Legislator Case Law & Legislation
0b6c20d4-eee1-4961-9edb-ac4a2ceabbef AI generated

0b6c20d4-eee1-4961-9edb-ac4a2ceabbef · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 0b6c20d4-eee1-4961-9edb-ac4a2ceabbef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V. A. – K. pareiÅ¡kimÄ dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys J. V. A., L. I., A. K., notarė A. B., n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja V. A. – K. pareiÅ¡kimu prašė pripažinti svarbiomis palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis ir atnaujinti pareiÅ¡kėjai terminÄ palikimui pagal įstatymÄ priimti į S. A. turtÄ , likusį po jos mirties.

Legislator headnote

AI generated

0b6c20d4-eee1-4961-9edb-ac4a2ceabbef · Klaipėdos apygardos teismas: Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja J             Civilinė byla Nr. e2S-1390-265/2016             Proceso Nr. 2-10-3-00680-2015-8                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4                                                   (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens L.

I. atskirÄ jį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V. A. – K. pareiÅ¡kimÄ dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys J. V. A., L. I., A. K., notarė A. B., n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja V. A. – K. pareiÅ¡kimu prašė pripažinti svarbiomis palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis ir atnaujinti pareiÅ¡kėjai terminÄ palikimui pagal įstatymÄ priimti į S. A. turtÄ , likusį po jos mirties.

Nurodė, kad po Palangos miesto teismo 2015-06-30 sprendimo, kuriuo pripažintas juridinis faktas, kad pareiÅ¡kėja paveldėjo savo 1992-02-14 mirusios mamos turtÄ bei priėmė palikimÄ , pareiÅ¡kėja V. A. – K. įgijo subjektinę teisę paveldėti palikėjos S. A. (savo močiutės) turtÄ atstovavimo teise. TerminÄ močiutės palikimui priimti praleido, nes pareiÅ¡kėjos mama D. A. mirė anksčiau, nei močiutė, be to, buvo žinoma apie S. A. testamentu paliktÄ turtÄ kitiems asmenims. 2015 m. kovo mėn. atsitiktinai sužinojo, kad jos močiutė S. A. paliko turto, kuris nėra paveldėtas ir nebuvo paliktas testamentu kitiems įpėdiniams.

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-06-06 nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino pilnai. Atnaujino pareiÅ¡kėjai V. A. – K. terminÄ palikimui priimti pagal įstatymÄ , likusiam po S. A., gimusios Duomenys neskelbtini, mirusios Duomenys neskelbtini, mirties. Nurodė, kad po S. A. mirties turtas, į kurį S. A. nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypus – atstatytos, ir turtas įregistruotas jos vardu 2014 ir 2015 m., negalėjo bÅ«ti paveldėjimo teisės objektu pagal testamentÄ ir įstatymÄ po jos mirties Duomenys neskelbtini, nes Å¡io turto po jos mirties dar nebuvo.

Nustatė, kad pareiÅ¡kėja V. A. – K. apie minėtÄ turtÄ sužinojo tik 2015 m. ir pažymėjo, jog ji galėjo nesuprasti nesikreipimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo po mamos D. A. mirties ir dėl palikimo priėmimo atstovavimo teise po močiutės S. A. mirties pasekmių, kadangi po močiutės mirties nebuvo realaus turto. Sprendė, jog pareiÅ¡kėjos V. A. – K. atžvilgiu nėra pagrindo tvirtinti, kad pretenduodama į kitÄ atsiradusį turtÄ po S. A. mirties, ji palikimÄ priimtų iÅ¡ dalies, kadangi kitas turtas atsirado daug vėliau.Suinteresuotas asmuo L.

I. dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutarties pateikė atskirÄ jį skundÄ , teigdama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobÅ«džio ginčuose, netinkamai vertindamas priežasčių atnaujinti terminÄ svarbumÄ ir objektyvumÄ ; teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir nenuoseklios, paneigiančios viena kitÄ . Teigia, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog pareiÅ¡kėja apie galimÄ paveldėti turtÄ sužinojo 2015 metais, kadangi teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė apie esamas žemes sužinojusi 2013 metais.

Taip pat suinteresuotam asmeniui 2013-02-06 siųstame elektroniniame laiÅ¡ke pareiÅ¡kėja patvirtino žinanti apie močiutei priklausančius žemės sklypus. Pažymėjo, jog S. A. mirties metu egzistavo palikėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisės į S. A. turtÄ buvo įregistruotos 1994, 1998, 2011 metais, ir Å¡is turtas jau yra įpėdinio paveldėtas pagal įstatymÄ . Nurodo, kad tapatų reikalavimÄ Palangos miesto apylinkės teismui buvo pareiÅ¡kusi pareiÅ¡kėjos sesuo J.

V. A., 2013-06-20 sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas, todėl tikėtina, kad pareiÅ¡kėjai buvo žinoma apie močiutes žemes pastarosios bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, jog pareiÅ¡kėja siekia priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, o tai draudžia įstatymas. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja visÄ laikÄ buvo pasyvi, nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė dėl S. A. nuosavybės teisės atkÅ«rimo. Teigia, jog suinteresuotas asmuo, kaip S. A. paveldėtoja, ilgÄ laikÄ Ä¯gyvendina savo, kaip paveldėtojos, teises, Å¡ioms teisėms įgyvendinti įdėjo daug pastangų ir lėšų, todėl teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė jos interesus.

PraÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.PareiÅ¡kėja atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartį nepakeistÄ , o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, pareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad po močiutės S. A. mirties turto, paveldimo pagal įstatymÄ , neliko, taip pat žinojo, jog močiutė buvo sudariusi testamentÄ , todėl po močiutės mirties ir nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Pažymi, jog subjektinė pareiÅ¡kėjos teisė į S. A. palikimÄ atstovavimo teise atsirado tik po Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-565-588/2015, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl pareiÅ¡kėjos mamos D.

A. palikimo priėmimo, įsiteisėjimo. PareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma apie 1994-07-21 Marijampolės rajono Valdybos sprendimu S. A. atkurtas nuosavybės teises grÄ Å¾inant jai natÅ«ra 60,75 ha žemės Marijampolės rajone, nes Å¡ie duomenys nebuvo vieÅ¡i, apie testamente įraÅ¡ytÄ turtÄ Å¾inojo tik testamente įraÅ¡yta paveldėtoja. Nurodo, kad nors pareiÅ¡kėjai buvo žinoma apie S. A. turimÄ Å¾emę Marijampolėje, kuriÄ pagal įstatymÄ jau buvo priėmusi L. I. mama J. M. Ž., tačiau pažymi, kad turtinė S. A. teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bei Å¡ios teisės realizavimo pasėkoje atkurta nuosavybės teisė į žemes Palangoje atsirado S. A. jau mirus, tai yra 2014 m. - 2015 m.

Taigi, pareiÅ¡kėja objektyviai negalėjo apie šį turtÄ Å¾inoti ir pretenduoti į jį kaip paveldėtoja. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja, 2015-03-24 notarei pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ne dėl dalies palikimo, o dėl viso testamentu niekam nepalikto ir pagal įstatymÄ iki Å¡ios dienos nepaveldėto palikėjos S. A. palikimo dalies, kiek jai priklauso paveldint pagal įstatymÄ priėmimo. Nurodo, kad kitų asmenų interesai nepažeidžiami, kadangi nepaveldėtas palikėjos S. A. turtas atsirado jau po jos mirties, ir Å¡iai dienai jokie įpėdiniai nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ Å¡io turto nėra priėmę, jis tebėra registruotas S. A. nuosavybės teise.

Pažymi, kad L. I. neturėjo teisės pati realizuoti palikėjos turtinės teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kadangi testamentu Å¡i teisė niekam nebuvo palikta, pagal įstatymÄ Å¡ios teisės taip pat niekas nepaveldėjo. SkundÄ praÅ¡o nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas netenkintinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių.Kaip matyti iš bylos duomenų, S. A. mirė 1996-05-18. Taigi, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964-07-07 įstatymu patvirtintas CK. 2000-07-18 CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 38 straipsnyje konstatuota, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m.

CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojami teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. CK 567 straipsnis reglamentavo paveldėjimo pagrindus, t. y. paveldėti buvo galima pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ . Esant testamentui, pagal įstatymÄ paveldimas tiktai tas turtas, kuris nepaliktas testamentu, arba tas, dėl kurio panaikintas testamentas. Teisę paveldėti turto dalį, kuri lieka testamentu nepaskirta, turi visi įpėdiniai pagal įstatymÄ , iÅ¡skyrus tuos įpėdinius, iÅ¡ kurių atimta paveldėjimo teisė (CK 578 str.). 1964 m.

CK 573 straipsnis reglamentavo įpėdinių eilę paveldint pagal įstatymÄ , paveldėjimÄ atstovavimo teise.Bylos duomenimis, po S. A. mirties, jos turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo anÅ«kės V. J. A. ir L. I., dukros J. M. Ž. ir A. A., po J. M. Ž. mirties palikimÄ priėmė jos dukra L. I. (1 t., b. l. 19, 20, 87). Tačiau po palikėjos S. A. mirties 1996-05-18 palikimas atsirado ne tik pagal testamentÄ , bet ir pagal įstatymÄ , nes dalis palikėjos turto nebuvo palikta testamentu. Nustatyta, kad 2014-12-21 ir 2015-01-06 Nekilnojamojo turto registre mirusiosios S. A. vardu įregistruotas turtas Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 22-55).

Kadangi nuosavybės teisės S. A. į šį turtÄ atkurtos po jos mirties, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡is turtas nebuvo paveldėjimo objektu pagal testamentÄ ir įstatymÄ bei nėra paveldėtas iki Å¡iol (1 t., b. l. 117-152).Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (1964 m.

CK 587, 591 str., 2000 CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ , arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pareiÅ¡kėja apie galimÄ paveldėti turtÄ Å¾inojo dar 2013 metais, tačiau buvo pasyvi ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, jog po S. A. mirties turtas, į kurį S. A. atkurtos nuosavybės teisės, įregistruotas jos vardu 2014 ir 2015 m. 2013 metais pareiÅ¡kėja į šį turtÄ negalėjo pretenduoti kaip paveldėtoja, kadangi objektyviai tuo metu apie jį negalėjo žinoti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini apeliantės argumentai, kad byloje esantis laiÅ¡kas įrodo, jog V. A. – Kuprelienė 2013 metais žinojo apie Marijampolės rajone esančiÄ Å¾emę. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pareiÅ¡kėja po palikėjos mirties, apie turtÄ galėjo žinoti iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų, kadangi registro duomenų vieÅ¡inimo galimybę nustatantis įstatymas buvo priimtas tik 1996-09-24, o S. A. mirė 1996-05-18. Taip pat pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai buvo žinoma apie palikėjos sudarytÄ testamentÄ , tačiau kadangi ji nebuvo testamentinė įpėdinė, tikslus testamento turinys jai nebuvo žinomas.

Teismo posėdžio metu duoti pareiÅ¡kėjos parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja teigė žinojusi apie 1994-07-21 Marijampolės rajono Valdybos sprendimu S. A. atkurtas nuosavybės teises grÄ Å¾inant jai natÅ«ra 60,75 ha žemės Marijampolės rajone, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog palikėjai nuosavybės teisė į žemę, taip pat esančiÄ Marijampolėje, buvo atkurta dar palikėjai esant gyvai, t. y. 1994-11-30. IÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus, Å¡alių parodymus, labiau tikėtina, jog teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja bei 2013-02-06 laiÅ¡ke minėjo bÅ«tent apie žemę Marijampolėje, kuri jau buvo paveldėta L.

I. mamos J. M. Ž.. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad subjektinė pareiÅ¡kėjos paveldėjimo teisė atstovimo teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 str. nuostatas į močiutės S. A. turtÄ jai atsirado po 2015-06-30 teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad po palikėjos D. A. mirties visÄ jos turtÄ paveldėjo ir palikimÄ priėmė jos dukra V. A. – K., pradėdama faktiÅ¡kai valdyti palikėjos turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog palikėja buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kurio tikslaus turinio pareiÅ¡kėja nežinojo (ji nėra testamentinė įpėdinė), tai yra nežinojo, ar po močiutės mirties liko turto, paveldimo pagal įstatymÄ .

Akcentuotina, jog suinteresuotas asmuo A. K. ( S. A. anÅ«kas) taip pat tvirtina, jog apie palikėjos paliktÄ paveldimÄ , tačiau testamentu nepaskirstytÄ turtÄ , jam nebuvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys į galimÄ L. I. nesÄ Å¾iningumÄ , Å¡iai neinformavus kitų įpėdinių pagal įstatymÄ apie galimybę kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors įstatymas neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę, tačiau tokiu atveju, kai įpėdiniai yra artimi giminaičiai, kitų įpėdinių pagal įstatymÄ informavimas reikÅ¡tų solidarų bei geranoriÅ¡kÄ giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra turto, paveldėtino pagal įstatymÄ , galutinai paaiÅ¡kėjo tik tuomet, kai 2015 m. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota S. A. nuosavybės teisė į Palangoje esančius žemės sklypus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų intereso balanso.

Jis nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-78-248/2016). Nagrinėjamu atveju palikėjos S. A. turtas atsirado po jos mirties, turtas nėra priimtas nei pagal testamentÄ , nei pagal įstatymÄ , jis registruotas palikėjos nuosavybės teise, todėl darytina iÅ¡vada, jog kitų asmenų interesai negali bÅ«ti pažeisti.

Apeliantės argumentas, jog ji ilgÄ laikÄ Ä¯gyvendina savo, kaip paveldėtojos, teises, ir Å¡ioms teisėms įgyvendinti įdėjo daug pastangų ir lėšų, todėl skundžiama nutartimi pažeisti jos interesai, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog turtinės teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ testamentu nebuvo niekam paliktos, pagal įstatymÄ taip pat Å¡ių teisių niekas nepaveldėjo, todėl teismas kritiÅ¡kai vertina apeliantės teiginius dėl jos, kaip paveldėtojos, teisių įgyvendinimo.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog iÅ¡laidų dėl palikėjos S. A. nuosavybės teisių atkÅ«rimo paskirstymas ar atlyginimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nenustatyta aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Apeliantė akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja siekia priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, o tai draudžia įstatymas ir nurodo, kad palikimas jau yra priimtas vieno įpėdinio - J.

M. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turtinės palikėjos teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bei nuosavybės teisė į žemes Palangoje nebuvo paveldėtos, kadangi 1996-11-21 Palangos m. notarų biuro notaro R. S. J. M. Ž. iÅ¡duotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ nurodyta, jog paveldimÄ turtÄ sudaro 60,75 ha žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, sklypo kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini bei 23 870 Lt kompensacija už 19,25 ha valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emės dalį, esančiÄ Duomenys neskelbtini.

Taip pat iÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, jog Å¡is turtas dar nėra paveldėtas, jis yra registruotas kaip palikėjos nuosavybės teisė. Kadangi nei pareiÅ¡kėjai, nei kitiems palikėjos įpėdiniams nebuvo žinoma apie palikimo sudėtyje buvusiÄ turtinę teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , negalima daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėja siekia priimti palikimÄ dėl tik vėlesnio palikimÄ pagausinusio turto atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Ä®rodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino ir iÅ¡nagrinėjo visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, atskleisdamas bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus (CPK 176, 178, 185 str.). Dėl to atskirojo skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

PareiÅ¡kėja V. A. – K. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 907,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ rengimu. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose Å¡iuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nėra atlyginamos. Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatÅ«ros 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatyti maksimalÅ«s užmokesčio už suteiktÄ teisinę pagalbÄ dydžiai.

Pagal minėtų Rekomendacijų 8.16 punktÄ maksimali už Å¡ių procesinių dokumentų parengimÄ priteistina suma yra 308,76 Eur (771,90 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 308,76 Eur. Kadangi suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas, iÅ¡ jos priteistina ieÅ¡kovei 308,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a: Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

           Priteisti iš suinteresuoto asmens L. I. 308,76 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos V. A. – K. naudai. Teisėjas                                                                                       Alvydas Žerlauskas