių punktai, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija).

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde minimas aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, jog atsakovu pareiškėjas įvardino Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, dėl kurios neteisėtų teisės aktų patvirtinimo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buveinės vieta yra Vilniaus mieste, todėl skundas turi būti priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

2019 m. kovo 6 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkins pateikto atskirojo skundo, bylą perduoti nagrinėti pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir pareikštą reikalavimą, nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardijo Teisingumo ministeriją, pagal skunde nurodytą pagrindą ir dalyką atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje turėtų būti Marijampolės PN ir skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas pagal atsakovo atstovo buveinės vietą priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad atsakovu šioje byloje nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos dėl priimto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213. Todėl, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovu šioje byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo <...> pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (kurie pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį reiškia bet kokį veiksmą, veikimą ar neveikimą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Marijampolės PN. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja su minėtu Įsakymu, kurį priėmė Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pabrėžtina, kad iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjo nurodoma žala kildinama iš šio Įsakymo taikymo, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, t. y. pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą iš esmės sieja su Marijampolės PN, kurios buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje, neteisėtais veiksmais (neveikimu) taikant minėto Įsakymo nuostatas pareiškėjui, kaip nuteistajam, todėl būtent ši institucija pagal nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju ir laikytina atsakovo Lietuvos valstybės atstovu.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Įsakymo galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konvencijai nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją, nes jais iš esmės yra tik grindžiamas Marijampolės PN veiksmų (neveikimo), iš kurių kildina prašomą atlyginti neturtinę žalą, neteisėtumas. Šiuo atveju joks savarankiškas materialinis reikalavimas Teisingumo ministerijai pareiškėjo skunde nesuformuluotas.

Vertinant pareiškėjo prašymą, kad netenkinus pateikto atskirojo skundo, bylą perduoti nagrinėti „pagal jos priskirtinumą“ atitinkamam teismui, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsniu, „byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.“ Nagrinėjamu atveju byla nėra perduodama pagal rūšinį teismingumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino jo teisę skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės PN buvimo vietą – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė