2025-02-19 Nr. AB-3124-3-61-3-06604-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-211-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06604-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 24S192481 (toliau – ir Sprendimas Nr. 24S192481), įpareigoti atsakovą pateikti Migracijos departamento 2024 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 24S232732 (toliau – ir Sprendimas Nr. 24S232732) ir jį panaikinti.

Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimu Nr. 24S192481 panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 5 d. gavo atsakovo 2024 m. spalio 21 d. raštą „Dėl priimto sprendimo“ Nr. 24SD27344 (toliau – ir Pranešimas), kuriuo buvo informuotas, kad 2024 m. spalio 17 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 24S232732, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2027 m. spalio 16 d., kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2027 m. spalio 16 d.

Pareiškėjas vertino, jog nepraleido termino skundui paduoti, tačiau, jei teismas laikytų, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, prašė atnaujinti terminą paduoti skundą, motyvuodamas tuo, kad Sprendimą Nr. 24S192481 ir Pranešimą gavo 2024 m. lapkričio 5 d., pažymėdamas, jog paties Sprendimo Nr. 24S232732 skundo padavimo metu nebuvo gavęs.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. R. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 27 d. pateikta informacija, nustatė, kad pareiškėjas apie Sprendimą Nr. 24S192481 buvo informuotas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) 2024 m. rugpjūčio 22 d., o apie Sprendimą Nr. 24S232732 buvo informuotas Pranešimu per MIGRIS 2024 m. spalio 21 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas iš el. paštu / per MIGRIS sistemą atsiųstų pranešimų turinio turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą (t. y. Sprendimus Nr. 24S192481 ir Nr. 24S232732), aktu nustatomas teises ir pareigas ir apskundimo tvarką.

Teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad: 1) pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose neneigė, jog el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso jam; 2) teismas neturėjo pagrindo abejoti oficialiais valstybės institucijos pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas buvo informuotas ir el. paštu, ir per MIGRIS sistemą; 3) byloje nebuvo duomenų, jog MIGRIS paskyra pareiškėjui nebuvo prieinama, konstatavo, kad sužinojimo apie Sprendimą Nr. 24S192481 data laikoma 2024 m. rugpjūčio 22 d., o sužinojimo apie Sprendimo Nr. 24S232732 data – 2024 m. spalio 21 d. Atsižvelgęs į tai, jog skundas teisme gautas 2024 m. lapkričio 20 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą.

Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, teismas konstatavo, jog nebuvo pagrindo spręsti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Migracijos departamento Sprendimą Nr. 24S192481 ir Sprendimą Nr. 24S232732. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas kreipdamasis į teismą tik 2024 m. lapkričio 20 d., todėl neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas S. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį ir pareiškėjo skundo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, teigia, kad procesinio termino eigos pradžia turi būti siejama su tuo, kada sprendimas yra faktiškai įteikiamas (perskaitoma žinutė MIGRIS sistemoje). Pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytą informaciją, jog nėra gavęs Sprendimo Nr. 24S232732 – jam buvo pateiktas tik Pranešimas, kuriuo jis buvo informuotas, kad minėtas sprendimas yra priimtas.

Pareiškėjas, nurodydamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 132 punkto nuostatas, teigia, kad prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje buvo užpildęs per MIGRIS sistemą, todėl Sprendimas Nr. 24S192481 jam turėjo būti įteiktas per MIGRIS sistemą, o ne el. paštu ar kitu būdu. Pažymi, kad el. paštu faktiškai nesinaudoja, jo netikrina, neturi prisijungimo duomenų prie savo paskyros, o apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus atsitiktinai sužinojo 2024 m. lapkričio 5 d. per MIGRIS sistemą. Papildomai pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas skundą gavo 2024 m. lapkričio 20 d., pareiškėjas jį teismui pateikė 2024 m. lapkričio 19 d., todėl 14 dienų terminas paduoti skundą nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo S. R. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑395/2010; kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo laikytis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuria laikomasi pozicijos, kad procesinio termino eigos pradžia turi būti siejama su tuo, kada sprendimas yra faktiškai įteikiamas (perskaitoma žinutė MIGRIS sistemoje). Įvertinusi pareiškėjo pateiktą teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi šias bylos nagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes:

1) pareiškėjo pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024 esančios faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas negalėjo siekti savo pažeistų teisių gynybos dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo sveikatos būkle ir gydymo procesu (nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė tokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų);

2) pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024 esančios faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie Migracijos departamento priimtą sprendimą jo atžvilgiu, intensyviai pradėjo domėtis ir siekė gauti ir gavo sprendimą (nagrinėjamoje byloje pareiškėjas aktyvių veiksmų, siekdamas gauti skundžiamus sprendimus, nesiėmė);

3) pareiškėjo pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-373-789/2024 esančios faktinės aplinkybės rodo, kad nebuvo duomenų, ar pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė per MIGRIS, kokiu (-iais) būdu (-ais) jai buvo išsiųstas skundžiamas sprendimas (nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė ir atsakymą gavo per MIGRIS);

4) pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-431-575/2024 esančios faktinės aplinkybės rodo, kad teismui nebuvo pateikti MIGRIS sistemos išrašai, Migracijos departamentas nebuvo pateikęs atsiliepimo ir bylos medžiagos (nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui nurodytus duomenis);

