2022-05-04 Nr. CB-3675-2-55-3-00734-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2265

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00734-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. balandžio 25 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“ dėl sutarčių nutraukimo dėl esminių pažeidimų, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstoliai Jurgita Bareikienė, Robertas Vasiliauskas, Vaiva Šimkienė, Donatas Kisielius, Arminas Naujokaitis, Brigita Palavinskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Optina“, uždaroji akcinė bendrovei „Avadi“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, spręsdami restitucijos būdo parinkimo klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.146 straipsnį, taip pat CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal šias nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes restitucija galėjo būti taikoma tik natūra, o ne piniginiu ekvivalentu. Ieškovės teigimu, teismai, parinkdami restitucijos būdą vertino aplinkybes (sąlygas), kurios nenustatytos nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje ir yra teisiškai nereikšmingos. Anot ieškovės, iš teismų išvadų matyti, kad restitucija piniginiu ekvivalentu taikyta iš esmės vertinant aplinkybes dėl ieškovės ir atsakovės (ne)sąžiningumo, o tai neatitinka įstatyme įtvirtintų sąlygų ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl šalių (ne)sąžiningumo vertinimo. Ieškovės nuomone, taikant restituciją ir sprendžiant klausimą dėl jos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiškai reikšmingas sąžiningumo principas, bet ne asmens sąžiningumas.

Taip pat ieškovė nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovei iškelta bankroto byla nesuteikia perdėto ir nepagrįsto pranašumo jos kreditoriams gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš turto, už kurį atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove, o ieškovei, su kuria nebuvo atsiskaityta, apriboti teisėtą lūkestį atgauti turtą nutraukus ginčo sutartis. Ieškovės teigimu, restitucijos taikymas piniginiu ekvivalentu nesąžiningai iškreipia sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, pablogina ieškovės padėtį, t. y. ieškovė neteko turto, už kurį atsakovė neatsiskaitė, o atsakovė įgijo turtą, už kurį nėra sumokėjusi, tačiau pasinaudodama šiuo turtu tenkins visų savo kreditorių, taip pat ir ieškovės, finansinius reikalavimus.

Be to, ieškovė pažymi, kad teismai nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir padarė esminius CPK 185 straipsnio pažeidimus, netinkamai vertino įrodymus, neįvertino įrodymų viseto, o padarytos išvados prieštarauja rašytiniams įrodymams dalyje dėl 2015 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalyko nustatymo, t. y. perleisto turto identifikavimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas