0b6c20d4-eee1-4961-9edb-ac4a2ceabbef · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedatskirÄ jį skundÄ dÄl Palangos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos V. A. â K. pareiÅ¡kimÄ dÄl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys J. V. A., L. I., A. K., notarÄ A. B., n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄja V. A. â K. pareiÅ¡kimu praÅ¡Ä pripažinti svarbiomis palikimo priÄmimo termino praleidimo priežastis ir atnaujinti pareiÅ¡kÄjai terminÄ palikimui pagal įstatymÄ priimti į S. A. turtÄ , likusį po jos mirties.
Legislator headnote
AI generated0b6c20d4-eee1-4961-9edb-ac4a2ceabbef · KlaipÄdos apygardos teismas: AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad atskirasis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinÄjimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.
Full text
PraneÅ¡Äja J             CivilinÄ byla Nr. e2S-1390-265/2016             Proceso Nr. 2-10-3-00680-2015-8                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4                                                   (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs suinteresuoto asmens L.
I. atskirÄ jį skundÄ dÄl Palangos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos V. A. â K. pareiÅ¡kimÄ dÄl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys J. V. A., L. I., A. K., notarÄ A. B., n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄja V. A. â K. pareiÅ¡kimu praÅ¡Ä pripažinti svarbiomis palikimo priÄmimo termino praleidimo priežastis ir atnaujinti pareiÅ¡kÄjai terminÄ palikimui pagal įstatymÄ priimti į S. A. turtÄ , likusį po jos mirties.
NurodÄ, kad po Palangos miesto teismo 2015-06-30 sprendimo, kuriuo pripažintas juridinis faktas, kad pareiÅ¡kÄja paveldÄjo savo 1992-02-14 mirusios mamos turtÄ bei priÄmÄ palikimÄ , pareiÅ¡kÄja V. A. â K. įgijo subjektinÄ teisÄ paveldÄti palikÄjos S. A. (savo moÄiutÄs) turtÄ atstovavimo teise. TerminÄ moÄiutÄs palikimui priimti praleido, nes pareiÅ¡kÄjos mama D. A. mirÄ anksÄiau, nei moÄiutÄ, be to, buvo žinoma apie S. A. testamentu paliktÄ turtÄ kitiems asmenims. 2015 m. kovo mÄn. atsitiktinai sužinojo, kad jos moÄiutÄ S. A. paliko turto, kuris nÄra paveldÄtas ir nebuvo paliktas testamentu kitiems įpÄdiniams.
Palangos miesto apylinkÄs teismas 2016-06-06 nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino pilnai. Atnaujino pareiÅ¡kÄjai V. A. â K. terminÄ palikimui priimti pagal įstatymÄ , likusiam po S. A., gimusios Duomenys neskelbtini, mirusios Duomenys neskelbtini, mirties. NurodÄ, kad po S. A. mirties turtas, į kurį S. A. nuosavybÄs teisÄs į nekilnojamÄ jį turtÄ - žemÄs sklypus â atstatytos, ir turtas įregistruotas jos vardu 2014 ir 2015 m., negalÄjo bÅ«ti paveldÄjimo teisÄs objektu pagal testamentÄ ir įstatymÄ po jos mirties Duomenys neskelbtini, nes Å¡io turto po jos mirties dar nebuvo.
NustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja V. A. â K. apie minÄtÄ turtÄ sužinojo tik 2015 m. ir pažymÄjo, jog ji galÄjo nesuprasti nesikreipimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ dÄl palikimo priÄmimo po mamos D. A. mirties ir dÄl palikimo priÄmimo atstovavimo teise po moÄiutÄs S. A. mirties pasekmių, kadangi po moÄiutÄs mirties nebuvo realaus turto. SprendÄ, jog pareiÅ¡kÄjos V. A. â K. atžvilgiu nÄra pagrindo tvirtinti, kad pretenduodama į kitÄ atsiradusį turtÄ po S. A. mirties, ji palikimÄ priimtų iÅ¡ dalies, kadangi kitas turtas atsirado daug vÄliau.Suinteresuotas asmuo L.
I. dÄl Palangos miesto apylinkÄs teismo 2016-06-06 nutarties pateikÄ atskirÄ jį skundÄ , teigdama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisÄta ir nepagrįsta, nes teismas nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikos tokio pobÅ«džio ginÄuose, netinkamai vertindamas priežasÄių atnaujinti terminÄ svarbumÄ ir objektyvumÄ ; teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir nenuoseklios, paneigianÄios viena kitÄ . Teigia, kad teismas padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas, jog pareiÅ¡kÄja apie galimÄ paveldÄti turtÄ sužinojo 2015 metais, kadangi teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄja nurodÄ apie esamas žemes sužinojusi 2013 metais.
Taip pat suinteresuotam asmeniui 2013-02-06 siųstame elektroniniame laiÅ¡ke pareiÅ¡kÄja patvirtino žinanti apie moÄiutei priklausanÄius žemÄs sklypus. PažymÄjo, jog S. A. mirties metu egzistavo palikÄjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, nuosavybÄs teisÄs į S. A. turtÄ buvo įregistruotos 1994, 1998, 2011 metais, ir Å¡is turtas jau yra įpÄdinio paveldÄtas pagal įstatymÄ . Nurodo, kad tapatų reikalavimÄ Palangos miesto apylinkÄs teismui buvo pareiÅ¡kusi pareiÅ¡kÄjos sesuo J.
V. A., 2013-06-20 sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas, todÄl tikÄtina, kad pareiÅ¡kÄjai buvo žinoma apie moÄiutes žemes pastarosios bylos nagrinÄjimo metu. Pažymi, jog pareiÅ¡kÄja siekia priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, o tai draudžia įstatymas. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kÄja visÄ laikÄ buvo pasyvi, nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, taip pat nesikreipÄ dÄl S. A. nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo. Teigia, jog suinteresuotas asmuo, kaip S. A. paveldÄtoja, ilgÄ laikÄ Ä¯gyvendina savo, kaip paveldÄtojos, teises, Å¡ioms teisÄms įgyvendinti įdÄjo daug pastangų ir lÄšų, todÄl teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidÄ jos interesus.
PraÅ¡o skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.PareiÅ¡kÄja atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti Palangos miesto apylinkÄs teismo 2016-06-06 nutartį nepakeistÄ , o skundÄ atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, pareiÅ¡kÄja buvo įsitikinusi, kad po moÄiutÄs S. A. mirties turto, paveldimo pagal įstatymÄ , neliko, taip pat žinojo, jog moÄiutÄ buvo sudariusi testamentÄ , todÄl po moÄiutÄs mirties ir nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo. Pažymi, jog subjektinÄ pareiÅ¡kÄjos teisÄ Ä¯ S. A. palikimÄ atstovavimo teise atsirado tik po Palangos miesto apylinkÄs teismo 2015-06-30 sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-565-588/2015, kuriuo buvo nustatytas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas dÄl pareiÅ¡kÄjos mamos D.
A. palikimo priÄmimo, įsiteisÄjimo. PareiÅ¡kÄjai nebuvo žinoma apie 1994-07-21 MarijampolÄs rajono Valdybos sprendimu S. A. atkurtas nuosavybÄs teises grÄ Å¾inant jai natÅ«ra 60,75 ha žemÄs MarijampolÄs rajone, nes Å¡ie duomenys nebuvo vieÅ¡i, apie testamente įraÅ¡ytÄ turtÄ Å¾inojo tik testamente įraÅ¡yta paveldÄtoja. Nurodo, kad nors pareiÅ¡kÄjai buvo žinoma apie S. A. turimÄ Å¾emÄ MarijampolÄje, kuriÄ pagal įstatymÄ jau buvo priÄmusi L. I. mama J. M. Ž., taÄiau pažymi, kad turtinÄ S. A. teisÄ Ä¯ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ bei Å¡ios teisÄs realizavimo pasÄkoje atkurta nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemes Palangoje atsirado S. A. jau mirus, tai yra 2014 m. - 2015 m.
Taigi, pareiÅ¡kÄja objektyviai negalÄjo apie šį turtÄ Å¾inoti ir pretenduoti į jį kaip paveldÄtoja. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kÄja, 2015-03-24 notarei pateikdama pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo, iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ ne dÄl dalies palikimo, o dÄl viso testamentu niekam nepalikto ir pagal įstatymÄ iki Å¡ios dienos nepaveldÄto palikÄjos S. A. palikimo dalies, kiek jai priklauso paveldint pagal įstatymÄ priÄmimo. Nurodo, kad kitų asmenų interesai nepažeidžiami, kadangi nepaveldÄtas palikÄjos S. A. turtas atsirado jau po jos mirties, ir Å¡iai dienai jokie įpÄdiniai nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ Å¡io turto nÄra priÄmÄ, jis tebÄra registruotas S. A. nuosavybÄs teise.
Pažymi, kad L. I. neturÄjo teisÄs pati realizuoti palikÄjos turtinÄs teisÄs į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ , kadangi testamentu Å¡i teisÄ niekam nebuvo palikta, pagal įstatymÄ Å¡ios teisÄs taip pat niekas nepaveldÄjo. SkundÄ praÅ¡o nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas netenkintinas Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad atskirasis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinÄjimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.
Skundžiamos teismo nutarties teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis.Byloje kilo ginÄas dÄl paveldÄjimo teisinių santykių.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, S. A. mirÄ 1996-05-18. Taigi, palikimo atsiradimo metu palikimo priÄmimo klausimus reglamentavo 1964-07-07 įstatymu patvirtintas CK. 2000-07-18 CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 38 straipsnyje konstatuota, kad ginÄo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m.
CK paveldÄjimÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojami teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. CK 567 straipsnis reglamentavo paveldÄjimo pagrindus, t. y. paveldÄti buvo galima pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ . Esant testamentui, pagal įstatymÄ paveldimas tiktai tas turtas, kuris nepaliktas testamentu, arba tas, dÄl kurio panaikintas testamentas. TeisÄ paveldÄti turto dalį, kuri lieka testamentu nepaskirta, turi visi įpÄdiniai pagal įstatymÄ , iÅ¡skyrus tuos įpÄdinius, iÅ¡ kurių atimta paveldÄjimo teisÄ (CK 578 str.). 1964 m.
CK 573 straipsnis reglamentavo įpÄdinių eilÄ paveldint pagal įstatymÄ , paveldÄjimÄ atstovavimo teise.Bylos duomenimis, po S. A. mirties, jos turtÄ pagal testamentÄ paveldÄjo anÅ«kÄs V. J. A. ir L. I., dukros J. M. Ž. ir A. A., po J. M. Ž. mirties palikimÄ priÄmÄ jos dukra L. I. (1 t., b. l. 19, 20, 87). TaÄiau po palikÄjos S. A. mirties 1996-05-18 palikimas atsirado ne tik pagal testamentÄ , bet ir pagal įstatymÄ , nes dalis palikÄjos turto nebuvo palikta testamentu. Nustatyta, kad 2014-12-21 ir 2015-01-06 Nekilnojamojo turto registre mirusiosios S. A. vardu įregistruotas turtas Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 22-55).
Kadangi nuosavybÄs teisÄs S. A. į šį turtÄ atkurtos po jos mirties, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡is turtas nebuvo paveldÄjimo objektu pagal testamentÄ ir įstatymÄ bei nÄra paveldÄtas iki Å¡iol (1 t., b. l. 117-152).PaveldÄjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus. PaveldÄjimo teisÄje Å¡is principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (1964 m.
CK 587, 591 str., 2000 CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisÄ paveldÄti pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Palikimo priÄmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinÄjamoje byloje susiklosÄiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priÄmimo bÅ«dai: įpÄdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ , arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ .
Å ie veiksmai turÄjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pareiÅ¡kÄja apie galimÄ paveldÄti turtÄ Å¾inojo dar 2013 metais, taÄiau buvo pasyvi ir nesikreipÄ dÄl palikimo priÄmimo. Atkreiptinas dÄmesys, jog po S. A. mirties turtas, į kurį S. A. atkurtos nuosavybÄs teisÄs, įregistruotas jos vardu 2014 ir 2015 m. 2013 metais pareiÅ¡kÄja į šį turtÄ negalÄjo pretenduoti kaip paveldÄtoja, kadangi objektyviai tuo metu apie jį negalÄjo žinoti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini apeliantÄs argumentai, kad byloje esantis laiÅ¡kas įrodo, jog V. A. â KuprelienÄ 2013 metais žinojo apie MarijampolÄs rajone esanÄiÄ Å¾emÄ. Taip pat nepagrįstas apeliantÄs argumentas, jog pareiÅ¡kÄja po palikÄjos mirties, apie turtÄ galÄjo žinoti iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų, kadangi registro duomenų vieÅ¡inimo galimybÄ nustatantis įstatymas buvo priimtas tik 1996-09-24, o S. A. mirÄ 1996-05-18. Taip pat pažymÄtina, jog pareiÅ¡kÄjai buvo žinoma apie palikÄjos sudarytÄ testamentÄ , taÄiau kadangi ji nebuvo testamentinÄ Ä¯pÄdinÄ, tikslus testamento turinys jai nebuvo žinomas.
Teismo posÄdžio metu duoti pareiÅ¡kÄjos parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kÄja teigÄ Å¾inojusi apie 1994-07-21 MarijampolÄs rajono Valdybos sprendimu S. A. atkurtas nuosavybÄs teises grÄ Å¾inant jai natÅ«ra 60,75 ha žemÄs MarijampolÄs rajone, kadangi iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog palikÄjai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄ, taip pat esanÄiÄ MarijampolÄje, buvo atkurta dar palikÄjai esant gyvai, t. y. 1994-11-30. IÅ¡analizavus byloje esanÄius įrodymus, Å¡alių parodymus, labiau tikÄtina, jog teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄja bei 2013-02-06 laiÅ¡ke minÄjo bÅ«tent apie žemÄ MarijampolÄje, kuri jau buvo paveldÄta L.
I. mamos J. M. Ž.. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad subjektinÄ pareiÅ¡kÄjos paveldÄjimo teisÄ atstovimo teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 str. nuostatas į moÄiutÄs S. A. turtÄ jai atsirado po 2015-06-30 teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad po palikÄjos D. A. mirties visÄ jos turtÄ paveldÄjo ir palikimÄ priÄmÄ jos dukra V. A. â K., pradÄdama faktiÅ¡kai valdyti palikÄjos turtÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pažymi, jog palikÄja buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kurio tikslaus turinio pareiÅ¡kÄja nežinojo (ji nÄra testamentinÄ Ä¯pÄdinÄ), tai yra nežinojo, ar po moÄiutÄs mirties liko turto, paveldimo pagal įstatymÄ .
Akcentuotina, jog suinteresuotas asmuo A. K. ( S. A. anÅ«kas) taip pat tvirtina, jog apie palikÄjos paliktÄ paveldimÄ , taÄiau testamentu nepaskirstytÄ turtÄ , jam nebuvo žinoma. Atkreiptinas dÄmesys į galimÄ L. I. nesÄ Å¾iningumÄ , Å¡iai neinformavus kitų įpÄdinių pagal įstatymÄ apie galimybÄ kreiptis dÄl palikimo priÄmimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog nors įstatymas neįpareigoja įpÄdinio praneÅ¡ti kitiems įpÄdiniams apie jų turimÄ paveldÄjimo teisÄ, taÄiau tokiu atveju, kai įpÄdiniai yra artimi giminaiÄiai, kitų įpÄdinių pagal įstatymÄ informavimas reikÅ¡tų solidarų bei geranoriÅ¡kÄ giminaiÄių elgesį ir atitiktų geros moralÄs normas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
PažymÄtina, kad aplinkybÄ, jog yra turto, paveldÄtino pagal įstatymÄ , galutinai paaiÅ¡kÄjo tik tuomet, kai 2015 m. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota S. A. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ Palangoje esanÄius žemÄs sklypus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog sprÄsdami klausimÄ dÄl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kÄjo, praÅ¡anÄio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisÄtų intereso balanso.
Jis nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek nepriÄmus palikimo nukentÄjo pareiÅ¡kÄjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priÄmusių palikimÄ , interesai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-191/2012; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-78-248/2016). NagrinÄjamu atveju palikÄjos S. A. turtas atsirado po jos mirties, turtas nÄra priimtas nei pagal testamentÄ , nei pagal įstatymÄ , jis registruotas palikÄjos nuosavybÄs teise, todÄl darytina iÅ¡vada, jog kitų asmenų interesai negali bÅ«ti pažeisti.
ApeliantÄs argumentas, jog ji ilgÄ laikÄ Ä¯gyvendina savo, kaip paveldÄtojos, teises, ir Å¡ioms teisÄms įgyvendinti įdÄjo daug pastangų ir lÄšų, todÄl skundžiama nutartimi pažeisti jos interesai, atmestinas kaip nepagrįstas. PažymÄtina, jog turtinÄs teisÄs į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ testamentu nebuvo niekam paliktos, pagal įstatymÄ taip pat Å¡ių teisių niekas nepaveldÄjo, todÄl teismas kritiÅ¡kai vertina apeliantÄs teiginius dÄl jos, kaip paveldÄtojos, teisių įgyvendinimo.
Taip pat teismas atkreipia dÄmesį, jog iÅ¡laidų dÄl palikÄjos S. A. nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo paskirstymas ar atlyginimas nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, jog nenustatyta aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog termino palikimui priimti atnaujinimas ypaÄ neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisÄtus interesus. ApeliantÄ akcentuoja, kad pareiÅ¡kÄja siekia priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, o tai draudžia įstatymas ir nurodo, kad palikimas jau yra priimtas vieno įpÄdinio - J.
M. Ž.. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog turtinÄs palikÄjos teisÄs į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ bei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemes Palangoje nebuvo paveldÄtos, kadangi 1996-11-21 Palangos m. notarų biuro notaro R. S. J. M. Ž. iÅ¡duotame paveldÄjimo teisÄs liudijime pagal įstatymÄ nurodyta, jog paveldimÄ turtÄ sudaro 60,75 ha žemÄs sklypo, esanÄio Duomenys neskelbtini, sklypo kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini bei 23 870 Lt kompensacija už 19,25 ha valstybÄs iÅ¡perkamÄ Å¾emÄs dalį, esanÄiÄ Duomenys neskelbtini.
Taip pat iÅ¡ byloje esanÄių Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, jog Å¡is turtas dar nÄra paveldÄtas, jis yra registruotas kaip palikÄjos nuosavybÄs teisÄ. Kadangi nei pareiÅ¡kÄjai, nei kitiems palikÄjos įpÄdiniams nebuvo žinoma apie palikimo sudÄtyje buvusiÄ turtinÄ teisÄ Ä¯ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ , negalima daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kÄja siekia priimti palikimÄ dÄl tik vÄlesnio palikimÄ pagausinusio turto atsiradimo. ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su apeliantÄs argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles.
Ä®rodymai civilinÄje byloje â bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžianÄių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, arba kad jų nÄra. Faktiniai duomenys nustatomi Å¡alių ir treÄiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str.). PažymÄtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinÄjimo dalykÄ ) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais.
Ar tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008-02-19 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-110/2008).
ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginÄijamos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs ir padarytos iÅ¡vados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡ esmÄs tinkamai įvertino ir iÅ¡nagrinÄjo visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, atskleisdamas bylos esmÄ, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus (CPK 176, 178, 185 str.). DÄl to atskirojo skundo argumentai dÄl proceso teisÄs normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgdamas į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, dÄl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
PareiÅ¡kÄja V. A. â K. pateikÄ praÅ¡ymÄ atlyginti 907,50 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ rengimu. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujanÄių byloje asmenų bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose Å¡iuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginÄo teisenos atveju taisyklÄ â kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nÄra atlyginamos. Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujanÄių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2009).
CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio. Lietuvos advokatÅ«ros 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatyti maksimalÅ«s užmokesÄio už suteiktÄ teisinÄ pagalbÄ dydžiai.
Pagal minÄtų Rekomendacijų 8.16 punktÄ maksimali už Å¡ių procesinių dokumentų parengimÄ priteistina suma yra 308,76 Eur (771,90 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas praÅ¡omų priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 308,76 Eur. Kadangi suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas, iÅ¡ jos priteistina ieÅ¡kovei 308,76 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335â339 straipsniais, teismas n u t a r i a: Palangos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .
           Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens L. I. 308,76 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kÄjos V. A. â K. naudai. TeisÄjas                                                                                       Alvydas Žerlauskas