2024-09-27 Nr. AB-13793-3-66-3-00060-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-50-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00060-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjui D. A., jo atstovui Justui Viliui,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. Sp-244 „Dėl kandidatų D. A. ir K. B. registravimo panaikinimo“ 1.1. dalį, kuria nuspręsta panaikinti D. A., (duomenys neskelbtini) keliamo daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kandidato numeris kandidatų sąraše – 2, registraciją (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad:

2.1. VRK Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas vadovaujantis vien formaliais pagrindais, neįsigilinus į faktines aplinkybes bei buvusių SSRS specialiųjų tarnybų darbuotojų bei asmenų, bendravusių su šiomis tarnybomis, teisinį reguliavimą.

2.2. VRK 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. Sp-228 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įregistravimo ir paskelbimo“ įregistravo pareiškėją kandidatu 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. 2024 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu laišku pareiškėjui buvo pranešta, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. 18 val. VRK nagrinės 2024 m. rugsėjo 17 d. gautą fizinio asmens skundą dėl šiurkštaus Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso pažeidimo, t. y. kai kandidatas anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis tą darė (Rinkimų kodekso 193 str. 1 d. 14 p.).

2.3. Pareiškėjas niekada neslėpė savo biografijos fakto, kad jis dirbo Valstybės saugumo komitete (rusų kalba – komitet gosudarstvenoj bezopasnosti, t. y. KGB) (toliau – ir VSK), o taip pat – nepriklausomos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente, faktiškai tą įstaigą kūrė pačiu sunkiausiu laiku, kai dėl lojalumo Lietuvai reikėjo apsispręsti rizikuojant gyvybe. VRK interneto svetainėje pareiškėjo pateiktoje biografijoje yra nurodyta, kad kandidatas D. A. nuo 1978 m. iki 1990 m. dirbo Valstybės saugumo komitete (KGB) vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, o nuo 1990 m. iki 1992 m. dirbo Valstybės saugumo departamente generalinio direktoriaus pavaduotoju, skyriaus viršininku.

2.4. Nors VRK interneto svetainėje skelbiamoje kandidato D. A. anketoje nurodoma, kad į klausimą: Ar esate sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis? yra pateiktas neigiamas D. A. atsakymas, tačiau tai negali būti vertinama kaip nuslėpimas tam tikrų ryšių su specialiosiomis tarnybomis. Pareiškėjas įsitikinęs, kad sąmoningas bendradarbiavimas tai yra slaptas bendradarbiavimas su specialiosiomis tarnybomis, o tokiam bendradarbiavimui nepriskirtinas tiksliai biografijoje nurodomas etatinis (kadrinis) darbas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija sąvokas „bendradarbiavimas“ ir „bendradarbis“ aiškina arba kaip pramonės srityje veikiantis bendraautorius, arba kaip asmuo „susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su žvalgybos tarnyba“. Akivaizdu, kad pastaroji sąvoka iš esmės skiriasi nuo darbo pagal darbo arba statuto / tarnybos teisinius santykius, nes tai daroma viešai, neturint slaptumo požymio. Pažymėtina, jog VRK laikėsi tokios pačios pozicijos, tačiau ją pakeitė.

2.5. Atsakovas, 2024 m. rugsėjo 17 d. gavęs fizinio asmens skundą, kuriame teigiama, esą pareiškėjas nuslėpė sąmoningo bendradarbiavimo su specialiosiomis tarnybomis faktą, ir kad dėl to turi būti panaikinta pareiškėjo registracija kandidatu Seimo rinkimuose, kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – ir Centras), kuris 2024 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 13R-660 (toliau – ir Raštas) patvirtino pareiškėjo biografijoje nurodytą tikslią informaciją. Centras nepateikė jokios kitos informacijos apie kokio nors turinio bendradarbiavimą ar slaptą informatoriaus veiklą KGB, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas, nurodydamas savo darbą, eitas pareigas KGB ką nors nuslėpė.

2.6. Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 14 punkte vartojama sąvoka „sąmoningas bendradarbiavimas“ nėra paaiškinta nei Rinkimų kodekse, nei kokiame nors kitame teisės akte. Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) apibrėžia tik slaptą asmenų bendradarbiavimą su specialiomis tarnybomis (1 str. 2 d.), Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, slapta bendradarbiavusio su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąvoka yra apie asmenį, kuris faktiškai ir sąmoningai veikė vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis. Taigi šis specialusis Įstatymas sąmoningą veikimą ir bendradarbiavimą sieja išimtinai tik su slaptu bendradarbiavimu ir šio Įstatymo nuostatos nėra taikomos kadriniams (etatiniams) buvusių specialiųjų tarnybų darbuotojams (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad pareiškėjo biografijoje nurodyta darbovietė – Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas, veikęs nuo 1978 m. rugsėjo 14 d. iki 1991 m. spalio 1 d., yra laikomas buvusios SSRS specialiąja tarnyba, tačiau Įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtos tik neetatinių tokių tarnybų darbuotojų sąvokos, šis sąrašas yra baigtinis.

2.7. Taikant viešąją atsakomybę turėtų būti laikomasi visuotinai pripažįstamų viešosios atsakomybės principų. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti šio teisės akto atitiktį ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normoms, bet bendriesiems teisės principams, be kita ko, teisėtumo, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principams. Administraciniame teisės akte viešojo administravimo subjektai privalo nurodyti tinkamas, o ne bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad:

3.1. VRK priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, vadovaujantis Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 8 dalimi bei atsižvelgiant į Centro Raštą. Pagal Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 19 (neteisingai nurodytas punktas laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į 14) punktą nuspręsta, kad buvo padarytas šiurkštus Rinkimų kodekso pažeidimas.

3.2. VRK pirmą kartą į Centrą kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 13 d. Centras 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsakymą. Atsižvelgęs į tai, kad, tikėtina, Centras teikė informaciją ne apie visus sąmoningai bendradarbiavusius asmenis, o tik apie tuos, kurie „slapta ir sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, atsakovas 2024 m. rugsėjo 16 d. išsiuntė Centrui papildomą paklausimą ir prašė patikslinti atsakymą dėl pareiškėjo, ar jis yra sąraše asmenų, kurie sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra prisipažinę neviešai, ar faktas apie jų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis yra skelbiamas viešai. Centras Rašte pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas buvo kadrinis SSRS valstybės saugumo komiteto (rus. KGB) darbuotojas ir nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. iki [19]89 m. gruodžio 6 d. dirbo VSK vyr. operatyviniu įgaliotiniu. Visa informacija apie SSRS valstybės saugumo komiteto darbuotojus bei tikslesnė informacija yra saugoma Lietuvos ypatingajame archyve. VRK 2024 m. rugsėjo 20 d. papildomai kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą ir gavo atsakymą su pareiškėjo tarnybos kortelių skaitmeninėmis kopijomis. Ginčo nėra dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas dirbo buvusios SSRS specialiojoje tarnyboje (KGB). Apie tai viešai yra atskleidęs ir savo skunde tą yra nurodęs ir pats pareiškėjas.

3.3. Pareiškėjas į kandidato anketos 11 klausimą – Ar esate sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis? – atsakė „NE“. VRK, priimdama Sprendimą, tai pripažino šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu, kadangi pareiškėjas neatskleidė įstatymu reikalaujamos informacijos apie save, t. y. kandidato anketoje turėjo pateikti atsakymą „TAIP“ tuo atveju, kai „sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Rinkimų kodeksas neapibrėžia „sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ sąvokos, o VRK nesuteikti įgaliojimai šiems juridiniams faktams nustatyti, todėl ji remiasi iš kitų valstybės institucijų gautais duomenimis.

3.4. Rinkimų kodekse nėra naudojama sąvoka „slaptas bendradarbiavimas su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, o yra naudojama sąvoka „sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Tokia formuluotė buvo naudojama ir VRK 2024 m. rugsėjo 16 d. paklausime Centrui ir ji apima visas bendradarbiavimo formas – nepriklausomai nuo to, ar asmenys yra prisipažinę neviešai, ar faktas apie jų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis yra skelbiamas viešai. Kadangi Centras pateikė asmenų, kurie sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra prisipažinę neviešai, ar faktas apie jų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis yra skelbiamas viešai sąrašą, todėl VRK turėjo teisinį pagrindą pareiškėją laikyti asmeniu sąmoningai bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Pareiškėjas skunde naudoja ir aiškina sąvoką „bendradarbis“, kurios nėra Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte, ši sąvoka Lietuvių kalbos žodyne yra siejama su darbu.

3.5. VRK, priimdama Sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Įstatymu, nes Rinkimų kodekse yra naudojama ne slapto, o „sąmoningo bendradarbiavimo“ sąvoka.

3.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra nagrinėjęs teismo nuosprendžių apie kandidatus klausimą visuomenės teisės gauti informaciją aspektu, tačiau Rinkimų kodekso prasme tiek asmenys, dėl kurių priimti teismo nuosprendžiai, tiek bendradarbiavę su buvusiosios SSRS specialiosiomis tarnybomis privalo apie tai nurodyti kandidato anketoje (Rinkimų kodekso 76 str. 1 d. 11 ir 12 p.). Jeigu asmenys apie tai nurodo kandidato anketoje, tai VRK privalo juos paskelbti savo interneto svetainėje per 24 val. (Rinkimų kodekso 76 str. 1 d. 11 p.) bei apie tai privaloma nurodyti kandidato plakate (Rinkimų kodekso 76 str. 6 d.). Šių aplinkybių nenurodymą įstatymų leidėjas sieja su kandidato registravimo panaikinimu (Rinkimų kodekso 81 str. 8 d., 176 str. 6 d.). Todėl pareiškėjas šiuo atveju siekia aiškinti Rinkimų įstatymo nuostatas kaip neva nenumatančias prievolės jam nurodyti sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis faktą kandidato anketoje, tokiu būdu išvengdamas informacijos sklaidos apie jo bendradarbiavimo faktą. Darbovietės nurodymas pareiškiniuose dokumentuose yra numatytas Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl tai yra atskiras duomuo ir jo nurodymas automatiškai nereiškia, kad yra atsakoma ir į Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto klausimą. Į šiuos abu klausimus kandidatas turi atsakyti atskirai, nes jie turi skirtingą turinį ir jie yra savarankiški klausimai vienas kito atžvilgiu.

4. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad savo darbo VSK fakto nenuslėpė, tai nurodė biografijoje. Centro Rašte nurodyta informacija apie jo darbo VSK laikotarpį yra netiksli. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

5. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. Sp-244 „Dėl kandidatų D. A. ir K. B. registravimo panaikinimo“ 1.1. dalies, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo D. A., (duomenys neskelbtini) keliamo daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kandidato numeris kandidatų sąraše – 2, registraciją, pagrįstumo ir teisėtumo.

6. VRK konstatavo, kad pareiškėjas kandidato anketoje nenurodė fakto, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

7. Pareiškėjas teigia, jog tai, kad kandidato biografijoje jis nurodė informaciją apie jo darbą nuo 1978 m. iki 1990 m. Valstybės saugumo komitete (KGB) vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, o anketoje į klausimą „Ar esate sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis?“ pateikė neigiamą atsakymą, negali būti vertinama kaip tam tikrų ryšių su specialiosiomis tarnybomis nuslėpimas. Taip pat nurodo, kad sąmoningas bendradarbiavimas tai yra slaptas bendradarbiavimas su specialiosiomis tarnybomis, o tokiam bendradarbiavimui nepriskirtinas tiksliai biografijoje nurodomas etatinis (kadrinis) darbas.

8. Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir rinkimų įstatymai (Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami inter alia (be kita ko) rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (inter alia 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai).

9. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01). Galiausiai, kaip pažymėta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, vertinant rinkimų metu kandidatams taikomų apribojimų pobūdį, būtina atsižvelgti į bendrą bylos kontekstą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu ar regioniniu lygmeniu (žr. 2024 m. liepos 25 d. sprendimo byloje Ždanoka prieš Latviją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 42221/18, 55 p.).

10. Konstitucinė VRK paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai, inter alia VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos, turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).

11. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nustatytas teisinis reguliavimas garantuoja, kad rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Antai, Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti šiuos duomenis:

1) vardą, pavardę;

2) asmens kodą;

3) gimimo datą;

4) deklaruotos gyvenamosios vietos adresą;

5) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį;

6) einamas pareigas (tarnybą);

7) esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpį;

8) ar asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, jeigu turėjo kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, turi pateikti dokumentą apie tos pilietybės atsisakymą ar netekimą, taip pat tam tikros formos ir turinio rašytinį patvirtinimą, kad yra susipažinęs su savo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei, kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą;

9) ar neturi nebaigtos atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės;

10) ar eina pareigas, kurios yra nesuderinamos su pareigomis, į kurias asmuo siekia kandidatuoti nustatyta tvarka, taip pat ar jis yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys;

11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;

12) ar jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą.

Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu;

13) ar jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų arba neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodydamas sprendimą priėmusią instituciją ir šio sprendimo datą“. Pagal Rinkimų kodekso 84 straipsnio 1 dalį, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kandidatų sąrašus, kandidatus, jų pareiškinius dokumentus, kandidatų sąrašų rinkimų numerius, šiuose sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius.

Taigi, pagal Rinkimų kodekso 84 straipsnį VRK užtikrina, jog rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Užtikrindama minėtas galimybes aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, VRK pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio nuostatas turi patikrinti, ar pareiškiniuose dokumentuose esanti informacija atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, inter alia jų išsamumo aspektu (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-7-815/2023).

12. Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius, kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruoja jo kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to fakto nenurodo ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu.

13. Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad šiurkščiu šio kodekso pažeidimu laikoma, jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis tą darė.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 1978 m. iki 1990 m. dirbo Valstybės saugumo komitete (KGB) vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu. Pareiškėjas, kandidato biografijoje nurodęs darbo VSK kadriniu darbuotoju trukmę, į kandidato anketos 11 klausimą – Ar esate sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis? – atsakė „NE“. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo įsitikinimu, sąmoningas bendradarbiavimas – tai slaptas bendradarbiavimas su specialiosiomis tarnybomis, o tokiam bendradarbiavimui nepriskirtinas tiksliai biografijoje nurodomas etatinis (kadrinis) darbas.

15. Kadangi nei Rinkimų kodekse, nei iki jo priėmimo rinkimų santykius reglamentavusio Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinusioje savo esme identišką šiuo metu Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą pareigą kandidatui („Kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje.“), nėra pateikta sąvokos „sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ apibrėžtis, jos turinys aiškintinas atsižvelgiant į jos kontekstą ir tokio teisinio reguliavimo, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus.

16. Teisės aktuose, įgyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas kurti nacionalinio saugumo sistemą, ginančią valstybę ir jos gyventojus, žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą, apsaugant nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą, išskiriamos dvi asmenų grupės: 1) buvę VSK kadriniai darbuotojai, dėl kurių veiklos priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“; 2) asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Pastarųjų asmenų registravimo, prisipažinimo, įrašymo į įskaitą ir šių asmenų apsaugos tvarką bei atsakingos už šį darbą valstybės institucijos veiklą, taip pat apribojimus asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kurie įstatymo nustatyta tvarka neprisipažino su jomis bendradarbiavę, reglamentuoja Įstatymas. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamą sąvoką („Asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienio šalies pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, faktiškai ir sąmoningai veikęs vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti, kai veikla nereglamentuota tarnybos statutais ar darbo įstatymais (agentas, rezidentas, patikimas asmuo, konspiracinių patalpų laikytojas, susitikimų buto laikytojas, neetatinis operatyvinis darbuotojas ar kitas asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.“), nėra abejonių, kad asmenys, dėl kurių priimtas Įstatymas, laikytini „sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ Rinkimų kodekso prasme.

17. Kiek tai susiję su buvusiais VSK kadriniais darbuotojais, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 1 straipsnyje nustatyta, kad SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 2 straipsnis nustato, kad buvę VSK kadriniai darbuotojai nuo šio įstatymo įsigaliojimo 10 metų negali dirbti Lietuvos Respublikoje valstybės pareigūnais arba tarnautojais valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, Valstybės saugumo departamente, policijoje, prokuratūroje, teismuose, diplomatinėje tarnyboje, muitinėje, Valstybės kontrolėje ir kitose kontrolę bei priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, advokatais ir notarais, bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio objektuose, saugos tarnybose (struktūrose), kitose tarnybose (struktūrose), teikiančiose detektyvų paslaugas, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir šių įstaigų vadovais, taip pat negali dirbti darbo (eiti pareigų), susijusio su ginklo turėjimu.

18. Konstitucinis Teismas 1999 m. kovo 4 d. nutarime, vertindamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 1 straipsnio ir 2 straipsnio atitiktį Konstitucijos nuostatoms, pažymėjo, jog „<...> atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, jau pirmomis dienomis buvo įvertinta VSK „kaip represinės okupacinės valdžios institucijos veikla bei sprendžiama VSK kadrinių ir slaptųjų darbuotojų problema. <...> SSRS VSK paskirtį, veiklos turinį, be kitų funkcijų, atskleidžia ir tikslas „su VSK pagalba užtikrinti SSRS politinį pagrindą, imtis priemonių „prieš kenkėjišką, antitarybinę veiklą“, slopinti pasipriešinimą okupacijai. <...> Pažymėtina, kad VSK Lietuvos Respublikoje veikė prieš Lietuvos valstybę ir po nepriklausomybės atkūrimo iki 1991 m. rugsėjo mėnesio.

Įstatymo 1 straipsnyje pateiktas VSK veiklos Lietuvoje apibūdinimas yra bendro pobūdžio. Jame atsispindi jau nuo 1990 m. Lietuvos teisės aktuose ne kartą konstatuotas politinis, istorinis, teisinis okupacijos ir jos padarinių įvertinimas. Tai yra istorijos fakto konstatavimas, o ne įstatymų leidėjo suformuluoti pagrindai visų VSK darbuotojų baudžiamajai atsakomybei. <...> Toks Įstatymo 1 straipsnio turinys rodo, kad 2 straipsnyje nustatyti apribojimai nėra baudžiamojo poveikio priemonės. Jie apskritai nėra kokios nors atsakomybės forma.

Tai yra teisės laisvai pasirinkti darbą apribojimai, kuriuos nulemia darbo sritis, pobūdis, specifika. <...>. Atsižvelgiant į SSRS VSK paskirtį ir veiklos okupuotoje Lietuvos Respublikoje pobūdį buvusių VSK kadrinių darbuotojų, kurie dirba ar pretenduoja dirbti valstybinėje tarnyboje, lojalumo, patikimumo reikalavimai yra ypač aktualūs. Dirbti VSK organų kadriniais darbuotojais šie asmenys ėjo sąmoningai ir savo noru. Priėmimas dirbti VSK struktūrose reiškė didelį okupacinės valdžios pasitikėjimą jais. Šie asmenys savo veikla VSK struktūrose tiesiogiai ar netiesiogiai vykdė politinį asmenų arba organizacijų, kėlusių nepriklausomos Lietuvos idėjas ir siekius, persekiojimą arba prie jo prisidėjo.

Taigi Lietuvos Respublika turi pagrindo abejoti buvusiais VSK kadriniais darbuotojais ir privalo įsitikinti jų lojalumu, patikimumu, todėl suprantamas ir pateisinamas valstybės siekis atitinkamam laikui apriboti buvusių VSK kadrinių darbuotojų galimybes stoti į valstybinę tarnybą. <...>“.

19. Atsižvelgdama į aptarto teisinio reguliavimo, reglamentuojančio VSK kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos apribojimus nuostatas (SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija) vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje), jo atitikties Konstitucijos nuostatoms aiškinimą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (dirbti VSK organų kadriniais darbuotojais šie asmenys ėjo sąmoningai ir savo noru; priėmimas dirbti VSK struktūrose reiškė didelį okupacinės valdžios pasitikėjimą jais; šie asmenys savo veikla VSK struktūrose tiesiogiai ar netiesiogiai vykdė politinį asmenų arba organizacijų, kėlusių nepriklausomos Lietuvos idėjas ir siekius, persekiojimą arba prie jo prisidėjo), teisėjų kolegija neturi pagrindo nepripažinti, kad VSK kadriniai darbuotojai, sąmoningai ir savo noru dirbę šioje organizacijoje, patenka į Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą „sąmoningai bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ asmenų kategoriją.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra duomenų, kad Rinkimų kodekse ar iki jo įsigaliojimo šiuos santykius reglamentavusiame Seimo rinkimų įstatyme travaux préparatoires (paruošiamieji dokumentai), būtų nuostatų, patvirtinančių įstatymų leidėjo valią ir ketinimus VSK kadrinių darbuotojų nelaikyti „sąmoningai bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ šių teisės aktų prasme.

21. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą visuminį teisinį reguliavimą, susijusį su nacionalinio saugumo pagrindais, ir įvertinus itin svarbią teisinių santykių reguliavimo sritį – skaidrių ir laisvų rinkimų vykdymą, imperatyvaus pobūdžio teisės normas bei poreikį užtikrinti sąžiningą pasyviosios ir aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą, kitoks Rinkimų kodekso aiškinimas nebūtų pateisinamas. Be to, Seimo rinkimų vykdymas, ilgą laiką grindžiamas principu, kad sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis atskleidimas turi būti visų kandidatų į Seimo narius pareiškinių dokumentų pateikimo (ir tų kandidatų registravimo) sudedamoji dalis, prisideda prie lygios visų kandidatų pasyviosios rinkimų teisės užtikrinimo.

22. Kaip jau buvo minėta, Rinkimų kodeksas asmenims, siekiantiems pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, t. y. būti išrinktiems į atstovaujamąją viešosios valdžios instituciją Seimą, nustato privalomą sąlygą – įpareigojimą nurodyti, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, VRK, gavusi tokią informaciją, privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo (Rinkimų kodekso 76 str. 1 d. 11 p.). Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad kandidatas yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (Rinkimų kodekso 76 str. 6 d.). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius asmenis viešumas sudaro prielaidas atspindėti rinkėjų valią ir užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą. Dėl šios priežasties rengdami pareiškinius dokumentus, kandidatai privalo būti itin atidūs, sąžiningi bei prisiimti visą atsakomybę, kylančią iš reikalaujamų asmens duomenų neatskleidimo. Rinkimų kodekso 76 straipsnyje nurodytos informacijos tikslingas ar nesąmoningas nuslėpimas vertinamas kaip rinkėjo teisių turėti įstatyme nustatytos apimties informaciją apie kandidatą į Seimo narius suvaržymas, darantis ar galintis daryti įtaką jo sprendimui, todėl tokio pažeidimo teisinės pasekmės – kandidato į Seimo narius registracijos panaikinimas – yra konstituciškai pateisinamos (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R502-16/2012).

23. Šių nuostatų kontekste reikia konstatuoti, jog vien tai, kad pareiškėjas, kandidato biografijoje, pildydamas grafą „Darbo patirtis“, be kita ko, nurodė, kad nuo 1978 iki 1990 metų jo darbovietė buvo „Valstybės saugumo komitetas“, pareigos – „vyresnysis operatyvinis įgaliotinis“, neatleidžia jo nuo pareigos, atsakant į kandidato anketos 11 klausimą, išviešinti faktą apie savo sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

24. Dėl pareiškėjo keliamų abejonių, susijusių su Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalies atitiktimi Konstitucijos 56 straipsnio 2 daliai, reikia pažymėti, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejones, išdėstytas teismo posėdžio metu, nepateikė svarių ir pakankamų teisinių argumentų, pagrindžiančių būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad administracinė byla būtų teisingai išnagrinėta. Pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad rinkimų teisės ribojimai, nustatyti Konstitucijos 56 straipsnyje, yra Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtintų aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstitucinių pagrindų ir Seimo rinkimų vykdymo, reglamentuojamo remiantis Konstitucijos 55 straipsnio, sudėtinė dalis (šiuo klausimu mutatis mutandis žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R7-4/2004; 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R858-12/2012 ir kt.). Pareiškėjo teikiami argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalyje nustatytas toks įpareigojimas, kuriuo būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu. Kaip minėta, įpareigojimas viešinti rinkėjams reikšmingą informaciją apie kandidatą kyla iš visuminio teisinio reguliavimo, o teisės normos, nustatančios tam tikros rinkėjui reikšmingos informacijos apie kandidatus į Seimo narius atskleidimą, istoriniu teisiniu požiūriu vertintinos kaip rinkimų teisinio reguliavimo tradicija. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas visuomenės interesą būti informuotai, taip pat rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą gali siekti užtikrinti nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų reikalaujama, kad kandidatai į Seimo narius deklaruotų sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Be to, kvestionuojamos Rinkimų kodekso nuostatos nedraudžia kandidatuoti asmenims, patekusiems į nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų taikymo sritį, tačiau siekiantiems pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, t. y. būti išrinktiems į atstovaujamąją viešosios valdžios instituciją Seimą, nustato papildomą sąlygą – įpareigojimą paviešinti rinkėjams tokio pobūdžio informaciją.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas kandidato anketoje nenurodė fakto apie tai, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, vadovaudamasis Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 8 dalimi, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo, kandidato 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, registruoto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. Sp-228 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įregistravimo ir paskelbimo“, registravimą.

26. Priėjus prie išvados, kad skundžiamas VRK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundas atmetamas. Netenkinus pareiškėjo skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. A. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė