0b72457e-bd0d-4dc9-8fe0-9f5ee07888fe · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-711-793/2012Proceso Nr. 2-06-3-15537-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 25.3.; 30.6. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieÅ¡kovės A. R. atstovui advokatui H. M., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. R. ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti buto dalį pripažinimo, nustatė: ieÅ¡kovė A.

R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovei teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3205/7854 nuosavybės teisės dalis ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ji ir jos sutuoktinis šį butÄ Ä¯sigijo 1992-03-19, tačiau suraÅ¡ant buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo padaryta klaida ir vietoje 78,54 kv. m įsigyjamo buto ploto nurodytas 46,49 kv. m. plotas. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėja įsigijo tik 4649/7854 dalis buto, o 3205/7854 buto dalys liko neįregistruotos niekieno vardu.

Å iÄ aplinkybę sužinojo tik kai po sutuoktinio H. R., mirusio 2009-10-30, mirties kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo. 2010-06-09 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismui netenkinus pareiÅ¡kimo, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu leisti lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti 3205/7854 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jos praÅ¡ymo netenkino.

Teigia, kad yra visi pagrindai dėl teisės privatizuoti prieÅ¡ tai nurodytų buto dalių pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ pripažinimo, nes prieÅ¡ tai minėto buto privatizavimo procesas buvo atliktas tinkamai. Pažymi, kad 3205/7854 buto dalis valdė virÅ¡ 18 metų, mokėjo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, taip pat iÅ¡laidas už teiktas komunalines paslaugas, elektros energijÄ , dujas, viso buto administravimÄ ir kitas paslaugas. Teigia, kad prieÅ¡ tai nurodytas butas priskirtinas prie privatizavimo objektų (b. l. 3-5).Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodo, kad ieÅ¡kinyje neteisingai nurodytas reikalavimo pripažinti teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis įstatyminis pagrindas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos kreipimÄ si iki 1998-07-01 į kompetentingas institucijas dėl 3205/7854 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių privatizavimo, todėl tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai dėl ginčo buto dalių privatizavimo nebuvo susiklostę. Pažymi, kad ieÅ¡kovė privatizavo tik 4649/7854 dalis buto ir kaina už privatizuojamÄ butÄ buvo paskaičiuota pagal privatizavimo dokumentuose nurodytÄ plotÄ , t.y. tik už 46,49 kv. m., atitinkamai už 4649/7854 buto dalis.

Teigia, kad ieÅ¡kovė privatizuojamo buto kainos apskaičiavimo formÄ , kurioje buvo nurodyta buto kaina ir perkamos buto dalys, pasirašė, su buto kainÄ ir perkamu plotu sutiko. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieÅ¡kovė LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu subjektinės teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas neįgijo, todėl ji negali bÅ«ti pažeista. PraÅ¡o ieÅ¡kinį, kaip nepagrįstÄ , atmesti (b. l. 44-46).IeÅ¡kovės A. R. atstovas advokatas H. M. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaiko.Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas I.

K. su ieÅ¡kiniu nesutinka.IeÅ¡kovės A. R. atstovas teismo posėdyje patvirtino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė neiÅ¡saugojo dokumentų, patvirtinančių ieÅ¡kovės kreipimÄ si į atsakovę su praÅ¡ymu leisti privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieÅ¡kovė visus privatizavimo veiksmus atliko tinkamai, tačiau dėl atsakovės kaltės neteisingai nurodyti privatizuoto buto duomenys, o bÅ«tent buto plotas. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti ieÅ¡kovei visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad tiek Klaipėdos miesto valdybos 1992-03-06 potvarkyje Nr. 131, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodytas tas pats buto plotas, kurį ieÅ¡kovė privatizavo ir įregistravo.

Pažymi, kad nei pareiÅ¡kimo, nei susitarimo dėl buto privatizavimo, nėra. Negali paaiÅ¡kinti: kodėl prieÅ¡ tai nurodytuose dokumentuose nurodomas buto plotas 46,49 kv. m.; kodėl nurodyta, jog parduodamas butas, o ne buto dalis; kaip buvo apskaičiuotas 46,49 kv. m. buto plotas; kodėl atsakovė neįregistravo nuosavybės teisę į likusiÄ buto dalį; kodėl gyvenamosios patalpos orderyje nurodytas buto plotas 72,91 kv. m.IeÅ¡kinys tenkintinas.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1990-11-16 ieÅ¡kovei A.