5) pareiškėjo pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-486-520/2024 esančios faktinės aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas išsiaiškinti su skundžiamo sprendimo išsiuntimu / įteikimu / susipažinimu pareiškėjui susijusias aplinkybes, be kita ko, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas perskaitė pranešimą MIGRIS sistemoje (nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kreipėsi į atsakovą dėl duomenų pateikimo, byloje taip pat yra duomenys, kad pareiškėjas perskaitė pranešimą MIGRIS sistemoje). Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog pareiškėjo pateiktoje teismų praktikoje ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo tapačiai vertinti bei taikyti nurodytos teismų praktikos.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Sprendimą Nr. 24S192481

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo teiginius, jog prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas buvo užpildęs per MIGRIS, todėl Sprendimas Nr. 24S192481 jam turėjo būti įteiktas per MIGRIS, o ne el. paštu ar kitu būdu, pažymi, jog pagal Aprašo 132 punkto 3 pastraipoje įtvirtintą reguliavimą, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per MIGRIS išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Iš byloje esančių duomenų (Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 24SD31378 pateiktos informacijos pirmosios instancijos teismui) matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Sprendimą Nr. 24S192481 per MIGRIS sistemą – tai patvirtina ir atsakovo pateiktos ekrano nuotraukų iškarpos, kuriose matyti, kad Sprendimas Nr. 24S192481 pareiškėjui per MIGRIS išsiųstas 2024 m. rugpjūčio 22 d., be kita ko, matyti, kad pareiškėjas pranešimą perskaitė 2024 m. lapkričio 5 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai įvykdė Aprašo 132 punkto 3 pastraipos reikalavimus, todėl šis pareiškėjo atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, atsakovas 2024 m. rugpjūčio 21 d. priėmė Sprendimą Nr. 24S192481, apie tai pareiškėjas informuotas per MIGRIS sistemą 2024 m. rugpjūčio 22 d., o MIGRIS sistemoje esantį pranešimą pareiškėjas perskaitė 2024 m. lapkričio 5 d. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir konstatuodamas, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, prie šios išvados priėjo turėdamas pakankamai duomenų, patvirtinančių, kada skundžiamas Sprendimas Nr. 24S192481 buvo išsiųstas per MIGRIS į pareiškėjo aktyvią paskyrą. Aplinkybės, kad pareiškėjas nesinaudoja el. paštu, neturi prisijungimo duomenų prie savo paskyros, o jo atžvilgiu priimtus sprendimus sužinojo atsitiktinai patikrinęs MIGRIS paskyros duomenis, apibūdina tik pareiškėjo pasirinktą pasyvų elgesio modelį ir negali būti laikomos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, dėl kurios skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2024 m. lapkričio 5 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog terminas skundui paduoti šiuo atveju turi būti pradedamas skaičiuoti nuo Sprendimo Nr. 24S192481 įteikimo pareiškėjui datos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, 2024 m. lapkričio 20 d. kreipdamasis į teismą su skundu panaikinti Sprendimą Nr. 24S192481, kuris jam įteiktas per MIGRIS paskyrą 2024 m. rugpjūčio 22 d., praleido Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas apie Sprendimą Nr. 24S192481 buvo tinkamai informuotas, jam buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, kurios pareiškėjas nesilaikė ir nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių skundo padavimo teismui termino praleidimo priežasčių. Byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju termino apskųsti atsakovo sprendimus praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino skundui paduoti praleidimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas elgėsi pareigingai, rūpestingai ir atidžiai. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės objektyviai nepateisina pareiškėjo termino skundui paduoti praleidimo.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 24S192481 panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. 24S192481 panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Sprendimą Nr. 24S232732

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl Sprendimo Nr. 24S232732 (ne)įteikimo, pirmiausia pažymi, jog Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Pagal Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 21 d. pareiškėjui per MIGRIS sistemą buvo išsiųstas Pranešimas. Pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, jog Migracijos departamentas 2024 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S232732, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2027 m. spalio 16 d. vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2027 m. spalio 16 d. Pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 137 ir 138 straipsniais, sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos ABTĮ tvarka. Dokumento pabaigoje pateikiamas teksto vertimas į anglų kalbą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, gavęs Pranešimą, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo Nr. 24S232732 pateikimo ir Migracijos departamentas pareiškėjui siuntė / įteikė Sprendimą Nr. 24S232732.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją 2024 m. spalio 21 d. Pranešimu informavo apie Sprendimą Nr. 24S232732, tačiau tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo įteiktas visos apimties individualus administracinis aktas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 24S232732 paduoti, taip pat nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią nustatė 2024 m. spalio 21 d., t. y. Pranešimo pareiškėjui pateikimo datą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pareiškėjui Sprendimo nėra pateikęs, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pasirinko aktyvų savo teisių gynimo būdą, t. y. 2024 m. lapkričio 5 d. MIGRIS paskyroje perskaitęs Pranešimą, 2024 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pateikti jam Sprendimą Nr. 24S232732 ir jį panaikinti, t. y. per sąlyginai trumpą laikotarpį aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo, siekdamas sužinoti jam teisines pasekmes sukeliančio administracinio akto turinį, nepagrįstai ilgai nelaukė, kol atsakovas jam atsiųs Sprendimą Nr. 24S232732.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. 24S232732 panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo dėl atsakovo Sprendimo Nr. 24S232732 panaikinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1, 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. R. skundą dėl prašymo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 24S232732, panaikinti ir perduoti pareiškėjo S. R. skundo dėl prašymo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 24S232732 priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis