0b68f109-b315-48fb-b129-e6a3b019fd40 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-316-198/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03794-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.10; 3.3.1.20. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tarela“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7426-223/2018 pagal ieÅ¡kovės UAB „Tarela“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Allium UPI“ dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3628 Eur netesybų, 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad maždaug prieš 4 metus tarp šalių buvo sudaryta reklamos paslaugų sutartis, kur dalis paslaugų kainos buvo įtraukta išdėstant mokėjimus sutarties terminui, kad klientui nereikėtų iš karto mokėti didelės pinigų sumos. Be to, ieškovė ir atsakovė susitarė dėl reklamos strategijos, buvo įvertinti atsakovės reikalavimai ir pradėta atsakovės produktų reklama.

3. IeÅ¡kovė vykdė produkto „(duomenys neskelbtini)“ įvedimÄ Ä¯ rinkÄ . 2017 metais su atsakove ėmė bendradarbiauti dėl produkto „(duomenys neskelbtini)“ administravimo ir reklamos paslaugų. Buvo paruoÅ¡ta reklamos strategija, kuri buvo suderinta su atsakove, atsakovės produktų reklama buvo patalpinta socialiniame tinklalapyje „Facebook“. Iki pat paslaugų sutarties nutraukimo atsakovė jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės nereiÅ¡kė, o tokias pretenzijas iÅ¡sakė tik tada, kai ieÅ¡kovė nesutiko nutraukti paslaugų sutarties be sankcijų (netesybų). Atsakovei nutraukus sutartį anksčiau termino, ieÅ¡kovė turi teisę į patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ .

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad UAB „Tarela“ paslaugos reklamuojant sutartus produktus buvo teikiamos netinkamai, neatitiko kokybės reikalavimų, buvo daromos rašymo klaidos tekstuose, darytos nekokybiškos nuotraukos, informacija pateikiama neatitinkanti reikalavimų vaistinės produktams. Dėl šios priežasties buvo nutarta sutartį su ieškove nutraukti. Ieškovės teikiama reklama buvo su pasikartojančiomis klaidomis, nebuvo pasiekti sutarti statistiniai rodikliai, nuotraukos buvo nekokybiškos, neskoningos.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė, kaip juridinis asmuo, nusprendė, kad ieÅ¡kovės teikiamos reklamos paslaugos neatitinka įmonės standartų. BÅ«tų neprotinga, jei atsakovė turėtų ir toliau naudotis ieÅ¡kovės teikiamomis reklamos paslaugomis ir už jas mokėti, kai jos neatitinka kokybės reikalavimų ir atsakovės siekių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o taip pat iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

6. Teismas vertino, kad pagal byloje esančius įrodymus yra pagrindas spręsti, kad Å¡alių sudarytos sutarties dalykas (nematerialaus pobÅ«džio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu) atitinka atlygintinų paslaugų sutarties dalykÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis), dėl ko siekiant sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu klientui nebÅ«tina remtis paslaugų teikėjo kalte Å¡iam netinkamai ar nevykdant sutarties, o toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje neturi reikÅ¡mės atsakovės atstovų nurodomi argumentai, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

7. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, nes Å¡alys sutarties nutraukimo neginčija, o bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei praneÅ¡us apie reklamos paslaugų atsisakymÄ (UAB „Allium UPI“ 2018-01-23 PraneÅ¡imas dėl Reklamos paslaugų nutraukimo), ieÅ¡kovė su tokiu atsisakymu sutiko (UAB „Tarela“ 2018-02-01 raÅ¡tas Dėl reklamos paslaugų nutraukimo). Be to, atsižvelgiant į tai, kad praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ forma nereglamentuota, todėl tinkamu praneÅ¡imu gali bÅ«ti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai.

8. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad Å¡alys susitarė, jog atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus paslaugų sutartį, yra mokamos netesybos, tačiau atsižvelgiant į CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kliento atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių Reklamos paslaugų sutartimi buvo nustatyta griežtesnė atsakomybė paslaugų gavėjo – atsakovės atžvilgiu, nes tokio nutraukimo atveju ieÅ¡kovė (paslaugų teikėja) gauna atlygį ne tik už suteiktas paslaugas, bet ir nesuteiktas atsakovei (paslaugos gavėjai). Tokios sutarties nuostatos neatitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kliento pareigos ir, esant tokiai atsakomybės formai, atlygintinų paslaugų teikėjas įgyja daugiau nei įstatymas nustato jam palankesnių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

9. Be to, netesybos pagal savo teisinę prigimtį yra sankcija už netinkamÄ prievolių vykdymÄ ir taikomos Å¡aliai, kuri netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, t. y. netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas kilti sutartinei atsakomybei, kurios taikymui bÅ«tina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytÄ Å¾alÄ bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis).

Ä®rodžius Å¡alies neteisėtus veiksmus, jos kaltė, kaip dar viena bÅ«tinoji civilinės atsakomybės nustatymo sÄ lyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Taigi, sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovės netinkamÄ sutarties vykdymÄ nėra, todėl atsakovės civilinė atsakomybė sutartį nutraukus jai negali kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti kartu su skundu teikiamus įrodymus ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojÄ .

11. Nurodo, kad tarp Å¡alių sudarytos sutarties nuostatos yra aiÅ¡kios, o atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl sutarties priedų sÄ lygų, kurios nustato atitinkamÄ atsakovo pareigÄ ir kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys, panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiomis ab initio. Taigi, atsižvelgiant į civilinio proceso rungtyniÅ¡kumo ir dispozityvumo principus, aplinkybę, kad tai yra dviejų verslo subjektų civilinis ginčas, kuriame nėra jokio vieÅ¡ojo intereso pobÅ«džio, taip pat taisyklę, kad civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato byloje dalyvaujantys asmenys (pareikÅ¡damos atitinkamus reikalavimus), iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo neįmanoma suprasti kokiu teisiniu pagrindu remdamasis teismas nusprendė sprendime nesivadovauti ginčo Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygomis bei vertinti tų sÄ lygų turinį, kaip neva pažeidžiantį atsakovės teises, kai pati atsakovė byloje nereiÅ¡kė reikalavimo dėl minėtų sÄ lygų panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiomis.

Apeliantė pabrėžia ir tai, kad šalių sudarytas susitarimas dėl dvipusės reklaminės plokštumo sukūrimo bei pagaminimo, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, turi autorinio kūrinio sukūrimo (pačios reklaminės idėjos), rangos (materialaus objekto – stendo pagaminimas) ir nuomos (reklaminio skydo) bruožų ir neturi nieko bendra su atlygintinų paslaugų teikimu, dėl ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovauti tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis.

12. Šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo reklamos organizavimo sutarties prieduose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus šalių įsipareigojimus kaip atlygintinus paslaugų teikimo santykius, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, kad atsakovė, nutraukus reklamos paslaugų sutartį, pilnai atsiskaitė už faktiškai jai suteiktas paslaugas, o be to, atsakovė byloje nebuvo reiškusi reikalavimo dėl reklamos sutarties priedų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatų panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiomis, dėl ko teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nėra konstatuojama, kad reklamos organizavimo sutarties priedų nuostatos dėl netesybų nustatymo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl negalioja ab initio.

13. Kartu pabrėžiama, jog nei teismo sprendime nurodytoje CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, nei kasacinio teismo praktikoje nėra nuostatos, kurios draustų atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalims iš anksto susitarti dėl būsimų paslaugų teikėjo nuostolių, kuriuos pastarasis patirs sutarties nutraukimo atveju, dydžio ir kliento pareigos juos atlyginti sutarties nutraukimo atveju. Taip pat nėra tokios teisės normos, kuri sutarties šalių iš anksto aptartus tiesioginius paslaugų teikėjo nuostolius draustų įvardinti netesybomis.

Nagrinėjamu atveju konkretaus minimalaus paslaugų teikimo termino nustatymas, taip pat netesybų sutarties nutraukimo iki minimalaus paslaugų termino pabaigos nustatymas buvo pagrįsti paslaugų teikėjo klientui suteiktomis paslaugomis ir apmokėjimo už tas paslaugas iÅ¡dėstymu per 12 mėnesių laikotarpį. Negana to, iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas iÅ¡ esmės remiasi tik pačia netesybų sÄ voka ir netesybas supranta tik kaip netiesioginių nuostolių kompensavimÄ , neatsižvelgdamas į Å¡alių valiÄ , įtvirtintÄ sutartyje.

Å iuo atveju tiek sutarties sÄ lygos, tiek ir ieÅ¡kovės bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai patvirtina faktÄ , kad Å¡alių reklamos paslaugų teikimo sutarties prieduose numatytos netesybos buvo iÅ¡ anksto Å¡alių aptarti ir suderinti tiesioginiai ieÅ¡kovo nuostoliai, t. y. atlygis už suteiktas paslaugas, kuris buvo iÅ¡dėstytas per nustatytÄ minimalų sutarties galiojimo laikotarpį.

14. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nenagrinėjo byloje esančių įrodymų. Skundžiamame teismo sprendime nėra jokių argumentų, kodėl ieÅ¡kovės įrodinėta aplinkybė, kad paslaugų teikėjas dar iki sutarties priedų sudarymo atsakovei suteikė paslaugas, kurių kaina buvo iÅ¡dėstyta 12 mėnesių laikotarpiui (įtraukiant į mėnesinę paslaugos kainÄ ), teismas laiko nereikÅ¡minga nagrinėjamam ginčui ar neįrodyta.

15. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu pažeidė CPK 193 straipsnio nuostatÄ ir atitinkamai suvaržė ieÅ¡kovo teisę įrodinėti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes, atsisakęs prijungti prie bylos medžiagos liudytojo teismo posėdžio metu turėtus užraÅ¡us, susijusius su jo komandos rengtomis sutartų prekės ženklų reklamos strategijomis.

16. Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ , o taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti, o be to ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nurodo naujus argumentus, kurie turi būti atmetami.

18. Pabrėžia, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra laikomas niekiniu ir šalys savo susitarimu negali jo patvirtinti.

19. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.721 straipsnis yra imperatyvi, o ne dispozityvi nuostata, kas patvirtina, jog sutarties prieduose nurodytos pareigos paslaugų gavėjui sumokėti netesybas prieÅ¡tarauja Å¡iai nuostatai, remiantis CK 1.78 straipsnio ir 1.80 straipsnio nuostatomis, sutarties prieduose numatytos sÄ lygos laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo pat jų įtvirtinimo sutartyje dienos atsakovei net ir neteikiant tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje.

20. Be to, ieÅ¡kovė tik apeliaciniame skunde pakeitė gynybinę pozicijÄ ir pateikė visiÅ¡kai naujus motyvus ir aplinkybes, t.y. kad tarp Å¡alių susiklostė nuomos ir rangos teisiniai santykiai, kurie negali bÅ«ti vertinti pagal CK 6.721 straipsnį, nors apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį, o pagal sutarties priedus ne pati ieÅ¡kovė teikė nuomos ir rangos paslaugas nuomojant stendÄ ar pagaminant reklamÄ , tačiau, akivaizdu, kad atliko tik tarpininkavimo paslaugas, kas ir yra atlygintinių paslaugų dalykas, kurios esmė buvo reklamos paslaugų teikimas.

