0b65b52d-ff22-444b-a68b-9c8f91c0fea4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1492-1090/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23423-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.10.; 3.2.12.; 3.2.6.5.; 3.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski, sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. R., ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Bakučioniui, atsakovei S. R., atsakovės atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei S. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rÅ«pybos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė J. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei S. R., kurį patikslinusi praÅ¡o:

1) neterminuotai apriboti S. R. motinos valdžiÄ T. R. atžvilgiu;

2) paskirti nepilnamečio T. R. globėja (rūpintoja) J. R.;

3) nustatyti T. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo pas J. R.;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės S. R. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui T. R., mokamÄ po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis;

5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra jos ir T. R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. T. R. nuo 2020 m. balandžio 24 d. gyvena pas seserį – ieškovę, kadangi (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui R. R., kuris vienas rūpinosi šeima ir prižiūrėjo sūnų, atsakovė ir toliau nesirūpino vaiku, dėl ko jo gyvenimas įvairiose srityse vis prastėjo, kartu su emocine ir fizine būkle. Teigė, jog atsakovė nedirbo ir negeneravo jokių pajamų šeimai beveik 13 metų, tėtis rūpindavosi ne tik vaikais, bet ir ja, todėl šiai dienai atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, sunkumų iškyla kaskart prireikus susitvarkyti elementarius reikalus įvairiose institucijose.

Po tėvo laidotuvių, kurias taip pat organizavo ieÅ¡kovė su seserimi, atsakovė pradėjo nebeleisti susitikti su broliu, draudė jam bendrauti su seserimis. T. R. likus gyventi vienam su mama ir matydamos blogėjančiÄ brolio psichologinę bÅ«klę, 2018 m. vasarÄ ieÅ¡kovė su seserimi kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba), praÅ¡ydamos užtikrinti broliui galimybę netekus tėčio toliau bendrauti su jomis, nes atsakovė tokios galimybės nesuteikė.

Å eimai pradėta taikyti atvejo vadyba teigiamų rezultatų nedavė, T. R. padėtis gyvenant su motina smarkiai blogėjo, motina sÅ«numi manipuliuodavo, Å¡meižė ieÅ¡kovę su seserimi, dėl atsainaus atsakovės požiÅ«rio į motinystę per jau beveik du metus nuo tėčio netekties T. R. buvo įbaugintas, pažeista jo savivertė ir orumas. Vaikas dažnai bÅ«davo visÄ dienÄ nevalgęs, namuose nebÅ«davo maisto, motina nesirÅ«pino jo sveikatos priežiÅ«ra, mokymosi procesu, žiemos metu nekÅ«rendavo brolio kambario, apskritai, namai yra apleisti, netvarkingi ir jų stovis vis prastėja dėl to, kad nėra padaromi bÅ«tiniausi dalykai.

Vaikas dažnai laikÄ leisdavo pas seserį, o tuo metu mama dažniausiai nesirÅ«pindavo, kur brolis yra, kÄ veikia, ar yra pavalgęs, atsakovė, bÅ«dama namuose, apskritai nepastebėdavo arba pastebėdavo tik vakare, kad brolio nuo ryto nėra namuose. Tokiomis aplinkybėmis nuo 2020 m. balandžio 24 d. brolis apsigyveno pas ieÅ¡kovę, apie tai buvo informuota berniuko mokykla, Tarnyba. Tačiau atsakovė ir toliau kelia didelį psichologinį spaudimÄ bei manipuliuoja situacijomis, sÅ«nui siÅ«lo susitikti ar kažkÄ nupirkti, tačiau to nepadaro, ilgÄ laikÄ neperdavė sÅ«nui asmens dokumento, Tarnybos darbuotojų rekomendacijų nevykdo, negeba adekvačiai reaguoti į iÅ¡kylančias situacijas ir atlikti motinos pareigų.

3. IeÅ¡kovės nuomone, T. R. nepriežiÅ«rÄ iÅ¡ atsakovės pusės galima apibrėžti, kaip dažnÄ sistemingÄ arba visiÅ¡kÄ nesirÅ«pinimÄ vaiku, kuri ne tik smarkiai žaloja vaiko sveikatÄ , bet stabdo jo vystymÄ si. Neigiami padariniai T. R. fizinei bÅ«klei, psichologinei savivertei ir mokymosi pasiekimams atsirado dėl atsakovės S. R. nepriežiÅ«ros ir netinkamo, aplaidaus motinos pareigų vykdymo arba visiÅ¡ko nevykdymo (buitinių sÄ lygų nesudarymas, nesirÅ«pinimas vaiko mityba, jo bÅ«tiniausiais buitiniais poreikiais, nesidomėjimas jo mokymosi pasiekimais), taip pat dėl atsakovės piktnaudžiavimo motinos valdžia, kas pasireiÅ¡kė psichologiniu smurtu sÅ«naus atžvilgiu, draudimu ir trukdymu bendrauti su savo Å¡eimos nariais – artimiausiomis giminaitėmis – seserimis, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad neigiami padariniai T.

R. atsirado dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad toks atsakovės neveikimas ir piktnaudžiavimas buvo pakankamai ilgalaikis ir sistemingas (beveik dveji metai), yra pagrindas atsakovės motinos valdžiÄ T. R. atžvilgiu apriboti neterminuotai, o T. R. globėja paskirti ieÅ¡kovę J. R.

4. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ieškovė nurodė, jog nuo 2020 m. gegužės mėnesio, kai brolis gyvena pas ieškovę, atsakovė prie išlaikymo neprisideda. Ieškovės skaičiavimu, minimalus T. R. išlaikymo poreikis vienam mėnesiui yra 400,00 Eur, kuriuos sudaro: išlaidos maistui – 130,00 Eur, kišenpinigiai – 140,00 Eur (35,00 Eur / sav.), krepšinio treniruotės – 50,00 Eur, apranga, sportinė apranga ir įranga reikalinga krepšiniui, mokesčiai už stovyklas, vaistai susirgus, išlaidos mokyklos vadovėliams ir pratyboms, ir pan. – 80,00 Eur mėnesiui. Ieškovė iš atsakovės prašo pritiesti pusę šios sumos, t. y. 200,00 Eur. Pažymėjo, jog atsakovė yra darbinga, jos turtinės padėties atžvilgiu ši suma yra nedidelė (el. b. apyrašas, b. l. 148–151).

5. Atsakovė S. R. pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriais nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė mano, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neturi faktinio pagrindo ir kad Å¡iuo konkrečiu atveju pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ nepatvirtina ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateikti duomenys. Atsakovė sutinka su reikalavimu priteisti iÅ¡ jos iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, mokant po 200,00 Eur mėnesinėmis periodinė­mis iÅ¡mokomis, jeigu Å¡ios bylos nagrinėjimo metu teismas nuspręs nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nusta­tyti su ieÅ¡kove, tačiau pažymi, jog iÅ¡laikyti savo nepilnamečio sÅ«naus atsakovė nevengia - sÅ«nui skiriamas pinigines lėšas atsakovė kas mėnesį perveda į jo asmeninę banko sÄ skaitÄ , nes nėra tikra, jog ieÅ¡kovė bÅ«tent sÅ«nui skirtÄ iÅ¡laikymÄ naudos pagal paskirtį (el. b. priedas, b. l. 2–4, 17–18, 23–24).

6. Tarnyba 2020 m. rugsėjo 4 d., 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. lapkričio 26 d. pateiktose iÅ¡vadose nurodė, jog apsilankymo ieÅ¡kovės namuose metu nustatyta, kad J. R. su nepilnamečiu broliu T. R. ir sugyventiniu Ž. Č. gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame sugyventinio tėvams. Namuose tvarkinga ir Å¡varu, bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Berniukas gyvena atskirame kambaryje, kur jam sudarytos sÄ lygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui.

Ieškovė nurodė, jog dirba barmene, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur, prie brolio išlaikymo prisideda dar dvi seserys, motina prie sūnaus išlaikymo neprisideda ir pagalbos nesiūlo, motinos domėjimas ir pagalba sūnui yra labai minimali ir padrika. Nepilnametis mokosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu su T. R. papasakojo, jog gyvena su sese ir jos draugu. Su sese sutaria gerai, su jos draugu bendrauja, sutaria irgi gerai. Su mama susiskambina retai, dažniausiai ji jam skambina, susitinka retai.

Gyvenant su seserimi jis jaučiasi ramesnis viduje, jam lengviau, niekas kas dienÄ nepyksta, nerėkia, pasirÅ«pina juo. Berniukas teigė, jog mama negamindavo valgyti, pirkdavo nukainotÄ maistÄ , sugedus namų katilui, jo netaisė, o kÅ«reno židinį, kuris buvo tik pirmame aukÅ¡te, o jo kambarys - antrame, iki kurio Å¡iluma neateidavo, dėl ko kartais bÅ«davo taip Å¡alta, jog negalėdavo iÅ¡lipti iÅ¡ lovos. Tokiomis sÄ lygomis jam sunkiai sekėsi mokytis karantino metu, sunku buvo susikaupti, niekas nepadėjo, nekontroliavo, mamai buvo „nusispjauti“.

Nori likti ir toliau gyventi su seserimi, kuri juo domisi, rÅ«pinasi, gamina valgyti, padeda su namų darbais, bendrauja. Jie su mama nėra susipykę, tačiau jam su ja bÅ«ti yra nejauku ir nemalonu. Susitikus su mama, ji elgiasi lyg niekur nieko, tačiau taip nėra, jis norėtų, jog mama su juo pasikalbėtų ir paaiÅ¡kintų, kodėl elgėsi vienaip ar kitaip. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo metu S. R. buvimo vieta nežinoma, specialistams nepavyko su ja susisiekti ir iÅ¡tirti atsakovės Å¡eimos aplinkos sÄ lygų.

7. Tarnyba pažymėjo, jog S. R. Å¡eima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, S. R. Å¡eimai buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau situacija Å¡eimoje negerėja, moteris yra nusiÅ¡alinusi nuo savo sÅ«naus priežiÅ«ros ir nebando atkurti su juo nei psichologinio, nei socialinio ryÅ¡io. Å iuo metu S. R. nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais ir atvejo vadybininkais, nėra žinoma jos buvimo vieta. Tarnyba papildomai nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė nutartį iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti T.

R. iÅ¡ jo įstatyminio atstovo - mamos S. R., ir Å¡iuo metu nepilnametis gyvena pas seserį J. R. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vaiko interesus, nepilnamečiui T. R. iÅ¡ motinos priteistinas iÅ¡laikymas, kuris garantuotų bÅ«tinÄ ir socialiai priimtinÄ vaiko poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų bÅ«tinÄ jo poreikių patenkinimo lygį.

Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai (el. b. priedas, b. l. 41–42, 83, 155).

8. Tarnyba 2021 m. balandžio 23 d. pateiktoje iÅ¡vadoje dėl rÅ«pybos nustatymo, rÅ«pintojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo nurodė, jog vertinant tai, kad socialinis darbas su atsakovės S. R. Å¡eima vyksta apie pusė metų ir teigiamų rezultatų neduoda, kad atsakovė teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nepadaro ir nesikeičia, kad Å¡iai dienai nepilnametis T. R. grÄ Å¾intas į Å¡eimÄ bÅ«ti negali, ieÅ¡kinio reikalavimas apriboti atsakovei motinos valdžiÄ , Tarnybos nuomone, atitinka nepilnamečio T.

R. interesus. Apribojus atsakovei motinos valdžiÄ , T. R. nustatytina nuolatinė rÅ«pyba ir paskirtinas nuolatinis rÅ«pintojas. Žiburio Fondas, atlikęs J. R. pasirengimo globoti T. R. vertinimÄ , pateikė teigiamÄ iÅ¡vadÄ , kitų asmenų praÅ¡ymų, kurie norėtų ir galėtų nuolatinėje rÅ«pyboje rÅ«pintis T. R., Tarnyba Å¡iuo metu nėra gavusi. Taigi, Tarnybos nuomone, T. R. nuolatinė rÅ«pyba J. R. Å¡eimoje atitiks vaiko interesus, o nepilnamečio T. R. nuolatine rÅ«pintoja ir gaunamų lėšų administratore skirtina J.

R.. Atsižvelgiant į nepilnamečio T. R. amžių, sveikatÄ ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam bÅ«stui, ugdymui, sveikatai, į atsakovės darbingÄ amžių, turtinę padėtį, pajamas, ieÅ¡kovės J. R. praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės sÅ«nui iÅ¡laikymo dydis, atitinka nepilnamečio interesus (el. b. priedas, b. l. 185–186). II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų esmė 9. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė J. R. palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus bei prašė jį tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais.

Pažymėjo, jog pagrindinis motyvas kreiptis į teismÄ buvo vaiko nepriežiÅ«ra ir emocinė bÅ«klė gyvenant su mama, o prasidėjus teismo procesui atsakovės pastangų keistis nepajautė, brolis irgi to nejaučia, Å¡iai dienai neįsivaizduoja kaip brolio gyvenimas pagėrėtų grįžus gyventi pas mamÄ , prieÅ¡ingai, broliui apsigyvenus pas sesę, viskas eina geryn. IeÅ¡kovė nurodė, jog iki jos pilnametystės ji gyvenu su mama ir tėčiu. Kol gyveno tėvų namuose, tėtis viskuo rÅ«pinosi, mama nedalyvaudavo Å¡eimos gyvenime.

Po tėvo mirties labai jautėsi mamos prieÅ¡iÅ¡kumas, ji draudė bendrauti su broliu, o vėliau prasidėjo didesnės problemos: brolis nenuvykdavo į pamokas, namas nebuvo Å¡ildomas, vaikas bÅ«davo nepavalgęs, dėl ko seserys kreipėsi į vaiko teises. IeÅ¡kovė nežino, kodėl mama taip elgėsi, tėvų santykiai nebuvo labai geri, mamos emocinė bÅ«klė nebuvo pakankamai stabili, teigė, jog Å¡iltus santykius su mama turėjo tik kai buvo mažesnė. Taigi, T. R. situacija labai pablogėjo po tėčio mirties, tiek emocinė vaiko bÅ«klė, sÄ lygota ir tėvo netekties, tiek ir asmenybės bruožai - jis pasidarė labai uždaras, atrodė sugniuždytas, visada nuleidęs galvÄ .

Savo ruožtu, atsakovė nejautė jokios empatijos vaikui, nesidomėjo, kaip jis jaučiasi, neužtikrino net jo fizinės priežiÅ«ros, atsakovė atsainiai žiÅ«rėjo į sÅ«naus auklėjimÄ , aprÅ«pinimÄ , ieÅ¡kovei kartais atrodo, kad atsakovė net pati savimi pilnavertiÅ¡kai negali pasirÅ«pinti. IeÅ¡kovė mano, kad Å¡iuo metu artimo ryÅ¡io, susitikimų ir pokalbio artimesnio tarp brolio ir mamos nėra, į jÄ taip pat nėra kreipiamasi dėl brolio, iÅ¡ atsakovės pusės nemato pastangų, kad jų santykiai pagerėtų.

Jos pačios santykiai su motina Å¡iuo metu oficialÅ«s, dalykiÅ¡ki. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog brolis apsigyveno pas jÄ nuo 2020 m. balandžio 24d., po to, kai nuvykus pas brolį į namus pamatė, jog vaikas visÄ dienÄ yra nevalgęs, Å¡aldytuve nebuvo valgomų produktų, T. R. apsiverkė, todėl ieÅ¡kovė pasiÅ«lė jam atvažiuoti pas jÄ pavalgyti ir atsigauti, o broliui atvažiavus, ieÅ¡kovė informavo apie tai atsakovę ir pasakė, kad kreipsis į vaiko teises, T. R. taip pat nebenorėjo grįžti pas mamÄ .

10. IeÅ¡kovės atstovas advokato padėjėjas Tomas Bakučionis teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog iÅ¡ byloje esančių įrodymų, Å¡alių, paties T. R. bei liudytojų paaiÅ¡kinimų, galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad T. R. po jo tėvo mirties likęs gyventi su motina, atsidÅ«rė nesaugioje ir nestabilioje aplinkoje, kurioje sutriko jo emocinė-psichologinė bÅ«sena, buvo padaryta žala jo normaliai fizinei, psichinei ir emocinei raidai.

To priežastis – motinos S. R. netinkamas motinos pareigų vykdymas ir motinos valdžios įgyvendinimas prieÅ¡ingai T. R. interesams, kuris pasireiÅ¡kė motinos neveikimu arba psichologiniu-emociniu požiÅ«riu netinkamais veiksmais vaiko atžvilgiu. Be to, nustačius pagalbos poreikį atsakovės Å¡eimai, ji užėmė pasyviÄ ir net prieÅ¡iÅ¡kÄ pozicijÄ , nebendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos institucijomis, nevykdė institucijų rekomendacijų ir įpareigojimų, jos paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Nuo to laiko, kai vaikas apsigyveno pas ieÅ¡kovę, galima daryti iÅ¡vada apie teigiamÄ berniuko emocinės, fizinės ir psichologinės raidos dinamikÄ â€“ berniukas jau po gero mėnesio pradėjo jaustis emociÅ¡kai stabiliau, labiau pasitikėjo savimi, daugiau Å¡ypsojosi, juokavo, jo mokymosi pasiekimai pagerėjo. Taigi, nėra jokių prielaidų, kad atsakovės elgesys sÅ«naus atžvilgiu artimiausiu metu pasikeistų pozityvia linkme, todėl, turint omeny, kad mažiau nei po 3 metų T. R. sukaks 18, nustatinėti konkretų motinos valdžios apribojimo terminÄ netikslinga, o tikslinga apriboti neterminuotai.

Nurodė, jog įvertinus tai, kad globos nustatymas ir globėjo paskyrimas tokioje situacijoje priskirtinas ne teismo, o institucijos kompetencijai, šis reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

11. Atsakovė S. R. teismo posėdyje nurodė, jog ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės neteisingos, o ieÅ¡kovės požiÅ«ris į Å¡itÄ situacijÄ yra subjektyvus. Atsakovės teigimu, vaikui namie nebuvo netinkamos sÄ lygos gyventi – namas buvo Å¡ildomas, atsakovė gamindavo maistÄ ir sÅ«nus pats pasidarydavo, be to, jis nuolat turėjo kiÅ¡enpinigių, o su sese bendrauti ji visuomet leisdavo. Atsakovė pažymėjo, jog visada pagal galimybes vykdydavo visas pareigas, visada pasidomėdavo savo vaiku, bendravo su klasės auklėtoja, tačiau dėl savo užimto darbo grafiko kartais mažiau skirdavo laiko pamokoms ar buvimui kartu.

Atsiradus naujam darbui, ji turėjo bÅ«ti 7 val. darbe, o vaikas turėjo pats pavalgyti ir iÅ¡eiti į mokyklÄ , kartais vaikas neatlikdavo visų užduočių, kartais pramiegodavo. Pažymėjo, jog sÅ«naus dienotvarkė buvo labai užimta – po pamokų jis turėjo pavalgyti, nuvažiuoti į treniruotę ir grįžti namo, viskÄ atlikdavo pats, atsakovė tik kartais paimdavo jį, tačiau visada susiskambindavo, palaikydavo ryšį. Atsakovė teigė, jog sÅ«nus visada sakė, kad nori bÅ«ti sportininku, ji ragindavo sÅ«nų daugiau skaityti knygų, kadangi sÅ«nus sakydavo, kad jam sportas yra svarbiau nei pamokos, tai kartais jam nuolaidžiavo.

Atsakovė nurodė, jog tėvystės įgÅ«džių tobulinimo kursus pabaigė, rekomendacijas vykdė, kiek sugebėjo, kadangi turėjo suderinti su darbais, kartais bÅ«davo situacijų, kai negalėdavo atsiliepti į skambutį, nes buvo darbe. Atsakovė patvirtino, jog su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl 200,00 Eur dydžio iÅ¡laikymo priteisimu sutinka. Atsakovė mano, jog sÅ«nus išėjo gyventi su sesę, nes karantino metu jam teko daug vienam bÅ«ti, dabartiniai jų santykiai yra draugiÅ¡ki. Paskutinį kartÄ su sÅ«numi buvo susitikusi prieÅ¡ teismÄ , neklausia apie buitį ir gyvenimÄ pas sesę, dažniausiai kalba apie jo poreikius, apie sportÄ , mokslus.

Atsakovė negalėjo paaiškinti, kokias pastangas deda, kad situacija pagerėtų, mano, jog jiems reikėtų daugiau laiko praleisti kartu.

12. Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Vladimiras Buslovičius paaiÅ¡kino, jog atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes vaiku ji gali pa­sirÅ«pinti, o jos dukros pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį vertina kaip priemonę atkerÅ¡yti asmeniÅ¡kai jai dėl situacijos, kuri susidarė Å¡eimoje po atsakovės sutuoktinio mirties. Atsakovės atstovo teigimu, Å¡ioje byloje nėra faktinio pagrindo taikyti neterminuotÄ motinos valdžios apribojimÄ S. R. atžvilgiu, kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju visos ieÅ¡kovės proceso metu nurodomos aplinky­bės, jos teiginiai nepasitvirtino.

Be to, Å¡ios aplinkybės jau buvo iÅ¡tirtos ir teisiÅ¡kai įvertintos įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eS2-9247-l 141/2020, kurioje, be kita ko, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie mamos nesirÅ«pinimÄ vaiku, dėl kurio kilo pavojus vaiko protiniam vystymuisi, kritiÅ¡kai įvertino vaiko sesers J. R. pateiktÄ informacijÄ apie mamos keliamÄ pavojų vaiko fiziniam vystymuisi, konstatavo, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie mamos keliamÄ grėsmę vaiko dvasiniam ir (ar) doroviniam vystymuisi.

Tačiau Vilniaus rajono rÅ«mai sprendimÄ iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ moti­nos iÅ¡ esmės pagrindė tuo, kad gyvendamas su motina vaikas nesijaučia saugus, jaučia nerimÄ , tačiau motina ne­siima priemonių dėl tokios situacijos paÅ¡alinimo, t. y. nesikreipia pagalbos į specialistus nei pati, nei kartu su vai­ku. Pasak atsakovės atstovo, teismo posėdyje iÅ¡klausytas T. R. negalėjo aiÅ¡kiai įvardinti, dėl kokių konkrečių priežasčių jam nemalonu bÅ«ti su mama, o byloje nustatyta, kad atsakovės santykiai su ieÅ¡kove yra itin komplikuoti, todėl mano, jog tokiai vaiko nuomonei įtakÄ galėjo padaryti pati ieÅ¡kovė.

Taigi, siekiant rasti iÅ¡eitis iÅ¡ susidariusios sudėtingos gyvenimo situacijos ir at­kurti gražius ir pagarbius Å¡eimos santykius, tiek atsakovei, tiek T. R. reikalinga specialistų psichologinė pagalba. Dėl nurodytų motyvų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas neterminuotai apriboti motinos S. R. valdžiÄ jos sÅ«naus T. R. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, jog atsakovė sutinka su reikalavimu priteisti iÅ¡ jos iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui T. R., mokant po 200,00 Eur mėnesinėmis periodinė­mis iÅ¡mokomis, ir, jeigu teismas nuspręs, su reikalavimu nustatyti T.

R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sÅ«nus nebenori gyventi kartu su mama ir tokiÄ savo pozicijÄ iÅ¡reiÅ¡kė teismo posėdžio metu.

13. Tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė byloje pateiktÄ iÅ¡vadÄ , nurodė, jog Tarnybai Å¡i Å¡eima yra žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d., Å¡eimoje padidėjo įtampa kai mirė T. tėvas, manoma, kad motina psichologiÅ¡kai nesusitvarkė su netektimi, todėl vaiko teisių tarnyba intensyviai pradėjo dirbti su Å¡ia Å¡eima. 2019 m. rugpjūčio mėn. Å¡eimai buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau atvejo vadybos darbas buvo neproduktyvus, kadangi S. R. su specialistais nebendradarbiavo, paslaugas teikti buvo sunku, nes atsakovė nenorėjo jų priimti ir nematė savo Å¡eimoje jokių problemų. 2020 m. balandžio 30 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2020 m. gegužės 11 d. buvo vertinama vaiko situacija ir T.

R. buvo laikinai apgyvendintas pas sesę J. R. Tuo laikotarpiu S. R. Å¡eimai vėl buvo imta taikyti atvejo vadyba. 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas Å¡eimos atvejo vadybos praneÅ¡imas, jog situacija Å¡eimoje negerėja. Atsižvelgiant į visÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ , 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo pakartotinai pradėta vertinti vaiko situacija ir nuspręsta, kad bÅ«tų tikslinga taikyti vaiko laikinosios priežiÅ«ros priemonę pas sesę J. R.. Pažymima, jog S. R. su tarnybos specialistai nebendradarbiavo, tuo metu nebuvo žinoma jos vieta.

Kadangi buvo imtasi visų priemonių ir priemonės tikrai nedavė jokio rezultato, todėl buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu dėl leidimo iÅ¡davimo paimti vaikÄ iÅ¡ Å¡eimos, ir 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas tenkino praÅ¡ymÄ ir leido paimti T. R. iÅ¡ jo įstatyminio atstovo, jo mamos S. R. Teismui tenkinus Tarnybos praÅ¡ymÄ , T. R. buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinoji globėja paskirta J. R. Tarnybos atstovė nurodė, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį, kai yra nustatyta laikinoji globa, motina nieko nepadarė, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas į Å¡eimÄ , nors jai buvo sudarytos visos sÄ lygos.

Susipažinus su visa bylos medžiaga ir faktiniais duomenimis Tarnyba konstatuoja, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, specialistams neteikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos sveikatos negaliÄ , taip pat vengia atlikti savo pareigÄ auklėti vaikÄ . Tai patvirtina ieÅ¡kovės ir liudytojų parodymai, taip pat tai nurodo ir pats sÅ«nus T. Netinkamas auklėjimas pasireiÅ¡kia tuo, kad mama nėra sÄ Å¾ininga vaiko atžvilgiu, nesistengia jam padėti, o atrodo, kad ji diktuoja vaikui savo sÄ lygas ir jis turi taikytis prie jos.

T. R. pasakojimai apie neÅ¡ildomus namus, mamos vengimas nuvesti jį pas gydytojus, ligų negydymas, yra vertinami kaip moraliai žiaurus elgesys su vaiku. Tarnyba nurodo, kad toks motinos abejingumas daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikui ir jo interesams. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba mano, kad bÅ«tų tikslinga neterminuotai apriboti S. R. valdžiÄ sÅ«naus T. R. atžvilgiu, įvertinus jos turtinę padėti priteisti iÅ¡laikymÄ , laikinÄ jÄ globÄ palikti su laikinÄ ja globėja J. R. Teismas k o n s t a t u o j a:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir iÅ¡vados Dėl tėvų valdžios apribojimo 14. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 str.). Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, tai reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

15. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sÄ raÅ¡as baigtinis. Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi ginÄÄ Ä¯vertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Teismui sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl bÅ«ti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių.

Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimÄ lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pagrindų ir tėvo, kuriam praÅ¡oma apriboti valdžiÄ , kaltę, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. R. ir R. R. vaikas. IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimų su T. R. bei S. R., Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų V. R., L. T., N. R. parodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) mirus vaiko tėvui R. R., tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės prasidėjo ilgalaikiai nesutarimai ir konfliktai dėl ieÅ¡kovės ir jos seserų bendravimo su broliu T. R., rÅ«pinimusi vaiku (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 7–16), ko pasėkoje nepilnametis T. R. nuo 2020 m. balandžio 24 d. faktiÅ¡kai pradėjo gyventi ieÅ¡kovės J. R. namuose. IÅ¡ byloje esančių elektroninių laiÅ¡kų, Tarnybos raÅ¡tų matyti, jog ieÅ¡kovė dėl susidariusios situacijos kreipėsi į T. R. mokymosi įstaigÄ , 2020 m. balandžio 30 d. kreipėsi į TarnybÄ dėl vaiko teisių pažeidimo (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 6, 25–32).

17. Iš Tarnybos pateiktų duomenų nustatyta, jog S. R. šeima Tarnybai yra žinoma, 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai T. R. atžvilgiu, nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Atsižvelgiant į tai, nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. 2020 m. balandžio 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai T. R. atžvilgiu, 2020 m. gegužės 11 d. buvo vertinama vaiko situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį.

Nuo 2020 m. gegužės 11 d. T. R. buvo laikinai apgyvendintas pas sesę J. R., adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. gegužės 11 d. S. R. šeimai vėl imta taikyti atvejo vadyba. 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas šeimos atvejo vadybininko pranešimas, jog situacija šeimoje negerėja, moteris yra nusišalinusi nuo savo sūnaus T. priežiūros ir nebando atkurti su juo nei psichologinio, nei socialinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. rugpjūčio 25 d. pradėtas vaiko situacijos vertinimas, nuspręsta, jog būtų tikslinga taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę pas sesę J.

R. Tarnyba, nustačiusi, kad S. R. nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais ir atvejo vadybininkais, nėra žinoma jos buvimo vieta, 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi dėl Mobiliosios komandos sudarymo darbui su S. R. šeima (el. b. apyrašas, b. l. 43–73, 132–147). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-9247-1141/2020, išduotas leidimas paimti nepilnametį T. R. iš jo įstatyminio atstovo – motinos S. R. (el. b. apyrašas, b. l. 79), o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. A27(1)-3252 T. R. nustatyta laikinoji rūpyba J. R. šeimoje, rūpybos vieta nustatyta rūpintojo gyvenamojoje vietoje (el. b. apyrašas, b. l. 157). 2021 m. kovo 12 d. buvo atlikta vaiko rūpybos peržiūra, kurios metu nustatyta, kad T. R. gerai jaučiasi ieškovės namuose, yra užtikrinama jo sveikatos ir ugdymosi proceso priežiūra. Iš 2021 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro rašto matyti, jog atsakovė S. R. į paskutinius organizuotus atvejo vadybos posėdžius neatvyko, pagalbos planuose numatytų uždavinių ir rekomendacijų nevykdo, su socialiniais darbuotojais nebendrauja (el. b. apyrašas, b. l. 188a).

18. Apklausiant nepilnametį T. R. 2021 m. balandžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu, berniukas nurodė, kad po tėčio mirties pačioje pradžioje situacija namuose buvo nebloga, kai jis turėjo bėdų, jam padėdavo mama, tačiau bėdų vis daugėjo ir mamai buvo sunku su tuo susitvarkyti. Žinojo, kad mama turi grÄ Å¾inti skolas, taip pat turi bėdų su darbu, todėl jie pradėjo mažiau bendrauti, jis vis dažniau laikÄ leisdavo savo kambaryje, jų tarpusavio bendravimas tapo minimalus, vėliau jis susitaikė, kad jo nėra, ir nereikėdavo.

T. R. teigė, jog su atsakove nesidalino nei savo pasiekimais, nei problemomis, kai jam bÅ«davo sunku ir liÅ«dna, dažniausiai bÅ«davo savo kambaryje, o mama jo emocinės bÅ«senos nepastebėdavo. Buitimi stengėsi rÅ«pintis dažniausiai mama, bet kartais praÅ¡ydavo ir jo pagalbos, maistÄ iÅ¡ parduotuvės dažniausiai pirkdavo mama, tačiau dažniausiai jis gamindavo pats, kadangi mama daug dirbo ir sakydavo, kad grįžta pavargusi. T. R. nurodė, jog gyvendamas su mama turėjo problemų su mokslais, mama jo mokslais rÅ«pinosi minimaliai, pagalbos su mokslais mamos nepraÅ¡ydavo, nes nelabai ji galėdavo kažkuo padėti, dėl savo sveikatos problemų mamai taip pat nesiskundė, tačiau tai matėsi, nors mama nelabai to pastebėjo.

Tik sesėms pastebėjus, kad kažkas negerai, pradėjo lankytis pas gydytojus. Nepilnametis dabar gyvena su sese J. R. ir jos draugu, jiems puikiai sekasi gyventi, sutaria, visada gali prašyti pagalbos, jį visada išklauso. Mokykloje taip pat sekasi neblogai, mokslo rezultatai pagerėjo. Taip pat nepilnametis bendrauja su sese V. Su mama T. šiuo metu bendrauja minimaliai, nurodydamas, kad kol kas jis pats nelabai nori su ja bendrauti. Atsakovė paskambina kas savaitę, kas dvi, pokalbis dažniausiai trunka 3–5 min.

IeÅ¡kovė leidžia jam susitikti su mama, tačiau kol kas jis pats nelabai to nori. Jaučiasi nepasiruošęs dar grįžti pas mamÄ , nes nežino, ar pasikeitė jos elgesys, viskas priklauso nuo to, kaip mama norės su juo bendrauti dabar, ar susitiks, berniukas norėtų, jog turėtų kÄ kalbėti su mama ir jog ji padėtų jam, kai reikia.

19. Tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobÅ«dį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo bÅ«das, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir iÅ¡laikyti savo vaikus. Å ios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rÅ«pinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirÅ«pina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neiÅ¡laiko, reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankcijÄ â€“ tėvų valdžios apribojimÄ .

20. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė S. R. rÅ«pintųsi savo nepilnamečiu vaiku, užtikrintų jo mokymosi procesÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ , pirktų vaikui reikalingus buities daiktus, dovanas ar kitaip prisidėtų prie tėvų valdžios vaikui įgyvendinimo. Nors atsakovė tvirtina, kad geba pasirÅ«pinti savo nepilnamečiu sÅ«numi, tačiau nenurodė jokių tai pagrindžiančių aplinkybių. PrieÅ¡ingai, byloje pateiktos T. R. ugdymo įstaigos dienyno kopijos patvirtina, jog T. gyvenant atsakovės vaikas praleido daug pamokų, neatlikdavo užduočių, jo mokymosi rezultatai suprastėjo (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 19–24), o iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų bei teismo iÅ¡reikalautų T.

R. ugdymo įstaigos charakteristikų matyti, jog vaikui persikėlus gyventi pas ieÅ¡kovę, jo mokymosi rezultatai pagerėjo (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 165–168; el. bylos priedas, b. l. 72). Å ias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojomis apklaustos T. R. klasės auklėtoja L. M., mokyklos socialinė pedagogė D. L., psichologė I. P., kurios nurodė, jog buvo kilę problemų su T. R. pamokų lankomumu, vaikas dažnai neprisijungdavo prie pamokų, neatlikdavo jam paskirtų užduočių, be to, stebėtas vaiko užsisklendimas, nenoras priimti siÅ«lomÄ pagalbÄ .

Liudytojos nurodė, jog susisiekus su T. R. motina (atsakove), ji žadėdavo, kad pasikalbės su sÅ«numi, bet po tam tikro laiko situacija nesikeisdavo. Taip pat byloje pateikti duomenys apie T. R. gydymÄ , sveikatos bÅ«klę ir gydymo rezultatus, iÅ¡ kurių matyti, jog nuo to laiko, kai mirė T. R. tėvas iki vaiko apsigyvenimo pas ieÅ¡kovę, vaikas pas Å¡eimos gydytojÄ lankėsi tris kartus, du iÅ¡ jų – profilaktinis patikrinimas (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 174), T. R. apsigyvenus pas ieÅ¡kovę, jo sveikatos priežiÅ«ra buvo atliekama Lietuvos sporto medicinos centre (el. b. priedas, b. l. 30–67).

T. R. teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog motina jo sveikatos problemų nepastebėjo, nors akivaizdžiai matėsi, kad jis Å¡lubuoja, kÄ iÅ¡kart pastebėjo jo seserys. Taigi, matyti, jog vaikui gyvenant su atsakove, Å¡i negebėjo tinkamai užtikrinti vaiko ugdymosi ir sveikatos priežiÅ«ros procesų.

21. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog atsakovė vaikui gyvenant su ja ne visada rÅ«pinosi sÅ«naus mityba, namų gyvenimo sÄ lygomis, iÅ¡ esmės nesidomėjo jo psichologiniais poreikiais ir (ar) emocine bÅ«kle, neužtikrino geros vaiko emocinės-psichologinės bÅ«klės. Å ios aplinkybės nustatytos iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, T. R. apklausos, kuomet vaikas teismo posėdyje nurodė, jog mama ne visuomet pasirÅ«pindavo maistu, kadangi daug dirbo, jis pats gaminosi valgyti, jie bendravo minimaliai, vaikas leisdavo laikÄ vienas savo kambaryje, o mama jo emocinės bÅ«senos nepastebėdavo.

Taip pat vaiko sudėtingÄ emocinę-psichologinę bÅ«klę gyvenant su mama pastebėjo minėtos liudytojos L. M., D. L., I. P., kurios teismo posėdyje nurodė, jog T. R. buvo labai uždaras, jautrus, užsisklendęs savyje. Be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl savo užimto darbo grafiko mažai laiko skirdavo buvimui kartu su sÅ«numi, ji turėjo bÅ«ti 7 val. ryte darbe, todėl vaikas pats pavalgydavo ir iÅ¡eidavo į mokyklÄ , taigi, užimtos jos ir sÅ«naus dienotvarkės lėmė motinos ir sÅ«naus bendravimo stokÄ .

Pažymėtina, jog nors liudytojos L. T. ir N. R., kurios yra atsakovės seserys, tvirtino, kad atsakovė prižiÅ«rėjo ir visada rÅ«pinosi vaiku, o T. R. joms niekada niekuo nesiskundė, tačiau taip pat pripažino, jog apsilankymų metu vaikas buvo irzlus, liÅ«dnas, paskutiniu metu tapo labai uždaras. Byloje nustatytos aplinkybės, jog Tarnyba, įvertinusi vaiko situacijÄ , nutarė taikyti vaiko laikinosios priežiÅ«ros priemonę pas sesę J. R., taip pat kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus su praÅ¡ymu dėl leidimo iÅ¡davimo paimti vaikÄ iÅ¡ Å¡eimos, kuris buvo patenkintas, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovės nesirÅ«pinimÄ vaiku, jo fiziniais bei emociniais poreikiais (vaiko nepriežiÅ«rÄ ).

22. Kita vertus, iÅ¡ byloje pateiktų Tarnybos duomenų matyti, jog atsakovė nededa jokių pastangų pakeisti savo situacijÄ , nevykdo pagalbos plane jai iÅ¡keltų uždavinių, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Atsakovė teismo proceso metu, nors laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepagrįstai, tačiau nepateikė į bylÄ jokių duomenų, kad realiai deda pastangas atkurti tiek fizinį, tiek emocinį ryšį su sÅ«numi, nepagrindė, jog jau Å¡iai dienai yra pajėgi savarankiÅ¡kai tinkamai pasirÅ«pinti savo nepilnamečiu vaiku.

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, specialistams neteikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos sveikatos negaliÄ , vengia atlikti savo pareigÄ auklėti vaikÄ ir toks motinos abejingumas daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikui ir jo interesams. Teismo vertinimu, sprendimo priėmimo metu nėra pakankamai duomenų padaryti iÅ¡vadai, kad atsakovė deda realias pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir tinkamai atlikti savo pareigas vaikui, kad turi psichologinį pasiruoÅ¡imÄ ir motyvacijÄ auginti bei prižiÅ«rėti vaikÄ .

Byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo bÅ«das ir elgesys (neveikimas) yra sÄ lygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (CPK 12, 178, 185 str.). Pažymėtina, kad atsakovės teismo posėdyje pateikti paaiÅ¡kinimai, papildomai pagrindžia iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nelabai suvokia vaiko fizinius, socialinius ir psichoemocinius poreikius, todėl ir nesugeba Å¡iuos vaiko poreikius patenkinti (atliepti) savarankiÅ¡kai, tuo tarpu pagalbos (socialinių paslaugų) atsakovė taip pat nepriima.

23. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. vengimÄ atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirÅ«pinimÄ vaikais, žalingos įtakos darymÄ vaikams savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d.). Remdamasis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė tinkamai nesirÅ«pina savo vaiku, tačiau, vis dėlto, yra pagrindo manyti, jog ateityje susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti.

Motina palaiko ryšį su vaiku, jam periodiÅ¡kai skambina, byloje nėra duomenų, jog atsakovė butų teista, turėtų priklausomybių problemų. Be to, iÅ¡ dalies atsakovės minimalų bendravimÄ su sÅ«numi lemia paties vaiko nenoras bendrauti, motinos ir vaiko motyvacijos stoka atkuriant ir palaikant emocinį tarpusavio ryšį, tačiau teismas mano, kad vis dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindo tikėtis, kad susiklosčiusiÄ situacijÄ dar galėtų padėti spręsti sėkmingai tęsiamas atvejos vadybos procesas ir atsakovės pripažinimas, kad jai yra reikalinga pagalba.

Å ios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pagrindÄ laikinai apriboti atsakovės S. R. motinos valdžiÄ nepilnamečio vaiko T. R. atžvilgiu. Pažymėtina, kad motinos pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo motiniÅ¡koms pareigoms laikytinas jos kaltais veiksmais.

24. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad apribojus atsakovei tėvų valdžiÄ laikinai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau iÅ¡lieka teisė matytis su vaikais.

25. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris bÅ«tinas sÄ lygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį;

2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaikÄ ;

3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡taraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nuolatinės rÅ«pybos 26. Apribojus atsakovei motinos valdžiÄ , vadovaujantis CPK 406, 407 str., nustatytina nepilnamečio T. R. gyvenamoji vieta. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti T. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo pas ieÅ¡kovę J. R.

27. Minėta, kad T. R. nuo 2020 m. balandžio 24 d. faktiÅ¡kai gyvena ieÅ¡kovės J. R. namuose. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-9247-1141/2020, iÅ¡duotas leidimas paimti nepilnametį T. R. iÅ¡ jo įstatyminio atstovo – motinos S. R. Tarnybos paaiÅ¡kinimais, vaiko globa ieÅ¡kovės Å¡eimoje vyksta sklandžiai, ieÅ¡kovė atsakingai rÅ«pinasi brolio priežiÅ«ra, sveikata ir ugdymu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės Å¡eimoje T. R. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, užtikrinta saugi, stabili, jo amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl teismas iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rÅ«pybos nustatymo ir nuolatinio rÅ«pintojo paskyrimo įsiteisėjimo dienos nustato T. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje – su ieÅ¡kove J. R. (CPK 406, 407 str.).

28. Apribojus atsakovei motinos valdžiÄ , vadovaujantis CK 3.257 straipsnio 6 punktu, atsakovės nepilnamečiam vaikui T. R. nustatytina nuolatinė rÅ«pyba. IeÅ¡kovė prašė paskirti jÄ nepilnamečio T. R. globėja (rÅ«pintoja), tačiau bylos nagrinėjimo metu prašė šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ palikti nenagrinėtu.

29. Pagal CPK 3.263 straipsnį, vaiko nuolatinė globa (rÅ«pyba) nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiÅ¡kimÄ . Taigi, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl vaiko nuolatinės globos (rÅ«pybos) nustatymo gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik specialaus subjekto, t. y. valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro. Å iuo atveju ieÅ¡kinį teismui teikia fizinis asmuo – ieÅ¡kovė. Esant nurodytam teisniam reglamentavimui, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl rÅ«pintojos T.

R. paskyrimo paliktinas nenagrinėtu, kaip pareikÅ¡tas netinkamo subjekto (CPK 3 str. 7 d., 296 str. 1 d. 3 p.). Dėl iÅ¡laikymo priteisimo 30. Apribojus tėvų valdžiÄ ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iÅ¡lieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkiÄ turtinę padėtį dėl savo nerÅ«pestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iÅ¡Å¡vaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, praÅ¡ydami nustatyti mažesnį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

31. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės S. R. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui T. R., mokamÄ po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis. Atsakovė iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymo dydžiu.

32. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams tenkinti turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepilnamečio T. R. poreikius įvertino 400,00 Eur suma, kuriuos sudaro: iÅ¡laidos maistui – 130,00 Eur, kiÅ¡enpinigiai – 140,00 Eur (35 Eur/sav), iÅ¡ laidos už krepÅ¡inio treniruotes – 50,00 Eur, iÅ¡laidos kasdieniai ir sportinei aprangai, įrangai reikalingai krepÅ¡iniui, už stovyklas, vaistams, mokyklos vadovėliams ir pratyboms ir pan. – 80,00 Eur per mėnesį.

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

34. Taigi, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ vaikų poreikių apskaičiavimo lentelę, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė, nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis iÅ¡laikymo dydis, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodoma T. R. iÅ¡laikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl pripažintina pagrįsta.

35. IÅ¡laikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra įsakmi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu elgesiu.

36. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovės mėnesinės pajamos dirbant (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė apie 2 300,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovė dirbo (duomenys neskelbtini), kur jos pajamos vidutiniÅ¡kai sudarė apie 3 000,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 98–99), atsakovė turi nekilnojamojo turto (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 106–112), duomenų, kad atsakovė turi kitų iÅ¡laikytinių ar įsipareigojimų tretiesiems asmenims, byloje nėra. Nors atsakovė Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra darbinga, turi profesijÄ (duomenys neskelbtini), be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia mokėti vaikui nurodyto dydžio iÅ¡laikymÄ .

37. Teismas, įvertinęs atsakovės amžių ir pajamas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, tenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir priteisia iÅ¡ atsakovės S. R. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui T. R., mokamÄ po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto iÅ¡laikymo suma turi bÅ«ti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).

38. T. R. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinai rūpintojai J. R. (CK 3.275 str.) 39. Sprendimo dalys dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

40. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. kovo 16 d. nutartimis (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 126–129, 152–154) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 41. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

42. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė 1 160,00 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 85–87, 172, 175–176), taip pat patyrė 5,32 Eur iÅ¡laidų už pažymos apie sveikatos bÅ«klę gavimÄ (el. b. apyraÅ¡as, b. l. 173–174). Taigi ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 165,32 Eur (1 160 Eur + 5,32 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

43. Byloje nustatyta, kad atsakovė patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. priedas, b. l. 84–87).

44. IeÅ¡kovės ir atsakovės iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

45. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad teismo sprendimu atsakovės motinos valdžia apribota laikinai, o ieškinio reikalavimas dėl rūpintojo T. R. paskyrimo paliktas nenagrinėtu, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys laikytinas patenkintu visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 165,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d.).

46. IeÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Atsakovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo. Remiantis iÅ¡dėstytu, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistinas 54,00 Eur (200,00 x 12) x 0,03 proc.) - 25 proc.) žyminio mokesčio už turtinį reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

47. Nagrinėjant civilinę bylÄ teismas patyrė 25,29 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteistina 25,29 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

48. Viso iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina 79,29 Eur (54,00 + 25,29). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Laikinai apriboti atsakovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžiÄ nepilnamečio vaiko T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Iki teismo sprendimo dėl T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinės rÅ«pybos nustatymo ir nuolatinio rÅ«pintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko T.

R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ atsakovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamÄ po 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nepilnamečiam vaikui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieÅ¡kovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnamečiam vaikui T. R. nuolatinės rÅ«pybos nustatymo ir rÅ«pintojo paskyrimo palikti nenagrinėtu. Priteisti iÅ¡ atsakovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 165,32 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 32 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 79,29 Eur (septyniasdeÅ¡imt devynių eurų 29 ct) sumÄ , sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitÄ pateikiant teismui. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. kovo 16 d. nutartimis pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Jan Maciejevski