R. išduotas gyvenamosios patalpos orderis serija A Nr. 001572 apsigyventi trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškėja į orderį įrašyti jos vyras H. R., sūnus A. R. ir motina J. J. (b. l. 23-24). Buto techninės apskaitos bylos duomenimis buto adresu (duomenys neskelbtini) plotas yra 78,54 kv. m., iš kurių 44,74 kv. m. sudaro gyvenamųjų kambarių plotas ir 33,80 kv. m. pagalbinių patalpų plotas (b. l. 21-22). 1992-03-06 Klaipėdos mero potvarkiu Nr. 131 Dėl komunalinių butų pardavimo privačion nuosavybėn nutarta parduoti privačion nuosavybėn butus, nurodytus priedėliuose Nr. 1, 2, 3, 4, kurių priedėlyje Nr. 1 įrašytas butas (duomenys neskelbtini), 46,49 kv. m. bendro naudingo ploto, buto kaina – 15460,00 rublių.

Parduodamo buto savininku nurodyta A. R., apmokėjimas už butÄ nustatytas 1885,00 grynaisiais pinigais ir 13575,00 investiciniais čekiais (b. l. 8-11). IeÅ¡kovė A. R. su Klaipėdos miesto valdyba 1992-03-19 sudarė sutartį, pagal kuriÄ A. R. nupirko butÄ , kurio bendras naudingas plotas – 46,49 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) už 15460,00 rublių, kurių 1885,00 sumokėta grynaisiais pinigais ir 13575,00 valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 12).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (toliau – IÅ¡raÅ¡as) matyti, kad A. R. įregistruota nuosavybės teisė į 4649/7854 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras ir naudingas plotas yra 78,54 kv. m. (įregistravimo pagrindas – Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Ä®statymÄ Nr. I-1374, 1992-03-19, Nr. 5-5790) dalis, o likusias 3205/7854 minėto buto dalis nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikai (įregistravimo pagrindas – Statinio priėmimo naudoti aktas, 1990-12-28, 1991-01-02) (b. l. 13).

IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo advokato H. M. 2011-02-03 praÅ¡ymo lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas matyti, kad ieÅ¡kovės atstovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu leisti A. R. lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti 3205/7854 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymo netenkino, nurodydama, jog tam nėra teisinio pagrindo (b. l. 19-20). IÅ¡ Asmeninės A.

R. kortelės Nr. 0451107 matyti, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ tai nurodytame bute apsigyveno 1991-01-30. IeÅ¡kovė 1993-01-12 sudarė aukščiau minėto buto eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, Atsiskaitymo už butų Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį sutartį, 2002-10-14 DNSB „Kiras“, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo sutartį (b. l. 25-29). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto sutuoktuvių liudijimo matyti, kad A. R. (tuo metu J.) ir H.

R. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 67). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, raÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis H. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). IeÅ¡kovė A. R. ir jos miręs sutuoktinis H. R. Klaipėdos miesto Pirmajame notarų biure 2002-02-07 sudarė Bendrajį sutuoktinių testamentÄ , kuriuo susitarė, kad vienas kitÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi kitam sutuoktiniui priklausantį turtÄ (b. l. 31-32). 2009-11-11 A.

R. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Klaipėdos miesto KetvirtÄ jį notarų biuro dėl palikimo, atsiradusio po jos sutuoktinio mirties, priėmimo (b. l. 33). Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė I. M. 2010-02-11 iÅ¡davė ieÅ¡kovei nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ jos sutuoktiniui bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, nurodydama turtÄ , kuris bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams (b. l. 34-35). Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė I.

M. 2010-02-11 iÅ¡davė ieÅ¡kovei Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , nurodydama paveldimÄ turtÄ (b. l. 38-39). IÅ¡ Klaipėdos miesto Ketvirtojo notarų biuro notarės I. M. 2010-03-02 raÅ¡to Nr. 40 ieÅ¡kovės atstovui matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas į privatizuotÄ butÄ (jo dalį), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas nebuvo (b. l. 40). IÅ¡ Klaipėdos apskrities archyvo 2010-07-12 raÅ¡to dėl duomenų pateikimo Nr. (8.6)6R-913 matyti, kad patikrinus 1992 metų Klaipėdos miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybos archyvinius dokumentus, buto adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentai nerasti (b. l. 47).

IÅ¡ Klaipėdos butų Å«kio skaičiavimo centro 1992-02-26 Privatizuojamo buto kainos apskaičiavimo formos matyti, kad prieÅ¡ tai nurodyto buto, kurį ieÅ¡kovė pirko, apmokėjimas nustatytas 1885,00 grynaisiais pinigais ir 13575,00 investiciniais čekiais. Buto plotas sudaro 46,49 kv. m. PrieÅ¡ tai nurodytÄ formÄ ieÅ¡kovė pasirašė, prieraÅ¡u prie formos nurodydama, kad su kaina sutinka (b. l. 50). Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374 redakcija) nustatyti valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, sÄ lygos ir terminai.

Pagal nurodyto Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininkas ar jo Å¡eimos nariai, norintys privatizuoti jų nuomojamas valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas, turėjo pareikÅ¡ti norÄ , t. y. iki 1992 m. gruodžio 1 d. paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl jų įsigijimo nuosavybėn; 1 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , ne dėl savo kaltės Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiÅ¡kimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, tai jie gali kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turi teisę leisti Å¡iems asmenims iki 1997 m. gruodžio 31 d. paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo ir atsakovė neginčija tos aplinkybės, jog ginčo bute pradėjo gyventi nuo 1991-01-30, taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė ar jo Å¡eimos nariai, remiantis minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi buvo gyvenamosios patalpos nuomininkai, nes asmenys norintys privatizuoti jų nuomojamas valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas, turėjo pareikÅ¡ti norÄ iki 1992 m. gruodžio 1 d.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ , teismo pareigÄ , sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, o atsižvelgiant į butų privatizavimÄ numačiusių įstatymų pagrindinį tikslÄ , įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008).

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sÄ lygų pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); antra, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

Privatizuojant butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , kai butų nuomos teisėmis naudojasi ne vienas asmuo – buto nuomininkas, o keli asmenys – buto nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, susiklostydavo dviejų rÅ«Å¡ių teisiniai santykiai:

1) santykiai tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių; jie pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku;

2) santykiai tarp asmens ar asmenų, įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kusių savo valiÄ (ketinimus) privatizuoti butÄ , ir miestų (rajonų) savivaldybių ar kitų subjektų, nustatytų Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje, įpareigotų nustatyta tvarka reaguoti į tokius asmenų pareikÅ¡tus ketinimus. Tai reiÅ¡kia, kad butų privatizavimo procese bÅ«davo sudaromi du sandoriai:

1) sandoris tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku;

2) vėliau – asmuo ar asmenys, kurių vardu bus privatizuotas butas, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, nustatytu Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių susitarimo sudarymas buvo bÅ«tina buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga. Taigi buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, jeigu tokio susitarimo nebÅ«davo pasiekiama.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ginčo bute pradėjo gyventi nuo 1991-01-30, todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ . IÅ¡ byloje esančio, 1990-11-16 pareiÅ¡kėjai A. R. iÅ¡duoto gyvenamosios patalpos orderio serija A Nr. (duomenys neskelbtini), bei buto techninės apskaitos bylos duomenų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja A. R. sÄ Å¾iningai pradėjo valdyti minėtÄ visÄ butÄ , tuo pačiu ir 3205/7854 buto dalis. Ta aplinkybė, jog 1992-03-06 Klaipėdos mero potvarkiu Nr. 131 Dėl komunalinių butų pardavimo privačion nuosavybėn nutarta parduoti privačion nuosavybėn butus, nurodytus priedėliuose Nr. 1, 2, 3, 4, kurių priedėlyje Nr. 1 įraÅ¡ytas butas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad minėtas butas gali bÅ«ti privatizavimo objektas.

Duomenų apie tai, kad privatizavimo objektu galėjo bÅ«ti tik 46,49 kv. m. bendro naudingo ploto buto dalis, byloje nėra. Tai, kad Klaipėdos miesto valdyba 1992-03-19 sudarė sutartį, pagal kuriÄ A. R. pardavė butÄ , kurio bendras naudingas plotas – 46,49 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog butas, kurio bendras ir naudingas plotas yra 78,54 kv. m., priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei. Todėl, darytina iÅ¡vada, jog neprivatizuota buto dalis - 32,05 kv. m. arba 3205/7854 buto dalis yra priskirta ir priklauso savivaldybei, kuriÄ Klaipėdos miesto savivaldybė priskyrė privatizuotinam butui.

Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovei buvo leista privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir buvo jog 1992-03-19 sudaryta buto pirkimo pardavimo sutartis, patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti teise privatizuoti butÄ ir veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, atliko per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Pažymėtina, jog prieÅ¡ tai minėtoje 1992-03-19 sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė nupirko butÄ , o ne buto dalį, kuriÄ sudaro 46,49 kv. m buto plotas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki 1998 m. liepos 1 d., t.y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, nei ieÅ¡kovė, nei jos Å¡eimos nariai, nei kiti asmenys įstatymo nustatyta tvarka ir terminais papildomai dėl 3205/7854 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo nesikreipė, todėl laikytinas pagrįstu ieÅ¡kovės atstovo argumentas, jog ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad privatizavo visÄ butÄ .

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai dėl ginčo buto dalių privatizavimo nebuvo susiklostę, nes prieÅ¡ tai minėtas 1992-03-06 Klaipėdos mero potvarkis Nr. 131 ir Klaipėdos miesto valdybos 1992-03-19 su ieÅ¡kove sudaryta sutartis patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo teisiniai santykiai. PrieÅ¡ tai minėti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo sudarytas privatizuojamo buto nuomininko - ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos narių susitarimas kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku, nes tokio susitarimo sudarymas buvo bÅ«tina buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga.

Kadangi buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, jeigu tokio susitarimo nebÅ«davo pasiekiama, laikytina kad tokį susitarimÄ ieÅ¡kovė buvo sudariusi ir pateikusi atsakovei.IÅ¡ Klaipėdos apskrities archyvo 2010-07-12 raÅ¡to dėl duomenų pateikimo Nr. (8.6)6R-913 matyti, kad patikrinus 1992 metų Klaipėdos miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybos archyvinius dokumentus, buto adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentai nerasti. Kadangi už butų privatizavimo dokumentų iÅ¡saugojimÄ yra atsakinga atsakovė, todėl laikytina, jog dėl atsakovės kaltės neiÅ¡liko (duomenys neskelbtini), buto privatizavimo dokumentai.IeÅ¡kovės atstovas nurodė, jog tikėtina, kad dėl atsakovės kaltės neteisingai nurodyti ieÅ¡kovės privatizuoto buto duomenys, o bÅ«tent buto plotas, tačiau ieÅ¡kovė negali pateikti praÅ¡ymo privatizuoti butÄ , kuriame iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia dėl viso buto pirkimo, kadangi atsakovė neiÅ¡saugojo privatizavimo dokumentų.Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 176 straipsnis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®vertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas Å¡ias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ yra pasisakęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog egzistuoja buvus faktÄ , kad ieÅ¡kovė A. R. pateikė praÅ¡ymÄ ir susitarimÄ su jos Å¡eimos nariais, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku, dėl viso buto - 78,54 kv. m. bendro naudingo ploto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo, nei nebuvus faktÄ , jog ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ ir susitarimÄ dėl 46,49 kv. m. bendro naudingo ploto (4649/7854 minėto buto dalių) privatizavimo.

IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad nustatytos visos Butų privatizavimo įstatymo straipsniuose nustatytos sÄ lygos laikyti, jog ieÅ¡kovė A. R. turi teisę lengvatinėmis sÄ lygomis įgyti nuosavybės teisę į 3205/7854 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).Esant nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieÅ¡kovei A. R. pripažintina teisė lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3205/7854 dalis nuosavybės teise.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Tuo tarpu atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 139,00 Lt už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ( b. l. 6), 2640,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 55, 80), viso 2779,00 Lt. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 2779,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str. nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti Pripažinti ieÅ¡kovei A.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3205/7854 dalis nuosavybės teise.Priteisti iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, į. k. 111100775, 2779,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                           Petras Mineikis