Pabrėžia, jog ieškovė, kaip paslaugų teikėjas, negali sukurti tokios situacijos, kai paslaugų gavėjas yra įpareigojamas gauti paslaugas dėl to, kad paslaugų teikėjas gautų pajamas. Taigi sutarties prieduose numatyti reikalavimai dėl netesybų neatitinka teisės nuostatų ir joms prieštarauja. Kita vertus, jeigu ieškovė nurodo, kad paslaugos, už kurias dabar reikalauja sumokėti, buvo suteiktos prieš sutartį, vadinasi reikalavimas dėl skolos sumokėjimo apskritai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

21. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bei įvertino visus reikÅ¡mingus įrodymus bei priėmė teisingÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo reikalavimai priimti naujus įrodymus bei nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka yra nepagrįsti bei rodo ieÅ¡kovės nenuoseklumÄ , naujų reikalavimų reiÅ¡kimÄ bei sutarties kvalifikacijos keitimÄ , kas yra akivaizdus procesinių teisės normų pažeidimas, piktnaudžiavimas procesu ir procesinėmis teisėmis.

Teismas k o n s t a t u o j a : apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti netesybas iÅ¡ atsakovės pagal Å¡alių sudarytÄ reklamos paslaugų teikimo sutartį, teisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų iÅ¡vadų iÅ¡ naujo nebekartoja, pasisako tik dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų.

24. Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių 2014 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta Prekių/paslaugų reklamos organizavimo sutartis, pagal kuriÄ buvo susitarta, kad ieÅ¡kovė teiks reklamos paslaugas pagal UAB „Allium UPI“ pateiktus užsakymus. Sutarties prieduose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) prie Reklamos paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Å¡alių buvo susitarta dėl paslaugų teikimo pradžios datos, reklamos pirkimo bÅ«do, kainos bei konkrečių reklamos paslaugų teikimo sÄ lygų ir bÅ«dų atitinkamiems prekių ženklams reklamuoti.

Tarp Å¡alių sudarytos sutarties prieduose taip pat buvo numatyta ir tai, kad atsakovei neįvykdžius numatytų įsipareigojimų, ji įsipareigoja sumokėti 20 proc. sumos mokestį nuo neįvykdyto biudžeto bei kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukusi sutartį anksčiau termino sumoka ieÅ¡kovei netesybas, lygias pusei nuomos mokesčio, kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas, skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo datos iki sutarties termino pabaigos. IÅ¡ 2018-01-23 PraneÅ¡imo dėl Reklamos paslaugų nutraukimo matyti, kad atsakovė informavo agentÅ«rÄ UAB „Tarela“, jog remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi ji iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ dėl Sutarties prieduose nurodytų paslaugų vykdymo nutraukimo nuo Å¡io praneÅ¡imo įteikimo dienos.

IÅ¡ 2018-02-01 raÅ¡to „Dėl reklamos paslaugų nutraukimo“ matyti, kad UAB „Tarela“ atsižvelgdama į UAB „Allium UPI“ 2018-01-23 PraneÅ¡imÄ dėl Reklamos paslaugų nutraukimo, nuo 2018 m. vasario 1 d. nutraukia reklamos paslaugų teikimÄ UAB „Allium UPI“ ir praÅ¡o sumokėti pagal pateiktas sÄ skaitas – faktÅ«ras apskaičiuotas netesybas, kurias atsakovė atsisakė mokėti (2018-02-19 raÅ¡tas). IeÅ¡kovė su tuo nesutiko ir su ieÅ¡kiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ dėl netesybų iÅ¡ atsakovės priteisimo.

25. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimÄ , bei Å¡alių sudarytoje sutartyje numatytų sÄ lygų, įtvirtinančių netesybų mokėjimÄ anksčiau termino nutraukiant sutartį, taikymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje (jos prieduose) numatytos sankcijos už sutarties nutraukimÄ ankščiau laiko prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.721 straipsnio 1 dalis), dėl ko ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti netesybas pagal sutartį yra nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva taikyti įstatymo nuostatų, kadangi tokio reikalavimo atsakovė nebuvo pareiškusi, o byloje neegzistuoja viešasis interesas. Ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, nepriėmė ieškovės pateikiamų dokumentų bei nevertino nurodomų aplinkybių, jog reikalaujama suma iš esmės yra skola už jau atlikus darbus.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, specialiosios paslaugų sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo taisyklės įtvirtintos CK 6.721 straipsnyje. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo jÄ vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekiant sutartį nutraukti Å¡iuo pagrindu klientui nebÅ«tina remtis paslaugų teikėjo kalte Å¡iam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos Å¡alies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kinį.

Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Å i paslaugų gavėjo teisė yra besÄ lyginė, ji negali bÅ«ti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir kt.).

27. Taigi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kliento teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės; Å¡i teisė gali bÅ«ti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neiÅ¡lieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį. Å i norma patvirtina kliento interesų prioriteto principÄ ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali bÅ«ti teikiama per prievartÄ , prieÅ¡ asmens valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017).

Kai klientas naudojasi teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti paslaugų sutartį, turi bÅ«ti užtikrinta jo ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, todėl pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingÄ suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas iÅ¡laidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento.

28. Be to, nagrinėjamu atveju itin reikÅ¡minga ir tai, kad CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančiÄ besÄ lygiÅ¡kÄ kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali bÅ«ti apribota ar panaikinta Å¡alių susitarimu. Taigi, nors ginčo Å¡alys, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovė, buvo susitarusios, kad atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį ji moka atitinkamas sankcijas, tačiau tokių nuostatų Å¡alių sudarytoje sutartyje (jos prieduose) įtvirtinimas prieÅ¡tarautų specifinei atlygintinų paslaugų sutarties taisyklei, nustatančiai kliento teisę atsisakyti sutarties, kuri negali bÅ«ti apribota ar panaikinta Å¡alių susitarimu.

Nurodytų aplinkybių kontekste galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sutarties nutraukimas nesant svarbių priežasčių, nelaikytinas sutarties pažeidimu, lemiančiu sutartinę civilinę atsakomybę bei atitinkamų sankcijų (netesybų) taikymÄ atsakovei, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė įstatymo nuostatas ir neatsižvelgė į Å¡alių sudarytu susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

29. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva nepagrįstu pirmosios instancijos teismo ieškinio ribų peržengimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė ne tik raštuose ieškovei, tačiau ir atsiliepime į ieškinį iš esmės rėmėsi pirmiau aptarta CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostata. Kita vertus, CK 1.78 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

Å alys negali niekinio sandorio patvirtinti. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje yra aiÅ¡kiai reglamentuojama, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadinasi, remiantis Å¡iomis CK nuostatomis, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jeigu sandoris ir/arba jo sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jis yra niekinis ir negalioja, įskaitant ir sutartyje numatytas tokias sÄ lygas. Kadangi, pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį toks sandoris yra laikomas niekiniu, tai pagal CK 1.78 straipsnį toks sandoris laikomas niekiniu ir negaliojančiu nepaisant to, yra ar ne, teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

Todėl, pagal šį reglamentavimÄ , galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atskiro reikalavimo dėl sÄ lygų, kurios prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms pripažinimo negaliojančiomis pateikti nereikia, nes Å¡ios sÄ lygos savaime laikomos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

30. Be to, CK 1.78 straipsnio 5 dalyje yra aiÅ¡kiai nurodoma, jog reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekino sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

31. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.721 straipsnio nuostata yra imperatyvi, o ne dispozityvi, remiantis CK 1.78 straipsniu ir 1.80 straipsniu, Å¡alių sudarytos Sutarties prieduose numatytos sÄ lygos laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo pat jų įtvirtinimo sutartyje dienos, atsakovei net ir neteikiant tokio reikalavimo civilinėje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CK nuostatomis, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog CK 6.721 straipsnyje nėra numatyta galimybė paslaugų teikėjui reikalauti netesybų, negautų pajamų, kurios įvardijamos, kaip netesybos, netiesioginių nuostolių, todėl tokioms sÄ lygoms esant negaliojančioms, reikalavimai dėl netesybų sumokėjimo negali bÅ«ti tenkinami.

32. Taigi, atsižvelgiant į visÄ , kas iÅ¡dėstyta pirmiau, apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva nepagrįstu pirmosios instancijos teismo įstatymo nuostatų taikymu, neatsižvelgimu į Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ bei nurodytų netesybų nepriteisimu yra atmetami, kaip nepagrįsti.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei siųstų bei pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų turinio akivaizdu, kad ieÅ¡kovė reikalavo iÅ¡ atsakovės priteisti bÅ«tent Sutarčių prieduose numatyto dydžio netesybas, kurių detaliÄ sÄ skaitÄ buvo siuntusi ir atsakovei tiesiogiai dar iki bylÄ pradedant nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Taigi ieÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovės neatsiskaitymu už suteiktas paslaugas.

Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo prie bylos prijungti ieÅ¡kovės nurodomus dokumentus, susijusius su paslaugų atsakovei teikimo aplinkybėmis, o taip pat vertinti apeliaciniame skunde nurodomų duomenų, susijusių su sutarties kainos iÅ¡dėstymu ar paslaugų teikimo strategijomis, kadangi toks reikalavimas nėra susijęs su ieÅ¡kovės nurodomomis netesybomis bei jų apskaičiavimu. Å ios aplinkybės, t.y. kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė reikalavimo dėl paslaugų ar kitų protingų iÅ¡laidų priteisimo (CK 6.721 straipsnio 1 dalis), kartu leidžia atmesti ir apeliacinio skundo reikalavimus prijungti papildomus įrodymus, susijusius su atsakovei teiktų paslaugų turiniu ir aplinkybėmis, bei teismo posėdyje liudytoju apklausti ieÅ¡kovės darbuotojÄ , kaip nepagrįstus ir nesusijusius su nagrinėjamos civilinės bylos objektu.

34. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, o taip pat ieÅ¡kovės apeliacinio skundo turinį, kuriame nurodoma, jog ieÅ¡kovės teikiamos paslaugos apėmė ne tik reklamos, tačiau ir kitų rÅ«Å¡ių paslaugas, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t.y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliantės dėstomi argumentai, susiję su jos, kaip paslaugos teikėjo, patirtomis išlaidomis ar negautomis pajamomis, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas.

Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė į bylÄ iÅ¡ties nebuvo pateikusi jokių įrodymų, susijusių su konkrečių nuostolių patyrimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau pasisakyti Å¡iuo klausimu.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime iÅ¡samiai įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su apeliantės reikalavimu dėl netesybų priteisimo, o byloje nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), apeliantės nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

36. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ . 37. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo atmeta, o sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovei priteistinos turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 544,50 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro iÅ¡vadÄ , kad pateiktų iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

39. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, Å¡alys turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Be to, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima vertinti, jog žodinį bylos nagrinėjimÄ lemia ir nurodomo liudytojo apklausa.

Tačiau, kaip minėta pirmiau, Å¡io asmens apklausa yra siejama su ieÅ¡kovės atliktų darbų kokybe bei sÄ lygomis, kas Å¡iuo atveju nėra nagrinėjama.

40. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės prašomus priimti įrodymus ar kad jie yra tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo objektu.

Taigi ieÅ¡kovės nurodomų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinumas nepagrįstas. Dėl Å¡ių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos iÅ¡sprendimui esminės reikÅ¡mės neturi, atsisakoma priimti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ UAB „Tarela“, kodas (duomenys neskelbtini), 544,50 Eur ( penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 50 ct) UAB „Allium UPI“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Margarita Dzelzienė Birutė Jonaitienė Zina Mickevičiūtė