2023-02-08 Nr. AB-3360-3-62-3-01731-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-31-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01731-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo (iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai), trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba (iki reorganizacijos – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. buvo laikomas neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Prausykla neatitiko teisės aktų reikalavimų. Praustuve naudojosi 6 asmenys. Sanitariniai mazgai buvo nesuremontuoti. Pareiškėjas tvirtino buvęs sukandžiotas blakių, o pataisos namų administracija atsisakė tai užfiksuoti. Pareiškėjas vertino, jog prie kiekvieno dušo turi būti po vieną sėdimą vietą, 2 dozatoriai, kilimėlis arba grotelės, lentynėlė higienos priemonėms. Dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasinėmis kančiomis, sveikatos sutrikimais.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko 6 būryje, kuriame bausmę atlieka 171 nuteistasis. 5, 6 ir 7 būrių nuteistieji naudojosi 2 sanitariniais mazgais, kuriuose buvo po 3 klozetus ir 3 pisuarus, iš viso 12 kietųjų įrenginių, taip pat 2 prausyklomis, kuriose yra po 1 ilgą praustuvę su 6 vandens kranais ir po 1 praustuvę su vienu vandens kranu, iš viso 14 vandens kranų. Taigi 5, 6 ir 7 būrio sanitariniais mazgais galėjo naudotis 180 nuteistųjų, nes iš viso minėtuose būriuose yra 12 kietųjų įrenginių. Pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo bendrabučio tipo patalpose esančių gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus specialistai tikrina patalpas ir esant poreikiui atlieka patalpų remonto einamuosius darbus. Teisės aktai nereglamentuoja prausykloje privalomai įrengti muilo dozatorius, prausyklose yra veidrodžiai, dušinėse yra įrengtos pertvaros, kurios pagal galiojančius teisės aktus nėra privalomos. Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia, dušo patalpoje yra stalai, ant kurių nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, gali susidėti higienos priemones, dėl to pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovo atstovas teigė, kad pataisos namų administracija nuolatos stebi ir prižiūri patalpas, dėl parazitų ne kartą yra atvykusi parazitus naikinanti įmonė, imasi visų įmanomų priemonių parazitams išvengti, skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų patalynę, minkštąjį inventorių, drabužius. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo L. R. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN, atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 12 d.

7. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, jog naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, tualetai buvo atskirti 2 metrų sienele, be durų, dušinėje nebuvo spintelės, dozatorių, kilimėlių, sėdimos vietos, teismas nustatė, kad Marijampolės PN neneigė, jog 2 sektoriaus sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti sienelėmis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta fotonuotrauka. Teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Aprūpinimo normos) 7.6 punktu ir nurodė, kad pareiškėjas visą laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nors pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau teismas vertino, jog, priešingai nei kamerose, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, t. y. pažeidimas pripažįstamas tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, jog joje yra išaiškinta, kad nuteistiesiems tokiu atveju sudaromos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

8. Teismas nustatė, jog byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad dušai vienas nuo kito atskirti pertvaromis, o pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

9. Teismas vadovavosi Aprūpinimo normų 7.1–7.4, 7.6, 13 punktais ir nustatė, kad 2 lokalinio sektoriaus 5, 6 ir 7 būriuose nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. kovo 31 d. nuteistųjų buvo iki 171. 2 lokalinio sektoriaus nuteistieji naudojosi 2 sanitariniais mazgais, kuriuose buvo po 3 klozetus ir 3 pisuarus, iš viso 12 kietųjų įrenginių, taip pat 2 prausyklomis, kuriose – po 1 ilgą praustuvę su 6 vandens kranais ir po 1 praustuvę su vienu vandens kranu, iš viso 14 vandens kranų. Pagal byloje esančias fotonuotraukas teismas nustatė, kad Marijampolės PN prausykla ir dušinė yra aprūpintos pagal teisės aktus numatytu inventoriumi, o pagal avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų 2021 m. kovo 24 d. aktą – jog yra šalinami sanitarinių mazgų gedimai ir atliekami inventoriaus bei patalpų remonto darbai. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, o sanitariniai mazgai (tualeto ir kitos patalpos) įrengti atskirai, ne gyvenamosiose patalpose, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo, taip pat jų kiekio, būklės, aprūpinimo inventoriumi.

10. Dėl blakių gyvenamosiose patalpose, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 20 punktu, vertino Paslaugų teikimo sutartis, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo duomenis ir priėjo prie išvados, kad 6 būryje, kuriame atliko bausmę pareiškėjas, buvo fiksuotos blakės ir jos naikintos. Teismas nenustatė pagrindo netikėti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog jis galėjo būti sukandžiotas blakių. Nors pareiškėjas dėl blakių įkandimų į medicinos darbuotojus nesikreipė, teismas sprendė, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nesant duomenų apie kreipimąsi dėl to į medikus ir dėl šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl kalinimo sąlygų, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

III. 12. Pareiškėjas L. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti ar panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo skundą, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Pareiškėjas vertina, kad teismo sprendimas yra neteisingas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas žmogų kankinti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Marijampolės PN žinojo apie pažeidžiamas pareiškėjo teises, tačiau jų nepaisė. Pareiškėjas nurodo kreipęsis į atsakovo atstovą su įvairiais prašymais, buvęs pas psichologą ir psichiatrą, tai įrodo jo teismui pateikta medžiaga. Pareiškėjas teigia, kad skunde aiškiai išdėstė, kokius nepatogumus patyrė gyvendamas su parazitais gyvenamojoje patalpoje, ir jaučiasi esąs diskriminuojamas, nes vieniems neturtinė žala priteisiama, o pareiškėjui už labai ilgą pažeidimo laikotarpį – ne. Tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsio 2 daliai.

14. Pareiškėjas vadovaujasi Europos kalinimo taisyklių nuostatomis ir nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu dėl to, kad tokiu sanitariniu mazgu naudojasi visi asmenys. Pareiškėjas nurodo, kad Europos kalinimo taisylės šiuo aspektu aiškios – naudojantis sanitariniais įrenginiais, jie turi būti higieniški ir užtikrinti privatumą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesivadovavo Aprūpinimo normomis, kuriose aiškiai nurodyta, kaip turi būti įrengti tualetai, kuriais naudojasi nuteistieji, apgyvendinti bendrabučio tipo patalpoje: klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Teismas nepagrįstai vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, kurios negalėjo būti taikomos nagrinėjamu atveju.

15. Dėl dušo pareiškėjas vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2748-815/2019 ir nurodo, kad šioje byloje teismas priteisė 70 Eur už 6 paras neužtikrintą privatumą pareiškėjui naudojantis dušu kartu su dar vienu asmeniu, nors ir esant šoninėms pertvaroms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą ir pažymėjo, kad tam tikri kalinamųjų ir nuteistųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Pareiškėjas nurodo, kad buvimas dušo patalpoje be galimybės bent iš dalies prisidengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinama su asmens teise į privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Iš byloje esančių nuotraukų nematyti užuolaidėlių, nors dėl jų įrengimo buvo kreiptasi ne vieną kartą į atsakovo atstovą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teiso praktika, kurioje nurodyta, kad asmuo, kuris yra kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje, kad iš pareiškėjo nėra būtina reikalauti pagrįsti patirtą žalą ir kančias. Pareiškėjas vertina, kad teismo sprendimas nepriteisti jam neturtinės žalos nepagrįstas, nes pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo pažeistos.

17. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje yra pateikęs atsiliepimą ir detaliai bei išsamiai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl nėra poreikio teikti kitus duomenis.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba (iki reorganizacijos Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, juos vertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai taikė proceso ar materialiosios teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, o tik dėsto tuos pačius argumentus ir aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo skunde teismui ir kurias teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir įvertino priimtame sprendime. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjo nuomone yra neteisingas, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir turi būti naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui L. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 12 d.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino pagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl buitinių parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose, todėl sprendė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

23. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, laikosi pozicijos, kad jo skundas buvo netinkamai išnagrinėtas, netinkamai įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, yra nepagrįstas.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria nutarta priimti pareiškėjo skundą ir jo patikslinimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsakovo atstovą įpareigoti pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir jo patikslinimą, duomenis apie tai, ar, be kita ko, pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge (nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) bei dušo patalpose (nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 12 d.).

26. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo patikslinto skundo argumentus, susijusius su neužtikrintu privatumu sanitariniame mazge, aptarė Aprūpinimo normų 7.6 punktą, akcentavo, kad pareiškėjas tualetu naudojosi ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų ir konstatavo, jog, nors pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerose, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys, todėl pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo duše, teismas nusprendė, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes jos padarytos neįvertinus visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde akcentavo ne tik durų sanitariniame mazge nebuvimą, tačiau ir detaliai nurodė kitas aplinkybes, kurios jam trukdė privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais (pisuarai įrengti priešais unitazus, duše nebuvo jokių užuolaidų) ir su tuo susijusius nepatogumus (unitazais naudojosi naktimis, dušu naudojosi 25–30 asmenų, todėl jautėsi matomas kitų nuteistųjų), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė.

28. Pastebėtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).

29. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019; kt.).

30. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).

31. Taip pat, pirmosios instancijos teismui vertinant nustatytus atsakovo atstovo pažeidimus svarbi aplinkybė, kad, kaip nurodė pareiškėjas apeliaciniame skunde, jis ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į psichiatrą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šios aplinkybės.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino tiek pareiškėjo skunde, tiek patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes, kurios yra svarbios siekiant tinkamai ir visapusiškai įvertinti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją bei užtikrinti teisėto ir teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje.

33. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išreikalavus bei teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo pareikalauti, tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

34. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios žalos nustatymui ir įvertinimui kiekvienas pažeidimas gali turėti kumuliatyvinę reikšmę, todėl, tik įvertinus visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bus galima padaryti galutinę išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apimties, žalos padarymo ir jos įvertinimo, todėl, perduodamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl kitų proceso šalių argumentų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė