Legislator Case Law & Legislation
0b72ccb1-661f-42e6-b50b-22a4ef6c7dfc AI generated

0b72ccb1-661f-42e6-b50b-22a4ef6c7dfc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 0b72ccb1-661f-42e6-b50b-22a4ef6c7dfc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-395-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01110-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Justinai Kavaliauskaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam M. K.,jo gynėjui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. R., A.

Legislator headnote

AI generated

0b72ccb1-661f-42e6-b50b-22a4ef6c7dfc · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Po vyro mirties ji asmeniÅ¡kai gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Sodros, bendrai tai buvo apie 148 000 Lt. Taip pat gauna periodinę iÅ¡mokÄ â€“ 248 Lt per mėnesį. IÅ¡ draudimo bendrovės ji taip pat gavo 28 000 Lt ir dar 7000 Lt. IÅ¡ vyro darbovietės Maximos ji gavo laidotuvėms 10 000 Lt. Su vyru jie gyveno dviese. Dukra ir sÅ«nus gyvena atskirai. Žuvusiojo santykiai su vaikais buvo nuostabÅ«s. Jis kaip tik turėjo eiti į dukters gimtadienį. Iki vyro mirties jos mėnesinės pajamos buvo 838 Lt, papildomų pajamų neturėjo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-395-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01110-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Justinai Kavaliauskaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam M. K.,jo gynėjui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. R., A.

R. – P., G. R.,jų atstovui advokatui Dariui Katauskui,civilinio atsakovo UAB „TRANS IN“ atstovams direktoriui Vaidui Jerimavičiui ir advokato padėjėjui Tomui Juoniui,civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovui Jevgenijui Krochmaliui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2001-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 2 metams laisvės atėmimo, konfiskuojant 1/2 jam priklausančio turto; 2) 2001-11-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 273 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 5 metams laisvės atėmimo su 6250 litų bauda ir turto už 4000 litų konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2001 m. balandžio 11 d.

įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais; 2002-04-17 teismo nutartimi subendrintos 2001-05-22 ir 2001-11-07 nuosprendžiais skirtos bausmės apėmimo bÅ«du, skirta galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo su 6250 litų bauda ir turto už 4000 litų konfiskavimu; 2003-07-28 teismo nutartimi paleistas lygtinai nuo likusios 7 mėnesių 25 dienų bausmės; 2003-10-29 teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos iÅ¡ BK 271 straipsnio 2 dalies, BK 16 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies, 278 straipsnio 1 dalies, 273 straipsnio 2 dalies (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) į atitinkamai BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 3) 2004-07-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2005-04-25 nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos tarpusavyje bei su 2001-11-07 nuosprendžiu (peržiÅ«rėtu 2003-10-29 teismo nutartimi) bei 2001-05-22 nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, skirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deÅ¡imties metų sukaktį“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta ketvirtadaliu;4) 2005-07-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-04-25 nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė; 2008-01-17 teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 7 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės su įpareigojimais, iÅ¡brauktas iÅ¡ įskaitos 2009-09-16;kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. K. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o bÅ«tent: jis, 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 7.54 val., prie Žalgirio g. 105 pastato, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MAN LE 12.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieÅ¡ pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir toliau važiuodamas atbulas link prekybos centro „Maxima“ pakrovimo rampos partrenkė ir sužalojo ryÅ¡kiaspalvę liemenę vilkėjusį ir prekybos centro teritorijÄ tvarkiusį prekybos centro „Maxima“ darbuotojÄ M.

J. R., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Å iais veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 15 d., prieÅ¡ 8.00 val., jis, vairuodamas automobilį MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Žalgirio gatvės įvažiavo į parduotuvės Maxima, esančios Žalgirio 105, Vilniuje, teritorijÄ privažiavimui prie rampos.

Teritorijoje nebuvo nei transporto priemonių, nei žmonių. Jis tuo buvo įsitikinęs, nes sustojęs visÄ teritorijÄ matė pro langÄ . Jis sustojo prie gėlių klombų pradžios, buvo pasukęs į deÅ¡inę ir sustojęs lygiagrečiai Žalgirio gatvei. Tada važiavo atbuline eiga. PrieÅ¡ važiuodamas atbuline eiga jis, visų pirma, pažiÅ«rėjo į važiuojamÄ jÄ dalį ir įsitikino, kad joje nieko nėra. Tuo tikslu jis sustojęs žiÅ«rėjo pro langÄ , vėliau nuolat žiÅ«rėjo per veidrodėlis, nes važiuojant Å¡one buvo gėlių klombos, už kurių galima užkliÅ«ti.

Jis važiavo atbuline eiga labai lėtai, lėčiau nei einantis žmogus, nes bet koks stipresnis stabdymas sÄ lygotų prekių nukritimÄ . Automobilis buvo pilnai prikrautas prekių. Jam važiuojant jis nematė jokių žmonių, nesuvokia, iÅ¡ kur jis atsirado. Kaltinamasis nepajuto jokio smÅ«gio, jokio kontakto, negirdėjo jokio garsinio signalo ar riksmo. Nuvažiavęs prie rampos, likus 10-15 metrų iki prie rampos stovinčio automobilio, kuriam jis buvo iÅ¡ kairės, kaltinamasis sustojo, iÅ¡lipo ir nuėjo į parduotuvės priimamÄ jį paklausti, ar galima privažiuoti.

Ten kaip tik stovėjo kitos maÅ¡inos vairuotojas, kuris pasakė, kad greitai iÅ¡sikraus ir jie galės apsikeisti. Jiems bekalbant atbėgo kitas žmogus ir sako, kad po jo (M. K.) maÅ¡ina guli žmogus. Kaltinamasis buvo Å¡oko bÅ«senoje. Nubėgęs pasilenkė ir pamatė, kad iÅ¡ tiesų po maÅ¡ina guli žmogus. Jis bėgo skambinti ir Å¡aukė, kad iÅ¡kviestų gydytojÄ . IÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Tada jie pradėjo kelti maÅ¡inÄ , tačiau žmonės pasakė, kad žmogus jau miręs. Tuomet atvažiavo policija.

Jis dirba UAB „TRANS IN“ vairuotoju, įvykio metu vykdė savo darbines funkcijas. Kartu su juo kabinoje važiavo V. G.. Automobilyje buvo įjungtas Å¡aldytuvas, dėl ko blogai girdisi. Automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas. Važiuojant atbuline eiga tiesiai už automobilio nesimato, matosi tik tiek, kiek matyti per veidrodėlius. Pro Å¡oninius veidrodėlius jis gali pastebėti objektÄ , kuris yra už 100 metrų, esantį arčiau beveik neįmanoma pastebėti. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad važiavimo teritorijoje nieko nėra, nes visÄ vaizdÄ matė sustojęs. Jis padarė viskÄ , kad Å¡ito įvykio iÅ¡vengti, ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl jis vis tik įvyko.

Negali pasakyti, kiek toli nuo rampos įvykio metu stovėjo žmogus.    Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus. Jo parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje, duomenys fiksuoti 2013-01-22 parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuomet jis nurodė, kad į 105 pastato automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo iš Žalgirio gatvės, pasuko į dešinę ir sustojo už įvažiavimo apie 1,5 m galine dalimi, apie 1,2 m nuo priekinio dešinio rato iki šaligatvio, apie 2,30 m tarp galinio dešinio rato ir šaligatvio, įrengto palei Žalgirio gt.

Po to pradėjo važiuoti atbulas, link prekių iškrovimo vietos. Būdamas 5,6 m nuo kairėje pastatytų vazonų eilės pradžios, jo vairuojamo automobilio priekinis kairys ratas buvo 2 m, galinis kairys ratas – 1,7 m iki vazonų eilės. Automobilį jis pastatė apie 5 m iki vartų, už kurių yra išsikrovimo vieta, ir apie 4 m iki 105 namo sienos (1 tomas, b.l. 169-176).Nukentėjusioji E. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žuvusysis M. J. R. buvo jos vyras, santuokoje jis išgyveno 38 metus.

Jis dirbo Maximoje apie 13 metų. Dirbti jam sekėsi labai gerai, jis gerai sutardavo su žmonėmis, kolegomis, buvo nuostabus žmogus, sÄ Å¾iningas, tvarkingas, dirbo daug metų ir nesiskundė, džiaugėsi, kad yra pensijoje. Darbe jam reikėdavo bÅ«ti nuo 6.00 val. ir iki 8.00 val. jis turėdavo sutvarkyti teritorijÄ . Po 8.00 val. jis turėdavo eiti tvarkyti parduotuvės vidų. Jos vyras nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Problemų su klausa, regėjimu nebuvo, tik skaitymui turėdavo užsidėti akinius.

Po vyro mirties ji asmeniÅ¡kai gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Sodros, bendrai tai buvo apie 148 000 Lt. Taip pat gauna periodinę iÅ¡mokÄ â€“ 248 Lt per mėnesį. IÅ¡ draudimo bendrovės ji taip pat gavo 28 000 Lt ir dar 7000 Lt. IÅ¡ vyro darbovietės Maximos ji gavo laidotuvėms 10 000 Lt. Su vyru jie gyveno dviese. Dukra ir sÅ«nus gyvena atskirai. Žuvusiojo santykiai su vaikais buvo nuostabÅ«s. Jis kaip tik turėjo eiti į dukters gimtadienį. Iki vyro mirties jos mėnesinės pajamos buvo 838 Lt, papildomų pajamų neturėjo.

Pajamas uždirbdavo vyras. Po įvykio jai vienai liÅ«dna gyventi. Labai susilpnėjo sveikata. Po vyro mirties ji lankosi pas apylinkės gydytojÄ , buvo pas psichologÄ . Å iuo metu turi gultis į ligoninę. Dėl vyro mirties jai labai sutriko nervai, ji nemiega naktimis. Iki įvykio buvo sveikesnė.   Nukentėjusioji A. R. – P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žuvusysis M. J. R. buvo jos tėvas. Jie gyveno netoli vienas kito, labai dažnai susitikdavo. Tarp jų buvo labai geri santykiai. Tarp jos motinos ir tėvo taip pat buvo labai geri santykiai.

Jos tėvas labai rÅ«pinosi sveikata, reguliariai lankydavosi pas gydytojus, nuolat prisižiÅ«rėjo. Jo regėjimas buvo geras. Jos mėnesinės pajamos yra 1500 Lt. Tėvas jai yra padovanojęs pinigų operacijai. Savo reikalus tėvas ir motina tvarkydavosi patys. Tėvui žuvus jai buvo labai suku. Ji turėjo sužiÅ«rėti ir savo, ir motinos finansus, ar sumokėti už butÄ . Po patirto streso jai pablogėjo sveikata, ji laidojo tėvÄ su sergančiu vaiku ant rankų. Du metus ji bandė tvarkyti savo ir motinos finansus.

Po tėvo mirties motina liko gyventi jų bute. Ji pati turi savo Å¡eimÄ , savo butÄ , moka paskolÄ . Draudimo bendrovė jos neieÅ¡kojo, ji nežinojo, kad galima kreiptis dėl iÅ¡mokos. Sodros pervesti pinigai yra pas motinÄ . Tėvas kartais jai skųsdavosi, kad vairuotojai labai netvarkingai stato maÅ¡inas. Nukentėjusysis G. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad M. J. R. buvo jo tėvas. Jis (G. R.) daug metų gyvena atskirai. Su tėvu bendraudavo tuomet, kai susitikdavo. Jis ateidavo pas tėvus per pietus, jei bÅ«davo tėvas, tai jie pabendraudavo.

Savaitgalius jis leidžia su savo paties Å¡eima. Jo mėnesinės pajamos yra 3100 Lt. Tėvui bÅ«nant gyvam jis (G. R.) pats teikdavo jam paramÄ , nes telefonai, kabelinė buvo registruoti jo vardu. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį bei jame iÅ¡dėstytus argumentus. Civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovas Jevgenijus Krochmalis nurodė, kad su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes draudimo bendrovė pilnai atlygino žalÄ . Transporto priemonė, v/n (duomenys neskelbtini) buvo drausta. Apie įvykį bendrovė sužinojo tik iÅ¡ kaltinamojo praneÅ¡imo.

Ä® bendrovę niekas ilgai nesikreipė. Tik 2012 metų pabaigoje buvo pareikÅ¡ta pretenzija, o tada ir ieÅ¡kinys. Tada buvo priimtas sprendimas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kreipėsi tik E. R.. Kiti asmenys nesikreipė, jokio žalos atlyginimo nereikalavo. SumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ pagrindžiantys dokumentai pateikti teismui. Neturtinės žalos iÅ¡moka buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatytu maksimaliu draudimo iÅ¡mokos dydžiu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tas maksimalus dydis skaičiuojamas 5000 EUR, t. y. 17264 Lt. BÅ«tent tokios dydžio iÅ¡moka ir buvo padaryta. Taip pat buvo atlyginta ir turtinė žala. Laidojimo iÅ¡laidų kompensavimui sumokėta 2814,60 Lt. IÅ¡ jiems pateiktų dokumentų 3854 Lt sumai buvo iÅ¡minusuota vienkartinė savivaldybės iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa. Taip pat buvo kompensuota kapavietės įsigijimo suma, t. y. 720 Lt. Buvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra 1440 Lt sumai, tačiau Å¡i kapavietė yra dvivietė, tai remiantis bendra praktika Å¡i suma padalinta iÅ¡ dviejų.

Kompensuota gedulingų pietų suma yra 1925 Lt, už duobės iÅ¡kasimÄ â€“ 550 Lt. Paminklui buvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra 7122 Lt sumai, tačiau vadovaujantis draudimo įstatymo 96 straipsnio 9 dalimi ir teismų praktika Å¡i suma buvo sumažinta iki 5000 Lt. Taip pat buvo apskaičiuotos negautos pajamos. Ä®vertinus tai, kad įvykis įvyko 2012-09-15, buvo apskaičiuota, kad 2012 metais negautų pajamų yra 810,79 Lt, už      2013 m. - 5228,28 Lt, 2014 m. kas mėn. po 446,19 Lt. Å i suma bus mokama iki 2014-07-25, tai yra iki mirusiajam bÅ«tų sukakę 70 metų.

Toks skaičiavimas atliktas remiantis EUROSTAT statistiniais duomenimis, kadangi vyro vidutinis gyvenimo amžius yra 68-70 metų. Negautų pajamų suma buvo apskaičiuota remiantis draudimo bendrovių bendra praktika, nes teisės aktais tai nėra reglamentuota. Buvo sudėtos visos realiai gaunamos pajamos atskaičiuos mokesčius ir padalinus iš dviejų, nes tai yra šeimos pajamos. Našlės pensija buvo minusuota. Civilinio atsakovo UAB „TRANS IN“ atstovas advokato padėjėjas Tomas Juonys nurodė, kad UAB „TRANS IN“ su ieškiniu nesutinka, nes eismo įvykis kilo ne dėl atsakovo darbuotojo M.

K., o dėl paties žuvusiojo kaltės. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų akivaizdu, kad žuvusysis buvo Maxima teritorijoj ir atlikinėjo kiemsargio pareigas. Pagrindo tokį asmenį laikyti eismo dalyviu nėra. Yra pareiga laikytis kelių saugos reikalavimų darbe. Nukentėjusysis nesilaikė taisyklių, jas pažeidė, todėl eismo įvykis kilo dėl jo kaltės. Pagal taisykles žuvusysis privalėjo bÅ«ti atsisukęs į transporto priemonę. Jis puikiai žinojo, kad Å¡luoti, tvarkyti kiemÄ Å¡alia pravažiuojančių transporto priemonių negalima.

Kibiriukas ir Å¡luota rasti važiuojamojoje dalyje. Jis buvo su Å¡luota ir kibiriuku Å¡alia važiuojančių transporto priemonių. Å aldytuvai ir automobilio variklis kelia itin didelį garsÄ , todėl tokio garso neįmanoma neiÅ¡girsti, tuo labiau, kad R. su klausa problemų neturėjo. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo staÅ¾Ä Maximoje. Nukentėjusiojo dukters parodymais, pasitaikydavo konfliktų tarp transporto priemonių vairuotojų ir žuvusiojo dėl automobilių parkavimo.

Tai pagrindžia, kad R. iÅ¡manė darbo specifikÄ . Todėl civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinys yra neįrodytas, neturtinė žala gali atsirasti dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų. Be fakto – vyro, tėvo praradimo, daugiau byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalÄ , tad jÄ priteisti nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų iÅ¡ medikų, psichologų. Taip pat E. R. gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Sodros, taip pat Maxima iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ , todėl mano, kad iÅ¡mokėtų sumų turėtų pakakti.

Prašė atsižvelgti, kad UAB „TRANS IN“ darbuotojai ir kaltinamasis susisiekė su nukentėjusiaisiais, M. K. buvo atvykęs į laidotuves, pareiÅ¡kė užuojautÄ .Civilinio atsakovo UAB „TRANS IN“ atstovas direktorius Vaidas Jarimavičius papildomai nurodė, kad kaltinamasis tokio tipo automobilį, koks dalyvavo įvykyje, vairuoja apie 4 metus. Jis pats į įvykio vietÄ atvyko gal po 20 min. ir jam taip pat nesuprantama, kaip jis galėjo įvykti. Buvo Å¡eÅ¡tadienio rytas, ne ta diena, kai yra didelis žmonių kiekis.

Jiems visiems kyla klausimas, iÅ¡ kur atsirado tas žmogus. Jis nutrenkiamas ne pirmÄ kartÄ . Kiek domėjosi, jis turėjo problemų su klausa. Ä®vykyje dalyvavusio automobilio Å¡aldytuvas, nepriklausomai nuo to, ar automobilis važiuoja, ar stovi, vis tiek dirba, skleidžia garsÄ . Å aldytuvas turi papildomÄ variklį, kuris skleidžia papildomÄ garsÄ . Lietuvoje nėra reikalavimo dėl garsinio signalo važiuojant atbuline eiga. Tokiu atveju reikalingas itin atsargus lėtas važiavimas atbulomis, įsitikinus, kad yra saugu.

Kartu su M. K. važiavo jo pažįstamas, ne UAB „TRANS IN“ darbuotojas. Ä®monėje buvo aptartas nagrinėjamas įvykis su darbuotojais, diskutuota saugumo klausimais. Ä®monės istorijoje tokio atvejo nėra buvę. Ir toliau, kaip buvo ir iki įvykio, darbuotojams yra aiÅ¡kinama, diegiama dėl saugaus važiavimo. Ä®monė turi ir darbų saugos specialistÄ . Per jo darbo metus įmonėje bÅ«ta avarijų, tačiau jis negali pasakyti, kiek jų padaryta važiuojant atbuline eiga. Nepamena, kad M.

K. iki tol bÅ«tų sukėlęs avarijÄ . Jis atsakingai žiÅ«ri į darbÄ , drausminių nuobaudų neturėjo. Jis yra vienas iÅ¡ pavyzdingiausių darbuotojų. Ramaus bÅ«do, sÄ Å¾iningas, rÅ«pinasi savo Å¡eima, turi 2 vaikus, per susirinkimus dažnai pareiÅ¡kia savo nuomonę. Kaip žmogų jis jį vertina labai teigiamai. UAB „TRANS IN“ turtinė padėtis normali. Visi vairuotojai po įvykio susidėjo pinigus, M. K. norėjo įteikti juos, tačiau žuvusiojo dukra neėmė, sakė, kad pažiÅ«rės vėliau.

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu ji dirbo Maxima parduotuvės Žalgirio 105, Vilniuje, virÅ¡ininko pavaduotoja. Žuvusysis dirbo pagalbiniu darbuotoju. Ä® jo pareigas įėjo Å¡varos priežiÅ«ra rampoje, teritorijoje prie jos įėjimo. Jis buvo supažindintas su saugaus darbo taisyklėmis, jų laikydavosi. Buvo pareigingas žmogus. Ä®vykio ji pati nematė, tačiau tÄ dienÄ dirbo. Žuvusis dėvėjo liemenę, ji buvo neužsegta. Liemenę jis dėvėdavo nuolat.

Darbines funkcijas atlikdavo gerai. VisÄ laikÄ ateidavo į darbÄ 6 val. ryto. Ji matė, kad įvykio dienÄ nukentėjusysis atėjo į darbÄ , apsivilko uniformÄ ir kaip visada nuėjo apsivalyti. Matė jį dirbantį truputį toliau nuo rampos, toje vietoje, kur važiuoja automobiliai. Ä®vykis įvyko apie 8 val. Ji negali pasakyti laiko, kuomet matė žuvusįjį paskutinį kartÄ . PrieÅ¡ pat įvykį jo dirbančio nematė, matė Å¡iek tiek anksčiau. Apie įvykį jai pranešė vairuotojas, ji pasakė kviesti policijÄ , iÅ¡sigando.

Daugiau matė darbininkas I. A.. M. J. R. klausa buvo bloga, jis neprigirdėdavo. Būdavo mėgėjas labai valyti, mašina važiuoja atbula, o jis dar valo. Ji pati yra mačiusi atvejų, kai važiuoja atbula mašina, o jis nori pasidėti savo valymo priemones. Sykį ji jį sudrausmino, liepė pasitraukti. Dėl tokių jo veiksmų skundėsi Biovelos vairuotojas, Žemaitijos pieno vairuotojas. Pavardžių nepamena. Taip jis nusižengdavo taisyklėms. Jis dažnai būdavo įspėjamas žodžiu.

Žuvusysis pats nesiskųsdavo dėl vairuotojų veiksmų. Jis judėdavo teritorijoj, vienoj vietoj nebÅ«davo. Rampoje yra jų valymo įrankiai.              Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos nepamena, maždaug prieÅ¡ dvejus metus, jis atvežė produkcijÄ Ä¯ parduotuvę Žalgirio 105. Pastatė automobilį prie rampos, iÅ¡sikrovė. M. K. maÅ¡inÄ pastatė prie vartų, nuo rampos gal 20 metrų, atsuktÄ atbulomis į rampÄ . Jis nematė, kaip M.

K. pastatė maÅ¡inÄ . Jį pamatė tik tada, kai Å¡is atėjo ir paprašė patraukti maÅ¡inÄ . Jo emocinė bÅ«sena nebuvo iÅ¡skirtinė. Tuo metu atbėgo dar vienas žmogus ir pasakė, kad Marius partrenkė žmogų. M. K. buvo Å¡oke, iÅ¡balo. Jie norėjo pakelti maÅ¡inÄ . Jis tada pamatė, kad po ratais yra M. J. R.. M. K. iÅ¡sigando, klausė kÄ daryti. Jis atsakė, kad reikia kviesti policijÄ , greitÄ jÄ . TÄ dienÄ Å¾uvusiojo dirbančio nematė. Jis buvo užsidėjęs liemenę.

Žuvusysis neatsargiai elgdavosi, liudytojas ne kartÄ jam tai sakė. BÅ«davo važiuoja liudytojas su maÅ¡ina, o žuvusysis su savo Å¡luota lenda. Jis Å¡luodavo Å¡iukÅ¡les važiuojančio atbulomis automobilio kryptimi. Liudytojas jam dažnai sakydavau pastabas. M. J. R. buvo tylus, tad į pastabas nieko neatsakydavo. Kiti vairuotojai jam irgi sakydavo. M. J. R. toje parduotuvėje dirbo gal apie 10 metų. Jis kaip sunkiasvorio automobilio vairuotojas, tam, kad įsitikinti, jog yra saugu, prieÅ¡ užsukdamas pasižiÅ«ri, ar kieme nieko nėra.

Taip pat sukant žiÅ«ri per veidrodėlius į vienÄ ir į kitÄ pusę. Ä®vykio vietoje nuo gatvės reikia pasukti į deÅ¡inę, o tada jau važiuoti atbulomis. Važiuojant tuos 20 metrų atbulomis, užsukus, jau negalima pamatyti kas yra kieme. Jei maÅ¡ina stovi per vidurį, iÅ¡ rampos išėjusio žmogaus negalima pamatyti, net jei sustosi ir iÅ¡lipsi pažiÅ«rėti, nes žmogus gali iÅ¡eiti ir įlipimo, iÅ¡lipimo metu.              Liudytojas I. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai tai buvo 2012 m. rugsėjo mėn. Jis dirbo parduotuvėje Maxima, esančioje Žalgirio gt. 105, kroviku.

Ä®vykio dienÄ jis rÅ«kydamas matė, kaip jų darbuotojas M. J. R. Å¡lavė gatvę. Buvo rytas, tikslaus laiko nepamena. Nukentėjusysis buvo su darbine striuke, turėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. Teritorijoje yra gėlių klombos, jomis atskirta viena pusė transportui. Klombos buvo sustatytos nuo kelio iki rampos. Jis matė Å¡luojantį nukentėjusįjį palei tas gėlių klombas. Stebėjo jį trumpai. Å is tuo metu stovėjo ties 4-5 gėlių klomba nuo parduotuvės, vidinėje pusėje.

Ä®vykis įvyko prie rampos, kitoje vietoje, nei jis matė Å¡luojantį R.. Negali pasakyti, į kur buvo atsisukęs Å¡luojantis nukentėjusysis. Ä®vykio dienÄ nebuvo daug maÅ¡inų, tik Sanitex ir Žemaitijos pieno automobiliai. RÅ«kydamas jis buvo ant rampos, matė įvažiuojantį Sanitex automobilį. Tuo metu, kai matė Å¡luojantį J. M. R., Sanitex automobilis įsukinėjo į teritorijÄ link rampos. Santitex automobilis yra be užrašų. Prie rampos stovėjo Žemaitijos pieno automobilis.

Parduotuvėje yra įrengtos dvi rampos, tad stovintis Žemaitijos pieno automobilis netrukdė jam rÅ«kant viskÄ matyti. Vėliau priėjęs prie Sanitex automobilio pamatė, kad darbuotojas jau yra po ja. Kaip jis pakliuvo po maÅ¡ina jis nematė. M. J. R. dirbo daug metų, dėl jo nusiskundimų nebuvo.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. A. eismo įvykio vietos schemoje nurodė vietÄ , kurioje paskutinį kartÄ matė J. R. (1 tomas, b. l. 202199-202). Pateikus liudytojui I. A. apžiÅ«rai įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytas nuotraukas jis nurodė, kad matė Å¡luojantį M.

J. R. toje pusėje, kur stovi kibirėlis (T. 1, b. l. 17, foto Nr. 3). Nukentėjusysis buvo prie kibirėlio. Å is jį turėjo su savimi, kibirėlis buvo greta jo, kai jis dirbo. Kibirėlis buvo automobilių judėjimo kryptimi. Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos nepamena, įvykis buvo daugiau nei prieÅ¡ metus, prie Žalgirio gt. esančios Maximos. Buvo ankstyvas rytas, maÅ¡inų buvo nedaug. Automobilį vairavo M. K., o jis sėdėjo Å¡alia jo. Teritorijoje jokio kiemsargio nebuvo, įvažiavus į teritorijÄ jis nieko nematė.

Jie po truputį važiavo atbulom link rampos. Važiuojant pajuto lengvÄ stuktelėjimÄ , tačiau buvo neaiÅ¡ku, kas atsitiko. Liudytojui pateikus apžiÅ«rai įvykio vietos schemÄ ir nuotraukas (t. 1, b. l. 11, 17) jis nurodė, kad iÅ¡sukus iÅ¡ Žalgirio gatvės į teritorijÄ jie pasisuko ir judėjo palei gėlių klombas link rampos. Buvo ankstyvas rytas, tad teritorija buvo tuščia, nebuvo daug transporto priemonių, jis nematė žmonių. Jis yra vairuotojas, tad iÅ¡ įpročio iÅ¡ savo pusės taip pat žiÅ«rėjo į veidrodėlius.

Nieko nebuvo. Važiuojant tarp jo ir M. K. nebuvo jokio pokalbio, buvo tylu. M. K. neprašė jo pažiÅ«rėti į veidrodėlis, tarp jų nebuvo pokalbio dėl saugaus važiavimo. Prie rampos stovėjo Žemaitijos pieno automobilis. M. K. automobilis atbulom važiavo nuo klombų pradžios, bet neprivažiavus rampos, likus iki jos 10-15 metrų, jie sustojo, nes rampa buvo užimta. M. K. iÅ¡lipo ir nuėjo į parduotuvę pažiÅ«rėti. Tuo tarpu liudytojas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pastebėjo iÅ¡lindusiÄ Å¡luotÄ .

Tuo metu pamatė, kad po maÅ¡ina yra žmogus. Tada jie pranešė policijai. Per veidrodėlį galima pamatyti kliÅ«tį iÅ¡ anksto, tačiau yra tam tikra akla zona, kai nesimato kliÅ«tis už automobilio nei per vienÄ veidrodėlį. TÄ vietÄ galima pamatyti tik iki jos likus apie 50 metrų. Važiuodamas atbulom M. K. važiavo normaliai, lėtai, 4-5 km/h greičiu, apsidairė ir po to nuolat dairėsi. Kabinos langai buvo uždaryti, jie tarpusavyje nesikalbėjo. Kabinos garso izoliacija gera. Kabinoj buvo tylu, Å¡aldytuvo garso nesigirdėjo.

Po dunkstelėjimo jie dar kažkiek pavažiavo ir tuomet sustojo. Kiek nuvažiavo tiksliai pasakyti negali. Nei jis, nei M. K. nesuprato, kas įvyko. Atrodė, kad gal ant nelygumo ar akmens užvažiuota. 2012-09-15 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje bei nuotraukose fiksuoti įvykio vietos apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad           M. J. R. lavonas rastas prispaustas po galiniu krovininio automobilio MAN tiltu per vidurį. Žuvusiojo plaukų kuokštas yra ant važiuojamosios dalies 5,60 m iki kelio borto prie parduotuvės sienos ir 8,90 m iki automobilio priekinės dalies.

Nuo plaukų kuokšto prasideda įbrėžimai ant važiuojamosios kelio dalies. Likus iki automobilio priekinės dalies 6,80 m jie ryškėja ir prasideda kūno vilkimo pėdsakas 12,30 m ilgio. Taip pat fiksuota, kad šalia gėlių klombos 13,20 m atstumu iki automobilio priekinės dalies ir 3,40 m atstumu nuo išvestos kelio borto tiesiosios prie parduotuvės sienos yra šiukšlių kibiras. Juodos spalvos vyriška kepurė guli ant važiuojamosios kelio dalies 3,90 m iki kelio borto ir 4,60 m iki automobilio priekinės dalies.

Protokole taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje yra tiesus, horizontalus ruožas, klotas trinkelėmis. Nuotraukose fiksuota, kad žuvusysis M. J. R. vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos darbo rūbais ir oranžinę liemenę (1 tomas, b.l. 9-29).Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota, kad transporto priemonė MAN, v/n (duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkinga, garsinė signalizacija važiuojant atbula eiga nėra įrengta, fiksuotas purvo nubraukimas nuo prekių lifto galinės dalies, aukštis nuo žemės nuo 1,30 m iki 1,60 m, 65 cm nuo kairio šono (1 tomas, b.l. 30-31).

Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad minėtos transporto priemonės MAN, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „TRANS IN“ (t. 1, b. l. 32).J. R. lavono apžiūros protokole fiksuoti apžiūros duomenys (1 tomas, b.l. 37).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1232/12 (01) nurodyta, kad J. R. mirtis įvyko dėl stipraus galvos, liemens ir galūnių sumušimo-suspaudimo su daugybiniais kaukolės, krūtinės, stuburo, dubens ir galūnių kaulų lūžiais, daugybiniais krūtinės ir pilvo organų sužalojimais.

Mirtis įvyko dėl kÅ«no sužalojimų visumos, nes tiek galvos, tiek krÅ«tinės ir pilvo sužalojimai yra nesuderinami su organizmo gyvybinėmis funkcijomis. J. R. lavone nustatyti sužalojimai padaryti suspaudžiant galvÄ , liemenį, apatines galÅ«nes tarp kietų bukų pavirÅ¡ių ir velkant kÅ«nÄ Å¡iurkščiu pavirÅ¡iumi. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti pervažiuojant sunkiasvorio automobilio ratais ar kitaip suspaudžiant tarp automobilio dalių ir kelio dangos. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

J. R. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Dėl sužalojimų daugiškumo ir masyvumo negalima nustatyti jo kūno pirminio kontakto su transporto priemone srities (1 tomas, b. l. 40-44).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8718/12(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu M. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1261 nurodyta, kad 2012-09-15 9.20 val. atliekant M.

K. medicininę apžiÅ«rÄ ir jo kraujo tyrimÄ nustatyta, jog M. K. yra blaivus (1 tomas, b. l. 68, 69). Matomumo eksperimento protokole užfiksuota, kad buvo atliktas žmogaus, esančio už automobilio MAN LE 1224, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies, matomumo eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad per automobilio Å¡oninius atgalinio vaizdo veidrodėlius žmogus matomas, kai yra nutolęs apie 90 m nuo automobilio užpakalinės dalies (1 tomas, b.l. 163-168).Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio MAN LE 1224, valst.

Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dienÄ buvo apdrausta, draudikas – BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje (t. 1, b. l. 33).2000-07-01 darbo sutartis Nr. 3222, pateikti darbo grafikai patvirtina, kad įvykio dienÄ M. J. R. dirbo Maxima LT, UAB (anksčiau - UAB „VP Market“) parduotuvėje Maxima, esančioje Žalgirio gt. 105, Vilniuje, darbininku. Pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad jis buvo supažindintas su darbininko pareiginiais nuostatais, taip pat su darbuotojo, atliekančio teritorijos tvarkymÄ , saugos ir sveikatos instrukcija.

Ä®vykio vieta buvo jo tvarkomoje teritorijoje (T. 2, b. l. 3-17, 25-26, 64-65). Mirties liudijimas AA Nr. 701814 tvirtina M. J. R. mirties 2012-09-15 faktÄ (t. 2, b. l. 35).Pateikta 2012-04-24 darbo sutartis patvirtina, kad M. K. įvykio dienÄ dirbo UAB „TRANS IN“ vairuotoju (t. 2, b. l. 81-83). Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visumÄ Å¡ių įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia Å¡iÄ jų analizę. Byloje surinkti įrodymai, o bÅ«tent paties kaltinamojo M.

K. paaiÅ¡kinimai, taip pat liudytojų G. S., V. P., I. A., V. G. parodymai, specialisto iÅ¡vada Nr. M 1232/12 (01), įvykio vietos apžiÅ«ros, transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros, lavono apžiÅ«ros protokolai patvirtina, kad M. K. 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 7.54 val., prie Žalgirio g. 105 pastato, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MAN LE 12.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas link prekybos centro „Maxima“ pakrovimo rampos ir partrenkė bei sužalojo ryÅ¡kiaspalvę liemenę vilkėjusį prekybos centro „Maxima“ darbuotojÄ M.

J. R., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Å ias aplinkybes patvirtinantys minėti įrodymai pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos, todėl teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis. Kartu pažymėtina, kad kaltinime nurodomi žuvusiojo vardai yra M. J. R., tačiau byloje esantis mirties liudijimas AA Nr. 701814 (t. 2, b. l.

35) tvirtina, kad žuvusysis buvo M. J. R.. Vadovaudamasis šiuo dokumentu teismas tikslina kaltinime nurodytus žuvusiojo vardus. Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina objektyviuosius kaltinime įvardytus M. K. veiksmus ir kilusius padarinius. Byloje spręstina, ar surinkti įrodymai patvirtina ir priežastinį ryšį tarp M. K. veiksmų bei kilusių padarinių, taip pat M. K. kaltę.Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, byloje apklaustų asmenų parodymų, įvykis buvo „Maxima“ parduotuvės tarnybinio naudojimo teritorijoje, kelio ženklais ir kelio ženklinimu paženklintoje važiuojamojoje kelio dalyje, skirtoje automobilių eismui.

Tokioje vietoje transporto priemonių eismÄ reguliuoja KET. PrieÅ¡ spręsdamas, ar nustatytais veiksmais M. K. pažeidė kaltinime įvardytus KET 106 ir 119 punktų reikalavimus, teismas surinktų įrodymų bei jų analizės pagrindu atkÅ«rė nagrinėjamo eismo įvykio situacijÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų, tiesiogiai mačiusių žuvusiojo partrenkimo momentÄ , arba, pavyzdžiui, tai užfiksavusio vaizdo įraÅ¡o byloje nėra, todėl teismas vadovavosi kitais byloje surinktais duomenimis.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tiek jų patikrinimo vietoje metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad iš Žalgirio gatvės įvažiavo į parduotuvės Maxima automobilių stovėjimo aikštelę, iš karto pasuko į dešinę ir sustojo. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. K. nurodė sustojęs už įvažiavimo apie 1,5 m galine dalimi, apie 1,2 m nuo priekinio dešinio rato iki šaligatvio, apie 2,30 m tarp galinio dešinio rato ir šaligatvio, įrengto palei Žalgirio gt.

