Legislator Case Law & Legislation
0b6bdbef-bd7c-483c-b00a-c4dc38eb2e1f AI generated

0b6bdbef-bd7c-483c-b00a-c4dc38eb2e1f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 0b6bdbef-bd7c-483c-b00a-c4dc38eb2e1f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2014 m. spalio 27 d. nutarimus Nr. 28-1640(1) (toliau – nutarimas Nr. panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Nr. 2S-6386 (toliau – sprendimas);

Legislator headnote

AI generated

0b6bdbef-bd7c-483c-b00a-c4dc38eb2e1f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas prašė teismo kreiptis į LVAT dėl Tvarkos apraÅ¡o 16 punkto teisėtumo.Vilniaus PN atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 66–68). Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus PN direktorius pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ skyrė pagrįstai, nes pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė Tvarkos apraÅ¡o 15–16 ir 18 punktų reikalavimus. PaaiÅ¡kina, kad nutarimas dėl kompiuterio paėmimo nėra nuobauda, nes Å¡is nutarimas buvo priimtas vadovaujantis BVK 96 straipsnio 4 dalies 1 punktu.Vilniaus PN atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr     Administracinė byla Nr. I-2814-142/2016                 Proc. Nr. 3-61-3-00040-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui M.

N., atsakovo Vilniaus pataisos namų atstovui – Å¡ios įstaigos vyresniajam specialistui D. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. N. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :M.

N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2014 m. gruodžio 29 d. (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (b. l. 20–26). PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde praÅ¡o teismo:

1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2014 m. spalio 27 d. nutarimus Nr. 28-1640(1) (toliau – nutarimas Nr.

28) ir Nr. 61-34 (toliau – nutarimas Nr. 61);

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Nr. 2S-6386 (toliau – sprendimas);

3) iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 3 150,60 Eur neturtinei žalai atlyginti (toliau – skundas). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau – LVAT) dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto tvarkos apraÅ¡o „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiÅ«rėjimo, perklausymo bei laikymo“ (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 15–16, 18 punktų teisėtumo.Pasak pareiÅ¡kėjo Vilniaus PN direktorius nutarimu Nr. 28 nepagrįstai skyrė pareiÅ¡kėjui drausminę nuobaudÄ â€“ draudimÄ 1 mėnesį pirkti maisto produktus, o nutarimu Nr. 61 nepagrįstai nutarė 6 mėnesiams paimti pareiÅ¡kėjo asmeninį kompiuterį.

Atitinkamai, Kalėjimų departamentas sprendimu nepagrįstai atsisakė panaikinti paskirtÄ nuobaudÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN pareigÅ«nas M. C. (M. C.) 2014 m. spalio 22 d. surašė melagingÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl pareiÅ¡kėjo asmeniniame kompiuteryje neva perinstaliuotos operacinės sistemos (iÅ¡ Microsoft Windows XP Pro į nelicenzinę Microsoft Windows XP Pro 64-bit Edition). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad operacinę sistemÄ perinstaliavo Vilniaus PN administracijos nurodymu. Be to, pasak pareiÅ¡kėjo, pareigÅ«nas tarnybiniame praneÅ¡ime melagingai nurodė, kad kietojo disko E: skirsnyje buvo draudžiamų nuteistiesiems naudotis programų archyvas, kad buvo pažeisti sisteminio bloko plombavimo lipdukai ir, kad laisvas priėjimas prie kompiuterio duomenų buvo užblokuotas kalbos mokomÄ ja programa „NEYA“.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad lipdukai buvo nuimti su Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininko leidimu (pastarajam leidus nuneÅ¡ti kompiuterį elektrikui pataisyti), o kompiuterinė programa „NEYA“ buvo skirta iÅ¡imtinai anglų kalbos mokymuisi, o ne duomenų blokavimui. Nurodo, kad dėl neteisėto draudimo 1 mėnesį pirkti maisto produktus pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 500,00 Eur suma. PareiÅ¡kėjas mano, kad už tÄ patį buvo nubaustas du kartus, nes Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 61 iÅ¡ jo 6 mėnesiams buvo paimtas kompiuteris.

Pasak pareiÅ¡kėjo, Vilniaus PN direktorius, priimdamas minėtÄ nutarimÄ , nepagrįstai atsižvelgė į 2013 m. liepos 11 d. nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ , nes nuo jos paskyrimo jau buvo praėję daugiau kaip 1 metai, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti laikomas neturinčiu nuobaudų. Nurodo, kad kompiuteris pareiÅ¡kėjui yra viena iÅ¡ pagrindinių lavinimosi priemonių, nes juo pareiÅ¡kėjas naudojasi, savarankiÅ¡kai studijuodamas anglų kalbÄ bei informatikÄ (sistemų administravimÄ ). Pažymi, kad UAB „Grodus“ yra pateikęs Vilniaus PN garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo įsipareigoja pareiÅ¡kėjÄ priimti į darbÄ informacinių technologijų administratoriaus pareigoms, todėl kompiuterio paėmimas 6 mėnesiams prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 137 straipsnyje įtvirtintiems socialinės reabilitacijos tikslams.

Dėl Å¡io Vilniaus PN direktoriaus nutarimo Nr. 61 pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 1 000,00 Eur suma. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo 2014 m. spalio 31 d. skundo dėl Vilniaus PN direktoriaus minėtų nutarimų apskritai nenagrinėjo, o tik perrašė Vilniaus PN pareigÅ«nų suraÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo tekstÄ . Dėl to patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertina 500,00 Eur suma. Be to, pasak pareiÅ¡kėjo, Kalėjimų departamentas praleido Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 31 straipsnyje įtvirtintus skundų nagrinėjimo terminus, todėl pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 37,65 Eur už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ (iÅ¡ viso 150,60 Eur).

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus PN pareigÅ«nas M. C. 2013 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 14-1317 (toliau – 2013 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinis praneÅ¡imas) nurodė žinomai melagingÄ informacijÄ , nurodydamas, kad buvo patikrinta pareiÅ¡kėjo kompiuteryje įdiegta programinė įranga Microsoft Windows XP Home Edition SP3, nors ant kompiuterio buvo užklijuotas licencinis lipdukas Microsoft Windows XP Profesional versijai. Tuo, pasak pareiÅ¡kėjo, jam buvo padaryta didžiulė psichologinė trauma, kuriÄ Ä¯vertina 1 000,00 Eur suma.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

PareiÅ¡kėjas prašė teismo kreiptis į LVAT dėl Tvarkos apraÅ¡o 16 punkto teisėtumo.Vilniaus PN atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 66–68). Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus PN direktorius pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ skyrė pagrįstai, nes pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė Tvarkos apraÅ¡o 15–16 ir 18 punktų reikalavimus. PaaiÅ¡kina, kad nutarimas dėl kompiuterio paėmimo nėra nuobauda, nes Å¡is nutarimas buvo priimtas vadovaujantis BVK 96 straipsnio 4 dalies 1 punktu.Vilniaus PN atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas jau ne kartÄ buvo pažeidęs kompiuterio naudojimo tvarkÄ , keletÄ kartÄ â€“ itin Å¡iurkščiai, todėl jo kompiuteris yra nuolat tikrinamas.Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 45–49). Nurodo, kad ginčijamÄ sprendimÄ priėmė iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2014 m. spalio 31 d. skundÄ iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nustatęs, kad pareiÅ¡kėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusiuose dokumentuose, nuobauda skirta nevirÅ¡ijant įgaliojimų.

Kalėjimų departamentas nurodė nustatęs, kad Vilniaus PN nutarimas Nr. 61 taip pat buvo pagrįstas. Pasak Kalėjimų departamento pareiÅ¡kėjas itin piktybiÅ¡kai pažeidė režimÄ , pažeisdamas Tvarkos apraÅ¡o 15–16 ir 18 punktų reikalavimus, todėl buvo pakankamas pagrindas jam skirti nuobaudÄ . Pažymi, kad kompiuterio paėmimas nėra nuobauda, o teisės apribojimas, nustatytas BVK 96 straipsnio 4 dalyje. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundas buvo gautas 2014 m. lapkričio 6 d. ir iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos termino.

Kalėjimų departamento nuomone, pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas tik pasipelnyti iÅ¡ valstybės.Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 117).Skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus PN ar Kalėjimų departamento (jų pareigÅ«nų) veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nuomonę neteisėtų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų Nr. 28 ir Nr. 61, Kalėjimų departamento sprendimo bei Vilniaus PN pareigÅ«no M. C. 2013 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio praneÅ¡imo.Pasak pareiÅ¡kėjo, 2013 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.

62) Vilniaus PN pareigÅ«nas nurodė žinomai melagingÄ informacijÄ , t. y., kad pareiÅ¡kėjo kompiuteryje 2013 m. rugpjūčio 2 d. buvo instaliuota „Microsoft Windows XP Home Edition SP3“ programinė įranga. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tokiu bÅ«du buvo suklaidinti aukÅ¡tesni pagal pareigas pareigÅ«nai ir tai turėjo įtakos nepagrįstam ir neteisėtam drausminės nuobaudos skyrimui. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti, nes 2013 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Vilniaus PN pareigÅ«nas Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, nurodė, kad Tvarkos apraÅ¡o pažeidimai nebuvo nustatyti (b. l. 62).

Darytina iÅ¡vada, kad tokio pobÅ«džio tarnybinis praneÅ¡imas jokių neigiamų teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti ir nesukėlė. Å io tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu pareiÅ¡kėjui nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN pareigÅ«nas M. C. 2014 m. spalio 23 d. surašė Vilniaus PN direktoriui tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl nuteistojo M. N. kompiuterio patikrinimo“ (toliau – 2014 m. spalio 23 d. tarnybinis praneÅ¡imas) (b. l. 72), kuriame nurodė, kad 2014 m. spalio 22 d. atliko pareiÅ¡kėjo kompiuteryje įdiegtos programinės įrangos patikrinimÄ ir nustatė, kad kompiuteryje buvo nelicencinė operacinė sistema „Microsoft Windows XP Pro 64-bit Editon“ (t. y. be administracijos leidimo operacinė sistema „Microsoft Windows XP Pro“ buvo perinstaliuota į „Microsoft Windows XP Pro 64-bit Editon“). 2014 m. spalio 23 d. tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu Vilniaus PN direktorius priėmė nutarimÄ Nr. 28 (b. l. 71), kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo skirta nuobauda (draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , t. y.

Tvarkos apraÅ¡o 15–16 ir 18 punktų reikalavimų pažeidimÄ .Tvarkos apraÅ¡as, be kita ko, nustato tvarkÄ , pagal kuriÄ leidžiami naudoti kompiuteriai. Tvarkos apraÅ¡o 15 punktas numato, kad kompiuteriuose neturi bÅ«ti naudojamos nelicencijuotos, nelegalios operacinės sistemos.PareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 24 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 73–74), kuriame nurodė, kad operacinė sistema „Microsoft Windows XP Pro (64 bitų)“ buvo įdiegta 2013 m. liepos mėnesį, administracijos patikrinta ir nuo tada nekeista. 2014 m. spalio 31 d. skunde Kalėjimų departamentui (b. l. 50–53) pareiÅ¡kėjas, be kita ko, nurodė, kad ant jo kompiuterio buvo užklijuotas licencinis lipdukas „Microsoft Windows XP Pro“, o tai, kad kompiuteryje buvo įdiegta Å¡i operacinė sistema tik su 64 bitų posisteme, pareiÅ¡kėjo nuomone, esminio skirtumo neturi.

Teismas pakvietė liudyti 2014 m. spalio 22 d. pareiÅ¡kėjo kompiuterio programinės įrangos patikrinimÄ Â atlikusį Vilniaus PN pareigÅ«nÄ M. C. (toliau – ir liudytojas). Liudytojas pasižadėjime patvirtino, kad jam yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog už teismui duodamus melagingus parodymus numatyta baudžiamoji atsakomybė (b. l. 130). Liudytojas nurodė teismui, kad jo iÅ¡silavinimas elektronikos srityje yra aukÅ¡tasis. PaaiÅ¡kino, kad jis tikrina nuteistųjų kompiuterius. Liudytojas nurodė, kad „Microsof Windows XP Pro 64-bit Editon“ yra „Microsoft Windows XP Pro“ versija, reikalaujanti atskiros licencijos.

Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, 2014 m. spalio 22 d. kompiuteryje naudodamas nelicencijuotÄ operacinės sistemos versijÄ , pažeidė Tvarkos apraÅ¡o 15 punkto nuostatÄ , reikalaujančiÄ , kad kompiuteriuose neturi bÅ«ti naudojamos nelicencijuotos operacinės sistemos. PareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė dėl minėtos operacinės sistemos versijos įdiegimo datos neturi teisinės reikÅ¡mės, nes nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo skirta, atsižvelgiant į 2014 m. spalio 22 d. vykdyto patikrinimo iÅ¡vadas.

Atitinkamai, teisinės reikÅ¡mės neturi ir tai, kokia operacinė sistema buvo įdiegta pareiÅ¡kėjo kompiuteryje 2013 m. rugpjūčio mėnesį vykusio tikrinimo metu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus PN skundžiamame nutarime Nr. 28 teisėtai ir pagrįstai konstatavo Tvarkos apraÅ¡o 15 punkto pažeidimÄ .Tvarkos apraÅ¡o 16 punktas numato, kad kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi bÅ«ti be prisijungimo prie interneto programinės įrangos, programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istorijÄ , kurios pagalba galima bendrauti internetu, be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų.

Ä®renginiai ir duomenų laikmenos su jose esančia programine įranga, skirta iÅ¡trintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, neperduodami, jais naudotis draudžiama. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė teismo kreiptis į LVAT dėl Å¡ios nuostatos atitikimo aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Å is praÅ¡ymas jau buvo suformuotas taip pat ir pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtos nuostatos teisėtumo teismas kreipėsi į LVAT kitoje administracinėje byloje (Nr. I-8221-7901/2015), teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi nagrinėjama byla pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ buvo sustabdyta, kol LVAT priims galutinį procesinį sprendimÄ pagal minėtÄ kreipimÄ si.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-9-261/2016 ir 2016 m. kovo 10 d. priėmė sprendimÄ , kuriame nurodė, kad Tvarkos apraÅ¡o 16 punkte įtvirtinti tam tikri techninio pobÅ«džio apribojimai, uždraudžiant naudotis tam tikromis programinėmis įrangomis, vertinami kaip bÅ«tini ir proporcingi siekiant nuteistųjų pataisos, perauklėjimo, resocializacijos, tvarkos kalinimo įstaigoje užtikrinimo (įskaitant užtikrinimÄ , kad nuteistieji neturėtų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų), nusikalstamų veiksmų užkardymo ir kitų tikslų.

LVAT minėtoje byloje konstatavo, kad Tvarkos apraÅ¡o 16 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta, kad kompiuteriai turi bÅ«ti be programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istorijÄ , neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo virÅ¡enybės principui ir BVK 64 straipsniui bei 96 straipsnio 2 daliai. IÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta, teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi Å¡ios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.Skundžiamame Vilniaus PN nutarime Nr. 28 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo kietojo disko E: skirsnyje buvo draudžiamų nuteistiesiems naudotis programų archyvas.

Liudytojas teisme nurodė, kad pareiÅ¡kėjo kompiuteryje rastos draudžiamos programos nebuvo konkrečiai įvardytos dėl jų gausos, tačiau liudytojas nurodė, kad Å¡ios programos buvo skirtos naikinti kompiuterio darbo istorijÄ bei atkurti sunaikintus duomenis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nutarime Nr. 28 buvo teisėtai ir pagrįstai konstatuotas Tvarkos apraÅ¡o 16 straipsnio, draudžiančio kompiuteryje turėti programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istorijÄ , kuri skirta iÅ¡trintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti.

Pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad Vilniaus PN nenurodė, kokios konkrečiai programos buvo įdiegtos, kada buvo įdiegtos ir kada pareiškėjas jomis naudojosi neturi teisinės reikšmės, nes šio pažeidimo konstatavimui užtenka tikrinimo metu nustatyto fakto dėl tokių programų, kurių funkcinė paskirtis apibrėžta Tvarkos aprašo 16 punkte, buvimo kompiuteryje.Be to, kaip minėta Tvarkos aprašo 16 punktas numato, kad kompiuteriai turi būti be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų.

Skundžiamo nutarime Nr. 28 nurodyta, kad laisvas priėjimas prie kompiuterio duomenų buvo užblokuotas kalbos mokomÄ ja programa „NEYA“.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje patvirtino, kad, norint prieiti prie kompiuterio duomenų, buvo bÅ«tina atsakyti į tam tikrus klausimus anglų kalba. Pasak pareiÅ¡kėjo, tokiu bÅ«du jis save motyvavo mokytis anglų kalbos, o pareigÅ«nui nurodžius, pareiÅ¡kėjas į programos klausimus atsakė ir pareigÅ«nas galėjo laisvai prieiti prie kompiuterio duomenų.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priėjimas prie kompiuterio duomenų, kai tai priklauso nuo tam tikrų veiksmų atlikimo (Å¡iuo atveju – anglų kalbos testo iÅ¡sprendimo) nelaikytina laisva prieiga. Priėjimas prie kompiuterio duomenų negali priklausyti nuo nuteistojo valios, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su tuo, kad jis iÅ¡ karto pareigÅ«nui suteikė prieigÄ prie kompiuterio duomenų yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Tvarkos apraÅ¡o 18 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys gali perinstaliuoti kompiuterio operacinę programinę sistemÄ ir taip sunaikinti kompiuterio naudojimo istorijÄ , tik kompiuterį patikrinus įgaliotam administracijos atstovui bei esant raÅ¡tiÅ¡kam jo leidimui.Pasak pareiÅ¡kėjo, kompiuterio operacinę sistemÄ jis perinstaliavo 2013 m. liepos mėnesį Vilniaus PN administracijos nurodymu.

Byloje nėra duomenų apie Vilniaus PN administracijos atstovo pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ leidimÄ dėl kompiuterio operacinės sistemos perinstaliavimo 2013 ar vėlesniais metais, todėl pareiÅ¡kėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nutarime Nr. 28 buvo teisėtai ir pagrįstai konstatuotas Tvarkos apraÅ¡o 18 punkto pažeidimas.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad nėra jo kaltės dėl Vilniaus PN nutarime Nr. 28 nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su pažeistais sisteminio bloko plombavimo lipdukais.

Å i aplinkybė nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes pareiÅ¡kėjui skirta nuobauda su Å¡ia aplinkybe tiesiogiai nėra susijusi. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjui nuobauda skirta už Tvarkos apraÅ¡o 15–16 ir 18 punktų pažeidimus, kurie teisėjų kolegijos buvo nustatyti remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojo parodymais.BVK (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta viena Å¡velnesnių nuobaudų, t. y., kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamas draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų.

Pagal BVK 112 straipsnio 1 dalį, režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygų ir Å¡iÄ bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Tvarkos apraÅ¡e įtvirtinti reikalavimai dėl naudojimosi kompiuteriu tvarkos – tai nuteistųjų elgesio taisyklės, kurių pažeidimas reiÅ¡kia bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ už kurį skiriamos nuobaudos. PareiÅ¡kėjas pažeidė net keletÄ Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų (pareiÅ¡kėjas kompiuteryje naudojo nelicencijuotÄ operacinę sistemÄ , pareiÅ¡kėjo kompiuteryje buvo programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istorijÄ , kuri skirta iÅ¡trintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, kompiuterio duomenys nebuvo laisvai prieinami, pareiÅ¡kėjas perinstaliavo kompiuterio operacinę sistemÄ be raÅ¡tiÅ¡ko Vilniaus PN administracijos leidimo), todėl pareiÅ¡kėjui skirta nuobaudos rūšis (draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus) yra pakankamai Å¡velni ir nelaikytina neproporcinga padarytiems pažeidimams.

Konstatuotina, kad Vilniaus PN nutarimas Nr. 28 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.Skundžiamu Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 61 buvo nutarta iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 6 mėnesiams paimti kompiuterį ir atiduoti jį saugoti į pataisos įstaigos sandėlį (b. l. 69–70). Å is nutarimas buvo priimtas vadovaujantis BVK 96 straipsnio 4 dalies 1 punktu, be kita ko, numatančiu, kad kompiuteris 6 mėnesiams paimamas iÅ¡ nuteistųjų, pažeidusių naudojimosi juo tvarkÄ . Taigi ginčijamu nutarimu Nr. 61 buvo 6 mėnesius ribojama pareiÅ¡kėjo teisė naudotis kompiuteriu.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuotas naudojimosi kompiuteriu tvarkos pažeidimas (Tvarkos aprašo 15–16 ir 18 punktų nesilaikymas), ši pareiškėjo teisė, remiantis minėta BVK nuostata, galėjo būti ribojama. Ši pareiškėjo teisė nebuvo ribojama ilgiau, nei numatyta BVK. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento argumentais, kad visos nuteistiesiems taikytinos nuobaudos yra įtvirtintos BVK 142 straipsnyje, todėl kompiuterio paėmimas nelaikytinas nuobauda BVK prasme.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su principo non bis in idem pažeidimu atmetami kaip nepagrįsti. Konstatuotina, kad Vilniaus PN nutarimas Nr. 61 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad minėti Vilniaus PN nutarimai yra teisėti ir pagrįsti (b. l. 63–64).PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad Kalėjimų departamentas pažeidė VAÄ® 31 straipsnyje įtvirtintÄ 20 darbo dienų terminÄ skundams nagrinėti.

Teisėjų kolegija pastebti, kad nuteistųjų skundų nagrinėjimo terminus numato BVK 183 straipsnio 2 dalis. Å ioje BVK nuostatoje skundo nagrinėjimui yra nustatytas taip pat 20 darbo dienų nuo skundo gavimo datos terminas (o jei dėl skundo atliekamas tyrimas – per 20 darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo 2014 m. spalio 31 d. skundas Kalėjimų departamente buvo gautas 2014 m. lapkričio 6 d. (b. l. 50), o sprendimas dėl jo iÅ¡nagrinėjimo buvo priimtas 2014 m. gruodžio 4 d. (b. l. 63), t. y. 20-tÄ darbo dienÄ nuo skundo gavimo.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kalėjimų departamentas sprendimÄ priėmė nepažeisdamas BVK nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo konstatuoti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai, teismui nekyla pagrindas svarstyti kitų valstybės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) buvimo klausimo.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu bei 127 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo M.

N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                           ArÅ«nas Kaminskas                                                                            Margarita Stambrauskaitė                                                                                 Halina Zaikauskaitė