0b72ccb1-661f-42e6-b50b-22a4ef6c7dfc · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-395-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01110-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja AuÅ¡ra ValinskienÄ,sekretoriaujant Agnei GrizeviÄiÅ«tei, Justinai Kavaliauskaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam M. K.,jo gynÄjui advokato padÄjÄjui Tomui Juoniui,nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams E. R., A.
Legislator headnote
AI generated0b72ccb1-661f-42e6-b50b-22a4ef6c7dfc · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Po vyro mirties ji asmeniÅ¡kai gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Sodros, bendrai tai buvo apie 148 000 Lt. Taip pat gauna periodinÄ iÅ¡mokÄ â 248 Lt per mÄnesį. IÅ¡ draudimo bendrovÄs ji taip pat gavo 28 000 Lt ir dar 7000 Lt. IÅ¡ vyro darbovietÄs Maximos ji gavo laidotuvÄms 10 000 Lt. Su vyru jie gyveno dviese. Dukra ir sÅ«nus gyvena atskirai. Žuvusiojo santykiai su vaikais buvo nuostabÅ«s. Jis kaip tik turÄjo eiti į dukters gimtadienį. Iki vyro mirties jos mÄnesinÄs pajamos buvo 838 Lt, papildomų pajamų neturÄjo.
Full text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-395-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01110-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja AuÅ¡ra ValinskienÄ,sekretoriaujant Agnei GrizeviÄiÅ«tei, Justinai Kavaliauskaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam M. K.,jo gynÄjui advokato padÄjÄjui Tomui Juoniui,nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams E. R., A.
R. â P., G. R.,jų atstovui advokatui Dariui Katauskui,civilinio atsakovo UAB âTRANS INâ atstovams direktoriui Vaidui JerimaviÄiui ir advokato padÄjÄjui Tomui Juoniui,civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovui Jevgenijui Krochmaliui,vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimÄs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedÄs, dirbantis UAB â(duomenys neskelbtini)â vairuotoju â ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2001-05-22 KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 2 metams laisvÄs atÄmimo, konfiskuojant 1/2 jam priklausanÄio turto; 2) 2001-11-07 KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 273 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 5 metams laisvÄs atÄmimo su 6250 litų bauda ir turto už 4000 litų konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2001 m. balandžio 11 d.
įstatymo ,,DÄl amnestijos aktoâ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ sumažinta 1 metais; 2002-04-17 teismo nutartimi subendrintos 2001-05-22 ir 2001-11-07 nuosprendžiais skirtos bausmÄs apÄmimo bÅ«du, skirta galutinÄ bausmÄ - 4 metai laisvÄs atÄmimo su 6250 litų bauda ir turto už 4000 litų konfiskavimu; 2003-07-28 teismo nutartimi paleistas lygtinai nuo likusios 7 mÄnesių 25 dienų bausmÄs; 2003-10-29 teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos iÅ¡ BK 271 straipsnio 2 dalies, BK 16 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies, 278 straipsnio 1 dalies, 273 straipsnio 2 dalies (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) į atitinkamai BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta galutinÄ bausmÄ 3 metai 6 mÄnesiai laisvÄs atÄmimo; 3) 2004-07-08 KlaipÄdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2005-04-25 nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), bausmÄs, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos tarpusavyje bei su 2001-11-07 nuosprendžiu (peržiÅ«rÄtu 2003-10-29 teismo nutartimi) bei 2001-05-22 nuosprendžiu skirtomis bausmÄmis, skirta galutinÄ bausmÄ â 4 metai laisvÄs atÄmimo, vadovaujantis 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,DÄl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deÅ¡imties metų sukaktįâ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neatliktoji laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalis sumažinta ketvirtadaliu;4) 2005-07-01 KlaipÄdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo 2006-04-25 nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta 5 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ; 2008-01-17 teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 7 mÄnesių 28 dienų laisvÄs atÄmimo bausmÄs su įpareigojimais, iÅ¡brauktas iÅ¡ įskaitos 2009-09-16;kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : M. K. vairuodamas transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo taisykles, dÄl ko įvyko eismo įvykis, dÄl kurio žuvo žmogus, o bÅ«tent: jis, 2012 m. rugsÄjo 15 d., apie 7.54 val., prie Žalgirio g. 105 pastato, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MAN LE 12.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir toliau važiuodamas atbulas link prekybos centro âMaximaâ pakrovimo rampos partrenkÄ ir sužalojo ryÅ¡kiaspalvÄ liemenÄ vilkÄjusį ir prekybos centro teritorijÄ tvarkiusį prekybos centro âMaximaâ darbuotojÄ M.
J. R., kuris dÄl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Å iais veiksmais M. K. pažeidÄ Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 106 punkto reikalavimus ir, atsiradus minÄtoms pasekmÄms, padarÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Teisiamajame posÄdyje kaltinamasis M. K. savo kaltÄs nepripažino ir nurodÄ, kad 2012 m. rugsÄjo 15 d., prieÅ¡ 8.00 val., jis, vairuodamas automobilį MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Žalgirio gatvÄs įvažiavo į parduotuvÄs Maxima, esanÄios Žalgirio 105, Vilniuje, teritorijÄ privažiavimui prie rampos.
Teritorijoje nebuvo nei transporto priemonių, nei žmonių. Jis tuo buvo įsitikinÄs, nes sustojÄs visÄ teritorijÄ matÄ pro langÄ . Jis sustojo prie gÄlių klombų pradžios, buvo pasukÄs į deÅ¡inÄ ir sustojÄs lygiagreÄiai Žalgirio gatvei. Tada važiavo atbuline eiga. PrieÅ¡ važiuodamas atbuline eiga jis, visų pirma, pažiÅ«rÄjo į važiuojamÄ jÄ dalį ir įsitikino, kad joje nieko nÄra. Tuo tikslu jis sustojÄs žiÅ«rÄjo pro langÄ , vÄliau nuolat žiÅ«rÄjo per veidrodÄlis, nes važiuojant Å¡one buvo gÄlių klombos, už kurių galima užkliÅ«ti.
Jis važiavo atbuline eiga labai lÄtai, lÄÄiau nei einantis žmogus, nes bet koks stipresnis stabdymas sÄ lygotų prekių nukritimÄ . Automobilis buvo pilnai prikrautas prekių. Jam važiuojant jis nematÄ jokių žmonių, nesuvokia, iÅ¡ kur jis atsirado. Kaltinamasis nepajuto jokio smÅ«gio, jokio kontakto, negirdÄjo jokio garsinio signalo ar riksmo. NuvažiavÄs prie rampos, likus 10-15 metrų iki prie rampos stovinÄio automobilio, kuriam jis buvo iÅ¡ kairÄs, kaltinamasis sustojo, iÅ¡lipo ir nuÄjo į parduotuvÄs priimamÄ jį paklausti, ar galima privažiuoti.
Ten kaip tik stovÄjo kitos maÅ¡inos vairuotojas, kuris pasakÄ, kad greitai iÅ¡sikraus ir jie galÄs apsikeisti. Jiems bekalbant atbÄgo kitas žmogus ir sako, kad po jo (M. K.) maÅ¡ina guli žmogus. Kaltinamasis buvo Å¡oko bÅ«senoje. NubÄgÄs pasilenkÄ ir pamatÄ, kad iÅ¡ tiesų po maÅ¡ina guli žmogus. Jis bÄgo skambinti ir Å¡aukÄ, kad iÅ¡kviestų gydytojÄ . IÅ¡kvietÄ policijÄ ir greitÄ jÄ . Tada jie pradÄjo kelti maÅ¡inÄ , taÄiau žmonÄs pasakÄ, kad žmogus jau mirÄs. Tuomet atvažiavo policija.
Jis dirba UAB âTRANS INâ vairuotoju, įvykio metu vykdÄ savo darbines funkcijas. Kartu su juo kabinoje važiavo V. G.. Automobilyje buvo įjungtas Å¡aldytuvas, dÄl ko blogai girdisi. Automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas. Važiuojant atbuline eiga tiesiai už automobilio nesimato, matosi tik tiek, kiek matyti per veidrodÄlius. Pro Å¡oninius veidrodÄlius jis gali pastebÄti objektÄ , kuris yra už 100 metrų, esantį arÄiau beveik neįmanoma pastebÄti. TaÄiau jis buvo įsitikinÄs, kad važiavimo teritorijoje nieko nÄra, nes visÄ vaizdÄ matÄ sustojÄs. Jis padarÄ viskÄ , kad Å¡ito įvykio iÅ¡vengti, ir negali paaiÅ¡kinti, kodÄl jis vis tik įvyko.
Negali pasakyti, kiek toli nuo rampos įvykio metu stovÄjo žmogus.    Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davÄ iÅ¡ esmÄs tokius paÄius parodymus. Jo parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje, duomenys fiksuoti 2013-01-22 parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuomet jis nurodÄ, kad į 105 pastato automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ Ä¯važiavo iÅ¡ Žalgirio gatvÄs, pasuko į deÅ¡inÄ ir sustojo už įvažiavimo apie 1,5 m galine dalimi, apie 1,2 m nuo priekinio deÅ¡inio rato iki Å¡aligatvio, apie 2,30 m tarp galinio deÅ¡inio rato ir Å¡aligatvio, įrengto palei Žalgirio gt.
Po to pradÄjo važiuoti atbulas, link prekių iÅ¡krovimo vietos. BÅ«damas 5,6 m nuo kairÄje pastatytų vazonų eilÄs pradžios, jo vairuojamo automobilio priekinis kairys ratas buvo 2 m, galinis kairys ratas â 1,7 m iki vazonų eilÄs. Automobilį jis pastatÄ apie 5 m iki vartų, už kurių yra iÅ¡sikrovimo vieta, ir apie 4 m iki 105 namo sienos (1 tomas, b.l. 169-176).NukentÄjusioji E. R. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ, kad žuvusysis M. J. R. buvo jos vyras, santuokoje jis iÅ¡gyveno 38 metus.
Jis dirbo Maximoje apie 13 metų. Dirbti jam sekÄsi labai gerai, jis gerai sutardavo su žmonÄmis, kolegomis, buvo nuostabus žmogus, sÄ Å¾iningas, tvarkingas, dirbo daug metų ir nesiskundÄ, džiaugÄsi, kad yra pensijoje. Darbe jam reikÄdavo bÅ«ti nuo 6.00 val. ir iki 8.00 val. jis turÄdavo sutvarkyti teritorijÄ . Po 8.00 val. jis turÄdavo eiti tvarkyti parduotuvÄs vidų. Jos vyras nusiskundimų dÄl sveikatos neturÄjo. Problemų su klausa, regÄjimu nebuvo, tik skaitymui turÄdavo užsidÄti akinius.
Po vyro mirties ji asmeniÅ¡kai gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Sodros, bendrai tai buvo apie 148 000 Lt. Taip pat gauna periodinÄ iÅ¡mokÄ â 248 Lt per mÄnesį. IÅ¡ draudimo bendrovÄs ji taip pat gavo 28 000 Lt ir dar 7000 Lt. IÅ¡ vyro darbovietÄs Maximos ji gavo laidotuvÄms 10 000 Lt. Su vyru jie gyveno dviese. Dukra ir sÅ«nus gyvena atskirai. Žuvusiojo santykiai su vaikais buvo nuostabÅ«s. Jis kaip tik turÄjo eiti į dukters gimtadienį. Iki vyro mirties jos mÄnesinÄs pajamos buvo 838 Lt, papildomų pajamų neturÄjo.
Pajamas uždirbdavo vyras. Po įvykio jai vienai liÅ«dna gyventi. Labai susilpnÄjo sveikata. Po vyro mirties ji lankosi pas apylinkÄs gydytojÄ , buvo pas psichologÄ . Å iuo metu turi gultis į ligoninÄ. DÄl vyro mirties jai labai sutriko nervai, ji nemiega naktimis. Iki įvykio buvo sveikesnÄ.   NukentÄjusioji A. R. â P. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ, kad žuvusysis M. J. R. buvo jos tÄvas. Jie gyveno netoli vienas kito, labai dažnai susitikdavo. Tarp jų buvo labai geri santykiai. Tarp jos motinos ir tÄvo taip pat buvo labai geri santykiai.
Jos tÄvas labai rÅ«pinosi sveikata, reguliariai lankydavosi pas gydytojus, nuolat prisižiÅ«rÄjo. Jo regÄjimas buvo geras. Jos mÄnesinÄs pajamos yra 1500 Lt. TÄvas jai yra padovanojÄs pinigų operacijai. Savo reikalus tÄvas ir motina tvarkydavosi patys. TÄvui žuvus jai buvo labai suku. Ji turÄjo sužiÅ«rÄti ir savo, ir motinos finansus, ar sumokÄti už butÄ . Po patirto streso jai pablogÄjo sveikata, ji laidojo tÄvÄ su serganÄiu vaiku ant rankų. Du metus ji bandÄ tvarkyti savo ir motinos finansus.
Po tÄvo mirties motina liko gyventi jų bute. Ji pati turi savo Å¡eimÄ , savo butÄ , moka paskolÄ . Draudimo bendrovÄ jos neieÅ¡kojo, ji nežinojo, kad galima kreiptis dÄl iÅ¡mokos. Sodros pervesti pinigai yra pas motinÄ . TÄvas kartais jai skųsdavosi, kad vairuotojai labai netvarkingai stato maÅ¡inas. NukentÄjusysis G. R. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ, kad M. J. R. buvo jo tÄvas. Jis (G. R.) daug metų gyvena atskirai. Su tÄvu bendraudavo tuomet, kai susitikdavo. Jis ateidavo pas tÄvus per pietus, jei bÅ«davo tÄvas, tai jie pabendraudavo.
Savaitgalius jis leidžia su savo paties Å¡eima. Jo mÄnesinÄs pajamos yra 3100 Lt. TÄvui bÅ«nant gyvam jis (G. R.) pats teikdavo jam paramÄ , nes telefonai, kabelinÄ buvo registruoti jo vardu. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį bei jame iÅ¡dÄstytus argumentus. Civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovas Jevgenijus Krochmalis nurodÄ, kad su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes draudimo bendrovÄ pilnai atlygino žalÄ . Transporto priemonÄ, v/n (duomenys neskelbtini) buvo drausta. Apie įvykį bendrovÄ sužinojo tik iÅ¡ kaltinamojo praneÅ¡imo.
Ä® bendrovÄ niekas ilgai nesikreipÄ. Tik 2012 metų pabaigoje buvo pareikÅ¡ta pretenzija, o tada ir ieÅ¡kinys. Tada buvo priimtas sprendimas iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ . KreipÄsi tik E. R.. Kiti asmenys nesikreipÄ, jokio žalos atlyginimo nereikalavo. SumokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ pagrindžiantys dokumentai pateikti teismui. NeturtinÄs žalos iÅ¡moka buvo apskaiÄiuota remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo numatytu maksimaliu draudimo iÅ¡mokos dydžiu dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Tas maksimalus dydis skaiÄiuojamas 5000 EUR, t. y. 17264 Lt. BÅ«tent tokios dydžio iÅ¡moka ir buvo padaryta. Taip pat buvo atlyginta ir turtinÄ Å¾ala. Laidojimo iÅ¡laidų kompensavimui sumokÄta 2814,60 Lt. IÅ¡ jiems pateiktų dokumentų 3854 Lt sumai buvo iÅ¡minusuota vienkartinÄ savivaldybÄs iÅ¡mokÄta laidojimo paÅ¡alpa. Taip pat buvo kompensuota kapavietÄs įsigijimo suma, t. y. 720 Lt. Buvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra 1440 Lt sumai, taÄiau Å¡i kapavietÄ yra dvivietÄ, tai remiantis bendra praktika Å¡i suma padalinta iÅ¡ dviejų.
Kompensuota gedulingų pietų suma yra 1925 Lt, už duobÄs iÅ¡kasimÄ â 550 Lt. Paminklui buvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra 7122 Lt sumai, taÄiau vadovaujantis draudimo įstatymo 96 straipsnio 9 dalimi ir teismų praktika Å¡i suma buvo sumažinta iki 5000 Lt. Taip pat buvo apskaiÄiuotos negautos pajamos. Ä®vertinus tai, kad įvykis įvyko 2012-09-15, buvo apskaiÄiuota, kad 2012 metais negautų pajamų yra 810,79 Lt, už      2013 m. - 5228,28 Lt, 2014 m. kas mÄn. po 446,19 Lt. Å i suma bus mokama iki 2014-07-25, tai yra iki mirusiajam bÅ«tų sukakÄ 70 metų.
Toks skaiÄiavimas atliktas remiantis EUROSTAT statistiniais duomenimis, kadangi vyro vidutinis gyvenimo amžius yra 68-70 metų. Negautų pajamų suma buvo apskaiÄiuota remiantis draudimo bendrovių bendra praktika, nes teisÄs aktais tai nÄra reglamentuota. Buvo sudÄtos visos realiai gaunamos pajamos atskaiÄiuos mokesÄius ir padalinus iÅ¡ dviejų, nes tai yra Å¡eimos pajamos. NaÅ¡lÄs pensija buvo minusuota. Civilinio atsakovo UAB âTRANS INâ atstovas advokato padÄjÄjas Tomas Juonys nurodÄ, kad UAB âTRANS INâ su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes eismo įvykis kilo ne dÄl atsakovo darbuotojo M.
K., o dÄl paties žuvusiojo kaltÄs. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų akivaizdu, kad žuvusysis buvo Maxima teritorijoj ir atlikinÄjo kiemsargio pareigas. Pagrindo tokį asmenį laikyti eismo dalyviu nÄra. Yra pareiga laikytis kelių saugos reikalavimų darbe. NukentÄjusysis nesilaikÄ taisyklių, jas pažeidÄ, todÄl eismo įvykis kilo dÄl jo kaltÄs. Pagal taisykles žuvusysis privalÄjo bÅ«ti atsisukÄs į transporto priemonÄ. Jis puikiai žinojo, kad Å¡luoti, tvarkyti kiemÄ Å¡alia pravažiuojanÄių transporto priemonių negalima.
Kibiriukas ir Å¡luota rasti važiuojamojoje dalyje. Jis buvo su Å¡luota ir kibiriuku Å¡alia važiuojanÄių transporto priemonių. Å aldytuvai ir automobilio variklis kelia itin didelį garsÄ , todÄl tokio garso neįmanoma neiÅ¡girsti, tuo labiau, kad R. su klausa problemų neturÄjo. Taip pat reiktų atkreipti dÄmesį į nukentÄjusiojo staÅ¾Ä Maximoje. NukentÄjusiojo dukters parodymais, pasitaikydavo konfliktų tarp transporto priemonių vairuotojų ir žuvusiojo dÄl automobilių parkavimo.
Tai pagrindžia, kad R. iÅ¡manÄ darbo specifikÄ . TodÄl civilinis ieÅ¡kinys turÄtų bÅ«ti paliktas nenagrinÄtas. Taip pat nurodÄ, kad ieÅ¡kinys yra neįrodytas, neturtinÄ Å¾ala gali atsirasti dÄl dvasinių iÅ¡gyvenimų. Be fakto â vyro, tÄvo praradimo, daugiau byloje nepateikta įrodymų, pagrindžianÄių neturtinÄ Å¾alÄ , tad jÄ priteisti nÄra pagrindo. NÄra jokių duomenų iÅ¡ medikų, psichologų. Taip pat E. R. gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Sodros, taip pat Maxima iÅ¡mokÄjo iÅ¡mokÄ , todÄl mano, kad iÅ¡mokÄtų sumų turÄtų pakakti.
PraÅ¡Ä atsižvelgti, kad UAB âTRANS INâ darbuotojai ir kaltinamasis susisiekÄ su nukentÄjusiaisiais, M. K. buvo atvykÄs į laidotuves, pareiÅ¡kÄ užuojautÄ .Civilinio atsakovo UAB âTRANS INâ atstovas direktorius Vaidas JarimaviÄius papildomai nurodÄ, kad kaltinamasis tokio tipo automobilį, koks dalyvavo įvykyje, vairuoja apie 4 metus. Jis pats į įvykio vietÄ atvyko gal po 20 min. ir jam taip pat nesuprantama, kaip jis galÄjo įvykti. Buvo Å¡eÅ¡tadienio rytas, ne ta diena, kai yra didelis žmonių kiekis.
Jiems visiems kyla klausimas, iÅ¡ kur atsirado tas žmogus. Jis nutrenkiamas ne pirmÄ kartÄ . Kiek domÄjosi, jis turÄjo problemų su klausa. Ä®vykyje dalyvavusio automobilio Å¡aldytuvas, nepriklausomai nuo to, ar automobilis važiuoja, ar stovi, vis tiek dirba, skleidžia garsÄ . Å aldytuvas turi papildomÄ variklį, kuris skleidžia papildomÄ garsÄ . Lietuvoje nÄra reikalavimo dÄl garsinio signalo važiuojant atbuline eiga. Tokiu atveju reikalingas itin atsargus lÄtas važiavimas atbulomis, įsitikinus, kad yra saugu.
Kartu su M. K. važiavo jo pažįstamas, ne UAB âTRANS INâ darbuotojas. Ä®monÄje buvo aptartas nagrinÄjamas įvykis su darbuotojais, diskutuota saugumo klausimais. Ä®monÄs istorijoje tokio atvejo nÄra buvÄ. Ir toliau, kaip buvo ir iki įvykio, darbuotojams yra aiÅ¡kinama, diegiama dÄl saugaus važiavimo. Ä®monÄ turi ir darbų saugos specialistÄ . Per jo darbo metus įmonÄje bÅ«ta avarijų, taÄiau jis negali pasakyti, kiek jų padaryta važiuojant atbuline eiga. Nepamena, kad M.
K. iki tol bÅ«tų sukÄlÄs avarijÄ . Jis atsakingai žiÅ«ri į darbÄ , drausminių nuobaudų neturÄjo. Jis yra vienas iÅ¡ pavyzdingiausių darbuotojų. Ramaus bÅ«do, sÄ Å¾iningas, rÅ«pinasi savo Å¡eima, turi 2 vaikus, per susirinkimus dažnai pareiÅ¡kia savo nuomonÄ. Kaip žmogų jis jį vertina labai teigiamai. UAB âTRANS INâ turtinÄ padÄtis normali. Visi vairuotojai po įvykio susidÄjo pinigus, M. K. norÄjo įteikti juos, taÄiau žuvusiojo dukra neÄmÄ, sakÄ, kad pažiÅ«rÄs vÄliau.
Liudytoja G. S. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ, kad įvykio metu ji dirbo Maxima parduotuvÄs Žalgirio 105, Vilniuje, virÅ¡ininko pavaduotoja. Žuvusysis dirbo pagalbiniu darbuotoju. Ä® jo pareigas įÄjo Å¡varos priežiÅ«ra rampoje, teritorijoje prie jos įÄjimo. Jis buvo supažindintas su saugaus darbo taisyklÄmis, jų laikydavosi. Buvo pareigingas žmogus. Ä®vykio ji pati nematÄ, taÄiau tÄ dienÄ dirbo. Žuvusis dÄvÄjo liemenÄ, ji buvo neužsegta. LiemenÄ jis dÄvÄdavo nuolat.
Darbines funkcijas atlikdavo gerai. VisÄ laikÄ ateidavo į darbÄ 6 val. ryto. Ji matÄ, kad įvykio dienÄ nukentÄjusysis atÄjo į darbÄ , apsivilko uniformÄ ir kaip visada nuÄjo apsivalyti. MatÄ jį dirbantį truputį toliau nuo rampos, toje vietoje, kur važiuoja automobiliai. Ä®vykis įvyko apie 8 val. Ji negali pasakyti laiko, kuomet matÄ Å¾uvusįjį paskutinį kartÄ . PrieÅ¡ pat įvykį jo dirbanÄio nematÄ, matÄ Å¡iek tiek anksÄiau. Apie įvykį jai praneÅ¡Ä vairuotojas, ji pasakÄ kviesti policijÄ , iÅ¡sigando.
Daugiau matÄ darbininkas I. A.. M. J. R. klausa buvo bloga, jis neprigirdÄdavo. BÅ«davo mÄgÄjas labai valyti, maÅ¡ina važiuoja atbula, o jis dar valo. Ji pati yra maÄiusi atvejų, kai važiuoja atbula maÅ¡ina, o jis nori pasidÄti savo valymo priemones. Sykį ji jį sudrausmino, liepÄ pasitraukti. DÄl tokių jo veiksmų skundÄsi Biovelos vairuotojas, Žemaitijos pieno vairuotojas. Pavardžių nepamena. Taip jis nusižengdavo taisyklÄms. Jis dažnai bÅ«davo įspÄjamas žodžiu.
Žuvusysis pats nesiskųsdavo dÄl vairuotojų veiksmų. Jis judÄdavo teritorijoj, vienoj vietoj nebÅ«davo. Rampoje yra jų valymo įrankiai.              Liudytojas V. P. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ, kad datos nepamena, maždaug prieÅ¡ dvejus metus, jis atveÅ¾Ä produkcijÄ Ä¯ parduotuvÄ Å½algirio 105. PastatÄ automobilį prie rampos, iÅ¡sikrovÄ. M. K. maÅ¡inÄ pastatÄ prie vartų, nuo rampos gal 20 metrų, atsuktÄ atbulomis į rampÄ . Jis nematÄ, kaip M.
K. pastatÄ maÅ¡inÄ . Jį pamatÄ tik tada, kai Å¡is atÄjo ir papraÅ¡Ä patraukti maÅ¡inÄ . Jo emocinÄ bÅ«sena nebuvo iÅ¡skirtinÄ. Tuo metu atbÄgo dar vienas žmogus ir pasakÄ, kad Marius partrenkÄ Å¾mogų. M. K. buvo Å¡oke, iÅ¡balo. Jie norÄjo pakelti maÅ¡inÄ . Jis tada pamatÄ, kad po ratais yra M. J. R.. M. K. iÅ¡sigando, klausÄ kÄ daryti. Jis atsakÄ, kad reikia kviesti policijÄ , greitÄ jÄ . TÄ dienÄ Å¾uvusiojo dirbanÄio nematÄ. Jis buvo užsidÄjÄs liemenÄ.
Žuvusysis neatsargiai elgdavosi, liudytojas ne kartÄ jam tai sakÄ. BÅ«davo važiuoja liudytojas su maÅ¡ina, o žuvusysis su savo Å¡luota lenda. Jis Å¡luodavo Å¡iukÅ¡les važiuojanÄio atbulomis automobilio kryptimi. Liudytojas jam dažnai sakydavau pastabas. M. J. R. buvo tylus, tad į pastabas nieko neatsakydavo. Kiti vairuotojai jam irgi sakydavo. M. J. R. toje parduotuvÄje dirbo gal apie 10 metų. Jis kaip sunkiasvorio automobilio vairuotojas, tam, kad įsitikinti, jog yra saugu, prieÅ¡ užsukdamas pasižiÅ«ri, ar kieme nieko nÄra.
Taip pat sukant žiÅ«ri per veidrodÄlius į vienÄ ir į kitÄ pusÄ. Ä®vykio vietoje nuo gatvÄs reikia pasukti į deÅ¡inÄ, o tada jau važiuoti atbulomis. Važiuojant tuos 20 metrų atbulomis, užsukus, jau negalima pamatyti kas yra kieme. Jei maÅ¡ina stovi per vidurį, iÅ¡ rampos iÅ¡Äjusio žmogaus negalima pamatyti, net jei sustosi ir iÅ¡lipsi pažiÅ«rÄti, nes žmogus gali iÅ¡eiti ir įlipimo, iÅ¡lipimo metu.              Liudytojas I. A. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ, kad datos tiksliai nepamena, galimai tai buvo 2012 m. rugsÄjo mÄn. Jis dirbo parduotuvÄje Maxima, esanÄioje Žalgirio gt. 105, kroviku.
Ä®vykio dienÄ jis rÅ«kydamas matÄ, kaip jų darbuotojas M. J. R. Å¡lavÄ gatvÄ. Buvo rytas, tikslaus laiko nepamena. NukentÄjusysis buvo su darbine striuke, turÄjo Å¡viesÄ atspindinÄiÄ liemenÄ. Teritorijoje yra gÄlių klombos, jomis atskirta viena pusÄ transportui. Klombos buvo sustatytos nuo kelio iki rampos. Jis matÄ Å¡luojantį nukentÄjusįjį palei tas gÄlių klombas. StebÄjo jį trumpai. Å is tuo metu stovÄjo ties 4-5 gÄlių klomba nuo parduotuvÄs, vidinÄje pusÄje.
Ä®vykis įvyko prie rampos, kitoje vietoje, nei jis matÄ Å¡luojantį R.. Negali pasakyti, į kur buvo atsisukÄs Å¡luojantis nukentÄjusysis. Ä®vykio dienÄ nebuvo daug maÅ¡inų, tik Sanitex ir Žemaitijos pieno automobiliai. RÅ«kydamas jis buvo ant rampos, matÄ Ä¯važiuojantį Sanitex automobilį. Tuo metu, kai matÄ Å¡luojantį J. M. R., Sanitex automobilis įsukinÄjo į teritorijÄ link rampos. Santitex automobilis yra be užrašų. Prie rampos stovÄjo Žemaitijos pieno automobilis.
ParduotuvÄje yra įrengtos dvi rampos, tad stovintis Žemaitijos pieno automobilis netrukdÄ jam rÅ«kant viskÄ matyti. VÄliau priÄjÄs prie Sanitex automobilio pamatÄ, kad darbuotojas jau yra po ja. Kaip jis pakliuvo po maÅ¡ina jis nematÄ. M. J. R. dirbo daug metų, dÄl jo nusiskundimų nebuvo.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. A. eismo įvykio vietos schemoje nurodÄ vietÄ , kurioje paskutinį kartÄ matÄ J. R. (1 tomas, b. l. 202199-202). Pateikus liudytojui I. A. apžiÅ«rai įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytas nuotraukas jis nurodÄ, kad matÄ Å¡luojantį M.
J. R. toje pusÄje, kur stovi kibirÄlis (T. 1, b. l. 17, foto Nr. 3). NukentÄjusysis buvo prie kibirÄlio. Å is jį turÄjo su savimi, kibirÄlis buvo greta jo, kai jis dirbo. KibirÄlis buvo automobilių judÄjimo kryptimi. Liudytojas V. G. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ, kad tikslios datos nepamena, įvykis buvo daugiau nei prieÅ¡ metus, prie Žalgirio gt. esanÄios Maximos. Buvo ankstyvas rytas, maÅ¡inų buvo nedaug. Automobilį vairavo M. K., o jis sÄdÄjo Å¡alia jo. Teritorijoje jokio kiemsargio nebuvo, įvažiavus į teritorijÄ jis nieko nematÄ.
Jie po truputį važiavo atbulom link rampos. Važiuojant pajuto lengvÄ stuktelÄjimÄ , taÄiau buvo neaiÅ¡ku, kas atsitiko. Liudytojui pateikus apžiÅ«rai įvykio vietos schemÄ ir nuotraukas (t. 1, b. l. 11, 17) jis nurodÄ, kad iÅ¡sukus iÅ¡ Žalgirio gatvÄs į teritorijÄ jie pasisuko ir judÄjo palei gÄlių klombas link rampos. Buvo ankstyvas rytas, tad teritorija buvo tuÅ¡Äia, nebuvo daug transporto priemonių, jis nematÄ Å¾monių. Jis yra vairuotojas, tad iÅ¡ įproÄio iÅ¡ savo pusÄs taip pat žiÅ«rÄjo į veidrodÄlius.
Nieko nebuvo. Važiuojant tarp jo ir M. K. nebuvo jokio pokalbio, buvo tylu. M. K. nepraÅ¡Ä jo pažiÅ«rÄti į veidrodÄlis, tarp jų nebuvo pokalbio dÄl saugaus važiavimo. Prie rampos stovÄjo Žemaitijos pieno automobilis. M. K. automobilis atbulom važiavo nuo klombų pradžios, bet neprivažiavus rampos, likus iki jos 10-15 metrų, jie sustojo, nes rampa buvo užimta. M. K. iÅ¡lipo ir nuÄjo į parduotuvÄ pažiÅ«rÄti. Tuo tarpu liudytojas iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio pastebÄjo iÅ¡lindusiÄ Å¡luotÄ .
Tuo metu pamatÄ, kad po maÅ¡ina yra žmogus. Tada jie praneÅ¡Ä policijai. Per veidrodÄlį galima pamatyti kliÅ«tį iÅ¡ anksto, taÄiau yra tam tikra akla zona, kai nesimato kliÅ«tis už automobilio nei per vienÄ veidrodÄlį. TÄ vietÄ galima pamatyti tik iki jos likus apie 50 metrų. Važiuodamas atbulom M. K. važiavo normaliai, lÄtai, 4-5 km/h greiÄiu, apsidairÄ ir po to nuolat dairÄsi. Kabinos langai buvo uždaryti, jie tarpusavyje nesikalbÄjo. Kabinos garso izoliacija gera. Kabinoj buvo tylu, Å¡aldytuvo garso nesigirdÄjo.
Po dunkstelÄjimo jie dar kažkiek pavažiavo ir tuomet sustojo. Kiek nuvažiavo tiksliai pasakyti negali. Nei jis, nei M. K. nesuprato, kas įvyko. AtrodÄ, kad gal ant nelygumo ar akmens užvažiuota. 2012-09-15 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje bei nuotraukose fiksuoti įvykio vietos apžiÅ«ros duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad           M. J. R. lavonas rastas prispaustas po galiniu krovininio automobilio MAN tiltu per vidurį. Žuvusiojo plaukų kuokÅ¡tas yra ant važiuojamosios dalies 5,60 m iki kelio borto prie parduotuvÄs sienos ir 8,90 m iki automobilio priekinÄs dalies.
Nuo plaukų kuokÅ¡to prasideda įbrÄžimai ant važiuojamosios kelio dalies. Likus iki automobilio priekinÄs dalies 6,80 m jie ryÅ¡kÄja ir prasideda kÅ«no vilkimo pÄdsakas 12,30 m ilgio. Taip pat fiksuota, kad Å¡alia gÄlių klombos 13,20 m atstumu iki automobilio priekinÄs dalies ir 3,40 m atstumu nuo iÅ¡vestos kelio borto tiesiosios prie parduotuvÄs sienos yra Å¡iukÅ¡lių kibiras. Juodos spalvos vyriÅ¡ka kepurÄ guli ant važiuojamosios kelio dalies 3,90 m iki kelio borto ir 4,60 m iki automobilio priekinÄs dalies.
Protokole taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje yra tiesus, horizontalus ruožas, klotas trinkelÄmis. Nuotraukose fiksuota, kad žuvusysis M. J. R. vilkÄjo tamsiai mÄlynos spalvos darbo rÅ«bais ir oranžinÄ liemenÄ (1 tomas, b.l. 9-29).Transporto priemonÄs techninÄs bÅ«klÄs patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole fiksuota, kad transporto priemonÄ MAN, v/n (duomenys neskelbtini) yra techniÅ¡kai tvarkinga, garsinÄ signalizacija važiuojant atbula eiga nÄra įrengta, fiksuotas purvo nubraukimas nuo prekių lifto galinÄs dalies, aukÅ¡tis nuo žemÄs nuo 1,30 m iki 1,60 m, 65 cm nuo kairio Å¡ono (1 tomas, b.l. 30-31).
Transporto priemonÄs registracijos liudijimas patvirtina, kad minÄtos transporto priemonÄs MAN, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB âTRANS INâ (t. 1, b. l. 32).J. R. lavono apžiÅ«ros protokole fiksuoti apžiÅ«ros duomenys (1 tomas, b.l. 37).ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1232/12 (01) nurodyta, kad J. R. mirtis įvyko dÄl stipraus galvos, liemens ir galÅ«nių sumuÅ¡imo-suspaudimo su daugybiniais kaukolÄs, krÅ«tinÄs, stuburo, dubens ir galÅ«nių kaulų lūžiais, daugybiniais krÅ«tinÄs ir pilvo organų sužalojimais.
Mirtis įvyko dÄl kÅ«no sužalojimų visumos, nes tiek galvos, tiek krÅ«tinÄs ir pilvo sužalojimai yra nesuderinami su organizmo gyvybinÄmis funkcijomis. J. R. lavone nustatyti sužalojimai padaryti suspaudžiant galvÄ , liemenį, apatines galÅ«nes tarp kietų bukų pavirÅ¡ių ir velkant kÅ«nÄ Å¡iurkÅ¡Äiu pavirÅ¡iumi. TikÄtina, kad sužalojimai padaryti pervažiuojant sunkiasvorio automobilio ratais ar kitaip suspaudžiant tarp automobilio dalių ir kelio dangos. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .
J. R. lavono kraujyje ir Å¡lapime etilo alkoholio nerasta. DÄl sužalojimų daugiÅ¡kumo ir masyvumo negalima nustatyti jo kÅ«no pirminio kontakto su transporto priemone srities (1 tomas, b. l. 40-44).ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 8718/12(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu M. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. MedicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1261 nurodyta, kad 2012-09-15 9.20 val. atliekant M.
K. medicininÄ apžiÅ«rÄ ir jo kraujo tyrimÄ nustatyta, jog M. K. yra blaivus (1 tomas, b. l. 68, 69). Matomumo eksperimento protokole užfiksuota, kad buvo atliktas žmogaus, esanÄio už automobilio MAN LE 1224, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) užpakalinÄs dalies, matomumo eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad per automobilio Å¡oninius atgalinio vaizdo veidrodÄlius žmogus matomas, kai yra nutolÄs apie 90 m nuo automobilio užpakalinÄs dalies (1 tomas, b.l. 163-168).Ä®prastinÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio MAN LE 1224, valst.
Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojo civilinÄ atsakomybÄ Ä¯vykio dienÄ buvo apdrausta, draudikas â BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje (t. 1, b. l. 33).2000-07-01 darbo sutartis Nr. 3222, pateikti darbo grafikai patvirtina, kad įvykio dienÄ M. J. R. dirbo Maxima LT, UAB (anksÄiau - UAB âVP Marketâ) parduotuvÄje Maxima, esanÄioje Žalgirio gt. 105, Vilniuje, darbininku. Pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad jis buvo supažindintas su darbininko pareiginiais nuostatais, taip pat su darbuotojo, atliekanÄio teritorijos tvarkymÄ , saugos ir sveikatos instrukcija.
Ä®vykio vieta buvo jo tvarkomoje teritorijoje (T. 2, b. l. 3-17, 25-26, 64-65). Mirties liudijimas AA Nr. 701814 tvirtina M. J. R. mirties 2012-09-15 faktÄ (t. 2, b. l. 35).Pateikta 2012-04-24 darbo sutartis patvirtina, kad M. K. įvykio dienÄ dirbo UAB âTRANS INâ vairuotoju (t. 2, b. l. 81-83). DÄl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo Teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs visumÄ Å¡ių įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia Å¡iÄ jų analizÄ. Byloje surinkti įrodymai, o bÅ«tent paties kaltinamojo M.
K. paaiÅ¡kinimai, taip pat liudytojų G. S., V. P., I. A., V. G. parodymai, specialisto iÅ¡vada Nr. M 1232/12 (01), įvykio vietos apžiÅ«ros, transporto priemonÄs techninÄs bÅ«klÄs patikrinimo ir apžiÅ«ros, lavono apžiÅ«ros protokolai patvirtina, kad M. K. 2012 m. rugsÄjo 15 d., apie 7.54 val., prie Žalgirio g. 105 pastato, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MAN LE 12.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas link prekybos centro âMaximaâ pakrovimo rampos ir partrenkÄ bei sužalojo ryÅ¡kiaspalvÄ liemenÄ vilkÄjusį prekybos centro âMaximaâ darbuotojÄ M.
J. R., kuris dÄl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Å ias aplinkybes patvirtinantys minÄti įrodymai pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , Å¡ios aplinkybÄs nÄra ginÄijamos, todÄl teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis. Kartu pažymÄtina, kad kaltinime nurodomi žuvusiojo vardai yra M. J. R., taÄiau byloje esantis mirties liudijimas AA Nr. 701814 (t. 2, b. l.
35) tvirtina, kad žuvusysis buvo M. J. R.. Vadovaudamasis Å¡iuo dokumentu teismas tikslina kaltinime nurodytus žuvusiojo vardus. Kaip minÄta, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina objektyviuosius kaltinime įvardytus M. K. veiksmus ir kilusius padarinius. Byloje sprÄstina, ar surinkti įrodymai patvirtina ir priežastinį ryšį tarp M. K. veiksmų bei kilusių padarinių, taip pat M. K. kaltÄ.Visų pirma pažymÄtina, kad, kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, byloje apklaustų asmenų parodymų, įvykis buvo âMaximaâ parduotuvÄs tarnybinio naudojimo teritorijoje, kelio ženklais ir kelio ženklinimu paženklintoje važiuojamojoje kelio dalyje, skirtoje automobilių eismui.
Tokioje vietoje transporto priemonių eismÄ reguliuoja KET. PrieÅ¡ sprÄsdamas, ar nustatytais veiksmais M. K. pažeidÄ kaltinime įvardytus KET 106 ir 119 punktų reikalavimus, teismas surinktų įrodymų bei jų analizÄs pagrindu atkÅ«rÄ nagrinÄjamo eismo įvykio situacijÄ . Atkreiptinas dÄmesys, kad liudytojų, tiesiogiai maÄiusių žuvusiojo partrenkimo momentÄ , arba, pavyzdžiui, tai užfiksavusio vaizdo įraÅ¡o byloje nÄra, todÄl teismas vadovavosi kitais byloje surinktais duomenimis.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tiek jų patikrinimo vietoje metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad iÅ¡ Žalgirio gatvÄs įvažiavo į parduotuvÄs Maxima automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ, iÅ¡ karto pasuko į deÅ¡inÄ ir sustojo. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. K. nurodÄ sustojÄs už įvažiavimo apie 1,5 m galine dalimi, apie 1,2 m nuo priekinio deÅ¡inio rato iki Å¡aligatvio, apie 2,30 m tarp galinio deÅ¡inio rato ir Å¡aligatvio, įrengto palei Žalgirio gt.
Po to pradÄjo važiuoti atbulas, link prekių iÅ¡krovimo vietos. BÅ«damas 5,6 m nuo kairÄje pastatytų vazonų eilÄs pradžios, jo vairuojamo automobilio priekinis kairys ratas buvo 2 m, galinis kairys ratas â 1,7 m iki vazonų eilÄs. Automobilį jis pastatÄ apie 5 m iki vartų, už kurių yra iÅ¡sikrovimo vieta, ir apie 4 m iki 105 namo sienos. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kÄ M. K. vairuojamo automobilio važiavimo trajektorijÄ tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinÄjimo metu nurodÄ ir liudytojas V.
G.. IÅ¡ dalies jÄ patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuota krovininio automobilio stovÄjimo padÄtis, fiksuotos įbrÄžimų bei kÅ«no vilkimo žymÄs. Teismas neturi pagrindo netikÄti Å¡iais įrodymais, nes jie sutampa tarpusavyje, jiems prieÅ¡taraujanÄių duomenų nÄra, tad jais remiasi ir sprendžia, kad M. K. vairuojamas krovininis automobilis prieÅ¡ įvykį judÄjo M. K. ir V. G. nurodyta važiavimo trajektorija. Nustatydamas žuvusiojo M. J. R. buvimo vietÄ bei veiksmus prieÅ¡ partrenkimÄ teismas, visų pirma, atsižvelgia į eismo įvykio vietoje fiksuotus objektyvius duomenis.
Kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 9-29), M. J. R. lavonas rastas prispaustas po galiniu krovininio automobilio MAN tiltu per vidurį. Protokole bei sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje fiksuota žuvusiojo plaukų kuokÅ¡to buvimo vieta ant važiuojamosios dalies 5,60 m iki kelio borto prie parduotuvÄs sienos ir 8,90 m iki automobilio priekinÄs dalies. Nuo plaukų kuokÅ¡to prasideda įbrÄžimai ant važiuojamosios kelio dalies. Likus iki automobilio priekinÄs dalies 6,80 m jie ryÅ¡kÄja ir prasideda kÅ«no vilkimo pÄdsakas 12,30 m ilgio.
Taip pat fiksuota, kad Å¡alia gÄlių klombos 13,20 m atstumu iki automobilio priekinÄs dalies ir 3,40 m atstumu nuo iÅ¡vestos kelio borto tiesiosios prie parduotuvÄs sienos yra Å¡iukÅ¡lių kibiras. Juodos spalvos vyriÅ¡ka kepurÄ guli ant važiuojamosios kelio dalies 3,90 m iki kelio borto ir 4,60 m iki automobilio priekinÄs dalies. Transporto priemonÄs techninÄs bÅ«klÄs patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole (1 tomas, b. l. 30-31) fiksuota, kad nuo M. K. vairuoto krovininio automobilio MAN prekių lifto galinÄs dalies yra nubrauktas purvas, Å¡ių žymių aukÅ¡tis nuo žemÄs yra nuo 1,30 m iki 1,60 m, 65 cm nuo kairio Å¡ono.
Å iuos duomenis teismas sugretino su byloje apklaustų asmenų parodymais. IÅ¡ liudytojo I. A. parodymų sprÄstina, kad bÅ«tent jis paskutinis matÄ M. J. R. gyvÄ . Å is liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posÄdyje tvirtino, jog įvykio dienÄ apie 8.00 val. ryto iÅ¡Äjo parÅ«kyti ant rampos, matÄ teritorijÄ Å¡luojantį M. J. R.. Liudytojas sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje nurodÄ konkreÄiÄ vietÄ , kurioje paskutinį kartÄ matÄ dirbantį M. J. R. (t. 1, b. l. 202), o bÅ«tent tarp gÄlių klombų, 2-3 m atstumu už įvykio vietoje buvusio Å¡iukÅ¡lių kibiro, žiÅ«rint tiesiai nuo stovinÄio krovininio automobilio.
Kaip matyti iÅ¡ anksÄiau aptarto įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos, kelio įbrÄžimai, vÄliau perÄjÄ Ä¯ kÅ«no vilkimo žymes, prasideda vos kelių metrų atstumu nuo liudytojo I. A. nurodytos paskutinį kartÄ matytos M. J. R. buvimo vietos. Liudytojas I. A. teismui taip pat nurodÄ, kad tuo metu, kai matÄ Å¡luojantį M. J. R., į teritorijÄ link rampos įsukinÄjo Sanitex automobilis, po kuriuo vÄliau ir buvo rastas žuvusysis. Tai leidžia sprÄsti apie itin neilgÄ laiko tarpÄ nuo tada, kai I.
A. paskutinį kartÄ matÄ Å¡luojantį M. J. R., iki Å¡io partrenkimo. Teismas atkreipia dÄmesį ir į minÄtas transporto priemonÄs techninÄs bÅ«klÄs patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole fiksuotas purvo nubraukimo žymes, esanÄias 65 cm nuo kairio Å¡ono. Liudytojas V. G. nurodÄ, kad prieÅ¡ pastebÄdamas M. J. R. kÅ«nÄ , pirma pastebÄjo iÅ¡ automobilio kyÅ¡antį Å¡luotos, tai yra M. J. R. darbo įrankio, kotÄ . Liudytoja G. S. nurodÄ, kad į žuvusiojo pareigas įÄjo Å¡varos priežiÅ«ra rampoje, teritorijoje prie jos įÄjimo.
Å iuos jos parodymus patvirtina pateiktas prižiÅ«rimos teritorijos planas (t. 2, b. l. 26-26). Ji taip pat nurodÄ, kad įvykio dienÄ Å¾uvusysis apie 6.00 val. atÄjo į darbÄ , persirengÄ ir nuÄjo tvarkyti teritorijos, matÄ jį dirbantį truputį toliau nuo rampos, automobilių važiavimo vietoje, ne prieÅ¡ pat įvykį, o Å¡iek tiek anksÄiau. Visi liudytojai parodymus davÄ bÅ«dami įspÄti dÄl atsakomybÄs už žinomai melagingų parodymų davimÄ , įvykio aplinkybÄs nurodytos nuosekliai, pagrindo abejoti jų objektyvumu nenustatyta.
Ä®vertinÄs Å¡iuos įrodymus tiek visumoje, tiek kiekvienÄ atskirai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojui I. A. nustojus stebÄti Å¡luojantį M. J. R., pastarasis ir toliau iki pat patrenkimo Å¡lavÄ važiuojamÄ jÄ teritorijos dalį ties įvykio vietoje buvusiu Å¡iukÅ¡lių kibiru apie 1-1,5 metro atstumu nuo gÄlių klombų link važiuojamosios kelio dalies vidurio. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posÄdyje nuosekliai bei kategoriÅ¡kai tvirtino, kad įvažiavÄs į aikÅ¡telÄ ir sustojÄs prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti atbuline eiga peržvelgÄ visÄ teritorijÄ pro langÄ , vÄliau jau važiuodamas atbuline eiga nuolat žiÅ«rÄjo į veidrodÄlius, taÄiau jokio žmogaus nematÄ.
Liudytojas V. G., važiavÄs kartu su M. K., taip pat nuosekliai ir kategoriÅ¡kai tvirtino, kad jiems atvažiavus parduotuvÄs teritorija buvo tuÅ¡Äia, jis kaip vairuotojas iÅ¡ įproÄio iÅ¡ savo pusÄs žiÅ«rÄjo į veidrodÄlius ir nematÄ jokio žmogaus, M. K. prieÅ¡ važiuodamas atbulas apsidairÄ ir vÄliau nuolat dairÄsi. Kaip matyti, Å¡ios M. K. ir V. G. nurodytos aplinkybÄs nors ir sutampa tarpusavyje, taÄiau jos prieÅ¡tarauja kitiems teismo anksÄiau įvardytiems įrodymams, kurių pagrindu nustatyta, kad M.
J. R. įvykio vietoje vis tik buvo, Å¡lavÄ parduotuvÄs teritorijÄ tiek M. K. įvažiuojant į jÄ , tiek betarpiÅ¡kai iki partrenkimo. TaÄiau Å¡is prieÅ¡taravimas anksÄiau padarytų teismo iÅ¡vadų nepaneigia, nes, teismo vertinimu, tiek M. K., tiek ir V. G. Å¡luojanÄio M. J. R. nepastebÄjo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia Å¡iais argumentais. Visų pirma pažymÄtina, kad pagal atlikto matomumo eksperimento metu gautus duomenis, per tokio krovininio automobilio Å¡oninius atgalinio vaizdo veidrodÄlius žmogus matomas tada, kai yra nutolÄs apie 90 m nuo automobilio užpakalinÄs dalies (1 tomas, b. l. 163-168).
Ä®vertinus tiek Å¡io matomumo eksperimento, tiek eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir schemoje fiksuotus duomenis, kad nuo Å¡iukÅ¡lių kibiro iki vietos, nuo kurios atbuline eiga pradÄjo važiuoti M. K., yra apie 24 metrus, teismas sprendžia, kad tiesaus važiavimo atbuline eiga metu tiek M. K., tiek V. G. nematÄ M. J. R. atgalinio vaizdo veidrodÄliuose dÄl esamų tokio tipo krovinio automobilio gabaritų. TaÄiau kartu teismas pažymi, kad M. J. R. neabejotinai buvo matomas pro krovininio automobilio langus tuomet, kai M.
K. sustojo įstrižai prieÅ¡ važiavimÄ atbulomis, taip pat tuomet, kai M. K. važiuodamas atbuline eiga iÅ¡ minÄtos pozicijos sukosi važiavimui atbulomis tiesiai. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarÄ Ä¯vertinÄs M. K. parodymų patikrinimo vietoje metu sudarytos eismo įvykio vietos schemos duomenis, kurioje fiksuota sustojusio automobilio pozicija (t. 1, b. l. 172), taip pat įvertinÄs ir krovininio automobilio vairuotojo sÄdÄjimo vietos aukÅ¡tį, tai, kad įvykis buvo Å¡viesiu paros metu, o žuvusysis vilkÄjo ryÅ¡kiaspalvÄ liemenÄ.
Teismas įvertino ir tai, kad automobiliui sustojus minÄtoje įstrižoje pozicijoje M. K. tam, kad pamatytų M. J. R., privalÄjo atsigrÄžti į kairÄ pusÄ, kas sudaro atitinkamų nepatogumų. Be to, iÅ¡ minÄtos schemos taip pat matyti, kad tokioje automobilio pozicijoje jo keleiviui, tai yra V. G., vaizdÄ iÅ¡ dalies užstojo automobilio kÄbulo konstrukcija ir vairuotojas. Tai papildomai sutrukdÄ liudytojui pamatyti M. J. R. buvimo vietÄ . Visuma Å¡ių duomenų leidžia teismui sprÄsti, kad M.
K. nepamatÄ Å¡luojanÄio M. J. R. prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti atbulas dÄl nepakankamo savo atidumo, nors bÅ«damas reikiamai atidus tokiÄ galimybÄ turÄjo. NepakankamÄ kaltinamojo atidumÄ patvirtina ir kiti duomenys. M. K. teigÄ nejutÄs ir negirdÄjÄs jokio automobilio kontakto su žuvusiojo kÅ«nu, nors pagal įvykio vietoje užfiksuotus duomenis kÅ«nas buvo pargriautas ir tempiamas 12,30 m. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Å¡alia buvÄs liudytojas V. G., kuriam kaip keleiviui KET net nekelia jokių didesnio atidumo reikalavimų, patvirtino pajutÄs automobilio stuktelÄjimÄ Ä¯ kažkokį objektÄ , po kurio automobilis dar kurį laikÄ važiavo.
Ä®vertinus tai, kad, kaip yra fiksuota eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei jo prieduose, įvykio vieta buvo lygi, klota trinkelÄmis, pajutÄs tokio pobÅ«džio kontaktÄ atidus vairuotojas privalÄtų nedelsiant sustoti ir įvertinti situacijÄ kelyje. Taip pasielgus M. K., kilusių padarinių galÄjo bÅ«ti iÅ¡vengta arba jie bÅ«tų buvÄ ne tokie sunkÅ«s. Kad kaltinamasis nebuvo reikiamai atidus patvirtina ir tai, kad M. J. R. kÅ«no vilkimo, kraujo žymÄs, kaip minÄta, tÄsÄsi 12,30 m, tai yra ilgiau nei automobilio ilgis, tad buvo aiÅ¡kiai matomos ir pro atbuline eiga važiuojanÄio automobilio MAN priekinį stiklÄ , taÄiau net ir Å¡ių žymių M.
K. nepastebÄjo, nes tÄsÄ važiavimÄ . Kaltinamasis teismui tvirtino padarÄs viskÄ , kad Å¡ito įvykio bÅ«tų iÅ¡vengta, taÄiau net atsiribojant nuo teismo aptarto nepakankamo kaltinamojo atidumo pažymÄtina, kad M. K. turÄjo galimybÄ pasitelkti V. G. pagalbÄ , kuris įvykio metu važiavo kartu, yra vairuotojas, o važiavimas atbuline eiga neturÄjo trukti ilgai, taÄiau to nepadarÄ. Vairuojant tokių gabaritų transporto priemonÄ, kuomet yra atitinkama nematomumo zona, taip pat nesant įrengto papildomo atbulinÄs eigos garsinio signalo, be to dar esant ir papildomam automobilio Å¡aldytuvo variklio skleidžiamam triukÅ¡mui, apsunkinanÄiam galimybÄ iÅ¡girsti riksmÄ , signalÄ ar panaÅ¡iai, vairuotojas turÄtų bÅ«ti ypatingai atidus ir imtis visų įmanomų priemonių, kad važiavimas atbulomis bÅ«tų saugus.
TodÄl V. G. pagalbos pasitelkimas esamoje situacijoje, teismo vertinimu, bÅ«tų atitikÄs atidaus vairuotojo elgesį. Pasisakydamas dÄl to, ar nustatyta veika M. K. pažeidÄ kaltinime įvardytų KET 106 ir 119 punktų reikalavimus, taip pat įvertinÄs gynybos argumentacijÄ , teismas pateikia šį teisÄs normų aiÅ¡kinimÄ . KET 106 punktas numato, kad prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
KET 119 punktas numato, kad važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyvio sÄ voka yra apibrÄžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, kurioje numatyta, kad eismo dalyvis â kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pÄsÄiasis, keleivis). PÄsÄiojo apibrÄžimas pateiktas minÄto įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje, pagal kuriÄ pÄsÄiasis, tai asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonÄje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimÄliu, rieduÄiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedÄ , motociklÄ , traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikiÅ¡kÄ ar kitokį vežimÄlį.
PÄsÄiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo. Ä®vertinus tai, kad M. J. R. parduotuvÄs âMaximaâ teritorijoje atliko kiemsargio funkcijas, o bÅ«tent Å¡lavÄ Å¡iukÅ¡les važiuojamojoje kelio dalyje, teismas sprendžia, kad įvykio vieta jam tuo paÄiu buvo ir darbo vieta, o jo buvimas ten niekaip nesisiejo su dalyvavimu eisme. TodÄl gynybos argumentai, kad žuvusysis negali bÅ«ti vertinamas kaip eismo dalyvis, teismo vertinimu yra pagrįsti. Tuo paÄiu darytina iÅ¡vada, kad nustatyta veika kaltinamasis negalÄjo pažeisti KET 119 punkto reikalavimų, nes jų jis privalÄjo laikytis tik kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
TodÄl teismas Å¡alina kaltinime įvardytÄ Å¡ios teisÄs normos pažeidimÄ kaip perteklinį. Remdamasis tais paÄiais argumentais teismas sprendžia, kad kaltinamasis neprivalÄjo laikytis ir KET 106 punkte numatyto reikalavimo duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. TaÄiau Å¡ių iÅ¡vadų buvimas nÄra pagrindas sprÄsti, kad kaltinamasis nepažeidÄ kitų KET 106 punkto reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ jau minÄtų KET 106 punkto nuostatų, ja vairuotojui, visų pirma, yra keliamas reikalavimas prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ir kitaip keiÄiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.
Pareiga duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams atsiranda tik tuo atveju, jei įvykio metu kitų eismo dalyvių apskritai yra. Teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad pagal minÄto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalį eismo įvykis, tai įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privaÄioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonÄs, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonÄ, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Ä®statyme nÄra iÅ¡skirta, kad eismo įvykio metu gali nukentÄti tik kiti eismo dalyviai. Kaip minÄta, KET 106 punktas įpareigoja vairuotoja atlikti Å¡ioje teisÄs normoje numatytus veiksmus tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu, kas nagrinÄjamu atveju nebuvo padaryta. TodÄl ta aplinkybÄ, kad M. J. R. nÄra eismo dalyvis, nustatytos veikos kvalifikacijai reikÅ¡mÄs neturi. Remdamasis iÅ¡dÄstytais argumentais teismas sprendžia, kad prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti atbuline eiga M. K. dÄl savo nepakankamo atidumo neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dÄl ko nepastebÄjo M.
J. R., nors tokiÄ galimybÄ turÄjo, taip pažeidÄ KET 106 punktÄ , ir bÅ«tent dÄl Å¡io pažeidimo važiuojant atbuline eiga buvo partrenktas ir sužalotas M. J. R., kuris dÄl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Tarp nustatytos M. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, taip pat konstatuotina neatsargi M. K. kaltÄs forma, o bÅ«tent nusikalstamas nerÅ«pestingumas. Veika baigta. Ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Padarydamas aukÅ¡Äiau įvardytas iÅ¡vadas teismas taip pat atsižvelgÄ ir į nustatytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â M.
J. R. elgesį įvykio metu. 2000-07-01 darbo sutartis Nr. 3222, pateikti darbo grafikai patvirtina, kad įvykio dienÄ M. J. R. dirbo Maxima LT, UAB parduotuvÄje Maxima, esanÄioje Žalgirio gt. 105, Vilniuje, darbininku. Pateikti dokumentai (t. 2, b. l. 3-17) taip pat patvirtina, kad jis buvo supažindintas su darbininko pareiginiais nuostatais, taip pat su darbuotojo, atliekanÄio teritorijos tvarkymÄ , saugos ir sveikatos instrukcija. Å ios instrukcijos II skyriaus 10.1 punkte numatyti pavojingi veiksniai darbo aplinkoje, dÄl kurių kiemsargis gali patirti Å«mių sveikatos sutrikimų, tai pat saugos priemonÄs â automobilių transportas teritorijoje; stebÄti juos, nes galimi užkliudytai.
Instrukcijos IV skyriaus, reglamentuojanÄio darbuotojo veiksmus darbo metu, 29 punkte numatyta, kad dirbdamas važiuojamojoje teritorijos dalyje ar gatvÄje, kiemsargis turi bÅ«ti pasisukÄs veidu į prieÅ¡ais atvažiuojantį transportÄ ; 32 punkte numatyta pareiga nevalyti, neÅ¡luoti prie besiruoÅ¡ianÄių važiuoti automaÅ¡inų. Byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad M. J. R. nevykdÄ Å¡ių instrukcijos nuostatų. Nors liudytojas I. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad tuo metu, kai jis stebÄjo M.
J. R., Å¡is Å¡lavÄ atsisukÄs į rampÄ , vis tik pagal bylos duomenis tuo metu prieÅ¡ais M. J. R. atvažiuojanÄio transporto nebuvo. Pagal ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 1232/12 (01) dÄl sužalojimų daugiÅ¡kumo ir masyvumo negalima nustatyti M. J. R. kÅ«no pirminio kontakto su transporto priemone srities (1 tomas, b. l. 40-44). TaÄiau Å¡iuo atveju teismas vertina ir tai, kad, kaip nustatyta, M. K. vairuojamas krovininis automobilis atbuline eiga važiavo lÄtai apie 24 m, tai yra pakankamai ilgai tiek laiko, tiek atstumo atžvilgiu, kad teritorijÄ Å¡luojantis     M.
J. R. jį pastebÄtų ir nustotų Å¡luoti važiuojamojoje dalyje, kurioje turÄjo važiuoti automobilis, kaip iÅ¡ jo reikalavo minÄti instrukcijos nuostatai. TaÄiau to Å¡is nepadarÄ, tÄsÄ Å¡lavimÄ ir buvo partrenktas. Ankstesnius panaÅ¡aus pobÅ«džio neatsargaus žuvusiojo elgesio atvejus darbo metu nurodÄ ir liudytojai G. S., V. P.. TaÄiau kartu teismas pabrÄžia, kad nustatytas minÄto lokalaus teisÄs akto reikalavimų nesilaikymas esamoje situacijoje jokiu bÅ«du neatleido M. K. nuo pareigos laikytis aukÅ¡Äiau įvardytų KET 106 punkto reikalavimų.
Nustatytus M. J. R. veiksmus teismas vertina kaip rizikingÄ elgesį, kuris tam tikra dalimi įtakojo jo partrenkimÄ bei po to kilusius padarinius, o tai yra BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ. DÄl bausmÄs Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarÄ neatsargų nusikaltimÄ , veikÄ nusikalstamai nerÅ«pestingai, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta. Teismas nustatÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ â M.
K. nuo pat įvykio dienos davÄ parodymus, jais pripažino visas konstatuotas kaltinimo faktines aplinkybes, nesutikdamas tik su jų teisiniu vertinimu, pagrindžianÄiu jo kaltÄs buvimÄ , nuoÅ¡irdžiai apgailestavo ir pergyveno dÄl įvykio, atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiųjų, iÅ¡reiÅ¡kÄ jiems savo užuojautÄ laidotuvių metu, padedamas bendradarbių siekÄ atlyginti dalį jiems padarytos žalos. Teismas nustatÄ taip pat ir jau minÄtÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ â rizikingÄ Å¾uvusiojo elgesį, įtakojusį veikos padarymÄ .
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esanÄius duomenis, charakterizuojanÄius kaltinamojo asmenybÄ: M. K. praeityje teistas keturis kartus už tyÄinius nusikaltimus, teistumas neiÅ¡nykÄs ir nepanaikintas. Jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET taisyklių pažeidimus, paskutinį kartÄ turimais duomenimis 2012 metais, nagrinÄjamos veikos padarymu metu turÄjo galiojanÄių administracinių nuobaudų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. K. nuo 2012-04-24 dirba vairuotoju, darbdavio UAB âTRANS INâ direktorius Vaidas JerimaviÄius teismo posÄdžio metu jį charakterizavo itin teigiamai.
Kaltinamasis yra sukÅ«rÄs Å¡eimÄ , augina du vaikus, turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ie duomenys leidžia teismui sprÄsti, kad M. K. po ankstesnių patraukimų baudžiamojon atsakomybÄn yra pakeitÄs savo gyvenimo bÅ«dÄ Ä¯ teigiamÄ pusÄ. DÄl psichikos ar priklausomybÄs ligų jis gydytas nebuvo, įskaitose nÄra (t. 1, b. l. 71-75). Ä®vertinÄs visumÄ Å¡ių nustatytų aplinkybių, apibÅ«dinanÄių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybÄ, jo socialinÄ padÄtį, teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmÄs paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvÄs atÄmimo bausmÄ, mažesnÄ nei sankcijoje numatytas vidurkis, bei taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bausmÄs vykdymÄ atidedat dvejiems metams.
Teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju bausmÄs tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. Teismas taip pat mano esant pagrindui skirti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose numatytas pareigas bei BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 70 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â nemokamus darbus. Be to, atsižvelgÄs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, taip pat į tai, kad M. K. dirba darbÄ , sietinÄ su Å¡ios teisÄs naudojimu, darbinÄs pajamos yra jo pragyvenimo Å¡altinis, anksÄiau buvo ne kartÄ trauktas administracinÄn atsakomybÄn už KET pažeidimus, taÄiau nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, į kitas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir apibÅ«dinanÄias M.
K. socialinÄ padÄtį, jam skiria ir BK 67 straipsnio 2 dalies punkte bei 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimÄ vieneriems metams. Teismo vertinimu visuma Å¡ių priemonių turÄtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui. DÄl civilinių ieÅ¡kinių, kitų klausimų NukentÄjusieji E. R., A. R. â P. ir G. R. byloje 2014-01-14 pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ draudimo bendrovÄs BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 19 901,60 Lt turtinÄs žalos atlyginimo, taip pat E. R. netektų pajamų dalį nuo 2012-09-15 iki 2013-01-01 â 3100,73 Lt, už 2013 metus â 11315,1 Lt, bei netektų pajamų dalį, kompensuojamÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis â 942, 92 Lt kas mÄnesį nuo 2014-01-01 iki gyvos galvos.
Taip pat priteisti nukentÄjusiesiems po 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o bÅ«tent bendrai iÅ¡ BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 17264 Lt, o iÅ¡ UAB âTRANS INâ - 102736 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 132-150). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad UAB âTRANS INâ kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas ir M. K. darbdavys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.270, 6.263, 6.283 straipsnius privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vykyje dalyvavusi transporto priemonÄ MAN LE 12.224, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu BTA Insurance Company SE filiale Lietuvoje.
IÅ¡ jos praÅ¡omÄ priteisti 19901,61 Lt turtinÄ Å¾alÄ sudaro laidojimo iÅ¡laidos â 3854,60 Lt, gedulingi pietÅ«s â 1925 Lt, kapo tvarkymas, paminklo iÅ¡laidos â 7132 Lt, už kapavietÄ â 1440 Lt, už duobÄs kasimÄ â 550 Lt, advokato paslaugos â 5000 Lt. Be to, žuvus    M. J. R. E. R. neteko jo pajamų, kurios pagal CK 3.87 straipsnį priklausÄ abiem sutuoktiniam kaip bendra jungtinÄ nuosavybÄ. E. R. faktiÅ¡kai gaunama pensija yra 853,47 Lt. Žuvusiojo M. J. R. pensija buvo 1040,35 Lt bei darbinÄs pajamos â VyriausybÄs patvirtinta minimali alga su vÄlesniais indeksavimais, tai yra 2012-09-15 tai buvo 731,50 Lt, o nuo 2013-01-01 â 845,50 Lt.
Atitinkamai žuvusiojo pajamos per mÄnesį buvo 1771,85 Lt ir 1885,85 Lt. Å ie dydžiai patvirtina, kad E. R. turÄjo bÅ«ti materialiai remiama sutuoktinio. Nuo 2012-09-15 iki 2013-01-01 E. R. turÄjo teisÄ , bet negavo už 3,5 mÄn.â 3100,73 Lt, už 2013 metus â 12 mÄn. x 942,92 Lt â 11315,10 Lt sutuoktinio pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo 2014-01-01 netektų pajamų dalis turi bÅ«ti kompensuojama periodinÄmis iÅ¡mokomis â 942,92 Lt per mÄnesį iki gyvos galvos.
Taip pat nurodÄ, kad nukentÄjusieji dÄl įvykio patyrÄ didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nes buvo nepataisomai sužalotas jų gyvenimas, jie neteko brangaus, pavyzdingo, rÅ«pestingo, jautraus tÄvo ir sutuoktinio. Žuvusiojo kÅ«nas buvo siaubingai subjaurotas, tad tokia žiauri ir skausminga artimo žmogaus netektis sugriovÄ ramų, meilÄs apsuptÄ gyvenimÄ . Po vyro netekties komplikavosi E. R. sveikatos bÅ«klÄ. IÅ¡ draudimo bendrovÄs praÅ¡oma priteisti maksimaliÄ pagal teisÄs aktus galimÄ sumÄ , o likusiÄ dalį â iÅ¡ UAB âTRANS INâ. ĮprastinÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio MAN LE 1224, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinÄ atsakomybÄ Ä¯vykio dienÄ buvo apdrausta, draudikas â BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje (t. 1, b. l. 33).
Pastaroji draudimo bendrovÄ Ä¯traukta byloje civiliniu atsakovu.Civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje atstovas teisiamojo posÄdžio metu su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko. NurodÄ, kad į bendrovÄ dÄl žalos atlyginimo kreipÄsi tik E. R.. Jai buvo iÅ¡mokÄta maksimali galima neturtinÄs žalos suma â 17264 Lt. Taip pat buvo atlyginta turtinÄ Å¾ala. Kompensuotos laidojimo iÅ¡laidos â 2814,60 Lt. IÅ¡ pateiktos dokumentais pagrįstos sumos 3854 Lt bendrovÄ minusavo vienkartinÄ savivaldybÄs iÅ¡mokÄtÄ laidojimo paÅ¡alpÄ (1040 Lt).
Buvo kompensuota kapavietÄs įsigijimo kaina â 720 Lt. SÄ skaitoje nurodytÄ 1440 Lt sumÄ už dvivietÄ kapavietÄ bendrovÄ padalino pusiau. Kompensuoti gedulingi pietÅ«s -1925 Lt, už duobÄs iÅ¡kasimÄ â 550 Lt. DÄl paminklo pastatymo buvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra 7132 Lt sumai, taÄiau vadovaujantis Draudimo įstatymo 96 straipsnio 9 dalimi, teismų praktika, buvo iÅ¡mokÄta 5000 Lt. Taip pat buvo apskaiÄiuotos negautos pajamos, o bÅ«tent sudÄtos visos realios Å¡eimos pajamos ir padalintos iÅ¡ dviejų.
IÅ¡ gautos sumos buvo minusuota naÅ¡lÄs pensija. 2012 metais Å¡i suma yra 810,79 Lt, 2013 metais â 5228,28, 2014 metais kas mÄnesį po 446,19 Lt. Å i suma bus mokama iki 2014-07-25, nes remiantis EUROSTAT statistiniais duomenimis, vidutinis vyro amžius yra 68-70 metų. Pateikta 2012-04-24 darbo sutartis patvirtina, kad M. K. įvykio dienÄ dirbo UAB âTRANS INâ vairuotoju (t. 2, b. l. 81-83). Å i bendrovÄ Ä¯traukta byloje civiliniu atsakovu.UAB âTRANS INâ atstovai direktorius Vaidas JarimaviÄius bei advokato padÄjÄjas Tomas Juonys teisiamojo posÄdžio metu su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį palikti nenagrinÄtÄ .
NurodÄ, kad M. K. nÄra kaltas dÄl kilusio eismo įvykio, dÄl jo kaltas žuvusysis, kuris nÄra eismo dalyvis ir, kuris nesilaikÄ saugos reikalavimų darbe. Be to ieÅ¡kinys nÄra įrodytas. NeturtinÄ Å¾ala gali atsirasti dÄl dvasinių iÅ¡gyvenimų. Be fakto â tÄvo, vyro praradimo, nÄra pateikta jokių tai pagrindžianÄių įrodymų. AtkreipÄ dÄmesį, kad nukentÄjusieji gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Sodros, Maxima taip pat iÅ¡mokÄjo iÅ¡mokÄ , tad Å¡ių sumų turÄtų pakakti.  Teismas pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies.Kaip matyti iÅ¡ pateiktų mokÄjimo nurodymų (t. 3, b. l. 27-28), draudikas BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje dalį reikalaujamos sumos, o bÅ«tent 28273,60 Lt turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo bei 7377,64 Lt negautų pajamų, jau yra sumokÄjÄs E. R..
Civiliniai ieÅ¡kovai Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino, taÄiau atsisakymo nuo Å¡ių reikalavimų nepateikÄ, todÄl teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmeta. IÅ¡ civilinio atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų bei byloje pateikto draudiko sprendimo (t. 3, b. l. 25-26) matyti, kad minÄtÄ sumokÄtÄ 28273,60 Lt sumÄ sudaro: 17264 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, taip pat turtinÄs žalos atlyginimas â 2814,60 Lt už laidojimo iÅ¡laidas, 720 Lt už kapavietÄs įsigijimÄ , 1925 Lt už gedulingus pietus, 550 Lt už duobÄs kasimÄ , 5000 Lt už paminklo pastatymÄ .
Kaip matyti iÅ¡ pateiktų paaiÅ¡kinimų, civiliniai ieÅ¡kovai sutinka su civilinio atsakovo pateiktu paskaiÄiavimu dÄl vienkartinÄs laidojimo paÅ¡alpos atskaiÄiavimo iÅ¡ praÅ¡ytų priteisti laidojimo iÅ¡laidų bei sprendimu priteisti tik pusÄ dvivietÄs kapavietÄs įsigijimo kainos. Teismas taip pat sutinka su BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje pateiktais argumentais dÄl minÄtų sumų, tad Å¡ioje dalyje reikalavimai yra atmestini. TaÄiau ieÅ¡kovai tebepalaiko reikalavimÄ priteisti skirtumÄ tarp apmokÄtos paminklo pastatymo kainos (5000 Lt) ir iÅ¡laidų, nurodytų sÄ skaitoje faktÅ«roje (7132 Lt).
Kaip matyti tiek iÅ¡ civilinio atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ jau minÄto draudiko priimto sprendimo, civilinis atsakovas 5000 Lt sumÄ Ä¯vardijo kaip protingÄ kainÄ paminklo bei jo pastatymo iÅ¡laidoms padengti. TaÄiau atkreiptinas dÄmesys į tai, kad minÄtoje ieÅ¡kovų pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje yra įtrauktos ir kitos su kapavietÄs sutvarkymu sietinos iÅ¡laidos, tame tarpe ir antkapinÄs tvorelÄs, jos pastatymo kaina ir kt. Civilinis atsakovas, vertindamas pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , vadovavosi teismų praktika, o bÅ«tent kasacine nutartimi Nr. 3K-3-160/2006, taÄiau net ir Å¡ioje nutartyje 5000 Lt yra įvardyti kaip protinga suma padengiant tik antkapinio paminklo pastatymo, bet ne viso kapo sutvarkymo iÅ¡laidas.
Kasacinis teismas minÄtoje nutartyje kaip protingÄ sumÄ nurodÄ ir priteistas 2000 Lt antkapinÄs tvorelÄs sutvarkymo, 250 Lt kitų kapo sutvarkymo darbų iÅ¡laidas. TodÄl teismas, įvertinÄs, visų pirma, sÄ skaitoje faktÅ«roje (t. 2, b. l. 147) nurodytų prekių ir paslaugų pobÅ«dį bei jų kainas, taip pat vadovaudamasis tiek CK 6.291 straipsnio 1 dalimi, tiek esama teismų praktika, sprendžia, kad reikalaujama 7132 Lt suma atitinka protingumo kriterijų, todÄl teismas iÅ¡ BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje kaip transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudiko priteisia likusiÄ nesumokÄtÄ kapavietÄs sutvarkymo kainÄ , o bÅ«tent 2132 Lt.
Å i suma priteistina nukentÄjusiajai A. R. â P., nes iÅ¡ pateiktos jau minÄtos sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad minÄtas iÅ¡laidas patyrÄ bÅ«tent ji. Atlyginant laidojimo iÅ¡laidas į žuvusiojo rizikingÄ elgesį neatsižvelgiama. Pasisakydamas dÄl reikalavimo atlyginti negautas E. R. pajamas, teismas pažymi, kad iÅ¡ pastarosios paaiÅ¡kinimų seka, jog jai buvo iÅ¡mokÄtos atitinkamo dydžio iÅ¡mokos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , taÄiau tai patvirtinanÄių dokumentų byloje nÄra.
Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių 55 punkte, pagal kurį socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisÄs aktus dÄl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dÄl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dÄl draudiminių įvykių atvejais â jų Å¡eimos nariams. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo iÅ¡mokos, apdraustajam mirus dÄl draudiminio įvykio â tai vienkartinÄ ir periodinÄ draudimo iÅ¡mokos (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2, 3 dalys).
Å ių teisÄs normų pagrindu teismas sprendžia, kad nesant dokumentų, patvirtinanÄių iÅ¡mokų pagal minÄtÄ teisÄs aktÄ iÅ¡mokÄjimÄ bei jų dydį, nÄra galimybÄs priimti sprendimÄ dÄl reikalavimo atlyginti negautas E. R. pajamas, todÄl teismas pripažįsta jos teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ Å¡io reikalavimo atžvilgiu, taÄiau šį klausimÄ perduoda nagrinÄti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).SprÄsdamas dÄl ieÅ¡kovų reikalavimo atlyginti kiekvienam iÅ¡ jų po 40 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ neturtinÄ Å¾ala â tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
MinÄto straipsnio 2 dalyje įvardyti tokio pobÅ«džio žalos apskaiÄiavimo kriterijai â neturtinÄs žalos pasekmÄs, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄs bylai aplinkybÄs, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. NukentÄjusiųjų paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių dokumentų pagrindu nustatyta, kad nagrinÄjamo įvykio metu E. R. neteko sutuoktinio, o A. R. â P. ir G. R.
â tÄvo, tai yra itin artimo kiekvienam iÅ¡ jų asmens. E. R. santuokoje iÅ¡gyveno 38 metus, po žūties liko gyventi viena, kas papildomai sustiprino netekties ir vieniÅ¡umo jausmus. Teismui buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ jos medicininių dokumentų (t. 3, b. l. 31-35), iÅ¡ kurio matyti, jog po vyro žūties E. R. dÄl nemigos, padidÄjusio nerimo, blogos savijautos kreipÄsi į medikus, jai skirtas medikamentinis gydymas. Žuvusiojo vaikai, nors ir bÅ«dami sukÅ«rÄ atskiras Å¡eimas, su žuvusiuoju nuolat palaikÄ artimÄ ryšį, bendravo.
Visi nukentÄjusieji neabejotinai dÄl M. J. R. žūties patyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrÄtimÄ . Ä®vertinus tiek Å¡iuos duomenis, tiek konkreÄias M. J. R. žūties aplinkybes, sietinas su didelio skausmo patyrimo, kas sukÄlÄ artimiesiems dar didesnį sukrÄtimÄ , sprÄstina, kad visi nukentÄjÄ patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Nustatydamas konkreÄiÄ priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo sumÄ , teismas be jau minÄtų aplinkybių taip pat atsižvelgia ir į tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais, nusikalstamai nerÅ«pestingais kaltinamojo veiksmais, sÄ moningai nesiekiant sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų.
M. K. turtinÄs padÄties teismas nevertins, nes neturtinÄs žalos atlyginimo reikalavimas yra nukreiptinas į kitus asmenis. Savo ruožtu UAB âTRANS INâ direktorius Vaidas JerimaviÄius patvirtino, kad bendrovÄs finansinÄ padÄtis yra normali. Dalis turtinÄs žalos, tai yra daugiau nei 11000 Lt, Å¡iuo metu jau yra sumokÄta draudiko BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje. Å ių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nukentÄjusiųjų nurodyta kiekvienam iÅ¡ jų padaryta neturtinÄ Å¾ala 40 000 Lt sumoje yra pagrįsta, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
TaÄiau be jau minÄtų aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad, kaip minÄta aukÅ¡Äiau, nagrinÄjamos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯takojo ir paties nukentÄjusiojo rizikingas elgesys, todÄl teismas mano esant tikslinga kiekvienam nukentÄjusiajam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ sumažinti 30 procentų. Kadangi, kaip minÄta, nukentÄjusiajai E. R. BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje jau yra iÅ¡mokÄjÄs maksimaliÄ neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ , o bÅ«tent 17264 Lt, teismas Å¡ioje dalyje reikalavimÄ BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje atžvilgiu atmeta, o minÄtÄ sumokÄtÄ sumÄ Ä¯skaito į priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo sumÄ .
Likusi nesumokÄta neturtinÄs žalos atlyginimo suma yra: E. R. â 10 736 Lt, o A. R. â P. ir G. R. â po 28 000 Lt. Å ios sumos priteistinos iÅ¡ padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo ir M. K. darbdavio UAB âTRANS INâ (CK 6.250 straipsnis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnis, 6.283 straipsniais). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų interesus atstovavo advokatas Darius Katauskas (t. 2, b. l. 130). Pateikti kvitai (t. 2, b. l. 138, 139) patvirtina minÄtam advokatui už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ sumokÄtus bendrai 5000 Lt. MokÄtojas â A. R. â P.. Nei nukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai, nei jų atstovas advokatas Darius Katauskas nepateikÄ dokumentų, kuriuose bÅ«tų detalizuotas advokatui sumokÄto užmokesÄio apskaiÄiavimas, todÄl teismas, sprÄsdamas atlygintinų iÅ¡laidų advokato darbui apmokÄti klausimÄ , rÄmÄsi kriterijais ir dydžiais, nurodytais Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintose Advokato ir advokato padÄjÄjo, teikianÄių valstybinÄ teisinÄ pagalbÄ , darbo dydžių ir mokÄjimo taisyklÄse (11, 14.4.1, 14.4.3.1 punktai).
Teismo vertinimu jas atitinkantis ir priteistinas 400 Lt dydžio iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti atlyginimas. Atsižvelgus į priteistinos sumos dydį, į tai, kad kaltinamasis dirba, gauna darbinių pajamų, minÄtÄ sumÄ nepriteisti ar sumažinti nÄra pagrindo.Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonÄs â dokumentų paÄmimas ir raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti â paliktinos iki bausmÄs vykdymo pradžios.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir skirti dvejus metus Å¡eÅ¡is mÄnesius laisvÄs atÄmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmÄs vykdymÄ atidÄti dviems metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, taip pat be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skirti baudžiamojo poveikio priemonÄ â 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinÄse ar nevalstybinÄse įstaigose bei organizacijose, nustatant Å¡ių darbų atlikimo terminÄ â per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonÄ â teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimÄ vieneriems metams, šį terminÄ skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Ä®pareigoti kaltinamÄ jį įsiteisÄjus nuosprendžiui pateikti probacijos tarnybai vairuotojo pažymÄjimÄ . Kaltinamajam skirtas kardomÄ sias priemones â dokumentų paÄmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti â palikti iki bausmÄs vykdymo pradžios. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti: iÅ¡ BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje A.
R. â P. naudai â 2132 Lt turtinei žalai atlyginti;iÅ¡ UAB âTRANS INâ E. R. naudai â 10 736 Lt, A. R. â P. naudai â 28 000 Lt, G. R. naudai â 28 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti E. R. teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio dalies dÄl negautų pajamų patenkinimÄ , o klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka.Likusius civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. K. A. R. â P. naudai 400 Lt turÄtoms atstovaujanÄio advokato paslaugoms apmokÄti.
PraÅ¡ymÄ atlyginti likusiÄ atstovavimo iÅ¡laidų dalį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismÄ . TeisÄja                                                                                                                AuÅ¡ra ValinskienÄÂ