Po to pradėjo važiuoti atbulas, link prekių iÅ¡krovimo vietos. BÅ«damas 5,6 m nuo kairėje pastatytų vazonų eilės pradžios, jo vairuojamo automobilio priekinis kairys ratas buvo 2 m, galinis kairys ratas – 1,7 m iki vazonų eilės. Automobilį jis pastatė apie 5 m iki vartų, už kurių yra iÅ¡sikrovimo vieta, ir apie 4 m iki 105 namo sienos. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ M. K. vairuojamo automobilio važiavimo trajektorijÄ tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir liudytojas V.

G.. IÅ¡ dalies jÄ patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuota krovininio automobilio stovėjimo padėtis, fiksuotos įbrėžimų bei kÅ«no vilkimo žymės. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais, nes jie sutampa tarpusavyje, jiems prieÅ¡taraujančių duomenų nėra, tad jais remiasi ir sprendžia, kad M. K. vairuojamas krovininis automobilis prieÅ¡ įvykį judėjo M. K. ir V. G. nurodyta važiavimo trajektorija. Nustatydamas žuvusiojo M. J. R. buvimo vietÄ bei veiksmus prieÅ¡ partrenkimÄ teismas, visų pirma, atsižvelgia į eismo įvykio vietoje fiksuotus objektyvius duomenis.

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 9-29), M. J. R. lavonas rastas prispaustas po galiniu krovininio automobilio MAN tiltu per vidurį. Protokole bei sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje fiksuota žuvusiojo plaukų kuokšto buvimo vieta ant važiuojamosios dalies 5,60 m iki kelio borto prie parduotuvės sienos ir 8,90 m iki automobilio priekinės dalies. Nuo plaukų kuokšto prasideda įbrėžimai ant važiuojamosios kelio dalies. Likus iki automobilio priekinės dalies 6,80 m jie ryškėja ir prasideda kūno vilkimo pėdsakas 12,30 m ilgio.

Taip pat fiksuota, kad šalia gėlių klombos 13,20 m atstumu iki automobilio priekinės dalies ir 3,40 m atstumu nuo išvestos kelio borto tiesiosios prie parduotuvės sienos yra šiukšlių kibiras. Juodos spalvos vyriška kepurė guli ant važiuojamosios kelio dalies 3,90 m iki kelio borto ir 4,60 m iki automobilio priekinės dalies. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (1 tomas, b. l. 30-31) fiksuota, kad nuo M. K. vairuoto krovininio automobilio MAN prekių lifto galinės dalies yra nubrauktas purvas, šių žymių aukštis nuo žemės yra nuo 1,30 m iki 1,60 m, 65 cm nuo kairio šono.

Å iuos duomenis teismas sugretino su byloje apklaustų asmenų parodymais. IÅ¡ liudytojo I. A. parodymų spręstina, kad bÅ«tent jis paskutinis matė M. J. R. gyvÄ . Å is liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje tvirtino, jog įvykio dienÄ apie 8.00 val. ryto išėjo parÅ«kyti ant rampos, matė teritorijÄ Å¡luojantį M. J. R.. Liudytojas sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje nurodė konkrečiÄ vietÄ , kurioje paskutinį kartÄ matė dirbantį M. J. R. (t. 1, b. l. 202), o bÅ«tent tarp gėlių klombų, 2-3 m atstumu už įvykio vietoje buvusio Å¡iukÅ¡lių kibiro, žiÅ«rint tiesiai nuo stovinčio krovininio automobilio.

Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptarto įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos, kelio įbrėžimai, vėliau perėję į kÅ«no vilkimo žymes, prasideda vos kelių metrų atstumu nuo liudytojo I. A. nurodytos paskutinį kartÄ matytos M. J. R. buvimo vietos. Liudytojas I. A. teismui taip pat nurodė, kad tuo metu, kai matė Å¡luojantį M. J. R., į teritorijÄ link rampos įsukinėjo Sanitex automobilis, po kuriuo vėliau ir buvo rastas žuvusysis. Tai leidžia spręsti apie itin neilgÄ laiko tarpÄ nuo tada, kai I.

A. paskutinį kartÄ matė Å¡luojantį M. J. R., iki Å¡io partrenkimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į minėtas transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole fiksuotas purvo nubraukimo žymes, esančias 65 cm nuo kairio Å¡ono. Liudytojas V. G. nurodė, kad prieÅ¡ pastebėdamas M. J. R. kÅ«nÄ , pirma pastebėjo iÅ¡ automobilio kyÅ¡antį Å¡luotos, tai yra M. J. R. darbo įrankio, kotÄ . Liudytoja G. S. nurodė, kad į žuvusiojo pareigas įėjo Å¡varos priežiÅ«ra rampoje, teritorijoje prie jos įėjimo.

Å iuos jos parodymus patvirtina pateiktas prižiÅ«rimos teritorijos planas (t. 2, b. l. 26-26). Ji taip pat nurodė, kad įvykio dienÄ Å¾uvusysis apie 6.00 val. atėjo į darbÄ , persirengė ir nuėjo tvarkyti teritorijos, matė jį dirbantį truputį toliau nuo rampos, automobilių važiavimo vietoje, ne prieÅ¡ pat įvykį, o Å¡iek tiek anksčiau. Visi liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , įvykio aplinkybės nurodytos nuosekliai, pagrindo abejoti jų objektyvumu nenustatyta.

Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus tiek visumoje, tiek kiekvienÄ atskirai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojui I. A. nustojus stebėti Å¡luojantį M. J. R., pastarasis ir toliau iki pat patrenkimo Å¡lavė važiuojamÄ jÄ teritorijos dalį ties įvykio vietoje buvusiu Å¡iukÅ¡lių kibiru apie 1-1,5 metro atstumu nuo gėlių klombų link važiuojamosios kelio dalies vidurio. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai bei kategoriÅ¡kai tvirtino, kad įvažiavęs į aikÅ¡telę ir sustojęs prieÅ¡ pradėdamas važiuoti atbuline eiga peržvelgė visÄ teritorijÄ pro langÄ , vėliau jau važiuodamas atbuline eiga nuolat žiÅ«rėjo į veidrodėlius, tačiau jokio žmogaus nematė.

Liudytojas V. G., važiavęs kartu su M. K., taip pat nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad jiems atvažiavus parduotuvės teritorija buvo tuščia, jis kaip vairuotojas iš įpročio iš savo pusės žiūrėjo į veidrodėlius ir nematė jokio žmogaus, M. K. prieš važiuodamas atbulas apsidairė ir vėliau nuolat dairėsi. Kaip matyti, šios M. K. ir V. G. nurodytos aplinkybės nors ir sutampa tarpusavyje, tačiau jos prieštarauja kitiems teismo anksčiau įvardytiems įrodymams, kurių pagrindu nustatyta, kad M.

J. R. įvykio vietoje vis tik buvo, Å¡lavė parduotuvės teritorijÄ tiek M. K. įvažiuojant į jÄ , tiek betarpiÅ¡kai iki partrenkimo. Tačiau Å¡is prieÅ¡taravimas anksčiau padarytų teismo iÅ¡vadų nepaneigia, nes, teismo vertinimu, tiek M. K., tiek ir V. G. Å¡luojančio M. J. R. nepastebėjo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia Å¡iais argumentais. Visų pirma pažymėtina, kad pagal atlikto matomumo eksperimento metu gautus duomenis, per tokio krovininio automobilio Å¡oninius atgalinio vaizdo veidrodėlius žmogus matomas tada, kai yra nutolęs apie 90 m nuo automobilio užpakalinės dalies (1 tomas, b. l. 163-168).

Įvertinus tiek šio matomumo eksperimento, tiek eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje fiksuotus duomenis, kad nuo šiukšlių kibiro iki vietos, nuo kurios atbuline eiga pradėjo važiuoti M. K., yra apie 24 metrus, teismas sprendžia, kad tiesaus važiavimo atbuline eiga metu tiek M. K., tiek V. G. nematė M. J. R. atgalinio vaizdo veidrodėliuose dėl esamų tokio tipo krovinio automobilio gabaritų. Tačiau kartu teismas pažymi, kad M. J. R. neabejotinai buvo matomas pro krovininio automobilio langus tuomet, kai M.

K. sustojo įstrižai prieÅ¡ važiavimÄ atbulomis, taip pat tuomet, kai M. K. važiuodamas atbuline eiga iÅ¡ minėtos pozicijos sukosi važiavimui atbulomis tiesiai. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs M. K. parodymų patikrinimo vietoje metu sudarytos eismo įvykio vietos schemos duomenis, kurioje fiksuota sustojusio automobilio pozicija (t. 1, b. l. 172), taip pat įvertinęs ir krovininio automobilio vairuotojo sėdėjimo vietos aukÅ¡tį, tai, kad įvykis buvo Å¡viesiu paros metu, o žuvusysis vilkėjo ryÅ¡kiaspalvę liemenę.

Teismas įvertino ir tai, kad automobiliui sustojus minėtoje įstrižoje pozicijoje M. K. tam, kad pamatytų M. J. R., privalėjo atsigręžti į kairę pusę, kas sudaro atitinkamų nepatogumų. Be to, iÅ¡ minėtos schemos taip pat matyti, kad tokioje automobilio pozicijoje jo keleiviui, tai yra V. G., vaizdÄ iÅ¡ dalies užstojo automobilio kėbulo konstrukcija ir vairuotojas. Tai papildomai sutrukdė liudytojui pamatyti M. J. R. buvimo vietÄ . Visuma Å¡ių duomenų leidžia teismui spręsti, kad M.

K. nepamatė Å¡luojančio M. J. R. prieÅ¡ pradėdamas važiuoti atbulas dėl nepakankamo savo atidumo, nors bÅ«damas reikiamai atidus tokiÄ galimybę turėjo. NepakankamÄ kaltinamojo atidumÄ patvirtina ir kiti duomenys. M. K. teigė nejutęs ir negirdėjęs jokio automobilio kontakto su žuvusiojo kÅ«nu, nors pagal įvykio vietoje užfiksuotus duomenis kÅ«nas buvo pargriautas ir tempiamas 12,30 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡alia buvęs liudytojas V. G., kuriam kaip keleiviui KET net nekelia jokių didesnio atidumo reikalavimų, patvirtino pajutęs automobilio stuktelėjimÄ Ä¯ kažkokį objektÄ , po kurio automobilis dar kurį laikÄ važiavo.

Ä®vertinus tai, kad, kaip yra fiksuota eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei jo prieduose, įvykio vieta buvo lygi, klota trinkelėmis, pajutęs tokio pobÅ«džio kontaktÄ atidus vairuotojas privalėtų nedelsiant sustoti ir įvertinti situacijÄ kelyje. Taip pasielgus M. K., kilusių padarinių galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta arba jie bÅ«tų buvę ne tokie sunkÅ«s. Kad kaltinamasis nebuvo reikiamai atidus patvirtina ir tai, kad M. J. R. kÅ«no vilkimo, kraujo žymės, kaip minėta, tęsėsi 12,30 m, tai yra ilgiau nei automobilio ilgis, tad buvo aiÅ¡kiai matomos ir pro atbuline eiga važiuojančio automobilio MAN priekinį stiklÄ , tačiau net ir Å¡ių žymių M.

K. nepastebėjo, nes tęsė važiavimÄ . Kaltinamasis teismui tvirtino padaręs viskÄ , kad Å¡ito įvykio bÅ«tų iÅ¡vengta, tačiau net atsiribojant nuo teismo aptarto nepakankamo kaltinamojo atidumo pažymėtina, kad M. K. turėjo galimybę pasitelkti V. G. pagalbÄ , kuris įvykio metu važiavo kartu, yra vairuotojas, o važiavimas atbuline eiga neturėjo trukti ilgai, tačiau to nepadarė. Vairuojant tokių gabaritų transporto priemonę, kuomet yra atitinkama nematomumo zona, taip pat nesant įrengto papildomo atbulinės eigos garsinio signalo, be to dar esant ir papildomam automobilio Å¡aldytuvo variklio skleidžiamam triukÅ¡mui, apsunkinančiam galimybę iÅ¡girsti riksmÄ , signalÄ ar panaÅ¡iai, vairuotojas turėtų bÅ«ti ypatingai atidus ir imtis visų įmanomų priemonių, kad važiavimas atbulomis bÅ«tų saugus.

Todėl V. G. pagalbos pasitelkimas esamoje situacijoje, teismo vertinimu, bÅ«tų atitikęs atidaus vairuotojo elgesį. Pasisakydamas dėl to, ar nustatyta veika M. K. pažeidė kaltinime įvardytų KET 106 ir 119 punktų reikalavimus, taip pat įvertinęs gynybos argumentacijÄ , teismas pateikia šį teisės normų aiÅ¡kinimÄ . KET 106 punktas numato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 119 punktas numato, kad važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyvio sÄ voka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, kurioje numatyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Pėsčiojo apibrėžimas pateiktas minėto įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje, pagal kuriÄ pėsčiasis, tai asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedÄ , motociklÄ , traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikiÅ¡kÄ ar kitokį vežimėlį.

Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo. Įvertinus tai, kad M. J. R. parduotuvės „Maxima“ teritorijoje atliko kiemsargio funkcijas, o būtent šlavė šiukšles važiuojamojoje kelio dalyje, teismas sprendžia, kad įvykio vieta jam tuo pačiu buvo ir darbo vieta, o jo buvimas ten niekaip nesisiejo su dalyvavimu eisme. Todėl gynybos argumentai, kad žuvusysis negali būti vertinamas kaip eismo dalyvis, teismo vertinimu yra pagrįsti. Tuo pačiu darytina išvada, kad nustatyta veika kaltinamasis negalėjo pažeisti KET 119 punkto reikalavimų, nes jų jis privalėjo laikytis tik kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Todėl teismas Å¡alina kaltinime įvardytÄ Å¡ios teisės normos pažeidimÄ kaip perteklinį. Remdamasis tais pačiais argumentais teismas sprendžia, kad kaltinamasis neprivalėjo laikytis ir KET 106 punkte numatyto reikalavimo duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tačiau Å¡ių iÅ¡vadų buvimas nėra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis nepažeidė kitų KET 106 punkto reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ jau minėtų KET 106 punkto nuostatų, ja vairuotojui, visų pirma, yra keliamas reikalavimas prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.

Pareiga duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams atsiranda tik tuo atveju, jei įvykio metu kitų eismo dalyvių apskritai yra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalį eismo įvykis, tai įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Įstatyme nėra išskirta, kad eismo įvykio metu gali nukentėti tik kiti eismo dalyviai. Kaip minėta, KET 106 punktas įpareigoja vairuotoja atlikti šioje teisės normoje numatytus veiksmus tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Todėl ta aplinkybė, kad M. J. R. nėra eismo dalyvis, nustatytos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas sprendžia, kad prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga M. K. dėl savo nepakankamo atidumo neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko nepastebėjo M.

J. R., nors tokiÄ galimybę turėjo, taip pažeidė KET 106 punktÄ , ir bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo važiuojant atbuline eiga buvo partrenktas ir sužalotas M. J. R., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Tarp nustatytos M. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, taip pat konstatuotina neatsargi M. K. kaltės forma, o bÅ«tent nusikalstamas nerÅ«pestingumas. Veika baigta. Ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Padarydamas aukščiau įvardytas iÅ¡vadas teismas taip pat atsižvelgė ir į nustatytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â M.

J. R. elgesį įvykio metu. 2000-07-01 darbo sutartis Nr. 3222, pateikti darbo grafikai patvirtina, kad įvykio dienÄ M. J. R. dirbo Maxima LT, UAB parduotuvėje Maxima, esančioje Žalgirio gt. 105, Vilniuje, darbininku. Pateikti dokumentai (t. 2, b. l. 3-17) taip pat patvirtina, kad jis buvo supažindintas su darbininko pareiginiais nuostatais, taip pat su darbuotojo, atliekančio teritorijos tvarkymÄ , saugos ir sveikatos instrukcija. Å ios instrukcijos II skyriaus 10.1 punkte numatyti pavojingi veiksniai darbo aplinkoje, dėl kurių kiemsargis gali patirti Å«mių sveikatos sutrikimų, tai pat saugos priemonės – automobilių transportas teritorijoje; stebėti juos, nes galimi užkliudytai.

Instrukcijos IV skyriaus, reglamentuojančio darbuotojo veiksmus darbo metu, 29 punkte numatyta, kad dirbdamas važiuojamojoje teritorijos dalyje ar gatvėje, kiemsargis turi bÅ«ti pasisukęs veidu į prieÅ¡ais atvažiuojantį transportÄ ; 32 punkte numatyta pareiga nevalyti, neÅ¡luoti prie besiruoÅ¡iančių važiuoti automaÅ¡inų. Byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad M. J. R. nevykdė Å¡ių instrukcijos nuostatų. Nors liudytojas I. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu, kai jis stebėjo M.

J. R., Å¡is Å¡lavė atsisukęs į rampÄ , vis tik pagal bylos duomenis tuo metu prieÅ¡ais M. J. R. atvažiuojančio transporto nebuvo. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 1232/12 (01) dėl sužalojimų daugiÅ¡kumo ir masyvumo negalima nustatyti M. J. R. kÅ«no pirminio kontakto su transporto priemone srities (1 tomas, b. l. 40-44). Tačiau Å¡iuo atveju teismas vertina ir tai, kad, kaip nustatyta, M. K. vairuojamas krovininis automobilis atbuline eiga važiavo lėtai apie 24 m, tai yra pakankamai ilgai tiek laiko, tiek atstumo atžvilgiu, kad teritorijÄ Å¡luojantis     M.

J. R. jį pastebėtų ir nustotų Å¡luoti važiuojamojoje dalyje, kurioje turėjo važiuoti automobilis, kaip iÅ¡ jo reikalavo minėti instrukcijos nuostatai. Tačiau to Å¡is nepadarė, tęsė Å¡lavimÄ ir buvo partrenktas. Ankstesnius panaÅ¡aus pobÅ«džio neatsargaus žuvusiojo elgesio atvejus darbo metu nurodė ir liudytojai G. S., V. P.. Tačiau kartu teismas pabrėžia, kad nustatytas minėto lokalaus teisės akto reikalavimų nesilaikymas esamoje situacijoje jokiu bÅ«du neatleido M. K. nuo pareigos laikytis aukščiau įvardytų KET 106 punkto reikalavimų.

Nustatytus M. J. R. veiksmus teismas vertina kaip rizikingÄ elgesį, kuris tam tikra dalimi įtakojo jo partrenkimÄ bei po to kilusius padarinius, o tai yra BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl bausmės Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – M.

K. nuo pat įvykio dienos davė parodymus, jais pripažino visas konstatuotas kaltinimo faktines aplinkybes, nesutikdamas tik su jų teisiniu vertinimu, pagrindžiančiu jo kaltės buvimÄ , nuoÅ¡irdžiai apgailestavo ir pergyveno dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų, iÅ¡reiÅ¡kė jiems savo užuojautÄ laidotuvių metu, padedamas bendradarbių siekė atlyginti dalį jiems padarytos žalos. Teismas nustatė taip pat ir jau minėtÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – rizikingÄ Å¾uvusiojo elgesį, įtakojusį veikos padarymÄ .

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: M. K. praeityje teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas. Jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET taisyklių pažeidimus, paskutinį kartÄ turimais duomenimis 2012 metais, nagrinėjamos veikos padarymu metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. K. nuo 2012-04-24 dirba vairuotoju, darbdavio UAB „TRANS IN“ direktorius Vaidas Jerimavičius teismo posėdžio metu jį charakterizavo itin teigiamai.

Kaltinamasis yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augina du vaikus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ie duomenys leidžia teismui spręsti, kad M. K. po ankstesnių patraukimų baudžiamojon atsakomybėn yra pakeitęs savo gyvenimo bÅ«dÄ Ä¯ teigiamÄ pusę. Dėl psichikos ar priklausomybės ligų jis gydytas nebuvo, įskaitose nėra (t. 1, b. l. 71-75). Ä®vertinęs visumÄ Å¡ių nustatytų aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, bei taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidedat dvejiems metams.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas taip pat mano esant pagrindui skirti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose numatytas pareigas bei BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 70 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, taip pat į tai, kad M. K. dirba darbÄ , sietinÄ su Å¡ios teisės naudojimu, darbinės pajamos yra jo pragyvenimo Å¡altinis, anksčiau buvo ne kartÄ trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tačiau nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, į kitas aukščiau iÅ¡dėstytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir apibÅ«dinančias M.

K. socialinę padėtį, jam skiria ir BK 67 straipsnio 2 dalies punkte bei 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieneriems metams. Teismo vertinimu visuma Å¡ių priemonių turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui. Dėl civilinių ieÅ¡kinių, kitų klausimų Nukentėjusieji E. R., A. R. – P. ir G. R. byloje 2014-01-14 pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ draudimo bendrovės BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 19 901,60 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat E. R. netektų pajamų dalį nuo 2012-09-15 iki 2013-01-01 – 3100,73 Lt, už 2013 metus – 11315,1 Lt, bei netektų pajamų dalį, kompensuojamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis – 942, 92 Lt kas mėnesį nuo 2014-01-01 iki gyvos galvos.

Taip pat priteisti nukentėjusiesiems po 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o bÅ«tent bendrai iÅ¡ BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 17264 Lt, o iÅ¡ UAB „TRANS IN“ - 102736 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 132-150). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad UAB „TRANS IN“ kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas ir M. K. darbdavys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270, 6.263, 6.283 straipsnius privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vykyje dalyvavusi transporto priemonė MAN LE 12.224, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu BTA Insurance Company SE filiale Lietuvoje.

IÅ¡ jos praÅ¡omÄ priteisti 19901,61 Lt turtinę žalÄ sudaro laidojimo iÅ¡laidos – 3854,60 Lt, gedulingi pietÅ«s – 1925 Lt, kapo tvarkymas, paminklo iÅ¡laidos – 7132 Lt, už kapavietę – 1440 Lt, už duobės kasimÄ â€“ 550 Lt, advokato paslaugos – 5000 Lt. Be to, žuvus    M. J. R. E. R. neteko jo pajamų, kurios pagal CK 3.87 straipsnį priklausė abiem sutuoktiniam kaip bendra jungtinė nuosavybė. E. R. faktiÅ¡kai gaunama pensija yra 853,47 Lt. Žuvusiojo M. J. R. pensija buvo 1040,35 Lt bei darbinės pajamos – Vyriausybės patvirtinta minimali alga su vėlesniais indeksavimais, tai yra 2012-09-15 tai buvo 731,50 Lt, o nuo 2013-01-01 – 845,50 Lt.

Atitinkamai žuvusiojo pajamos per mėnesį buvo 1771,85 Lt ir 1885,85 Lt. Šie dydžiai patvirtina, kad E. R. turėjo būti materialiai remiama sutuoktinio. Nuo 2012-09-15 iki 2013-01-01 E. R. turėjo teisę , bet negavo už 3,5 mėn.– 3100,73 Lt, už 2013 metus – 12 mėn. x 942,92 Lt – 11315,10 Lt sutuoktinio pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo 2014-01-01 netektų pajamų dalis turi būti kompensuojama periodinėmis išmokomis – 942,92 Lt per mėnesį iki gyvos galvos.

Taip pat nurodė, kad nukentėjusieji dėl įvykio patyrė didelę neturtinę žalÄ , nes buvo nepataisomai sužalotas jų gyvenimas, jie neteko brangaus, pavyzdingo, rÅ«pestingo, jautraus tėvo ir sutuoktinio. Žuvusiojo kÅ«nas buvo siaubingai subjaurotas, tad tokia žiauri ir skausminga artimo žmogaus netektis sugriovė ramų, meilės apsuptÄ gyvenimÄ . Po vyro netekties komplikavosi E. R. sveikatos bÅ«klė. IÅ¡ draudimo bendrovės praÅ¡oma priteisti maksimaliÄ pagal teisės aktus galimÄ sumÄ , o likusiÄ dalį – iÅ¡ UAB „TRANS IN“. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio MAN LE 1224, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dienÄ buvo apdrausta, draudikas – BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje (t. 1, b. l. 33).

Pastaroji draudimo bendrovė įtraukta byloje civiliniu atsakovu.Civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje atstovas teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad į bendrovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik E. R.. Jai buvo iÅ¡mokėta maksimali galima neturtinės žalos suma – 17264 Lt. Taip pat buvo atlyginta turtinė žala. Kompensuotos laidojimo iÅ¡laidos – 2814,60 Lt. IÅ¡ pateiktos dokumentais pagrįstos sumos 3854 Lt bendrovė minusavo vienkartinę savivaldybės iÅ¡mokėtÄ laidojimo paÅ¡alpÄ (1040 Lt).

Buvo kompensuota kapavietės įsigijimo kaina – 720 Lt. SÄ skaitoje nurodytÄ 1440 Lt sumÄ už dvivietę kapavietę bendrovė padalino pusiau. Kompensuoti gedulingi pietÅ«s -1925 Lt, už duobės iÅ¡kasimÄ â€“ 550 Lt. Dėl paminklo pastatymo buvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra 7132 Lt sumai, tačiau vadovaujantis Draudimo įstatymo 96 straipsnio 9 dalimi, teismų praktika, buvo iÅ¡mokėta 5000 Lt. Taip pat buvo apskaičiuotos negautos pajamos, o bÅ«tent sudėtos visos realios Å¡eimos pajamos ir padalintos iÅ¡ dviejų.

IÅ¡ gautos sumos buvo minusuota naÅ¡lės pensija. 2012 metais Å¡i suma yra 810,79 Lt, 2013 metais – 5228,28, 2014 metais kas mėnesį po 446,19 Lt. Å i suma bus mokama iki 2014-07-25, nes remiantis EUROSTAT statistiniais duomenimis, vidutinis vyro amžius yra 68-70 metų. Pateikta 2012-04-24 darbo sutartis patvirtina, kad M. K. įvykio dienÄ dirbo UAB „TRANS IN“ vairuotoju (t. 2, b. l. 81-83). Å i bendrovė įtraukta byloje civiliniu atsakovu.UAB „TRANS IN“ atstovai direktorius Vaidas Jarimavičius bei advokato padėjėjas Tomas Juonys teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtÄ .

Nurodė, kad M. K. nėra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, dėl jo kaltas žuvusysis, kuris nėra eismo dalyvis ir, kuris nesilaikė saugos reikalavimų darbe. Be to ieÅ¡kinys nėra įrodytas. Neturtinė žala gali atsirasti dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų. Be fakto – tėvo, vyro praradimo, nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusieji gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Sodros, Maxima taip pat iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ , tad Å¡ių sumų turėtų pakakti.  Teismas pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies.Kaip matyti iÅ¡ pateiktų mokėjimo nurodymų (t. 3, b. l. 27-28), draudikas BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje dalį reikalaujamos sumos, o bÅ«tent 28273,60 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 7377,64 Lt negautų pajamų, jau yra sumokėjęs E. R..

Civiliniai ieÅ¡kovai Å¡iÄ aplinkybė patvirtino, tačiau atsisakymo nuo Å¡ių reikalavimų nepateikė, todėl teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmeta. IÅ¡ civilinio atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų bei byloje pateikto draudiko sprendimo (t. 3, b. l. 25-26) matyti, kad minėtÄ sumokėtÄ 28273,60 Lt sumÄ sudaro: 17264 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat turtinės žalos atlyginimas – 2814,60 Lt už laidojimo iÅ¡laidas, 720 Lt už kapavietės įsigijimÄ , 1925 Lt už gedulingus pietus, 550 Lt už duobės kasimÄ , 5000 Lt už paminklo pastatymÄ .

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų paaiÅ¡kinimų, civiliniai ieÅ¡kovai sutinka su civilinio atsakovo pateiktu paskaičiavimu dėl vienkartinės laidojimo paÅ¡alpos atskaičiavimo iÅ¡ praÅ¡ytų priteisti laidojimo iÅ¡laidų bei sprendimu priteisti tik pusę dvivietės kapavietės įsigijimo kainos. Teismas taip pat sutinka su BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje pateiktais argumentais dėl minėtų sumų, tad Å¡ioje dalyje reikalavimai yra atmestini. Tačiau ieÅ¡kovai tebepalaiko reikalavimÄ priteisti skirtumÄ tarp apmokėtos paminklo pastatymo kainos (5000 Lt) ir iÅ¡laidų, nurodytų sÄ skaitoje faktÅ«roje (7132 Lt).

Kaip matyti tiek iÅ¡ civilinio atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ jau minėto draudiko priimto sprendimo, civilinis atsakovas 5000 Lt sumÄ Ä¯vardijo kaip protingÄ kainÄ paminklo bei jo pastatymo iÅ¡laidoms padengti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje ieÅ¡kovų pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje yra įtrauktos ir kitos su kapavietės sutvarkymu sietinos iÅ¡laidos, tame tarpe ir antkapinės tvorelės, jos pastatymo kaina ir kt. Civilinis atsakovas, vertindamas pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , vadovavosi teismų praktika, o bÅ«tent kasacine nutartimi Nr. 3K-3-160/2006, tačiau net ir Å¡ioje nutartyje 5000 Lt yra įvardyti kaip protinga suma padengiant tik antkapinio paminklo pastatymo, bet ne viso kapo sutvarkymo iÅ¡laidas.

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje kaip protingÄ sumÄ nurodė ir priteistas 2000 Lt antkapinės tvorelės sutvarkymo, 250 Lt kitų kapo sutvarkymo darbų iÅ¡laidas. Todėl teismas, įvertinęs, visų pirma, sÄ skaitoje faktÅ«roje (t. 2, b. l. 147) nurodytų prekių ir paslaugų pobÅ«dį bei jų kainas, taip pat vadovaudamasis tiek CK 6.291 straipsnio 1 dalimi, tiek esama teismų praktika, sprendžia, kad reikalaujama 7132 Lt suma atitinka protingumo kriterijų, todėl teismas iÅ¡ BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko priteisia likusiÄ nesumokėtÄ kapavietės sutvarkymo kainÄ , o bÅ«tent 2132 Lt.

Å i suma priteistina nukentėjusiajai A. R. – P., nes iÅ¡ pateiktos jau minėtos sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad minėtas iÅ¡laidas patyrė bÅ«tent ji. Atlyginant laidojimo iÅ¡laidas į žuvusiojo rizikingÄ elgesį neatsižvelgiama. Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti negautas E. R. pajamas, teismas pažymi, kad iÅ¡ pastarosios paaiÅ¡kinimų seka, jog jai buvo iÅ¡mokėtos atitinkamo dydžio iÅ¡mokos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , tačiau tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra.

Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 punkte, pagal kurį socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo iÅ¡mokos, apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio – tai vienkartinė ir periodinė draudimo iÅ¡mokos (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2, 3 dalys).

Å ių teisės normų pagrindu teismas sprendžia, kad nesant dokumentų, patvirtinančių iÅ¡mokų pagal minėtÄ teisės aktÄ iÅ¡mokėjimÄ bei jų dydį, nėra galimybės priimti sprendimÄ dėl reikalavimo atlyginti negautas E. R. pajamas, todėl teismas pripažįsta jos teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ Å¡io reikalavimo atžvilgiu, tačiau šį klausimÄ perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).Spręsdamas dėl ieÅ¡kovų reikalavimo atlyginti kiekvienam iÅ¡ jų po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Minėto straipsnio 2 dalyje įvardyti tokio pobÅ«džio žalos apskaičiavimo kriterijai – neturtinės žalos pasekmės, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių dokumentų pagrindu nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu E. R. neteko sutuoktinio, o A. R. – P. ir G. R.

– tėvo, tai yra itin artimo kiekvienam iÅ¡ jų asmens. E. R. santuokoje iÅ¡gyveno 38 metus, po žūties liko gyventi viena, kas papildomai sustiprino netekties ir vieniÅ¡umo jausmus. Teismui buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ jos medicininių dokumentų (t. 3, b. l. 31-35), iÅ¡ kurio matyti, jog po vyro žūties E. R. dėl nemigos, padidėjusio nerimo, blogos savijautos kreipėsi į medikus, jai skirtas medikamentinis gydymas. Žuvusiojo vaikai, nors ir bÅ«dami sukÅ«rę atskiras Å¡eimas, su žuvusiuoju nuolat palaikė artimÄ ryšį, bendravo.

Visi nukentėjusieji neabejotinai dėl M. J. R. žūties patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . Ä®vertinus tiek Å¡iuos duomenis, tiek konkrečias M. J. R. žūties aplinkybes, sietinas su didelio skausmo patyrimo, kas sukėlė artimiesiems dar didesnį sukrėtimÄ , spręstina, kad visi nukentėję patyrė neturtinę žalÄ . Nustatydamas konkrečiÄ priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , teismas be jau minėtų aplinkybių taip pat atsižvelgia ir į tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais, nusikalstamai nerÅ«pestingais kaltinamojo veiksmais, sÄ moningai nesiekiant sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų.

M. K. turtinės padėties teismas nevertins, nes neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra nukreiptinas į kitus asmenis. Savo ruožtu UAB „TRANS IN“ direktorius Vaidas Jerimavičius patvirtino, kad bendrovės finansinė padėtis yra normali. Dalis turtinės žalos, tai yra daugiau nei 11000 Lt, Å¡iuo metu jau yra sumokėta draudiko BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje. Å ių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų nurodyta kiekvienam iÅ¡ jų padaryta neturtinė žala 40 000 Lt sumoje yra pagrįsta, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau be jau minėtų aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad, kaip minėta aukščiau, nagrinėjamos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯takojo ir paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys, todėl teismas mano esant tikslinga kiekvienam nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ sumažinti 30 procentų. Kadangi, kaip minėta, nukentėjusiajai E. R. BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje jau yra iÅ¡mokėjęs maksimaliÄ neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ , o bÅ«tent 17264 Lt, teismas Å¡ioje dalyje reikalavimÄ BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje atžvilgiu atmeta, o minėtÄ sumokėtÄ sumÄ Ä¯skaito į priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumÄ .

Likusi nesumokėta neturtinės žalos atlyginimo suma yra: E. R. – 10 736 Lt, o A. R. – P. ir G. R. – po 28 000 Lt. Å ios sumos priteistinos iÅ¡ padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo ir M. K. darbdavio UAB „TRANS IN“ (CK 6.250 straipsnis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnis, 6.283 straipsniais). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų interesus atstovavo advokatas Darius Katauskas (t. 2, b. l. 130). Pateikti kvitai (t. 2, b. l. 138, 139) patvirtina minėtam advokatui už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ sumokėtus bendrai 5000 Lt. Mokėtojas – A. R. – P.. Nei nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai, nei jų atstovas advokatas Darius Katauskas nepateikė dokumentų, kuriuose bÅ«tų detalizuotas advokatui sumokėto užmokesčio apskaičiavimas, todėl teismas, spręsdamas atlygintinų iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti klausimÄ , rėmėsi kriterijais ir dydžiais, nurodytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintose Advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbÄ , darbo dydžių ir mokėjimo taisyklėse (11, 14.4.1, 14.4.3.1 punktai).

Teismo vertinimu jas atitinkantis ir priteistinas 400 Lt dydžio iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas. Atsižvelgus į priteistinos sumos dydį, į tai, kad kaltinamasis dirba, gauna darbinių pajamų, minėtÄ sumÄ nepriteisti ar sumažinti nėra pagrindo.Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir skirti dvejus metus Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymÄ atidėti dviems metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, taip pat be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant Å¡ių darbų atlikimo terminÄ â€“ per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä®pareigoti kaltinamÄ jį įsiteisėjus nuosprendžiui pateikti probacijos tarnybai vairuotojo pažymėjimÄ . Kaltinamajam skirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti: iÅ¡ BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje A.

R. – P. naudai – 2132 Lt turtinei žalai atlyginti;iÅ¡ UAB „TRANS IN“ E. R. naudai – 10 736 Lt, A. R. – P. naudai – 28 000 Lt, G. R. naudai – 28 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti E. R. teisę į ieÅ¡kinio dalies dėl negautų pajamų patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Likusius civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. K. A. R. – P. naudai 400 Lt turėtoms atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti.

PraÅ¡ymÄ atlyginti likusiÄ atstovavimo iÅ¡laidų dalį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                AuÅ¡ra ValinskienėÂ