2024-04-10 Nr. AB-5847-3-61-3-02705-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-624-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02705-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo taikyti ekonomines sankcijas panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akepus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. gegužės 26 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas UAB „Akepus“ pagal 2022 m. balandžio 25 d. protokolą Nr. ATK2-032 už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2- 32(2022) (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nutarimu atsakovas paskyrė Bendrovei 361 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad 2022 m. balandžio16 d. pareiškėjo kavinėje „Chief pizza“ (toliau – ir Kavinė) 00 val. 57 min. buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjas išsinešė iš Kavinės. Faktinės pažeidimo aplinkybės fiksuotos neplaninio patikrinimo metu, Departamentui surašant 2022 m. balandžio 16 d. patikrinimo protokolą Nr. ATK2-030 (toliau – ir 2022 m. balandžio 16 d. protokolas). Patikrinimo metu nebuvo konstatuotas joks Įstatymo pažeidimas, o pateiktas tik faktinių aplinkybių aprašymas.

2.2. 2022 m. balandžio 25 d. buvo surašytas protokolas Nr. ATK2-032 (toliau – ir 2022 m. balandžio 25 d. protokolas), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Iš 2022 m. balandžio 25 d. protokolo neaišku, kuo pasireiškė Bendrovės padarytas Įstatymo pažeidimas, nes aprašomi tik pardavėjos V. T. (toliau – ir pardavėja, darbuotoja) veiksmai bei nurodomas Įstatymo normos turinys.

2.3. Įstatymo pažeidimai nebuvo konstatuoti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka – Įstatymo pažeidimas fiksuotas negavus pareiškėjo paaiškinimo (net nepasiūlius jį pateikti). 2022 m. balandžio 25 d. protokolas surašytas nedalyvaujant pareiškėjui ir net nepranešus apie 2022 m. balandžio 25 d. protokolo surašymą, tokiu būdu iš esmės buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Byla Departamente buvo išnagrinėta 2022 m. gegužės 26 d. pareiškėjui nedalyvaujant, nebuvo apklausti nei pareiškėjo darbuotoja, nei pirkėjas, nei pareigūnai, dalyvavę patikrinime. Nutarimas surašytas tą pačią 2022 m. gegužės 26 d. ir elektroniniu paštu išsiųstas pareiškėjui. Departamentas Nutarime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, padaręs nepagrįstą išvadą, kad pardavėja, veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pardavė pirkėjui alkoholinį gėrimą išsinešti. Pagal Nutarimą Bendrovė nėra kaltinama nepilstomų alkoholinių gėrimų pardavimu – pirkėjas iš Kavinės išsinešė pilnai iš gamyklinės taros išpiltą alkoholinį gėrimą – jis buvo išpiltas į daugkartinio naudojimo stiklinį grafiną.

2.4. Pardavėja nėra patraukta administracinėn atsakomybėn už alkoholinio gėrimo pardavimą išsinešti (atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 168 str. 1 d.) – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas skirti baudą pardavėjai Vilniaus AVPK 2022 m. birželio 14 d. nutarimu panaikintas ir administracinio nusižengimo byla pardavėjai nutraukta.

2.5. Konkretus Įstatyme įtvirtintos prievolės (alkoholinį gėrimą parduoti tik pilstomą ir tik vartoti vietoje) turinys, pobūdis ir apimtis Įstatymo nėra atskleidžiamas. Šioje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog asmuo, kuris parduoda alkoholinius gėrimus, siekdamas laikytis Įstatymo nustatytų reikalavimų, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Ši diskrecija negali būti neribota. Asmuo, parduodantis alkoholinį gėrimą, turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Tačiau visi neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. vadovaujamasi principu in dubio pro reo.

2.6. Įstatymo tikslas buvo riboti alkoholio išsinešimą iš viešojo maitinimo įstaigos tam tikru Įstatyme nustatytu laiku. Šio ribojimo pirmiausia buvo siekiama nustatant pirkėjo atsakomybę už įsigyto alkoholio išsinešimą (Įstatymo 17 str. 4 d.). Įstatymo leidėjas nustatė draudimą išsinešti bet kokius alkoholinius gėrimus – tiek pilstomus, tiek nepilstomus. Tokiu būdu įstatymo leidėjo buvo nustatytas reikalavimas nustatytu laiku parduoti tik pilstomus gėrimus bei draudimas išsinešti bet kokius įsigytus alkoholinius gėrimus. Įstatyme nėra nustatyta, nei kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu, nei kokiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami įsigijimo vietoje.

2.7. Nutarime Bendrovė nepagrįstai kaltinama tuo, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti išsinešti, t. y. pareiškėjas neužtikrino parduotų alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje. Nutarime nėra detalizuota, kokių konkrečiai veiksmų pareiškėjo darbuotoja neatliko, siekdama užtikrinti, kad pirkėjai suvartotų alkoholį vietoje. Pareiškėjo darbuotojos (tuo pačiu ir pareiškėjo) veiksmai parduodant alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (Kavinėje), kai prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai, pranešimas papildomai pateikiamas ant kasos kvito („pirkėjas, pirkdamas alkoholį nuo 20:00 iki 10:00 val., patvirtina, kad yra susipažinęs su alkoholio vartojimo vietoje sąlyga ir atsako už pasekmes susijusias su šios sąlygos pažeidimu“), kuris atiduodamas pirkėjams įsigyjant alkoholinius gėrimus, pirkėjai papildomai žodžiu įspėjami, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik įsigijimo vietoje, įsigyto alkoholinio gėrimo pardavimas tik pilnai jį išpylus į grafiną, visiškai atitiko proporcingumo principą. Pardavėja neturėjo jokios galimybės numatyti, kad pirkėjui perduotas daugkartinio naudojimo grafinas su jame iš gamyklinės taros išpiltu alkoholiniu gėrimu bus išsineštas iš Kavinės. Bendrovė negali būti atsakinga už pirkėjų veiksmus po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, nes pardavėjas negali reikalauti iš pirkėjo ir juo labiau priversti jį, kad pastarasis įsigytą alkoholį suvartotų vietoje. Kavinėje sudarytos tinkamos sąlygos vartoti gėrimus vietoje, parduodant alkoholinius gėrimus taip pat siūlomos ir vienkartinės stiklinės (padėtos prie kasos); klientai turi galimybę vartoti gėrimą vietoje, o tai, kad picerijoje nėra sėdimų vietų, visiškai nereiškia kad čia nesudarytos sąlygos vartoti alkoholiui bei įsigytam maistui vietoje; pagrindinę picerijos apyvartą sudaro maisto, o ne alkoholinių gėrimų pardavimas. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjo darbuotoja žinojo ar galėjo žinoti, jog pirkėjas ruošiasi išsinešti alkoholinį gėrimą. Sąmoningą sprendimą išsinešti alkoholinį gėrimą priėmė pirkėjas.

2.8. Nutarime padaryta išvada, jog „pasirinkta tara, kelia pagrįstų abejonių, kad Įmonės realus ir neimituojamas siekis, tikslas buvo tai, kad gėrimų vartojimas vyktų tik vietoje“, nes, pasak, pareiškėjo, grafinas yra patogus išsinešti tiek, kiek patogus išsinešti bet koks viešojo maitinimo įstaigoje naudojamas indas, o už grafiną imamas papildomas 2 Eur užstatas yra skirtas ne tam, kad pirkėjas galėtų išsinešti parduotus alkoholinius gėrimus kartu su grafinu, tačiau siekiant užtikrinti, kad pirkėjai suvartoję alkoholį vietoje, grąžintų grafiną.

2.9. Nutarimas priimtas, remiantis dokumentais, kurie neturėjo būti tiriami byloje, t. y. pirkėjo parodymais rusų kalba – nėra pateiktas joks šių pirkėjo paaiškinimų vertimas. Pareiškėjui iki Nutarimo priėmimo nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis buvo priimtas Nutarimas. Priimant Nutarimą buvo akivaizdžiai pažeistos baudos parinkimo taisyklės. Departamentas nepagrįstai akcentuoja iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjo padarytus Įstatymo pažeidimus, kuriuos atsakovas vertina kaip aplinkybę, neigiamai charakterizuojančią pareiškėją. Visi Nutarime nurodyti kiti pareiškėjo padaryti pažeidimai, dėl kurių jis buvo baustas, yra kitokio pobūdžio, t. y. Bendrovė buvo baudžiama už nepilstomų alkoholinių gėrimų pardavimą (po nurodytų teismų sprendimų pareiškėjas iš esmės pakeitė alkoholinių gėrimų pardavimo būdą – alkoholiniai gėrimai Įstatymo draudžiamu laiku parduodami tik pilnai juos išpylus iš gamyklinės taros) ir šie pažeidimai padaryti daugiau nei prieš dvejus metus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Departamentas Nutarimu pareiškėjui skyrė 361 Eur baudą už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, nustatęs, kad pareiškėjo darbuotoja, veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, 2022 m. balandžio 16 d. 00 val. 57 min. pardavė pirkėjui pagal 2022 m. balandžio 16 d. kasos kvitą 76568 (LF LG 00405731) už 20,50 Eur 0,5 l alkoholinio gėrimo „Žalios devynerios“ (alk. 35 % tūrio) išsinešti, išpylusi gėrimą iš gamyklinio butelio į 1 l talpos butelio formos stiklinį indą, kurį šis iš Kavinės patalpų išsinešė.

3.2. Vadovaujantis teisės aktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika, įmonės darbuotojo veiksmų teisinis vertinimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant, ar yra pagrindas taikyti atsakomybę juridiniam asmeniui už atitinkamų Įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimą. Subjektai, kuriems yra taikoma Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis, privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra. Pareiškėjas, parduodamas ir perpildamas alkoholinius gėrimus iš gamyklinės taros į pasirinktą tarą („grafinus“), kuri patogi išsinešti, ypatingai imdama už tarą atlygį, tik imituoja savo veikloje siekį, kad klientai gėrimus vartotų vietoje.

3.3. Pagal LVAT praktiką, pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje iškabinti įspėjamieji užrašai, pardavėjos įspėjimas pirkėjams vartoti įsigytus alkoholinius gėrimus tik vietoje nėra pakankama ir efektyvi priemonė, siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi.

3.4. Įstatyme yra nustatyta speciali protokolo surašymo tvarka juridiniams asmenims, kurioje nėra reikalavimo protokolą juridiniam asmeniui surašyti dalyvaujant jo atstovui. Pareiškėjas, 2022 m. balandžio 25 d. protokolu būdamas informuotas apie jam pareikšto kaltinimo ribas, nepasinaudojo Įstatymo 371 straipsnio 1 dalies suteikta teise Įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu susipažinti su bylos medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, prašymus. Pirkėjo parodymai pateikti Nutarimo 4 punkte lietuvių kalba, o vertimą atliko atsakovo Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, turinti atitinkamą išsilavinimą.

3.5. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas yra Departamento diskrecijos teisė ir Departamento vertinimu artimos vidurkiui baudos skyrimas, nesant nei pareiškėjo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, atitinka baudų skyrimo taisykles ir Nutarime yra tinkamai motyvuotas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Akepus“ skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1. Departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, 2022 m. balandžio 8 d. pavedimu Nr. ATK1- 23 pavedė Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistams, kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato ir karo policijos pareigūnais, atlikti neplaninį viešojo maitinimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, kaip laikomasi Įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių veiklą, susijusią su alkoholiu ir tabaku, reikalavimų. Su pavedimu pasirašytinai 2022 m. balandžio 16 d. buvo supažindinta Bendrovės pardavėja.

5.2. Departamento ir policijos pareigūnai patikrino Kavinę bei surašė 2022 m. balandžio 16 d. protokolą, kuriame nustatė, kad stebint Bendrovės prieigas, buvo pastebėta moteris ir vyras, kurie 2022 m. balandžio 16 d. apie 00 val. 55 min. užėjo į Kavinę, o iš jos išėjo apie 1 val. 00 min. Rankose nešėsi grafiną su raudonos spalvos skysčiu viduje ir du 7Up limonado buteliukus. Policijos pareigūnams sustabdžius minėtus asmenis ir paklausus, ką išsinešė iš Kavinės, jie nurodė, kad išsinešė alkoholinį gėrimą, kurį pirko Kavinėje už 24 Eur. Vyras nurodė, kad jie nebuvo informuoti, jog alkoholį iš Kavinės išsinešti draudžiama. Pardavėja nurodė, kad pardavė 0,5 l „Žalios devynerios“ minėtam vyrui, tačiau jį informavo, jog išsinešti alkoholį iš Kavinės draudžiama. Alkoholį ji perpylė į stiklinį grafiną. Pardavėja pateikė kasos kvitą Nr. 76568, iš kurio matyti, kad 2022 m. balandžio 16 d. 00 val. 57 min. buvo parduotas alkoholinis gėrimas „Žalios devynerios“ už 20,50 Eur, 7Up limonadas 2x1,80 Eur, užstatas 0,20 Eur, grafinas 2 Eur, bendra suma 24,50 Eur. Kavinėje ant baro pakabintas baltas A4 formato lapas su užrašu: „Užstatas už grafiną 2 eurai. Pinigai grąžinami tik pateikus pirkimo dokumentus“. Alkoholinis gėrimas „Žalios devynerios“ rastas ir prekybos vietoje, kaina 20,50 Eur. Pareiškėjo darbuotoja 2022 m. balandžio 16 d. pasirašytinai buvo supažindinta su 2022 m. balandžio 16 d. protokolu ir jai įteiktas vienas šio protokolo egzempliorius.

5.3. Pareiškėjo darbuotoja 2022 m. balandžio 16 d. rašytiniame paaiškinime dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. 00:57 val. į parduotuvę piceriją „Chief Pizza“ atėjo vyras ir moteris ir nusipirko alkoholinio gėrimo „Žalios devynerios“ 0,5 l talpos ir 2 gaiviuosius gėrimus „7Up“ 0,5 l talpos bei stiklinį grafiną. Ji alkoholinį gėrimą perpylė iš butelio į stiklinę atidarytą tarą ir perspėjo, kad gėrimai vartojami vietoje, bet pirkėjai išėjo. Ji teigė esanti pardavėja ir jos pareiga yra perspėti. Į žodinius perspėjimus nebuvo reaguota.

5.4. Departamentas, vadovaudamasis 2022 m. balandžio 16 d. protokolu ir kita Departamento surinkta medžiaga, surašė 2022 m. balandžio 25 d. protokolą, kuriuo nustatė, kad 2022 m. balandžio 16 d. Kavinėje pardavėja, veikdama pareiškėjo vardu, interesais ir naudai, apie 00 val. 57 min., pagal 2022 m. balandžio 16 d. kasos kvitą 76568 (LF LG 00405731) už 20,50 Eur pardavė pirkėjui 0,5 l alkoholinį gėrimą „Žalios devynerios“ (alk. 35 % tūrio) išsinešti, išpylus alkoholinį gėrimą iš gamyklinio butelio į 1 l talpos butelio formos stiklinį indą (indo kaklelyje padarytas sriegis). Pirkėjas butelio formos stiklinį indą su alkoholiniu gėrimu „Žalios devynerios“ iš Kavinės patalpų išsinešė. Protokole nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, o už šį pažeidimą atsakomybė nustatyta Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje.

5.5. 2022 m. balandžio 25 d. protokole taip pat nurodytas bylos nagrinėjimo laikas – 2022 m. gegužės 26 d. 8 val. 15 min., nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, informacija, kaip susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, siūlymas per 14 darbo dienų pateikti rašytinį paaiškinimą, bei nurodyta informacija, kad pareiškėjui išreiškus norą būti išklausytam žodžiu, bus užtikrintas bylos nagrinėjimas nuotoliniu būdu.

5.6. Departamentas 2022 m. balandžio 26 d., nedalyvaujant pareiškėjui, išnagrinėjo bylą ir priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei paskyrė 361 Eur baudą už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo nuostatomis ir nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas įvykdė pirmąją Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą sąlygą – alkoholinis gėrimas nustatytomis valandomis buvo parduotas visiškai perpiltas iš 0,5 l talpos gamyklinės pakuotės į l talpos stiklinį indą (grafiną). Tačiau Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas neįgyvendino antrosios sąlygos ir neužtikrino, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje. Šią išvadą Departamentas grindė aplinkybe, kad pareiškėjas neužtikrino, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, nesiėmė efektyvių priemonių, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojamas Kavinėje, o priešingai – sudarė sąlygas gėrimą išsinešti stikliniame inde (grafine).

7. Teismas vadovavosi LVAT praktika Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimo aspektu ir nurodė, kad alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė Kavinės pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo darbuotojos padarytas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu, nes Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties – padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

8. Teismas nurodė, kad Vilniaus AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutarimas, kuriuo nutraukta teisena dėl pareiškėjo darbuotojos, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.), o gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas paminėtame Vilniaus AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2018 m. kovo 7 d. (neteisingai nurodyta data laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina į 2022 m. birželio 14 d.) nutarime, savaime nesuponuoja, jog šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti Įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į Įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai.

9. Teismas vertino, jog pareiškėjas nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad Kavinėje parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik Kavinei priklausančiose patalpose, o priešingai – sudarė palankias sąlygas išsinešti perpiltą alkoholinį gėrimą iš Kavinės, t. y. pareiškėjo darbuotoja alkoholinį gėrimą „Žalios devynerios“ (alk. 35 % tūrio) perpylė iš 0,5 l gamyklinės taros į dvigubai didesnį 1 l stiklinį indą (grafiną) – į tarą, ne tik patogią išsinešti, bet ir nepritaikytą šį konkretų alkoholinį gėrimą vartoti vietoje.

Teismas pažymėjo, kad pirkėjams yra taikomas 2 Eur depozito mokestis už stiklinį indą (grafiną), į kurį perpilamas Įstatymo ribojamu laiku įsigytas alkoholinis gėrimas. Depozitas grąžinamas tik kartu su grąžinamu stikliniu indu (grafinu) kartu pateikus alkoholio įsigijimo kasos kvitą. Teismas sutiko su Nutarime padaryta išvada, jog akivaizdu, kad stiklinio indo (grafino), į kurį pardavėja perpylė gėrimą, naudojimas yra įrodymas, kad pareiškėjas naudoja patogią tarą alkoholiniams gėrimams išsinešti, nes pirkėjas nėra įpareigotas jos grąžinti, kadangi už ją jau sumokėjo, todėl konkliudentiniais veiksmais pirkėjui duodama suprasti, kad pareiškėjas toleruoja alkoholinių gėrimų pardavimą išsinešti.

Teismas pažymėjo, kad sąžiningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinių butelių į kitą tarą, ypač atsižvelgiant į tai, kad parduotas alkoholinis gėrimas „Žalios devynerios“ (alk. 35 % tūrio) įprastai yra vartojamas iš mažos talpos indų, o šiuo atveju jis buvo perpiltas į dvigubai didesnį stiklinį indą, kurio paskirtis labiau tiktų vandeniui, vynui ir pan. Teismas, įvertinęs parduoto alkoholio rūšį, kiekį, stiprumą, konstatavo, kad jo perpylimo į dvigubai didesnę tarą – stiklinį indą (grafiną), tikslas gali būti tik vienas – sudaryti sąlygas klientui alkoholinius gėrimus išsinešti.

Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginys dėl galimybės nemokamai pasiimti prie kasos esančias vienkartines stiklines ir tai esą patvirtina alkoholinio gėrimo pardavimą vartoti vietoje, yra deklaratyvus, nes tokios stiklinės taip pat nėra įprastai naudojamos šiam alkoholiniam gėrimui vartoti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad Kavinėje parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik Kavinei priklausančiose patalpose, nes aplinkybės (Kavinėje pirkėjai kartu su alkoholiu gali įsigyti ir karštą maistą (picas), pagrindinę Kavinės apyvartą sudaro maisto, o ne alkoholinių gėrimų prekyba, už stiklinius grafinus yra imamas 2 Eur mokestis (depozitas)) nelaikytinos aktyviomis priemonėmis, siekiant užtikrinti Įstatyme nustatytų nuostatų laikymąsi.

Aplinkybę, kad pareiškėjas pardavė alkoholinį gėrimą visiškai perpiltą į kitą tarą, t. y. stiklinį indą (grafiną), teismas vertino kaip nepanaikinančią Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, kadangi pareiškėjui būtent buvo inkriminuotas draudimo išimties antros sąlygos „parduoti vartoti vietoje“ neužtikrinimas. Teismas sutiko su Nutarime padaryta išvada, kad būtent mokestis už tarą, į kurią į perpilamas įsigytas alkoholinis gėrimas, ir kurį pareiškėjas įvardija „depozitu”, yra patvirtinimas, kad pareiškėjas tik imituoja savo veikloje siekį, jog klientai alkoholinius gėrimus vartotų vietoje.

10. Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika, atmetė pareiškėjo argumentus dėl Kavinėje aiškiai matomose vietose pakabintų skelbimų apie draudimą Įstatymo draudžiamu laiku išsinešti alkoholį, dėl pateiktos tokios pat informacijos kasos kvituose. Dėl pareiškėjo darbuotojos žodinio įspėjimo apie alkoholinių gėrimų vartojimą Kavinėje teismas nurodė, kad tai nepanaikina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, kadangi tokia priemonė nelaikytina efektyvia, nes byloje nustatyta, jog po žodinio įspėjimo pirkėjas su įsigytu alkoholiniu gėrimu išėjo iš Kavinės.

11. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į parduoto alkoholio rūšį, kiekį ir stiprumą, formalus pardavėjos veiksmas – viso alkoholio perpylimas į dvigubai didesnį stiklinį indą (grafiną) nei gamyklinė tara, nesuteikiant tokiam alkoholiui vartoti vietoje tinkamų taurių, 2 Eur mokestis už šį indą, nurodant, jog mokestis bus grąžintas pateikus ne tik indą, bet ir kasos kvitą, nesant Kavinėje kėdžių, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik Kavinės patalpose. Teismas sprendė, jog tokiu būdu Bendrovė neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, o kartu ir neįvykdė antrosios Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos kumuliatyvios sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo, todėl atsakovas Nutarimu pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl pažeistos jo teisės teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga, atimta galimybe dalyvauti nagrinėjant bylą Departamente, nes Bendrovė per jos atstovę (pardavėją) žinojo, kad buvo atliktas patikrinimas, 2022 m. balandžio 25 d. protokolu buvo informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl galėjo aktyviai domėtis pažeidimo tyrimo eiga Departamente. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo teismo posėdžio metu, teikė paaiškinimus ir uždavė klausimus atsakovo atstovams, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad Bendrovė negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl tinkamai iš rusų į lietuvių kalbą neišverstų ir atitinkamai nepatvirtintų pirkėjo paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, nes Bendrovė nepateikė teismui kitokio, nei yra nurodyta Nutarime, pirkėjo paaiškinimo vertimo, nenurodė, kodėl Departamento specialistės atliktas vertimas yra neteisingas.

14. Vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, jog nei Įstatymas, nei ANK nenumato, kad protokolas turi būti surašomas iš karto nustačius Įstatymo pažeidimą, o byla buvo išnagrinėta ir bauda paskirta nepažeidus Įstatymo 35 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl atmetė pareiškėjo argumentus apie tai, kad Įstatymo pažeidimai nebuvo konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka.

15. Dėl baudos dydžio teismas vadovavosi Įstatymo 34 straipsnio 3, 7–9 dalimis ir nustatė, kad Nutarimu Bendrovei skirta 361 Eur dydžio bauda, kuri yra artima sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui ir jo neviršija. Aptaręs Įstatymu siekiamus tikslus bei pažymėjęs, jog pareiškėjas draudžiamu Įstatymo laiku pardavė alkoholinį gėrimą išsinešti, teismas sprendė, kad paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui.

16. Teismas nusprendė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarimu paskirta sankcija yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo Nutarimo panaikinti. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Akepus“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti atsakovo Nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui argumentus, susijusius su faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu (Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. lingvistine ir logine konstrukcija, įstatymo leidėjo nepateiktu konkrečiu elgesio modeliu, dėl ko alkoholinių gėrimų pardavėjas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti elgesio būdus, pirkėjo atsakomybę už įsigyto alkoholio išsinešimą (Įstatymo 17 str. 4 d.)), su tuo, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas vartoti vietoje (išpiltas į stiklinį grafiną), kad pardavėjas neturi galimybių ir priemonių uždrausti pirkėjui išsinešti alkoholinį gėrimą ir tokiu būdu užtikrinti, jog pirkėjas neatliks neteisėtų veiksmų, ir akcentuoja šiuos argumentus:

18.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, kad yra pagrindas alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybes vertinti kitaip, nei tai buvo daroma pareiškėjo darbuotojos Vilniaus AVPK 2022 m. birželio 14 d. nutarime, kuriame konstatuota, jog nėra pagrindo vertinti pardavėjos veiksmus, kaip Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą ir nurodyta, kad Bendrovės darbuotoja ėmėsi pakankamų ir protingų priemonių, jog užtikrintų parduoto alkoholinio gėrimo vartojimą vietoje (negali būti atsakinga už neteisėtus pirkėjo veiksmus). Teismas, nagrinėjamoje byloje vertindamas tuos pačius pareiškėjo darbuotojos veiksmus, kaip pareiškėjo įvykdytą alkoholinio gėrimo pardavimą, padarė visiškai priešingas ir nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, jog Kavinėje parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik Kavinei priklausančiose patalpose, o priešingai – sudarė palankias sąlygas išsinešti perpiltą alkoholinį gėrimą iš Kavinės. Įstatyme nėra nustatyti (jie nenurodyti ir skundžiamame sprendime) jokie „griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai“, o tai suponuoja išvadą, kad tokie reikalavimai nėra aiškūs, apibrėžti ir protingai gali būti numanomi. Visi neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. vadovaujamasi in dubio pro reo principu. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjas padarė Įstatymo pažeidimą, būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias pareiškėjo santykį su minėtuoju pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).

18.2. Nei Departamentas, nei teismas nenurodė, kokių veiksmų neatliko pareiškėjas, iš esmės apsiribojo vien konstatavimu, kad pareiškėjo parduotas alkoholinis gėrimas pirkėjo buvo išsineštas iš Kavinės ir vien tai jau sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas neužtikrino, kad jis būtų vartojamas vietoje. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis ėmėsi skunde teismui detalizuotų ir apeliaciniame skunde pakartotų proporcingų priemonių Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintiems reikalavimams įvykdyti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent pažeidimą inkriminuojanti institucija turi neabejotinai jį įrodyti. Pareigūnai, surašę 2022 m. balandžio 16 d. protokolą, 2022 m. balandžio 25 d. protokolą bei Nutarimą, turėjo išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydami ir atsakomybėn traukiamo asmens (pareiškėjo) kaltę. Kadangi nėra aiškaus teisinio reguliavimo, negali būti pripažįstama, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo pakankami Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatoms įgyvendinti.

18.3. Teismas nepagristai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos ir pardavimo metu taikytos priemonės nelaikytinos efektyviomis ir pakankamomis Įstatymo reikalavimų vykdymui užtikrinti. LVAT praktikoje pareiškėjo naudotos priemones pripažįstamos pakankamomis ir proporcingomis siekiant užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje (žr., pvz. 2017 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017). Grafinas nėra parduodamas pirkėjui. Perduodant grafiną pirkėjui, iš jo imamas užstatas ir šio grafino pirkėjas negali priduoti, pasinaudodamas taros surinkimo paslauga (ši paslauga netaikoma grafinui ir jis gali bei turi būti gražinamas tik Kavinėje). Teismas nepagrįstai Kavinėje naudojamiems indams (vienkartinėms stiklinėms) kelia reikalavimus, kurie įprasti restoranams arba aukšto lygio kavinėms. Klientui, į kurio aptarnavimą orientuojasi pareiškėjas, yra įprastas alkoholio vartojamas, naudojant vienkartines stiklines (bokalus).

18.4. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad alkoholinis gėrimas, kuris buvo išpiltas į dvigubai didesnį grafiną, rodo prekybą išsinešti (sudaro sąlygas išsinešti). Tokia išvada prieštarauja Įstatymo formuluotei, kuri nustato, kad draudžiamu laiku galima prekiauti tik pilstomais alkoholiniais gėrimais – nustatytas aiškus ir ne vieną kartą teismų patvirtintas Įstatymo reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus jų neišpylus iš gamyklinės taros (butelio). Alkoholio išpylimas iš gamyklinės taros negali būti vertinamas kaip automatinis kitos Įstatymo sąlygos (vartoti vietoje) paneigimas – pilnas alkoholinio gėrimo išpylimas iš butelio, prieš atiduodant alkoholinį gėrimą pirkėjui Įstatyme nustatytu laiku, yra įstatymo reikalavimo laikymasis, o ne siekis parduoti alkoholinį gėrimą išsinešti. Tai, kad teismo vertinimu, grafino paskirtis yra labiau tinkama vandeniui arba vynui yra niekuo neparemtas teismo vertinimas – stiprūs alkoholiniai gėrimai pilstomi į įvairius indus ir vien indo formos pasirinkimas nerodo alkoholio pardavėjo intencijos dėl prekybos alkoholiu išsinešti.

18.5. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl Departamento padarytų Įstatymo pažeidimų, kurie nebuvo konstatuoti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, o atliekant galimą pareiškėjo pažeidimo tyrimą, bylos nagrinėjimą Departamente bei priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl paskirta ekonominė sankcija ir pats Nutarimas negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus šiuo aspektu ir nurodo, kad faktas, jog vėliau byla buvo nagrinėjama jau laikantis įstatymų reikalavimų, nepaneigia fakto, jog ji pradėta (iškelta) neteisėtai ir negali būti vertinama, kaip užtikrinanti pareiškėjo teises bylos iškėlimo momentu. Teismas iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo teiginių, kad Nutarimas priimtas, remiantis dokumentais, kurie neturėjo būti tiriami byloje (pirkėjo parodymai rusų kalba), kad Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo, nepateikė pareiškėjui 2022 m. balandžio 16 d. protokolo priedų, įrodymų, kuriais remiantis buvo priimtas Nutarimas. Teismas visiškai nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo nagrinėjimu atveju. Negali būti laikoma, kad pareiškėjo Įstatymo pažeidimas ištirtas ir fiksuotas įstatymo reikalaujama forma ir tvarka, todėl vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas panaikinti baudą, paskirtą už netinkamai pradėtą ir fiksuotą Įstatymo pažeidimą.

19. Atsakovas Departamentas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2022 m. gegužės 26 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas UAB „Akepus“ pagal 2022 m. balandžio 25 d. protokolą Nr. ATK2-032 už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-32(2022) pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų su tuo susijusių pareiškėjo reikalavimų.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarimu paskirta sankcija yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos skundžiamame sprendime padarytos išvados.

25. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija) įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

26. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam, kad būtų konstatuotas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija) pažeidimo faktas, esminės reikšmės turi tik pats alkoholio pardavimo draudžiamu laiku faktas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-340/2014, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-530-822/2020, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-761-525/2021). Išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-920-525/2021). Subjektai, kuriems yra taikoma Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4242-968/2019).

27. Byloje nustatyta, kad Departamento ir policijos pareigūnai patikrino Kavinę ir nustatė, kad joje prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti draudžiamu laiku. Pardavėja, veikdama Bendrovės vardu, interesais ir naudai, 00 val. 57 min. pirkėjui pardavė 0,5 l alkoholinio gėrimo „Žalios devynerios“ (alk. 35 % tūrio) išsinešti, išpylusi gėrimą iš gamyklinio butelio į 1 l talpos butelio formos stiklinį indą. Pirkėjas butelio formos stiklinį indą su alkoholiniu gėrimu „Žalios devynerios“ iš Kavinės patalpų išsinešė.

28. Šios faktinės aplinkybės nustatytos Departamento 2022 m. balandžio 25 d. protokole bei išdėstytos Nutarime ir dėl jų byloje ginčo nėra. Kadangi byloje nepaneigtas faktas, jog nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo išsinešti iš viešojo maitinimo vietos (Kavinės) patalpų draudžiamu metu (po 20 val.), šių parduotų pilstomų alkoholinių gėrimų nevartojus vietoje, spręstina, kad pareiškėjas nesiėmė pakankamai tinkamų priemonių, kurios būtų veiksmingai užkirtusios kelią pažeisti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija). Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su stiklinio indo (grafino) naudojimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo padarytomis išvadomis, jog akivaizdu, kad stiklinio indo (grafino), į kurį pardavėja perpylė alkoholinį gėrimą, naudojimas yra įrodymas, jog pareiškėjas naudoja patogią tarą alkoholiniams gėrimams išsinešti, nes pirkėjas nėra įpareigotas jos grąžinti, kadangi už ją jau sumokėjo, todėl konkliudentiniais veiksmais pirkėjui duodama suprasti, kad pareiškėjas toleruoja alkoholinių gėrimų pardavimą išsinešti. Alkoholinio gėrimo išpilstymas į išsinešamus indus neabejotinai sukuria prielaidas pažeisti Įstatymą, neužtikrinus, jog alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT 2017 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017 suformuotos teismų praktikos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytosios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

30. Nepagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai dėl juridiniam asmeniui (pareiškėjui) taikomos atsakomybės ryšio su pardavėjai taikyta administracine atsakomybe, nes ekonominės sankcijos įmonėms (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014). Įmonės darbuotojui pritaikyta atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą ir įmonei pritaikyta ekonominė sankcija yra skirtingos atsakomybės rūšys, taikomos skirtingiems subjektams (žr., pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-415/2022, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1020-525/2023). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškėjo darbuotojos, nesant administracinio nusižengimo požymių, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.

31. Dėl kitų ginčo šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

33. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis