Legislator Case Law & Legislation
0b73df89-c080-46f6-ad23-fa7ae2219250 AI generated

0b73df89-c080-46f6-ad23-fa7ae2219250 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 0b73df89-c080-46f6-ad23-fa7ae2219250
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui I. L. dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. V. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-43-304/2013, nustatytÄ nepilnamečiui vaikui skirto iÅ¡laikymo dydį ir nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iÅ¡ atsakovo I.

Legislator headnote

AI generated

0b73df89-c080-46f6-ad23-fa7ae2219250 · Å iaulių apygardos teismas: piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis skirti L. V. iki 5 000 Eur baudÄ ; dėl ieÅ¡kovės L. V. piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, priteisti I. L. 1 200 Eur patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ ; iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. I. L. naudai priteisti 302,50 Eur nuostolius, patirtus už teisines iÅ¡laidas neteismine tvarka; priteisti iÅ¡ L. V. I. L. naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; negalint iÅ¡spręsti aukščiau nurodytų klausimų apeliacinės instancijos teisme, grÄ Å¾inti civilinę bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-19-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01676-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo I. L. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-411-344/2022 pagal ieÅ¡kovės L.

V. ieÅ¡kinį atsakovui I. L. dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. V. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-43-304/2013, nustatytÄ nepilnamečiui vaikui skirto iÅ¡laikymo dydį ir nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iÅ¡ atsakovo I.

L. priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai U. L., gim. (duomenys neskelbtini), mokamÄ 300 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį iki dukros pilnametystės, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad santuokos nutraukimo metu susitartas ir atsakovo mokamas 115 Eur iÅ¡laikymas dukrai yra nepakankamas, nes dukra paaugo (Å¡iuo metu jai 17 metų), jos poreikiai padidėjo. Atsakovas dukrai moka tik nustatytÄ 115 Eur iÅ¡laikymui skirtÄ sumÄ , gera valia papildomai visiÅ¡kai neprisideda prie dukros iÅ¡laikymo, o jo teikiamo iÅ¡laikymo trÅ«ksta patenkinti net bÅ«tiniausius vaiko poreikius.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas mažai domisi vaiko poreikiais, su dukra susitinka minimaliai (per 3 metus susitiko vos porÄ kartų), telefonu taip pat bendrauja retai. IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovas gyvena užsienyje, bet tai, ieÅ¡kovės manymu, netrukto tėvui bendrauti su dukra, domėtis jos mokymusi, sveikatos bÅ«kle, kasdiene veikla, dukters poreikiais ir jų tenkinimu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pakeitė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-43-304/2013, dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir priteisė iÅ¡ atsakovo I.

L. nepilnamečiui vaikui U. L., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos – 2021 m. gruodžio 21 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; nepilnametės U. L. iÅ¡laikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę L. V.; iÅ¡ atsakovo I. L. priteisė 50 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ .

3. Teismas nurodė, kad spręsdamas konkrečios iÅ¡laikymo sumos dydžio klausimÄ , vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtino 730 Eur minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ .

4. Teismas nurodė, kad spręsdamas konkrečios iÅ¡laikymo sumos, reikalingos Å¡alių dukters poreikiams patenkinti, dydžio klausimÄ , vertina tai, jog atsakovo teikiama 115 Eur iÅ¡laikymo suma dukrai yra minimali ir neatitinkanti septyniolikmetės mergaitės, kuri lanko bendrojo lavinimo mokyklÄ , bÅ«relius, poreikių. Akivaizdu, kad rÅ«pinimasis kasdiene dukters priežiÅ«ra, jos ugdymu, mokymusi, sveikata ir kt., tenka vienai ieÅ¡kovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra sukÅ«rusi naujÄ Å¡eimÄ ir augina dar vienÄ mažametę dukrÄ . Nutraukiant santuokÄ su atsakovu, susitarta dukters iÅ¡laikymui suma, teismo įsitikinimu, yra nepakankama.

5. Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės duotų paaiÅ¡kinimų nustatė, kad ieÅ¡kovės gaunamas pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, prie dukters U. L. iÅ¡laikymo prisideda ir jos sutuoktinis, Å¡eimoje auga dar viena mažametė dukra. Atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę. Nors duomenų, įrodančių jo turtinę padėtį, teismas negavo, tačiau vertino tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimÄ dirbti ir užsidirbti gyvenant Jungtinėje Karalystės nėra. Žinodamas, jog Lietuvoje liko gyventi jo nepilnametė dukra, atsakovas privalo jÄ iÅ¡laikyti, skirdamas pakankamai lėšų dukters poreikių patenkinimui. IeÅ¡kovės nurodytos dukters iÅ¡laikymui bÅ«tinos iÅ¡laidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusÄ ir nėra aiÅ¡kiai per didelės.

6. Teismas nurodė, kad visuotinai žinoma, jog Å¡alyje didėja infliacija, kyla kainos, taigi, akivaizdu, kad brangsta pragyvenimo lygis ir atsakovo skiriama 115 Eur suma yra nepakankama dukters iÅ¡laikymui. Teismas pripažino, jog dukrai U. L. praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma kas mėnesį mokamomis 300 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis nėra per didelė, Å¡iuo metu ji gali bÅ«ti laikoma pakankama mergaitės poreikiams patenkinti, todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 300 Eur suma, vertinant gaunamÄ paramÄ iÅ¡ valstybės bei ieÅ¡kovės privalomai skiriamÄ pinigų sumÄ , yra reali, bÅ«tina ir atitinka vaiko poreikius.

7. Teismas nurodė, kad remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgiant, kad abu tėvai yra atsakingi už vaiko auginimÄ ir aprÅ«pinimÄ , įvertinus tai, kad tėvai privalo dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti, o Å¡iuo atveju nepaneigta, jog dukra iÅ¡ esmės rÅ«pinasi vien ieÅ¡kovė, teismas pripažino, kad praÅ¡oma priteisti 300 Eur suma atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei yra pakankama užtikrinant Å¡alių nepilnametės dukters interesus, protingÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė 8. Apeliaciniu skundu atsakovas I. L. praÅ¡o: prijungti teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, kurių dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis atsakovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme; panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ : pakeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-43-304/2013, dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo I.

L. nepilnamečiui vaikui U. L. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyt tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; nepilnametės U. L. iÅ¡laikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę L. V.; iÅ¡ atsakovo priteisti 50 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ ; likusiÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį atmesti kaip nepagrįstÄ ; už ieÅ¡kovės L.

V. piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis skirti L. V. iki 5 000 Eur baudÄ ; dėl ieÅ¡kovės L. V. piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, priteisti I. L. 1 200 Eur patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ ; iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. I. L. naudai priteisti 302,50 Eur nuostolius, patirtus už teisines iÅ¡laidas neteismine tvarka; priteisti iÅ¡ L. V. I. L. naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; negalint iÅ¡spręsti aukščiau nurodytų klausimų apeliacinės instancijos teisme, grÄ Å¾inti civilinę bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Teismo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, o teismo nustatytos aplinkybės yra itin netikslios. Atsakovas niekada neginčijo, kad jo dukrai reikalingas teikti iÅ¡laikymas, visada iÅ¡laikymo sumÄ mokėdavo, teikdavo savo dukrai papildomÄ iÅ¡laikymÄ piniginėmis sumomis, dovanomis, įvairiais daiktais ir kt. Teismas į Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai neatsižvelgė, nebuvo pakankamai aktyvus vertinant įrodymus Å¡ioje Å¡eimos byloje. Teismas byloje visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kad atsakovas taip pat yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , turi trejų metų sÅ«nų, kuriam taip pat reikalingas iÅ¡laikymas. 8.2.

Teismas byloje visiÅ¡kai netyrė atsakovo turtinės padėties nepaisant to, kad nustatė, jog atsakovas dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė pakankamai priemonių atsakovo buvimo vietai nustatyti užsienyje, neįpareigojo ir neapklausė teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės, kad Å¡i nurodytų atsakovo tikslius kontaktinius duomenis, nors juos turėjo, t. y. telefono numerį, elektroninio paÅ¡to adresÄ . Apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti, kadangi pas atsakovÄ ne kartÄ buvo atvykusi ieÅ¡kovės ir atsakovo dukra.

Tai, kad ieÅ¡kovė žinojo atsakovo kontaktinius duomenis, patvirtina ir įrodo byloje teikiama elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga. 8.3. Teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad atsakovas turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, kurie sudaro 2 381,75 GBP/mėn. (2 822,71 Eur/mėn.). Ä®traukus 300 Eur ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymo sumÄ , atsakovui liktų nepakankama maistui ir kitoms bÅ«tiniausioms reikmėms suma: 508,32 Eur - 300 Eur = 208,32 Eur/mėn. Dėl to dukros iÅ¡laikymo padidinimo suma mažintina iki 200 Eur/mėn. 8.4.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iurkščiai pažeidė teismų praktikoje įtvirtintas iÅ¡laikymo vaikams priteisimo vertinimo taisykles, visiÅ¡kai neatsižvelgė į proporcingumo principÄ bei protingÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti 300 Eur/mėn. iÅ¡laikymo sumÄ . 8.5. Teismas akivaizdžiai pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintos Å¡alių teisės. Nagrinėjamu atveju Å¡ioje byloje atsakovui nebuvo suteikta nė viena procesinė jo teisė. 8.6.

Teismas, netinkamai taikydamas CPK 117 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnį, pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ ir įteikimo bÅ«dus Å¡ioje Å¡eimos byloje. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotÄ ja paÅ¡to siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais bÅ«dais. Teismas procesinius dokumentus gali paskelbti ir įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du tik tuo atveju, kuomet iÅ¡naudoja visus įmanomus civilinėje byloje bÅ«dus atsakovo kontaktams nustatyti ir dokumentams įteikti.

Å iuo atveju teismas nesiėmė pakankamai veiksmų atsakovui surasti ir nustatyti, pakankamai nesidomėjo byla, ko pasėkoje byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai bei grubiai pažeistos atsakovo procesinės teisės. Å eimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimÄ už akių (CPK 378 straipsnis). Å iuo atveju aiÅ¡kiai matyti, kad teismas sprendimÄ , be kita ko, dar ir priėmė už akių, kas iÅ¡kart sÄ lygoja teismo sprendimo neteisėtumÄ . 8.7. Teismas, nustatęs, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, byloje nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog atsakovui procesiniai dokumentai bÅ«tų įteikti elektroniniu bÅ«du, kad atsakovas bÅ«tų iÅ¡ anksto informuotas apie teismo procesÄ ir turėtų pakankamai laiko jam pasiruoÅ¡ti bei pasinaudoti visomis jam CPK 42 straipsnio 1 dalyje suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Esant ir tokiam procesinių teisės normų pažeidimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L. V. praÅ¡o: atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir palikti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ ; atmesti visus kitus nepagrįstus atsakovo reikalavimus, kuriais praÅ¡oma baudos, nuostolių bei neturtinės žalos atlyginimo; atmesti ir netenkinti apelianto praÅ¡ymo dėl jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Atsakovas klaidina ir teismui teikia melagingus parodymus apie tai, kad apie bylÄ nežinojo.

Apie bylÄ atsakovas sužinojo dar 2022 m. lapkričio mėn., tai liudija ieÅ¡kovės mediacijos pažyma, kuri buvo įteikta atsakovo motinai, o taip pat atsakovo atsiųsta 2021 m. lapkričio 29 d. elektroninė žinutė dukrai. Dukra, gavusi atsakovo paklausimÄ , atsakė, kad „taip mama padavė dokumentus persiteisti didesnius alimentams“. Atsakovas tai sužinojęs dukrai per „messenger“ programėlę surašė labai nepadorius ir neetiÅ¡kus žodžius dukros atžvilgiu. IeÅ¡kovė visomis įmanomomis priemonėmis bandė susisiekti su atsakovu per jo motinÄ , nes atsakovo adreso ir el. paÅ¡to nežinojo.

IeÅ¡kovės ir atsakovo dukra pas atsakovÄ buvo atvykusi 2019 m., o 2020 m. atsakovas pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , naujojo adreso atsakovas dukrai nepranešė. Atsakovas taip pat tik dabar dukrai nurodė savo el. paÅ¡to adresÄ . 9.2. Atsakovas pasisako apie ekonominį sunkmetį ir tai, kad jis turi dar vienÄ mažametį sÅ«nų, kuriam taip pat reikalingas iÅ¡laikymas, tačiau pagal CK 3.192 straipsnį, tėvų pareiga yra materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, todėl tai neatleidžia atsakovo nuo iÅ¡laikymo atsakomybės savo dukrai.

IeÅ¡kovė taip pat yra sukÅ«rusi kitÄ Å¡eimÄ ir joje auginÄ dukrÄ , kuriai taip pat reikalingas iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovės ir atsakovo tėvų pareigų pasiskirstymas tenkinant dukros poreikius, Å¡iuo atveju atsižvelgiant į faktines mergaitės gyvenimo aplinkybes bei atsakovo elgesį bendraujant su savo nepilnamete dukra, vertinamas kaip bendravimo su vaiku modelis 90 (ieÅ¡kovės): 10 (atsakovo). Tai reiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė viena tenkina kasdienius ir einamuosius dukros poreikius, dėl ko nepilnametės iÅ¡laikymo pareigos paskirstymas lygiomis dalimis Å¡iuo atveju neabejotinai sudarytų ieÅ¡kovės ir atsakovo teisių bei pareigų disbalansÄ . 9.3.

Atsakovas savo dukrai per „messenger“ programėlę siunčia naujų pirkinių nuotraukas: naujo automobilio, naujo motociklo, veislinio katino, ir giriasi, kiek už Å¡ias prekes mokėjo. Toks atsakovo elgesys ir jo pirkiniai leidžia manyti, kad atsakovas nepatiria finansinių sunkumų, o juo labiau, kad gyvena gerai ir gali sau leisti įsigyti prabangius daiktus. 9.4. Atsakovas pirmos instancijos teisme tinkamai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, neteikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, neteikė kitų procesinių dokumentų, nedalyvavo bylos nagrinėjimo metu, nors apie prasidėjusį procesÄ atsakovui buvo paskelbta vadovaujantis CPK 130 straipsniu.

Net ir esant aplinkybėms, jog atsakovas nebÅ«tų galėjęs asmeniÅ¡kai dalyvauti bylos nagrinėjime iÅ¡ esmės, jis turėjo teisę bÅ«ti atstovaujamam profesionalaus teisininko. Tačiau nė viena teise jis nesinaudojo ir nebuvo aktyvus procese, todėl atsakovo prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, dėl ko yra pagrindas atsisakyti juos priimti. 9.5. IeÅ¡kovė niekada nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesisamdė atstovų (advokatų), kurie atstovautų jÄ ir taip sudarytų didesnes teismo iÅ¡laidas.

Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas. Dėl naujų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pateikimo 11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

12. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o priimti Å¡iuos įrodymus: 2022 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovės atsiųstÄ atsakovui elektroninį laiÅ¡kÄ ; elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ ; atsakovo pajamas patvirtinančius dokumentus ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us; komunalinių mokesčių sÄ skaitÄ ir mokėjimo informacijÄ ; algolapius, darbo sutartis ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us; bÅ«sto paskolos sutartis; bÅ«sto nuomos sutartis; sÄ skaitas už atsakovo sÅ«naus darželio lankymÄ .

13. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme, todėl yra pagrindas priimti 2022 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovės atsiųstÄ atsakovui elektroninį laiÅ¡kÄ ir elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ . CPK 198 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu raÅ¡ytinis įrodymas suraÅ¡ytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas. Atsižvelgiant į minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , likusius raÅ¡ytinius įrodymus atsisakytina priimti, nes jie pateikti be vertimo į lietuvių kalbÄ .

14. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. gruodžio 22 d. gauti apelianto raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantÄ apeliaciniame skunde nurodyti iÅ¡samius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Å ia nuostata, be kita ko, užtikrinamas Å¡alių procesinis lygiateisiÅ¡kumas, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas atsižvelgiant į raÅ¡ytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Å¡alies pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ir/ar nepagrįstumÄ , pagal savo prigimtį yra ne kas kita kaip apeliacinio skundo papildymas, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016).

Sutikus, kad Å¡alys turi neribotÄ teisę teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik bÅ«tų ignoruojamos CPK 323 straipsnio nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotÄ laikÄ , kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus Å¡alies raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso Å¡aliai galimybę į juos atsikirsti, dėl Å¡ios priežasties atidedant bylos nagrinėjimÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016).

15. Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir su jais teikiamų papildomų įrodymų nepriima. Dėl tinkamo informavimo apie procesÄ 16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ , taip pat tam, kad Å¡alys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir bÅ«ti tinkamai informuotos apie pradėtÄ teisminį procesÄ , apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų Å¡alių praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kimus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 ir kt.).

17. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam – pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti; tai viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų. Asmuo privalo bÅ«ti informuotas apie procesÄ ne formaliai, o realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-684/2020; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismÄ , yra nurodęs, kad tam, jog Å¡i teisė bÅ«tų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas, kuris yra teisės į teisingÄ teismÄ sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos Å¡aliai bÅ«tų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo pozicijÄ tokiomis sÄ lygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu prieÅ¡inga bylos Å¡alis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

Bendrasis teisės į teisingÄ teismÄ principas reikalauja, kad visos Å¡alys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieÅ¡ kurį yra pradėtas teismo procesas, turi bÅ«ti informuotas apie šį faktÄ (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).

19. EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiÅ¡kinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigÄ turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar Å¡aliai iÅ¡ties praneÅ¡ta apie procesÄ , įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigÄ užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rÅ«pestingai ir atidžiai užtikrindami, kad atsakovai bÅ«tų informuoti apie prieÅ¡ juos pradėtÄ procesÄ ir jiems bÅ«tų suteikta galimybė atvykti į teismÄ ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Schmidt prieÅ¡ LatvijÄ (peticijos Nr. 22493/05).

20. Procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos Å¡aliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismÄ bei iÅ¡ jos iÅ¡plaukiančių teisių, tokių kaip rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, teisminės gynybos, bÅ«ti iÅ¡klausytam, įgyvendinimo sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje atsakovo faktinė gyvenamoji vieta nurodyta adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Jungtinė Karalystė. Atsakovui adresu: (duomenys neskelbtini), du kartus teismo siųsti procesiniai dokumentai teismui grÄ Å¾inti neįteikti. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡siuntus atsakovui ieÅ¡kinį su priedais ieÅ¡kovės nurodytu adresu procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, VSDFV duomenimis atsakovas nedirba, iÅ¡ Gyventojų registro pateiktos informacijos nustatyta, kad atsakovas deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, nutarė atsakovui procesinius dokumentus įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė bylÄ skirti nagrinėti teismo posėdyje, apie teismo posėdį atsakovÄ informuoti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, jog procesinių dokumentų įteikimas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du yra tik kraÅ¡tutinė priemonė tiems atvejams, kai iÅ¡naudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieÅ¡ jį pradėtÄ procesÄ (CPK 130 straipsnis). Dėl Å¡ios priežasties, nustatęs, kad ieÅ¡kinyje ar kitame procesiniame dokumente nurodytu adresu Å¡aliai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas turėtų ne iÅ¡kart taikyti minėtÄ procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dÄ , o dėti protingas pastangas iÅ¡siaiÅ¡kinti realų asmens adresÄ ar kontaktinius duomenis.

Å iuo tikslu teismas turėtų pirmiausia vadovautis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo ar kito proceso dalyvio nurodyti kontaktiniai kito dalyvaujančio byloje asmens duomenys yra netikslÅ«s, teismas gali nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115, 138 straipsniai). Konstatavus, kad asmens kontaktinių duomenų sužinoti Å¡aliai ar teismui nėra galimybių, turėtų bÅ«ti bandoma juos sužinoti iÅ¡ tÄ pagrįstai galinčių žinoti institucijų (pvz., Gyventojų registro, „Sodros“ ir kt.), taip pat, esant ieÅ¡kovo sutikimui, galėtų bÅ«ti skiriamas kuratorius (CPK 39, 129 straipsniai).

23. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodomÄ EŽTT praktikÄ , aktualiÄ Å¡io ginčo atveju. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo bÅ«das buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausÄ policijai), kad asmens adresas negali bÅ«ti nustatytas ir kad asmuo nėra visiÅ¡kai likęs be gynybos priemonių (žr. sprendimÄ byloje N. D. prieÅ¡ PortugalijÄ , peticija Nr. 69829/01 ir 2672/03).

Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi kai taikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«dÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimÄ pareiÅ¡kėjo buvimo vietÄ kitoje valstybėje, nesikreipė į policijÄ dėl paieÅ¡kos paskelbimo, neprašė kitos bylos Å¡alies pateikti tikslesnės informacijos (žr. sprendimÄ byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticija Nr. 30459/13), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrÄ , profesinius subjektus (žr. sprendimÄ byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. peticijų Nr. 7942/05, 24838/05) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

24. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis, jog atsakovas deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, nedėjo protingų pastangų bei nesiėmė visų galimų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo gyvenamosios vietos adresÄ ar kontaktinius duomenis ir asmeniÅ¡kai įteikti atsakovui dokumentus, informuoti jį apie teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du galėjo įteikti tik tuomet, kai yra iÅ¡naudotos visos galimybės gauti tikslius asmens gyvenamosios vietos duomenis.

Tokių aktyvių veiksmų pirmosios instancijos teismas nesiėmė. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei patikslinti duomenis apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamoje byloje jis neturėjo objektyvios galimybės tinkamai pasinaudoti civilinio proceso įstatymo jam suteiktomis teisėmis (CPK 42 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas apie pradėtÄ teismo procesÄ nebuvo tinkamai informuotas – pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo procesinius dokumentus įteikti apeliantui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas įvykdė pareigÄ deklaruoti savo iÅ¡vykimÄ . Nustačius, kad apeliantas iÅ¡vykęs į Jungtinę Karalystę, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ imtis jam prieinamų priemonių siekiant sužinoti jo buvimo vietÄ (pvz., kreiptis į bylos Å¡alis, Lietuvos Respublikos ambasadÄ Jungtinėje Karalystėje, pasinaudoti vieÅ¡ai prieinama informacija ar pan.).

Tik tuomet, kai visos protingos priemonės yra iÅ¡naudotos ir atsakovo adresas negali bÅ«ti nustatytas, procesiniai dokumentai gali bÅ«ti įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo, nuostolių ir žalos priteisimo 26. Apeliantas apeliaciniu skundu, be kita ko, praÅ¡o: už ieÅ¡kovės L. V. piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis skirti L. V. iki 5 000 Eur baudÄ ; dėl ieÅ¡kovės L. V. piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis priteisti I.

L. 1 200 Eur patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ ; iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. I. L. naudai priteisti 302,50 Eur nuostolius, patirtus už teisines iÅ¡laidas neteismine tvarka. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė byloje atliko tyčinius neteisėtus veiksmus sÄ moningai siekdama nuslėpti teismo sprendimÄ bei sÄ moningai siekdama, jog atsakovas nedalyvautų teismo posėdyje. IeÅ¡kovė tyčia nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu teismui nenurodė atsakovo gyvenamosios vietos bei kontaktinių duomenų, nors juos puikiai žinojo.

Dėl Å¡ių tyčinių ir piktybinių ieÅ¡kovės veiksmų atsakovui buvo padalyta didelė turtinė ir neturtinė žala, atsakovas iki Å¡ios dienos jaučia didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Dėl Å¡ių ieÅ¡kovės atliktų neteisėtų veiksmų taip pat galima konstatuoti ieÅ¡kovės kaltę, kadangi ieÅ¡kovės veiksmai buvo tyčiniai ir sÄ moningi bei su tikslu iÅ¡ anksto pakenkti atsakovui. Dėl to galima konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovės atliktų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Å iuo atveju egzistuoja visos ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Atsakovas dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų ir dalies nepagrįsto ieÅ¡kinio turėjo papildomų 302,50 Eur teisinių iÅ¡laidų, kurias laiko tiesioginiais nuostoliais. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, CPK 95 straipsniu, atsakovas praÅ¡o teismo jam taip pat priteisti 1200 Eur patirtÄ neturtinę žalÄ .

27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudos, iki 50 procentų baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

28. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas praÅ¡ymas, nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (iÅ¡oriniais) jo pasireiÅ¡kimo požymiais (pvz., ieÅ¡kinio, praÅ¡ymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

29. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, įgyvendino savo teisę į teisminę gynybÄ . Vien apelianto subjektyvus vertinimas, kad ieÅ¡kovė tyčia nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu teismui nenurodė atsakovo gyvenamosios vietos bei kontaktinių duomenų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, apelianto praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Dėl apelianto reikalavimų priteisti nuostolius ir žalÄ pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti atsakovo apeliaciniu skundu pareikÅ¡tų savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl nuostolių ir žalos priteisimo, nes tai nėra susiję su ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku. Å iuo atveju iÅ¡aiÅ¡kintina, kad atsakovas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, turi teisę teismui pateikti ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) dėl nuostolių ir žalos priteisimo. Dėl procesinės bylos baigties 31. Aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų, reglamentuojančių informavimÄ apie pradėtÄ teisminį procesÄ , pažeidimų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeista apelianto teisė atsikirsti į ieÅ¡kinio reikalavimus, teikti įrodymus bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 2 dalis).

Apeliantui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdį. Kadangi Å¡iomis aplinkybėmis apeliantas grindžia savo apeliacinį skundÄ , tai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

32. Pagal CPK 327 straipsnį, byla gali bÅ«ti perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų protingų priemonių, kad atsakovui asmeniÅ¡kai praneÅ¡tų apie nagrinėjamÄ bylÄ , bei įvertinus tai, jog nustatydamas priteisiamo iÅ¡laikymo dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik vienos Å¡alies, t. y ieÅ¡kovės, paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais įrodymais, Å¡ioje byloje susiklostė bÅ«tent tokia procesinė padėtis, kad reikia iÅ¡ naujo tirti atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus.

Dėl nurodytų aplinkybių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir bÅ«tų pažeista Å¡alių teisė į apeliacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Panaikinus skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl Å¡alių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti sprendžiamas bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė